Sakių rajono bažnyčios
5 (100%) 1 vote

Sakių rajono bažnyčios

Krikščionių šventykla yra Bažnyčia, kartais koplyčia (koplyčia gali būti ir didelės bažnyčios dalis). Bažnyčios skiriasi dydžiu, architektūra, puošyba, puošnumu ir kt. Tačiau visos krikščionių bažnyčios yra kryžiaus formos. Kryžius kiekvienam krikščioniui turi priminti Kristaus nukryžiavimą. Išilginė bažnyčios erdvės dalis (paprastai ilgesnė) vadinama nava, o ją kertanti skersinė nava – transpertu. Daugelis katalikų bažnyčių labia prabangios, o protestantų kuklesnės.

Dabar apie Šakių dekanato bažnyčias, jų architektūrą, istoriją.

Barzdai. Kristaus Karaliaus bažnyčia yra Šakių rajono pietuose, Barzdų miestelyje, 7 km. Į šiaurę nuo Pilviškių, prie Šakių­­­­­-Pilviškių kelio. Tinkuoto mūro. Pastatyta 1934 m. Istorinė.

Apie 1796 m. Barzduose pastatyta medinė koplyčia. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Po Pirmojo pasaulinio karo įkurta parapija. Pirmasis klebonas Antanas Petrauskas 1920 m. padidino koplyčią, 1921-1922 m. pastatė dviaukštę kleboniją, ūkinius pastatus, 1922 m. įsteigė mergaičių namų ruošos mokyklą. Iki 1924 m. pastatyti parapijos namai su sale.

Dabartinę mūrinę bažnyčią baigė statyti klebonas Stanislovas Mikelkevičius 1931-1934 m. Iš koplyčios medžiagos pastatyta prieglauda.

Po Antrojo pasaulinio karo klebonas Vincas Čėsna bažnyčią suremontavo, perdažė ir išpuošė. Parapijos administratorius kunigas Jonas Būga, 1947-1955 m. Sibiro tremtinys.

Bažnyčia istorinė, lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside, vienabokštė.

Gelgaudiškis. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia yra Šakių rajone, Gelgaudiškio gyvenvietėje, Nemuno g. 41, 0.8 km. Į pietus nuo Nemuno. Plytų mūro. Pastatyta 1868 m. Neogotinė.

Povilas Sapiega apie 1578 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Zapyškio parapijos filija. Kazimieras Ozemblovskis 1691 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Elena Čartoriskienė pastatė kitą medinę. 1864 m. sudegė. 1866-1868 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. XIX a. veikė parapinė mokykla.

1977-1978 m. parapijos administratorius kunigas Gintautas Skučas bažnyčią suremontavo.

Ji neogotinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su 3 bokšteliais, apside ir zakristijomis šalia jos. Vienanavė.

Griškabūdis. Kristaus Atsimainymo bažnyčia yra Šakių rajone, Griškabūdžio miestelyje, 14 km. Į pietryčius nuo Šakių, prie Kudirkos Naumiesčio-Zapyškio kelio. Medinė. Pastatyta 1796 m. Klasicistinė.

Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742-1743 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją 1743 m. konsekravo žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Parapija atiduota Naumiesčio karmelitams. Jie čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališiausko projektą 1792-1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę. Lėšas skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis 1800 m. bažnyčią konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius. 1805 m. uždarytas karmelitų vienuolynas (1840 m. pastatas sudegė). 1819 m. veikė parapinė mokykla. 1877-1878 m. įrengtas naujas altorius, bažnyčia remontuota.

1906 m. įsikūrė “Žiburio” draugijos skyrius (pirmininkas kunigas J. Marma). Jis 1909m. įsteigė biblioteką-skaityklą ir arbatinę. 1911 m. bažnyčia remontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą varpinė ir klebonija sudegė. Vokiečiai pasiėmė 2 varpus.

Nuo 1922 m. klebonavęs Juozas Vaičaitis (1881-1961; poeto Prano Vaičaičio brolis) 1929 m. atnaujino bažnyčią, 1933 m. pagal inžinieriaus Antano Bistrickio projektą pastatė gelžbetoninę varpinę. Klebonas Juozas Adomaitis (1901-1983 m.; Griškabūdyje 1945-1951 m.) ištremtas 20 metų į Sibirą. Vėlesnis klebonas Pranas Litvinas suremontavo bažnyčią.

Bažnyčia – vienintelis Lietuvoje aštuoniakampio plano medinis klasicistinių formų kulto pastatas. Ji su bokšteliu, žemesniais stačiakampio prieangio-portiko ir prezbiterijos-zakristijos priestatais. Vidų puošia sieninė tapyba (1970-1971 m. restauruota, vadovė Elvyra Rugytė). Šventorius aptvertas.

Ilguva. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra Šakių rajone, Ilguvos kaime, 3,5 km. Į pietryčius nuo Veliuonos, prie Nemuno ir Nykos santakos. Medinė. Pastatyta 1814 m. Liaudies architektūros formų.

Upytės seniūnas Pranciškus Grincecičius 1765 m. pastatė bažnyčią. Ji buvi Veliuonos filija. 1794 m. įkurta parapija. 1813 m. į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė. Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1822 m. konsekravo pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejevskis. 1907-1909 m. veikė “Žiburio” draugijos skyrius, turėjo biblioteką.

Po antrojo pasaulinio karo ilgai klebonavęs Jonas Rakauskas bažnyčią suremontavo.

Ji liaudies architektūros formų. Stačiakampio plano, su 2 šoniniais priestatais, apside ir 3 bokšteliais. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventorius aptvertas medinių statinių tvora. Jame stovi medinė 3 aukštų varpinė.

Kaimelis.Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra Šakių rajone, Kaimelio kaime, 3,5 km. Į pietryčius nuo Jurbarko bažnyčios. Medinė. Pastatyta 1860 m.

Iki 1636 m. pastatyta koplyčia. Apie 1685 m. Kidulių dvaro savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas pastatė namą ir jame įrengė koplyčią. Joje 1737-1739 m. pamaldas laikydavo žemaičių vyskupas Juozapas Mykolas Karpis (palaidotas koplyčios rūsyje). Koplyčia buvo
Jurbarko parapijos filija. Iki 1839 m. joje (padidintoje) laikytos pamaldos. XIX a. pabaigoje koplyčia nugriauta, jos vietoje pastatyta klebonijos klėtis. Kaimelio savininkas Benediktas Tiškevičius 1860 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1883 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Po antrojo pasaulinio karo suremontuota.

Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su 7 pinakliais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Kretkampis. Šv. Diakono Stepono bažnyčia yra Šakių rajone, Kretkampio kaime, 5 km. į šiaurės rytus nuo Lekėčių, 3,5 km. į vakarus nuo Vilkijos bažnyčios. Medinė ir mūrinė. Pastatyta iki1918 m.

Kretkampio dvaro savininkas Steponas Vaizbūnas 1866 m. pastatė mūrinę koplyčią savo šeimos nariams laidoti. Kunikas Romanas Zaremba 1908 m. ją suremontavo, pristatė medinę zakristiją. Iki 1918 m. kunigas Sabas pastatė erdvesnę medinę koplyčią ir joje laikė pamaldas. Kretkampyje 1940-1941 m. gyveno arkivyskupas Pranciškus Kareivičius, vėliau prelates Jonas Naujokas. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia veikia bažnyčios teisėmis.

Ji stačiakampio plano, medinė. Vienabokštė, su prieangiu ir mūrine apside. Šventoriuje yra kapinės.

Kudirkos Naumiestis. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje, Bažnyčios g. 28. Tinkuoto mūro. Pastatyta 1783 m. Vėlyvojo baroko stiliaus, turi klasicizmo elementų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 992 žodžiai iš 3293 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.