Eoliniai procesai vėjo veikla
5 (100%) 1 vote

Eoliniai procesai vėjo veikla

Vėjas – globališkai paplitęs reiškinys. Žemės rutulyje nėra vietų, kur nepūstų vėjai. Daugelyje vietų vyrauja stiprūs ir dažnai pastovios krypties vėjai: pasatai, musonai, brizai. Vandenyne vėjas sukelia stiprias bangas. Tačiau tai laikini ir dinamiški paviršiaus nelygumai. Tuo tarpu sausumoje vėjas formuoja būdingas relijefo formas. Geomorfologinei vėjo veiklai didelės įtakos turi vėjo jėga, greitis, jo kartojimasis, oro drėgmė, paviršiaus nuogulos, augalija.

Vėjo kartojimasis. Tai labai svarbus defliacijos veiksnys. Ten, kur pučia pastovūs ir gana stiprūs vėjai, yra geros sąlygos kurtis tipiškoms eolinėms relijefo formoms. Tokių vietų Žemėje gana daug. Tai pasatų ir musonų sritys, vakarinės vidutinių platumų vandenynų pakrantės.

Oro drėgmė. Pučiant nestipriems 3 – 4 balų vėjams, didelės įtakos turi oro drėgmė. Esant lietingam orui net ir stiprūs vėjai negali pustyti paviršiaus. Įmirkę paviršiai yra veikiami labai stiprių sankabos jėgų. Tačiau pučiantis vėjas labai padidina paviršiaus garavimą. Staiga išdžiustantis paviršinis sluoksnis tampa neatsparus išpustymui.

Paviršiaus sąranga. Išpustymas intensyviai reiškiasi ten, kur paviršius sudarytas iš birių uolienų. Tai gali būti smulkūs dūlėjimo produktai arba naujai perklostytos uolienos.

Augalijos danga. Tai nepaprastai svarbus defliacijos veiksnys. Drėgnuose ekvatoriniuose miškuose, kur intensyviai judanti oro masė neturi tiesioginio kontakto su paviršiumi , išpustymo procesai visiškai nevyksta. Lygiai taip pat būna vidutinių platumų miškuose. Tose srityse, kur yra aiškus kritulių sezoniškumas, geriausios sąlygos eoliniams procesams esti sausuoju sezonu. Tuomet sunyksta augalijos danga ir pliki paviršiai imami pustyti. Intesyviausi eoliniai procesai dykumose, kur vėjo veiklos nestabdo jokia augalija.

Vėjo jėga priklauso nuo greičio ir judančios oro masės kiekio. Šiai vėjo jėgai didžiausios įtakos turi vėjo greitis, kuris lemia išpustymą. Vėjo greičiui matuoti naudojama 13 balų Boforo skalė. Žemės rutulyje vyrauja nelabai stiprūs vėjai 3,4 – 7,9 m/s (3 – 4 balai). Energingiausiai vėjas darbuojasi dykumose, pusdykumėse, plikose kalnų viršūnėse, jūrų pakraščiuose, kur didžiuliai purių uolienų, dūlėsių plotai, kur nėra augalijos ir menka drėgmė. Kai vėjo greitis 0,2 – 4 m/s, į 10 cm aukštį lengvai pakyla ir skrenda mineralinės dalelės, kurių skersmuo iki 0,25 mm; įsibėgėjęs iki 11 – 14 m/s, jis jau gali pakelti 1,5 mm, o pasiekęs 20 m/s, – _3 mm dydžio grudelius. Priklausomai nuo greičio vėjas stumia, ridena ar skraidina įvairaus dydžio grunto daleles. Skiriami trys grunto dalelių transportavimo būdai: šliaužimas, saltacija ir suspensija.

Šliaužimas, kai vėjas pats stumia grunto daleles arba jos stumiamos veikiant kitoms dalelėms. Aštriakampės dalelės paprastai yra stumiamos, o apgludintos – dažniausiai rieda.

Saltacija – tai šuoliškas dalelių judėjimas. Kai vėjas pakankamai stiprus, nuo vienos dalelės smūgių į kitą pastaroji gali pašokti aukštyn, o po to krisdama išjudinti kitą it t.t. Dalelės šuolis priklauso nuo smūgio jėgos ir paklotinio paviršiaus.

Suspensija (skridimas) – tai tikras dalelių skrydis. Dalelės skriedamos gali nukeliauti nuo kelių metrų iki kelių tūkstančių kilometrų. Suspensinis transportavimo būdas apima tik labai smulkias daleles – dulkes, drumzles ir kt. Todėl iš Sacharos dykumos dulkės, palankių vėjų gabenamos, pasiekia Europą ar nunešamos už 2500 km į Atlanto vandenyną. 1892m. gegužės 1d. Ukrainoje vėjo sugriebtos ir skubiai lakinamos derlingo juodžemio dulkelės jau sekančią dieną sėdo apie Kauną, gegužės 3d. pasirodė Vokietijoje, o dar po dienos virš Peterburgo prapliupo juodo purvo lietumi.

Kokie dideli žemiškųjų dulkių kiekiai šitaip pergabenami, padės įsivaiduoti kad ir tokie pavyzdžiai. 1859m. iš Afrikos atneštų dulkių Alcburge (Austrija) iškrito 100 tūkst. centnerių, o 1863m. Kanarų salose (į šiaurės vakarus nuo Afrikos) – 10 mln. tonų. Vėlgi mūsų Kuršių nerijos kopose, vieno metro pločio atkarpoje, dažniausiai siaučiantys vakariniai vėjai per metus perneša vidutiniškai 16 m3 arba 42000 kg smėlio.

Taigi vėjas – galinga jėga, sugebanti išjudinti, pakelti ir pernešti milžinišką masę mineralų ir uolienų grūdelių. Tačiau jo veikla aiškiai dvilypė. Vienais atvejais vėjas elgiasi kaip nuožmus kenkėjas, reljefo formų naikintojas, kitais, priešingai,- kaip visai naujų uolienų sluoksnių ir kuo įvairiausių paviršiaus vaizdų kūrėjas. Ypač atkaklus duobkasys vėjas ten, kur prasigauna prie birių, minkštų uolienų. Taip išpustomos duobės, kiaurymės, atsiranda daubos, siekiančios kai kur 300 m gylį, taip nušluojami ar bergždžia žeme užpilami derlingi dirvožemiai. 1960 metais Ukrainoje, 1 mln. km2 plote, vėjas nupūtė ir iki 2 km pakėlė apie 25 km3 juodžemio.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 817 žodžiai iš 1461 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.