Islamo religija
5 (100%) 1 vote

Islamo religija

Islamas

Islamas yra viena iš pagrindinių pasaulio religijų. Žodis “Islamas” reiškia “paklusnumą” arba “nuolankumą” Allaho valiai, kuris yra vienintelis Dievas. Musulmonai – tai ir yra tie pasišventę žmonės. Pagrindinis Islamo tikėjimas: nėra kitų dievų tik Allaha dievas vienas ir Muhamedas yra jo pranašas.

610 metais vieną naktį Mahometui apsireiškė angelas Gabrielius. Ta žinia, kuria Muhamedas gavo iš Dievo per šį angelą, buvo ta, kad yra tik vienas Dievas, o ne daug, kaip arabai iki tol tikėjo. Šis Dievas yra pasaulio kūrėjas ir vieną dieną jis teis žmoniją. Tai buvo nauja žinia: Judaizmas ir Krikščionybė tuo metu buvo plačiai paplitusios ir teigė vieno Dievo idėją. Mahometas savo užduotį suprato ne kaip naujos religijos kūrimą, bet kaip tęsinį jau esančių religijų. Jis buvo paskutinis iš pranašų po Adomo, Abraomo, Mozės, Jėzaus, kuris skelbė vieno Dievo buvimą. Bet islamas niekada nebuvo susijęs su Judaizmu ar Krikščionybe. Jis tapo nauja imperija ir nauja civilizacija. Nurodymai, kuriuos gavo Mahometas, yra surašyti Korane, kuris nurodo, kaip tikėti ir kaip gyventi. Dėl tos priežasties, kad musulmonai tikėjo tai, ką darė ar sakė Mahometas, buvo įkvėpta Dievo, daugelis jo kalbų buvo užrašyta ar surinkta. Iš pradžių jie plito iš lūpų į lūpas, vėliau buvo užrašyti kaip pagalbinis priedas prie Korano.

Kas yra Islamo “Penki pagrindiniai musulmonų dalykai”?

1. Šahada (Liudijimas)

2. Salat (Malda)

3. Zakat (Išmalda)

4. Saum arba Siyam (Pasninkavimas)

5. Hadž (Piligrimystė)

1. Liudijimas. Nėra kito dievo, kurį turėtume garbinti, išskyrus Vieną Dievą, o Mahometas yra Jo pasiuntinys. Po to seka „illa ‘Llah“ – „išskyrus Dievą“, viso Sutvėrimo šaltinį. Antroji „Šahada“ dalis skamba taip: „Mahometas yra Dievo pasiuntinys“. Gyvenimiškosios tiesos atskleidimas įvyko per tokį pat žmogų, kaip ir mes.

2. Malda. „Salat“ vadinamos privalomosios maldos, kurios atliekamos penkis kartus per dieną ir yra tiesioginiu ryšiu tarp besimeldžiančiojo ir Dievo. Islame nėra vyresniųjų hierarchijos ir nėra dvasininkų, todėl toms maldoms vadovauja mokytas žmogus. Šios penkios maldos susideda iš Korano eilių, ir jos kalbamos arabų kalba, esančia Apreiškimo kalba, tačiau asmeninę maldą galima atlikti ir savo gimtąja kalba. Maldos kalbamos švintant, vidurdienį, viduryje popietės, saulėlydžio metu ir sutemus, todėl jos nustato visos dienos ritmą. Nors geriau yra melstis drauge su kitais mečetėje, Musulmonas taip pat gali melstis ir beveik visur kitur – laukuose, darbo kabinete, fabrike, universitete. Kadangi penktadienį Musulmonams – šventė, tai penktadienio vidurdienį visi privalo susirinkti mečetėje ir atlikti specialią maldą. Atvykusiuosius iš svetur į musulmoniškus kraštus stulbina tai, kad maldos kasdieniniame gyvenime užima pagrindinę vietą.

3. „Zakat“. Vienas iš pačių svarbiausių Islamo principų yra tai, kad viskas priklauso Dievui, o dėl šios priežasties turtas yra tik patikėtas jį turintiesiems. Žodis „Zakat“ reiškia ir apsivalymą, ir augimą. Mūsų sukauptas turtas yra apvalomas atiduodant jo dalį tiems, kurie skursta, ir, kaip augalų genėjimas, šis apkarpymas sukuria pusiausvyrą ir skatina naują augimą.Kiekvienas Musulmonas asmeniškai apskaičiuoja savo „Zakat“. Dažniausiai tai reiškia kasmetinį 2,5% sumokėjimą iš savo kapitalo. Nors šį žodį galima išversti kaip savanorišką labdarą, jis turi platesnę reikšmę. Pranašas pasakė: Netgi sutikdamas savo brolį džiaugsmingu veidu daliji labdarą. Pranašas pasakė: Labdara yra būtina kiekvienam Musulmonui. Jo paklausė: O ką daryti žmogui, kuris neturi nieko? Pranašas atsakė: Jis turėtų dirbti savo paties rankomis savo labui, o paskui iš šio uždarbio atiduoti kiek nors, kaip labdarą.

4. Pasninkas. Kiekvienais metais Ramadano mėnesį visi Musulmonai pasninkauja nuo pirmosios šviesos iki saulėlydžio, susilaikydami nuo maisto, gėrimo ir seksualinių santykių. Tie, kurie yra ligoti, seni arba išvykę, o taip pat nėščios moterys ir mažus vaikus maitinančios moterys, atleidžiami nuo pasninko ir jiems leidžiama atidėti vėlesniam tiek pat dienų laikotarpiui tais pačiais metais. Jeigu jie negali įvykdyti to fiziškai, jie turi pamaitinti po vieną skurstantį žmogų už kiekvieną praleistą dieną. Vaikai pradeda pasninkauti (ir laikytis maldų ritualo) nuo lytinio subrendimo, nors daugelis pradeda tai daryti anksčiau. Nors pasninkas yra labai naudingas sveikatai, į jį iš esmės žiūrima kaip į dvasinio apsivalymo būdą. Atsisakydamas pasaulietiškų malonumų, netgi jei tai trunka trumpą laiką, pasninkaujantis žmogus įgyja tikrą užuojautą tiems, kurie vaikšto alkani, o taip pat jis sustiprina savo dvasinio gyvenimo augimą.

5. Maldininkų kelionė (Hadž). Maldininkų kelionė į Meką yra privaloma nors kartą gyvenime ir tik tiems, kurie yra pajėgūs fiziškai ir finansiškai tai padaryti. Vis dėl to, apie du milijonai žmonių kasmet keliauja į
Meką iš visų žemės rutulio kampelių, o tai suteikia unikalią galimybę susitikti skirtingų tautų žmonėms. Nors Mekoje visada pilna lankytojų, kasmet Hadž prasideda dvyliktąjį mėnesį pagal Islamo kalendorių (tai yra mėnulio, o ne saulės kalendorius, ir Ramadanas kartais išpuola vasarą, o kartais – žiemą). Maldininkai dėvi specialų apdarą: paprastus darbužius, kurie panaikina klasinius ir kultūrinius skirtumus tam, kad visi stotų lygūs prieš Dievą.

Dėl ko Islamas atrodo keistas?

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 860 žodžiai iš 1716 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.