Antanas Vaičiulaitis – europietiško išsilavinimo intelektualas, XXa. kultūrinio, visuomeninio gyvenimo veikėjas, vienas ryškiausių prozininkų, lietuvių literatūros klasikas. Apibūdindama jo kūrybą, literatūros kritikė Regina Dilienė rašė: ,,Vaičiulaitis yra lietuviškos ir Vakarų kultūros auklėtinis“. Antanas Vaičiulaitis sukūrė romaną ,,Valentina,, , novelių knygas ,,Vidudienis kaimo smuklėj,, , ,,Pelkių takas,, , kur gamta akcentuojama kaip vertybė, nesikeičianti istorijos sūkuriuose, vienoda turtingam ir vargšui. Ypač meniška rašytojo apysaka ,,Rogės,, .
Antanas Vaičiulaitis pastarajame kūrinyje akcentuoja pasaulio darną. Ji siejama su dvejomis skirtingomis erdvėmis. Pirmoji yra vienuolyno, o antroji miško. Pastarojoje didžiulis dėmesys skiriamas gamtai, ji personifikuojama (,,biro sniego žvagždelės,,), deminutyvai suteikia tekstui švelnumo įspūdį (,,žvaigždelės,,). Apysakos objektai išryškina kontrastus. Sena obelis be lapų yra jungtis tarp šių skirtingų erdvių, kurios priešingos viena kitai. Atidžiai įsižiūrėjus galime pastebėti, jog yra vertikali (,,tai viršininkas, žvelgdamas į danguj prasilenkiančias žvaigždes,,) ir horizaontali (,,pūškavo be kelio, per arimus ir pievas,,) linija. Judėjimas šiame kūrinyje taip pat turi prasmę. Veiksmo pobūdis – ėjimas į savo kiemą aiškinamas, kad keliauninkai (vyskupas ir viršininkas) bendrauja, vienas eina, o kias žiūri, prasmingas aktyvumas. Jis siejamas su minėtomis erdvėmis, yra sąsaja tarp jų. Todėl galime daryti išvadą, jog skirtumų grandinėje vyrauja darnos akcentas, kuris viską jungia į tvarkingą visumą. Šis apsakymas susijęs su H.Radausko kūrybos esme, kur iškeliamos priešingybės pasauliui, vaizduojama žmogaus drąsa kuriant kitą gyvenimą.
Ištraukoje pateikiama džiugi atmosfera. Žiemos metas – tai gilus gamtos įmygis, matomas visuotinis sąstingis. Tačiau A.Vaičiulaičio apysakoje ,,Rogės,, laikas apibūdinamas pakiliai, jo laukiama, nes tuomet švenčiamas vyskupo gimtadienis. Pastebimi trys laikai: praeitis, dabartis ir ateitis, ir viskas įeina į šią žmogaus šventę. Būsimas laikas numatomas aktyvus, nes viršininkas su džiugesiu ruošiasi pasveikinti vyskupą. Tai sudaro kontrastą tarp neigiamo žiemos meto ir laukto gimtadienio. Ryškiau vaizduojama tai, kas įprasta – žiema, apibūdinama gamta šiuo sezono laiku, įsižiūrima į ją. Kristijonas Donelaitis poemoje ,,Metai,, aprašo žiemą sąstingio metą, kurį dar labiau paaštrina veikėjo Plaučiūno mirtis.
Kūrinyje ,,Rogės,, aprašomas gamtos ir žmogaus ryšys. Teigiama, kad žmogus yra gamtos dalis , jaučiasi gerai joje, nes gamta teikia asmeniui vien tik geras emocijas. Vyskupas eidamas apsnigtu keliu pargriūva, bet jis nesusižeidžia, netgi priešingai ,,skurdžiai lietėsi,, , gėrėjosi gamta. Skaitydami šią apysaką pastebime, kaip gamta atskleidžia žmogų, atveria jo gyvenimo įvykius, rodo kūrinio siužetą, ypaš smulkiose gamtos detalėse, kurios išpranašauja ateitį. Panašus A.Vaičiulaičio romanas ,, Valantina,, , kuriame siužetas nuspėjamas smulkiose detalėse, skaitytojas turėtų atidžiai įsiskaityti, norint nuspėti romano veiksmų grandinę.