”Rytas geležinkelio stoty’’
Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais,
Jo žvilgiai spindi bėgių geležim
Dangus ir miškas , ir peronas gimsta čia,
Kur buvo vien tik tamsuma graži.
Iš nebuvimo , iš nakties , iš nerimo
Išėmęs mėto tolius ir medžius,
Pajutę spindulius į pievą beriamus
Pravirksta rasos , kad reikės nudžiūt.
Stoty budėtojas bučiuoja sužadėtinę
(Sapne , po laikrodžiu , kurs rodo tris po keturių).
Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis
Ir Morsė mirksi spindinčiu variu.
Ant žydro stiebo rytas kelia inkilą,
Raudoną dėmę tarp žalių beržų.
Du žvirbliai pešasi ant geležinkelio
Dėl saujos saulės avižų.
Interpretacija
H.Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks,kaip kiti.Jis siekė,kad jo kūryba būtų originali,savita,o ne ką nors kopijuojanti.Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei.
H.Radausko kūryba tarsi atskira srovė,įvairių srovių samplaika. Ne išimtis ir eilėraštis ”Rytas geležinkelio stoty”.
Jame naudojant simbolius sukuriama poetui taip artima laisvės dvasia,išreiškiamos H.Radausko idėjos,jo filosofija.Eilėraštyje labai aiškiai jaučiama,permainų,naujovių, laisvės dvasia.Vaizduojamas naujos eros,naujo pasaulio gimimas,veržlus naujovių atėjimas.Bet visos šios naujovės – tai ne dangaus dovana,tai atkaklaus darbo rezultatas.
Juk H.Radauskas taip tikėjo žmogumi,jo sugebėjimu kurti,nestovėti vietoje.Jo manymu,
visas šis pasaulis sukurtas žmogaus rankomis,jo ilgu ir atkakliu darbu.Taip ir eilėraštyje po truputi ryškėja vaizdas,kontūrai,nors dar ir tolimi,neryškūs:
“Iš nebuvimo , iš nakties , iš nerimo
Išėmęs mėto tolius ir medžius,”.
Visos šios naujovės,šie pakitimai šluoja sau nuo kelio visą senąją tvarką su visais jos šalininkais.
Nors tai kai kam irgi sukelia skausmą:
“Pravirksta rasos , kad reikės nudžiūt”.
Bet tai neišvengiama,visų permainų metu yra joms besipriešinančių,nepatenkintų.Ta
senosios tvarkos stoiška ramybė,idiliškas pasaulėlis vaizduojama trečioje strofoje:
“Stoty budėtojas bučiuoja sužadėtinę,”,
“Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis