Vinco Mykolaičio-Putino ištraukos iš „Altorių šešėly“ interpretacija
Vincas Mykolaitis-Putinas – XX a. pab. – XX a. pr. krypties, kur didelis dėmesys skiriamas jausmui, įsivyrauja paslaptingumas, simboliai. Žymiausi simbolistai: M.K.Čiurlionis, B.Sruoga, J.Baltrušaitis. Esminė V.Mykolaičio-Putino kūrybos problema – dvasinio meno ieškojimas, laisvės, kūrybingumo siekimas. Realistinis romanas „Altorių šešėly“ yra io ankstyvojo kūrybos laikotarpio. Tai pirmasis psichologinis intelektualinis romanas lietuvių literatūros istorijoje. Pagrindinė jo problema – žmogaus pašaukimo konfliktas, kunigystės pareiga ir laisvo kūrybingumo, neatskiriamo ir nuo meilės.
Romaną sudaro trys dalys: pagrindinio veikėjo Liudo Vasario studijos seminarijoje („Bandymo dienos“), kunigystės metai kalnynuose („Eina gyvenimas“) ir kunigo pasaulietinis gyvenimas („Išsivadavimas“). Nagrinėjama ištrauka yra pirmosios romano dalies, kai kūrinio herojus studijuoja Seinų kunigų seminarijoje, vasaros atostogas praleisdamas tëviškėje.
Ištrauka pradedama gimtuoju vietos peisažu. Romano personažas stebi apylinkes nuo tėviškės kalnelio. Erdvė plati. Matyti tolimi miškai, tykūs saulëlydžiai (autoriaus įmantriai įvardinti „saulëleidžiais“). Tačiau Liudo Vasario nuotaika ir jausmai yra tarsi grandinėmis surakinti, „marinami seminaristo širdim“ ir šis gamtos fonas nesukelia ypatingos ekspresyvios nuotaikos variacijų. Nepadeda nei lyriškas laikas – ankstyvas vakaras, kai saulė baigia savo kelionę.
Pakitus laikui, „saulei nusileidus“, kinta ir erdvė. Ji neišsiplečia ir nesusiaurėja, tačiau tampa mistiška. Tik tamsa – paslaptingumo simbolis. Pievos, laukai, miškai atrodo tarsi didžiulis ežeras, „o tėviškės ir kaimyno tvoros ir medžiai kaip kokios salos“. Sukuriamas nykus peisažas. Vyrauja tamsios, pastelinės spalvos. Tai sustiprina ir vaizdingi būdvardžiai (balzgani), ramūs epitetai (kalneliai, giraitės).