KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA
VERSLO FAKULTETAS
FINANSŲ KATEDRA
AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“
STRATEGINIS PLANAS 2005-2010m.
Darbą atliko 2F kurso studentė Dovilė Grevytė
Darbą tikrino dėst. I.Mauricienė
Klaipėda, 2004
TURINYS
Įvadas…………………………………………………………….
………………………………………………………………….
..3
Strateginio plano metodologinės medžiagos
analizė……………………………………………………………
…….4
1. Įmonės veiklos
aprašymas………………………………………………………….
………………………………………6
2. AB „Utenos trikotažo“ misija ir
tikslai……………………………………………………………
…………………..8
3. SWOT
analizė……………………………………………………………
…………………………………………………….9
3.1 Vidinės aplinkos faktorių
analizė……………………………………………………………
…………………………9
3.2 Išorinės aplinkos
analizė……………………………………………………………
……………………………………10
4. AB „Utenos trikotažo“ rinkos padėties nustatymas pagal BCG
matricą…………………………………11
5. AB „Utenos trikotažo“ teikiamų prekių padėties
nustatymas………………………………………………..12
6. Strategijos pasirinkimas ir jos įgyvendinimo
projektas…………………………………………………………1
3
Išvados……………………………………………………………
…………………………………………………………………1
4
Literatūra…………………………………………………………
………………………………………………………………..15
ĮVADAS
Darbo tikslai:
1. Išanalizuoti strateginio plano metodologinius principus;
2. Parengti AB „Utenos trikotažo“ strateginį planą 2005-2010m.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti SWOT analizės vidinius ir išorinius aplinkos
faktorius;
2. Išanalizuoti BCG matricą;
3. Nustatyti teikiamų paslaugų padėtį;
4. Pateikti strategijos pasirinkimą ir jos įgyvendinimo projektą;
5. Pateikti išvadas.
STRATEGINIO PLANO METODOLOGINĖS
MEDŽIAGOS ANALIZĖ
Strateginio valdymo mokslas yra viena naujausių vadybos mokslo
sričių. Jo pradžia galima laikyti šio amžiaus 7 – ojo dešimtmečio pirmąją
pusę.
Vasiliauskas A. (2001) teigė, kad firmos strateginis valdymas
yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remiantis firma
laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja
savo išteklius. Strateginio valdymo procesas leidžia parengti firmos
strategijas – sprendimų visumą, apibrėžiančią firmos svarbiausius tikslus
ateityje ir veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti. Teoriniame
lymenyje strateginis valdymas siejams su organizacija, kuri plačiąja prasme
suprantama kaip žmones bendrai veikia jungianti sistema, turinti savo
funkcionavimo tikslus ir priemones tiems tikslams įgyvendinti.
Terminas strategija neturi vieno apibrėžimo. Vienis sako, kad
strategija – tai planas, tam tikras samoningų veiksmų, kaip elgtis
įvairiose situacijose vadovas, o kiti teigia, kad strategija taip pat gali
būti vertinama kaip organizacijos pozicija jos aplinkos atžvilgiu
(Jucevičius R., 1998).
Srateginį planą rašant būtina paanalizuoti įmonės misiją ir
tikslus. Organizacijos vadovų viziją apie tai, ką nori padaryti ši
organizacija, kokį vaidmenį ji siekia vaidinti, išreiškia jos misija.
Kitaip tariant, misija atspindi organizacijos egzistavimo prasmę. Ja
siekiama atsakyti į klausimus: „Kas mes esame, ką darome ir ką darysime
ateityje?“ (Jucevičius R., 1998).
Pasak, Vasiliausko A. (2001) misijos formuluotė trumpai aprašo
pagrindines veiklos firmoje kryptis, kai perspektyva yra vidutinės trukmės,
ir trumpai reziumuoja jas pagrindžiančias argumentaciją ir vertybes. Gerai
suformuluota įmonės firmos misija turi ir gali padėti išspręsti nemažai su
firmos veikla susijusių problemų.
Tikslai pertvarko misijos formuluotės bendrąsias nuostatas į
tiksliau apibrėžtus įsipareigojimus, kurie nurodo, kas turi būti padaryta
ir kada būti tikslas pasiektas. Todėl akcentuotina dvejopa firmos tikslų
paskirtis. Pirmiausia, jie turi suformuoti organizacijos aparatui užduotis,
kuriose kaip galima tiksliau nusakomas laukiamas galutinis rezultatas.
Antra, firmos tikslų pagrindu yra parengiamos priemonės, leidžiančios
įvertinti, ar buvo pasiektas numatytas rezultatas, ar ne nustatytais
terminais (Vasiliausko A., 2001).
Taip pat būtina išanalizuoti vidinę ir išorinę aplinkas.
Apibendrinti ir sujungti aplinkos ir išteklių analizės rezultatus leidžia
vadinamoji SSGG (SWOT) analizė. SSGG (SWOT) santrumpa iššifruojama lietuvių
kalba taip: Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės. Vasiliauskas A.
(2001) teigė, kad stiprybės ir silpnybės apima pagrindinius firmos
strategijos formavimo veismus, kurie išryškėja analizuojant išteklius.
Galimybės ir grėsmės apima pagrindinius strategijos formavimo veiksmus,
kurie išryškėjo analizuojant firmos aplinką.
Mokslinėje literatūroje šis metodas žinomas kaip SWOT, arba TOWS
metodas. Jo esmė – išsiaiškinus minėtuosius aspektus, parengti
subalansuotas strategijas. Įvairūs autoriai SWOT analizę atlieka pagal
skirtingas metodikas. Pavyzdžiui, Kotler (1991) akcentuoja marketingo
analizės aspektą, leidžiantį palyginti savo organizaciją su konkurentais,
Thomson ir Strickland (1992) daugiau dėmesio skiria pagrindinių sėkmės
veiksmų analizei. David (1991) akcentuoja organizacijos stiprumo, silpnumo,
galimybių ir grėsmių suderinamumą.
Bendra SWOT analizės logika išreiškiama tokia nuoseklių veiksmų
seka:
1. Pagrindinių organizacijos veiklos aplinkos galimybių
indentifikavimas.
2. Pagrindinių grėsmių, galinčių kilti šioje aplinkoje,
identifikavimas.
3. Organizacijos stipriųjų savybių, esminio konkurencinio
pranašumo veiksnių nustatymas.
4. Organizacijos strateginio pažeidžiamumo, jos silpnųjų
savybių identifikavimas.
Geriau žinoma ir plačiau strateginio valdymo teorijoje bei
praktikoje taikoma BCG keturių dalių matrica. Ji susieja du kintamuosius –
biznio augimo greitį ir santikinę firmos turimą rinkos dalį. Šią matricą
sudaro tokios dalys:
„Sunkus vaikas“ (kitur dar vadinamas „laukinėmis katėmis“,
„klaustuku“) – tai firmos padėtis, kuri apibūdina dideliu kapitalo poreikiu
šio biznio vieneto vysymui. Dažiausiai tai naujas BV, arba brandesnis,
tačiau nesėkmingai siekiantis užimti didesnę rinkos dalį intensyviai
augančioje srityje. Jei firma nusprendžia jį plėsti, teks taikyti kurią
nors intensivaus augimo strategiją.
„Žvaigždžių“ padėtis išreiškia geriausias organizacijos galimybes
augti ir gauti pelną. Tipiškiausia strategija, naudojama šioje situacijoje