Alkoholio vartojimas
5 (100%) 1 vote

Alkoholio vartojimas

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Alkoholio atsiradimas 4

2. Kas tai yra alkoholis? 4

3. Pažintis su alkoholiu, priežastys 4

4. Alkoholio kenksmingumas, problemom 5

5. Alkoholizmas 6

6. Alkoholinė psichozė 8

7. Alkoholinis polineuritas 9

8. Alkoholio poveikis negimusiam organizmu 9

9. Kenčia vaikai 10

10. Alkoholis nesuderinamas su darbu ir sportu 10

11. Vaikinukų požiūris į išgeriančią panelę 11

12. Faktai 17

13. Požymiai, susiję su alkoholio koncentracija 18

14. Žmonių skirstymas pagaj alkoholio vartojimą 18

15. Alkoholio panaudojimas medicinoje 19

16. Naujas požiūris į alkoholį 19

17. Nauja hipotezė apie alkoholį 20

IŠVADOS 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS 22

ĮVADAS

Alkoholio vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos problemų. Anksčiau gerti alkoholį buvo tik vyrų “privilegija”, dabar, kaip bebūtų skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Dažnai nesusimąsto, kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui, bet tik mato momentinius pakitimus – “apsinešimą”, apsvaigimą, “gerumo jausmą”. Tačiau nedaugelis susimąsto kokį iš pat pradžių nematomą, tačiau fatališką poveikį alkoholis daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas gali atsiliepti senatvėje, sutrumpinti jo gyvenimą. Sveikatai nepaprastai kenkia besaikis alkoholio vartojimas. Jis paaštrina daugelį visuomenės problemų, neblaivūs žmonės sukelia kas trečią eismo nelaimę, netinkamai elgiasi, daro nusikaltimus, meta šeimas ir dėl pašlijusios sveikatos nebegali normaliai dirbti.

Sunku atsikratyti įpročio rūkyti ir gerti, nes prie nikotino ir alkoholio priprantama. Rūkaliai, net nežinodami, kad patys sau didina pavojų susirgti ir per anksti numirti, dažnai nepajėgia atsispirti šiam įpročiui. Dauguma girtuoklių žino, jog besaikis gėrimas gali turėti nemalonių padarinių, tačiau arba jau priklausomi nuo alkoholio, arba vis dar nesuvokia, kaip, nuolat vartodami alkoholį, žaloja savo fizinę sveikatą ir psichiką. Vis dėlto piktnaudžiavimas tabaku ir alkoholiu, tvirtai apsisprendus ir kitiems padedant, gali būti sustabdytas.

Pagal atliktus tyrimus, 80 – 90% darbo drausmės pažeidimų padaroma dėl alkoholio.

Daugiau kaip 80% chuliganiškų veiksmų padaro neblaivūs paaugliai.

Alkoholio atsiradimas

Alkoholis nuo senų laikų vadinamas proto grobiku.

Dauguma žmonių mano, jog svaiginamieji gėrimai paplito tik pastaraisiais dešimtmečiais, kad net šio amžiaus pradžioje jų vartota labai mažai. Deja, apie svaiginamąsias alkoholinų gėrimų savybes žmonės sužinojo ne vėliau kaip 8000 m.pr.m.e. Pavyzdžiui žinomas keliautojas Mikluelio-Maklojus stebėjo Naujosios Gvinėjos papuasus, kurie dar nemokėjo išgauti ugnies, bet jau išmanė, kaip pasigaminti svaiginamųjų gėrimų.

Gryną spiritą VI – VII a. pradėjo gaminti arabai ir vadino jie “ alkohol ”, tai reiškia “svaiginantis”. Pirmą butelį degtinės pagamino arabas Ragezas 860 metais. Vyno distiliavimas spiritui gauti labai skatino girtavimą.

Viduramžiais Vakarų Europoje buvo taip pat išmokta gaminti stiprius svaiginamuosius gėrimus sublimuojant vyną ir kitus rūgstančius cukringus skysčius.

XVI amžiuje Jurbarke buvo 49 alaus, 20 degtinės ir 5 midaus smuklės. Jungtinėse Valstijose per pastaruosius 15 metų alkoholinų gėrimų suvartojimas padidėjo 20%, Anglijoje per 10 metų – 32 %.

Kas tai yra alkoholis?

Alkoholiniai gėrimai pagal juose esamą etilo alkoholio kiekį skirstomi į silpnus, vidutinio stiprumo ir stiprius. Silpniems priklauso alus. Jis būna 2,8 – 6 % stiprumo. Ypač pavojingas naminis alus, jei pridėta įvairių, organizmui kenksmingų priedų. Vidutinio stiprumo gėrimams priskiriamas vynas ir kiti, kurių stiprumas – 9 – 20 %. Stiprūs alkoholiniai gėrimai – tai degtinė, konjakas, romas, viskis, džinas, trauktinės (jų stiprumas daugiau nei 40%). Beje, degtinėje yra fuzelio, aldehidų ir kitų priemaišų, taip pat šiek tiek metilo alkoholio. Konjake metilo alkoholio gali būti iki 0,1 %. Apsinuodyti galima visais alkoholiniais gėrimais, dažniausiai stipresniais.

Pažintis su alkoholiu, priežastys

Nuo ko prasideda girtavimas? Pirmosios pažintys su alkoholiu būna įvairios. Jos kinta priklausomai nuo amžiaus. Iki 11 metų alkoholio paragaujama arba ”atsitiktinai, arba jo duodama “ dėl apetito “, “ gydoma vynu “, arba vaikas pats iš smalsumo paragauja svaiginamojo gėrimo.

Vyresniame amžiuje alkoholio pirmą kartą išgeriama tradicinėmis dingstimis: “šventė”, “šeimos iškilmės”, “svečiai”. Nuo 14 – 15 metų “ motyvuojama “ tuo, kad “ buvo nepatogu atsilikti nuo vaikinų ”, “ dėl kompanijos “, “ dėl drąsos “. Berniukams būdingos visos motyvų grupės. Mergaitėms būdingesnė antroji, “tradicinė” motyvų grupė.

Daugelį domina klausimas – kaip pakinta geriančio žmogaus organizmas, psichika, kodėl jis tampa besaikiu alkoholio vartotoju?

Dažnai vartojantys svaigalus žmonės skundžiasi bloga nuotaika, nerimu, dvasine įtampa, jie būna pikti ir irzlūs.

Svaigalų mėgėjai ir alkoholikai neatsiranda nežinia iš kur. Visi jie kažkada išgėrė savo pirmąją taurelę. Apie girtavimo priežastis parašyta nemaža. Atlikti tyrimai, imta interviu, bet juose
dažnai buvo painiojamos priežastys su padariniais, objektyvūs veiksniai pakeičiami subjektyviais.

Iš tikrųjų paklausę šimtą geriančių žmonių kodėl jie geria, turbūt negausite dviejų tų pačių atsakymų.

Tyrinėtojai ieškodami alkoholikų vaikystėje aplinkybių, kurios paauglystės ar brandos amžiuje galėjo paskatinti šios sunkios negalės eigą, labai daug dėmesio skyrė tam, kaip buvo ugdoma ligonio asmenybė. Papročiai ir aplinka ne tik formuoja augančiojo individo požiūrį į alkoholinius gėrimus, bet neišvengiamai veikia ir jos asmenybę. Antra vertus, nuo asmenybės bruožų priklauso, kiek individas linkęs į alkoholizmą.

Dauguma alkoholizmo problemų tyrinėtojų tvirtina, kad iki susirgimo alkoholikai patiria įvairiausių asmenybės pokyčių, kurių šaknys siekia kūdikystę. Būsimojo alkoholiko asmenybei būdingas nepilnavertiškumas, nepakankamas socialinis prisitaikymas, nesugebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis. Asmenybės nepilnavertiškumo priežastis – neteisingas auklėjimas. Netikęs auklėjimas, t.y. perdėtas arba besaikis lepinimas, palieka pėdsaką visam gyvenimui. Ir vienu ir kitu atveju ugdomos neprisitaikiusios asmenybės, labai linkusios į vidinius ir išorinius konfliktus, kuriems spręsti reikia didžiausių pastangų.

Alkoholio kenksmingumas, problemos

.

Apsinuodijimui be alkoholio, turi įtakos ir kitos sąlygos. Alkoholiniai gėrimai pavargusį žmogų veikia stipriau. Didelis alkoholio kiekis, išgertas per trumpą laiką (30 – 60 min.) veikia daug stipriau, negu išgertas per ilgesnį laiką. Nevalgiusį žmogų alkoholis irgi veikia daug stipriau. Etilo alkoholio toksiškumą sumažina daug riebalų ir angliavandenių turintis maistas, stipri kava ir arbata. Sunkiai apsinuodija asmenys, sergantys galvos smegenų traumine liga, epilepsija. Sunkiau apsinuodijama kartu su alkoholiu išgėrus CNS slopinančių vaistų.

I. Sikorskio tyrimais nustatyta, kad šiltesnio klimato sąlygomis pavojus gerti svaigalus ir galimybė apsinuodyti jais yra mažesnė negu šaltesnio klimato sąlygomis, Žemoje temperatūroje taip sustiprėja alkoholio poveikis, kad išorės šaltis tolygus dvigubai alkoholio dozei. Todėl gerti svaigalus “šaltuose” kraštuose yra daug pavojingiau nei “šiltuose”. Iš tikrųjų, kai regiono vidutinė metų temperatūra yra 5 laipsniais žemesnė, pavojingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui padidėja keletą kartų.

Patogenezė. Alkoholio veikimo mechanizmas sudėtingas, bet tiksliai nėra nustatytas. Manoma, kad etilo alkoholis sumažina biologinių membranų lipidų klampumą. Su tuo susijęs toksinis poveikis galvos smegenų žievei, požieviui, periferinei nervų sistemai, miokardui, kraujagyslėms, raumenims, kitiems organams ir audiniams. Tikriausiai jis slopina impulsų perdavimą sinapsėse iš vieno neurono į kitą, sutrikdo smegenų metabolizavimą. Veikiant etilo alkoholiui žūva daug nervinių ląstelių, sunkiai apsinuodijus, – net iki 10 mln. pilkosios smegenų medžiagos ląstelių. Didelės dozės slopina nugaros smegenis, kvėpavimo centrą.

Dažniausiai ir sunkiausiai apsinuodijama stipriais alkoholiniais gėrimais, bet silpni, jei išgerta daug, gali sukelti panašius simptomus.

Apsinuodijimo sunkumas skiriamas į tris laipsnius: lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų.

· Lengvam apsinuodijimui būdingi šie simptomai: euforija, savikontrolės ir savikritos stoka, netikslios psichometrinės reakcijos (pakitusi kalba, eisena, braižas ir kita).

· Vidutinio sunkumo apsinuodijimui būdinga silpnumas, galvos svaigimas, dvejinimasis akyse, pykinimas, neretai vėmimas, sujaudinimas (ligonis blaškosi, priešinasi), neaiški, nesuprantama kalba, sutrikusi orientacija (situacijos ir laiko atžvilgiu), neįskaitomas braižas (beveik negali rašyti), smarkiai svyruojanti eisena (neišlaiko pusiausvyros, griuvinėja, bando keltis). Etilo alkoholio kiekis kraujyje 2-3 %.

· Sunkus apsinuodijimas pasireiškia koma, grėsmingais kvėpavimo, hemodinamikos ir kitais sutrikimais. Neretai užeina traukuliai. Oda šalta, drėgna, lipni. Etilo alkoholio kiekis kraujyje daugiau nei 3%. Sunkus apsinuodijimas trunka nuo 6 iki 12 valandų.

Nervų sistema. Pakinta elgesys, sutrika kalba, judesiai, sąmonė, atsiranda vyzdžių, refleksų, raumenų tonusų pakitimai ir kita. Pirmiausia pasikeičia savijauta ir elgesys. Tai susiję su slopinimo ir jaudinimo procesais galvos smegenų žievėje, – euforijos, apsvaigimo požymiai.

Kvėpavimo sistema. Iš pradžių kvėpavimas dažnesnis, be patologijos požymių. Ryškus alkoholio kvapas iškėpiamame ore – svarbus diagnostikos požymis. Šis kvapas priklauso ne tiek nuo paties alkoholio, kiek nuo kitų lakiųjų gėrimo dalių ir metabolizmo produktų.

Virškinimo sistema. Alkoholis dirgina virškinimo trakto gleivinę (burnos, stemplės, skrandžio), ji pasidaro hiperemiška, paburksta. Iš pradžių pasireiškia hipersalivacija, vėliau gali būti sausumas burnoje, pykina, vemia.

Ne visų kelias į alkoholizmą vienodai tiesus ir trumpas. Jautrūs svaigalams yra žmonės, turėję galvos traumas, ypač sunkesnes, persirgę meningitu, encefalitu. Dažniau tampama priklausomu nuo svaigalų, kai šie nuo ko nors “ padeda “, pavyzdžiui, kankinant galvos skausmui, nemigai. Potraukį svaigalams greičiau pajunta sergantieji skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, po skrandžio operacijų, jautrūs, psichiškai
nesveiki žmonės. Alkoholis greičiau užvaldo primityvias, pilkas asmenybes, kurių dvasinis gyvenimas neturtingas.

Nekenksmingo alkoholių gėrimų kiekio nėra, alkoholis visada sužaloja ar sunaikina tam tikrą smegenų, kepenų ir kitų organų ląstelių skaičių. Bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas. Dažnai vartojantys svaigalus žmonės skundžiasi bloga nuotaika, nerimu, dvasine įtampa, jie būna pikti ir irzlūs.

Manoma, kad šie požymiai atsiranda, kai dėl alkoholio poveikio, smegenyse sutrinka normali biogeninių aminų – katecholaminų apykaita. Nustojus gerti, atsiranda vegetacinių pakitimų, dreba kūnas, ypač rankos, liežuvis, pakinta psichika.

Šiuolaikiniais cheminiais tyrimais įrodyta, kad smegenyse, sutrikus normaliam alkoholio irimo procesui susidaro į narkotiką “morfijų” panašių medžiagų. Taigi smegenis “maloniai” dirgina ne pats alkoholis, o “ vidiniai narkotikai “.

Pastaruoju metu tyrinėjimai nenuginčijamai įrodė, kad ir labai mažas alkoholio kiekis pakenkia organizmui. Yra nustatyta, kad alkoholiui patekus į organizmą, raudonieji kraujo kūneliai sulimpa į gumulėlius. Amerikiečių mokslininkas Nailis nustatė, kad net išgėrus bokalą alaus, jie jau gali sulipti, susidaro trombai! Kuo daugiau išgeriame alkoholio, tuo daugiau susidaro tokių trombų. Jie užkemša kapiliarus, kurie plyšta ir atsiranda daugybė mažų kraujo išsiliejimų. Tai įvykus ląstelės negauna maisto bei deguonies ir žūva. Kiekvieną kartą paragavus alkoholio, sunaikinamos vis naujos ląstelės, kurios jau niekada neatgyja.

Todėl geriantis žmogus tampa dirglesnis, silpnadvasis, jautresnis aplinkai, dažnai verkšlena, ypač išgėręs, jo reikalavimai neatitinka galimybių, sulėkštėja ir atbunka jausmai, išryškėja storžieviškumas, egoizmas. Keičiasi mąstymas – mintys pasidaro nelaksčios, neišraiškingos, dažnai trūksta reikiamų žodžių, sunku nusakyti esmę.

Pasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis, apie 6% vartojančių svaigalus ima gerti vis dažniau ir daugiau, ir jie neišvengiamai tampa alkoholikais, t.y. ligoniais, kurių organizmas liguistai reaguoja į alkoholį. Taigi iš šimto gerančių šeši jau yra arba taps alkoholikais. Aišku, kad kuo daugiau žmonių vartos alkoholinius gėrimus ir kuo dažniau jie gers, tuo daugiau bus alkoholikų. Pavyzdžiui, 18 – 20 metų jaunuoliai, kad jie taptų alkoholikais, pakanka 1 – 3 (!) nesaikingo gėrimo metų, o suaugusiam “reikia” 5 – 8, kartais net 10 – 15 metų.

Sunku rasti didesnį negu alkoholis blogį, kuris taip atkakliai ir negailestingai gadintų milijonų žmonių sveikatą, taip smarkiai ardytų visus žmogaus audinius ir organus (ypač galvos smegenų žievę) ir galiausiai būtų ankstyvos mirties priežastis. Šis nuodas klastingas: jo sukelti padariniai išaiškėja ne iš karto. Iš pradžių sutrinka vieno arba kito organo veikla, prasideda įvairūs šalutiniai poveikiai. Liga stiprėja. Ir net tada, kai ligonis miršta, mirties priežastimi dažnai palaikoma kita liga, pvz. persišaldymas ar infekcija. Ir tik skrodimas parodo, kad pagrindinė priežastis, suardžiusi organizmą, buvo alkoholis, o persišaldymas ar infekcija užbaigė tragediją.

Skrodžiant žmogaus lavoną, mirusio dėl to, kad ilgai gėrė svaigalus, sukrečia dideli ir išplitę jo organizmo pakitimai. Pakitę praktiškai būna visi gyvybiškai svarbūs organai, ir kartais patalogoanatomui sunku pasakyti, kurio organo veiklai sutrikus žmogus mirė. Kartais stebiesi, kaip šis žmogus apskritai dar galėjo gyventi, juk nebuvo nė veno nepažeisto organo, gebančio atlikti savo funkciją.

Alkoholizmas

Tai būsena, liga, kurią sukelia dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas. Reiškiasi liguistu, sunkiai įveikiamu poveikiu alkoholiui. Didelės alkoholio dozės kenkia žmogaus sveikatai, ypač pažeidžia centrinę nervų sistemą, kepenis ir kasą. Gali sukelti konfliktus darbe, šeimoje, visuomenėje. Dažniausiai serga 20 – 40 m. vyrai, rečiau, bet sunkiau – moterys bei paaugliai. Turi reikšmės asmenybės psichologinės ypatybės, organizmo medžiagų apykaitos ypatumai, tradicijos, auklėjimas, aplinka, paveldėjimas, psichiką traumuojančios aplinkybės. Nenumaldomas troškimas išgerti yra vienas pirmųjų alkoholizmo požymių. Alkoholio potraukis gali reikštis įvairiai. Pirmiausiai kyla noras pratęsti pradėtas išgertuves, paskui jau ir visiškai blaivų žmogų ima kamuoti neįveikiamas troškimas pasigerti, tačiau alkoholio poveikis itin stiprus pagirių metu. Alkoholikas vėl įninka gerti todėl, kad gėrė vakar, ir todėl, kad dar neišgėrė šiandien.

Alkoholizmas – šis barbariškumo padarinys – lyg replėmis laiko žmoniją nuo žilos senovės ir iš jos renka pasibaisėtiną duoklę, prarydamas jaunystę, ardydamas jėgas, slopindamas energiją, žudydamas geriausią žmonių giminės žiedą.

Žmogus, gerdamas šį narkotinį nuodą net mažomis dozėmis, gali nepajusti, kaip svaigalų gėrimas jau tampa jo vidiniu poreikiu. Alkoholizmas – tai padarinys girtavimo, kuris yra “saikingo”, “kultūringo”, “ritualinio” svaigalų gėrimo rezultatas. Ne veltui liaudis sako: “Upė prasideda nuo upelio, o girtavimas nuo taurelė.

Alkoholizmas prasideda iš lėto, paprastai po 5 – 10 m. piktnaudžiavimo alkoholiu, kai su potraukiu gerti atsiranda abstinencijos
sindromas ir poreikis atsipagirioti. Tuomet ligonis jau geria vienas, slapta ir bet kokį alkoholį. Sergančiojo organizme vis daugėja liguistų pakitimų. Dažnai prasideda lėtinis gastritas, opaligė, enterokolitas, hepatitas, kepenų cirozė, pankreatitas, impotencija, rečiau būna širdies kraujagyslių sistemos sutrikimų (pažeidžiamas širdies raumuo, sutrinka širdies ritmas, prasideda hipertonija). Sutrikus vitaminų įsisavinimui, oda pasidaro neelastinga, anksti pradeda raukšlėtis, krinta dantys, lūžinėja nagai, slenka plaukai. Dažnai ligoniui prisimeta dar plaučių uždegimas, bronchektazinė liga, tuberkuliozė, būna belatakių liaukų sutrikimų, dėl to dar labiau sumažėja organizmo atsparumas.

Sergantis lėtiniu alkoholizmu būna irzlus, dirglus, priekabus, įkyrus, nesusivaldo, agresyviai elgiasi, silpnėja jo valia, jai būdingos remisijos, t.y. ligos reiškinių suslipnėjimas arba išnykimas. Alkoholzmo remisija yra tam tikra organizmo pusiausvyros būklė, kuri iš esmės skiriasi nuo būklės prieš susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku, tačiau vienas gurkšnis svaigalų gali sutrikdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir vėl užplieksti ligą. Taigi yra tik vienintelė galimybė pasiekti stabilių rezultatų – visiškai atsisakyti alkoholio.

Ilgainiui ima drebėti rankos, sutrinka rašysena, degraduoja protiniai sugebėjimai, mažėja lytinė potencija, moterys tampa nevaisingos. Veidas pasidaro cianotiškas, nosis – raudona. Sutrinka širdies veikla, gali išsivystyti kepenų cirozė. Ligonis praranda atsakomybę, liaujasi domėtis darbu, rūpintis šeima, net ir pačiu savimi, paisyti moralės normų, ilgainiui jam telieka vienas interesas – išgerti. Neretai ligonis pradeda sukčiauti, parduoda daiktus ir vaikų drabužius tik dėl to, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Todėl alkoholizmas gali būti laikomas mirtina liga, tik mirtis įvyksta dėl įvairių priežasčių anksčiau ar vėliau.

Girtumas – fiziologinių organizmo funkcijų, ypač centrinės nervų sistemos, sutrikimas nuo alkoholio ar narkotiko. Dažniausia girtumo priežastis – alkoholinių gėrimų vartojimas. Juose esąs alkoholis labai greitai patenka (20% iš skrandžio ir 80% iš žarnyno) į kraują, vėliau kaupiasi galvos smegenyse – ten jo koncentracija būna 75% didesnė, negu kraujyje. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus. Net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą. Nesaikingas ir dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas žaloja žmogaus organizmą ir psichiką; jis lengvai pereina į alkoholizmą. Skiriamos 3 girtumo stadijos.

1) Lengvo girtumo stadija prasideda, kai į organizmą patenka 30 – 40 g alkoholio (gryno spirito); pradedami slopinti elgseną valdantys smegenų centrai (atsiranda be priežasties pakili nuotaika, nedidelis jaudrumas, kūne jaučiama šiluma).

2) Vidutinio girtumo stadija būna į organizmą patekus 50 – 100 g alkoholio. Sujaudinti smegenų žievės neuronai nebereguliuoja žemiau esančių požievio skyrių, pasikeičia emocinis imlumas. Žmogaus elgesys tuo metu priklauso nuo jo charakterio ir temperamento: jis gali būti neramus, pernelyg linksmas, įtarus, irzlus, agresyvus. Dažnai pradedami slopinti judėjimo centrai, žmogus negali koncentruoti savo raumenų veiklos. Blaivėjant atsiranda pagirių požymių: žmogus negaluoja, jam skauda galvą, jį pykina.

3) Sunkaus girtumo stadiją sukelia 100 – 300 g alkoholio; prarandama orientacija, atsiranda mieguistumas, po to – visiška amnezija (žmogus neprisimena, kas buvo išgėrus). Gali sutrikti širdies veikla ir kvėpavimas. Alkoholio koncentracijai kraujyje dar padidėjus, paveikiami gyvybiškai svarbūs centrai, esantys pailgosiose smegenyse; alkoholis užblokuoja kvėpavimo centrus, žmogus praranda sąmonę ir miršta. Mirštama alkoholio dozė suaugusiajam 4 – 8 gramai vienam kilogramui kūno masės, vaikui – 3 gramai vienam kg kūno masės.

Alkoholizmo gydymas – ilgas procesas, reikalaujantis iš gydytojo ir artimųjų didelės įtampos. Nuo alkoholizmo gydoma narkologiniame dispanseryje, sunkiais atvejais – narkologiniuose ligoninių skyriuose. Priverstinis gydymas nuo alkoholizmo skiriamas asmenims, kurie nuolat girtaudami pažeidinėja darbo drausmę, viešąją tvarką, terorizuoja šeimą, taip pat tiems, kuriems ankstesnis gydymas nepadėjo arba vengiantiems gydytis. Visų pirma vaistais šalinami abstinencijos sindromo reiškiniai (nemiga, nuotaikos sutrikimai), stiprinamas ligonio organizmas (širdies kraujagyslių sistema, kepenų funkcija, kasos, inkstų ir kitų organų būklė). Vėliau stengiamasi atgrasinti nuo alkoholio (pvz., kad sukeltų pasišlykštėjimą alkoholiu, ligoniui duodama vėmimą skatinančių vaistų ir alkoholio). Taikomi psichoterapijos metodai, ypač individuali, grupinė ir šeimos psichoterapija. Naudojamas kodavimas – psichologiškai žmogus įtikinamas, jog alkoholis jam kenkia. Nuo alkoholizmo žmogus pasveiksta, jei tampa visišku abstinentu.

Ligoniui kartu su alkoholiu duodama preparatai, sukeliantys šleikštulį ir vėmimą. Gydymo metu suformuojamas neigiamas sąlyginis refleksas svaigalams. Jų kvapas ir skonis pykina, verčia vemti.

Alkoholinė psichozė

Psichikos liga, kurią sukelia lėtinis alkoholizmas. Prasideda, kai ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, sutrinka medžiagų apykaita, kepenų veikla, alkoholiu pažeidžiamos galvos
ypač jų žievė. Dažniausiai pasitaiko baltoji karštligė ir alkoholinė haliucinozė. Skirtingai nuo baltosios karštligės (ligoniui dažniau būna regos haliucinacijų), alkoholinės haliucinozės svarbiausias simptomas – klausos haliucinacijos. Ligonis naktimis ar vakarais girdi triukšmą, riksmą, jį pajuokiančius ar kaltinančius dėl girtavimo balsus. Tai lyg paties ligonio vidinio dialogo tęsinys. Jis kliedi, jį apima baimė, nerimas, neviltis. Neretai toks ligonis veržiasi bėgti, kartais net bando nusižudyti. Tokia staiga atsiradusi būsena trunka kelias dienas ar savaites, o jei pereina į lėtinę alkoholinę psichozę – keletą mėnesių ar metų. Pasveikus ir vėl girtaujant, ši alkoholinė psichozė gali kartotis.

Rečiau pasitaiko alkoholinis paranoidas. Tuomet ligonis dažniausiai kliedi, jam vis rodosi, kad jį persekioja. Dėl to jį apima baimė ar nerimas, jis darosi impulsyvus (pvz., gali staiga iššokti iš važiuojančios transporto priemonės, užpulti savo tariamus priešus). Tokia būsena būna kelias dienas, kai pereina į lėtinę – kelis mėnesius ar metus.

Pagyvenusiems vyrams dažnai kyla alkoholinis pavydo kliedesys. Ligonis pradeda įtarinėti žmoną neištikimybe, pavydėti jos artimiesiems (net sūnui, broliui), bendradarbiams. Palaipsniui kliedesys apima visą ligonio asmenybę, dingsta visi kiti interesai. Kartais jis griebiasi pavojingų veiksmų. Gana dažna alkoholinė psichozė – Korsakovo psichozė.

Sergant alkoholine encefalopatija paprastai sumažėja ligonio organizmo atsparumas kitoms ligoms. Jį gali ištikti apkvaitimas, soporas, kartais net koma; atsiranda nervų pažeidimų. Neretai jam trūkčioja raumenys, dvejinasi akyse. Ligonis greit išsenka, gausiai prakaituoja, padažnėja jo pulsas, kvėpavimas, svyruoja kraujospūdis. Tokia būsena trunka keletą savaičių; kartais ji pereina į Korsakovo psichozę.

Alkoholinė depresija reiškiasi per abstinencijos laikotarpį. Ligonis jaučia gėdą dėl girtavimo, kaltina save, kartais mėgina nusižudyti (ypač sergančios moterys tai bando). Kai ligonį ištinka alkoholinis pseudoparalyžius – jam dreba rankų pirštai, pakinta liežuvio ir veido mimikos raumenų veikla, sutrinka jo kalba. Kartais ligoniui ypač sutrinka atmintis. Jis nebeprisimena ką tik buvusių įvykių, atminties spragas stengiasi užpildyti prasimanymais; būna pasyvus, be iniciatyvos. Neretai degraduoja jo protiniai sugebėjimai, jis nepajėgia dirbti.

Dėl alkoholinės epilepsijos būna dideli traukulių priepuoliai; jie kyla pirmomis abstinencijos laikotarpio dienomis, kartais per alkoholinio delyro būseną arba girtaujant. Dažnai girtaujant priepuoliai kartojasi, o nustojus girtauti, neretai išnyksta. Ligoniui būna asmenybės pakitimų, tokių kaip sergant lėtiniu alkoholizmu.

Sergantis alkoholine psichoze guldomas į narkologinę arba psichiatrinę ligoninę. Gydant šalinami psichikos sutrikimai, kitos prisimetusios ligos, duodama vaistų, kurie stiprina širdies, kraujagyslių, kepenų veiklą. Po alkoholinės psichozės dar gydoma nuo alkoholizmo, nes svarbu, kad ligonis visiškai liautųsi gėręs.

Alkoholinis polineuritas

Alkoholinis polineuritas išsivysto ilgą laiką vartojant alkoholį, nes tada atsiranda B1 avitaminozė, audiniuose susikaupia daug pieno bei pirovynuogių rūgščių. Šį polineuritą dažniausiai predisponuoja peršalimas, gripas: plaučių uždegimas ir kt.

Ligos pradžioje būna parestezijos, nugaros, galūnių skausmai. Vėliau atsiranda paralyžiai. Pirma nukenčia kojos, po to – rankos. Kartais sutrinka ir jutimas. Dėl gana didelio raumenų ir sąnarių pažeidimo vystosi ataksija. Alkoholinis polineuritas dažnai prisideda prie Korsakovo psichozės, kuriai, be polineurito simptomų, būdingas atminties sutrikimas, dezorientacija laike. Kartais jis prisideda prie baltosios karštligės, kuriai būdinga sąmonės sutrikimas, bauginančio pobūdžio regėjimo bei klausos haliucinacijos, didelis psichomotorinis susijaudinimas.

Liga trunka ilgai. Jos prognozė priklauso nuo to, ar sergantysis vartoja alkoholį. Jei taip, liga progresuoja ir jį gali labai suluošinti. Maždaug penktadalis tokių ligonių miršta. Kai sergantieji nustoja vartoti alkoholį, ligos prognozė būna palanki.

Alkoholio poveikis negimusiam organizmui

Alkoholis labai kenkia nėščioms moterims, jų kūdikiams. Būdinga moterų alkoholizmo pasekmė yra negalėjimas išmaitinti vaikų krūtimi. Geriančios moterys dažniau gimdo negyvus vaikus, dažniau persileidžia. Jei vaikas būna pradėtas tėvams esant girtiems ar neseniai gėrusiems, yra didelė tikimybė, jog jis gims protiškai apsigimęs, bus protiškai atsilikęs, turės fizinių nepakankamumų. Tačiau alkoholizmas genetiškai nepaveldimas, jį gali sąlygoti tik auklėjimas ir aplinka.

Dabar iš visų žinomų nuodų toksiškiausiu žmogaus gemalui laikomas alkoholis.

Vis dėlto, už tėvų girtavimą atpildo susilaukia vaikai. Duomenys įtikinamai rodo, kad geriančiųjų šeimose, palyginti su negeriančiųjų, sveikų vaikų yra 5 kartus mažiau, vaikų mirštamumas 5 kartus didesnis, o ligonių 3,5 kartų daugiau.

Mokslininkai atliko tokius tyrimus: vieną valandą prieš gimdymą 1 kg kūno masės duodavo 0,5 g svaigalų. Gimus kūdikiui, tyrimui kraują ėmė iš virkštelės, t.y. iš vaisiaus kraujotakos sistemos. Ir kraujyje rasdavo alkoholio, vadinasi, net placenta sauganti vaisių,
alkoholio. Ypač pavojinga moterims gerti svaigalus pirmąsias dvi nėštumo savaites.

Net nedidelės alkoholinių gėrimų dozės veikia genetinį substratą; dėl to, jeigu ne tuoj pat, tai vėlesnėse kartose gali gimti defektyvių palikuonių.

Įvairių šalių mokslininkai atliko šimtus tyrimų, patvirtinusių neginčijamą faktą; jeigu pastota laikotarpiu, kai vienas arba ypač abu tėvai buvo girti, jiems gimsta nepilnaverčiai vaikai su įvairiais pataloginiais nukrypimais, kurie dažniau ir sunkiau pasireiškia psichikos sutrikimais: psichopatija, epilepsija, debilumu ir kt.

Alkoholio poveikis gemalui bei būsimam jaunikliui įtikinamai parodytas ir eksperimentais su gyvūnais. Nuo regurialiai jiems duodamų net mažų alkoholio dozių, ryškiai padaugėja nevaisingų patelių ir patinų, bendrų formavimosi ydų, išmetimų, mirštamumo ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo atvejų, taip pat susilpnėja tam tikros gyvūnų rūšies gyvybingumas.

Dėl būsimųjų kartų, visi kartu turime sukilti prieš girtavimą ir padaryti viską, kad mūsų gyvenime įsitvirtintų blaivios buities vertybės.

Kenčia vaikai

Kliniškai ištyrus nervinę ir psichinę raidą 64 vaikų, prieš kurių gimimą tėvai 4-5 metus girtavo, nustatyta, kad visi vaikai, net ir tie, kurie buvo pakankamai fiziškai subrendę, protiškai buvo nepilnaverčiai. Be to, išaiškėjo, kad kuo didesnis tėvo “alkoholinis stažas”, tuo ryškiau protiškai buvo atsilikęs jo vaikas. Panašūs tėvų girtavimo padariniai – toli gražu ne sunkiausia, kas gali būti.

Geriantys tėvai iš vaikų vagia vaikystę ir jaunystę, pažinimo ir atradimų džiaugsmą, turiningo gyvenimo laimę. Labai dažnai dėl tėvų girtavimo vaikai gimsta su sunkesniais psichiniais sutrikimais ir visą gyvenimą būna našta tiek tėvams, tiek visuomenei.

Alkoholis vaiko organizmą veikia daug stipriau nei suaugusio žmogaus. Pakanka pasakyti, kad mirtina alkoholio dozė 1 kg paauglio kūno masės yra 4-5 kartus mažesnė. Vaikui reikia labai mažai alkoholio, kad jo organizmas būtų neatitaisomai pažeistas. Ypač jautrios ir lengvai pažeidžiamos yra vaiko nervų sistema bei smegenys, nes jos tuomet intensyviai formuojasi.

Alkoholis, pažeizdamas nervų sistemą kartu veikia vaiko organus bei audinius, todėl pražūdinga jo įtaka vaiko organizmui gerokai stipresnė. Net nuo nedidelių alkoholių dozių vaikas ūmai apsinuodija, jam ligos eiga būna daug sunkesnė, nei suagusiam žmogui, ir mažylio gyvybei ima grėsti didelis pavojus.

Pasaulinės statistikos duomenimis, dėl plintančio suaugusių girtavimo bei alkoholizmo, daugėja svaigalų gėrimo ir piknaudžiavimo jais atvejų tarp vaikų bei paauglių.

Vaikystė ir paauglystė – tai žmogaus asmenybės, jo gyvenimo nuostatų, santykių su aplinka formavimosi tarpsnis, žinių ir esminių moralinių bei etinių įgūdžių kaupimo metas. Vaikas nuolat formuojasi, o alkoholis, kaip žiauriausias nuodas pažeidžia visa, kas geriausia, tauriausia yra žmoguje, ir palieka tik tai, kas primityviausia ir negarbinga. Kai svaigalus geria suaugę žmonės, griaunamos visuomenės dorovės, moralės normos. Tuo tarpu į kiekvieną vaikų skatinimą gerti svaigalus, net netiesioginį, ar tai būtų šeimoje, kine, per vakarus ar televizijos laidose, reikia žiūrėti kaip į sunkų nusikaltimą prieš žmoniją ir jos ateitį.

Alkoholis nesuderinamas su darbu ir sportu

Girtam jūra iki kelių, o bala iki ausų… Nuskęsta maudydamiesi dažniausiai girti. Nustatyta, jog kas trečią eismo įvykį padaro girti žmonės.

Sportas ir alkoholis priešai. Aukštų sportinių rezultatų galima pasiekti tik nuolat treniruojantis ir besalygiškai laikantis darbo, poilsio, mitybos režimo, su sąlyga, kad atsisakoma sveikatai žalingų įpročių, pirmiausia svaigalų ir rūkymo. Alkoholis paralyžuoja valią, kuri būtina treniruojantis ir per varžybas. Išgėrus, dingsta judesių greitis ir tikslumas. Žinomas futbolininkas A.Starostinas savo atminimuose rašo: “ Bokalas alaus – kibiras prakaito “.

Nedidelė išgerta alkoholio dalis žmogaus organizme išlieka iki 21 paros! To, kuris geria alkoholio 2 kartus per mėnesį, organizme pastoviai yra pašalinio alkoholio, o kuris geria kartą per savitę jau aiškiai piktnaudžiauja alkoholiu.

Alkoholiui oksiduojantis, sunaudojama daug vitaminų, ypač B grupės. Daugiau ir dažniau geriant, atsiranda vitaminų “ badas “.

Kaip tavo svajonių herojus – artistas, sportininkas ar kosmonautas – prieš startą mobilizuoja visą savo valią ir galimybes, taip ir tu, būdamas 12 – 16 metų, startuoji. Tau tai pati svarbiausia riba: tu žengi į suaugusiojo gyvenimą. Ir pasitikti jį privalai viskam pasiruošęs, užsigrūdinęs fiziškai ir morališkai.

Vaikinukų požiūris į išgeriančią panelę

Mergaitės, kurios geria, labai prastai daro. Joms turėti rimtą draugą labai mažai galimybių. Bet turėti draugą vienam vakarui – tai galimybių labai daug. Saikingai geriančios merginos berniukai niekada rimtai nelaiko. (JUOZAS (10 kl)

Aš manau, kad gėrimas ir rūkymas – tai pražūtis. Ir aš žmonos išgeriančios, o tuo labiau rūkančios, niekada neimsiu. Nors ir kaip ji bus išsidažiusi. (ŠPONKA) .

Geriančios merginos – tai didelė tragedija. Mergos, kurios geria yra durnos pilna to žodžio prasme. Jei jūs ir toliau gersite, tai pagimdysite debilų. Rūkančios merginos – taip pat didelis
išsigimimas. Geriančias ir rūkančias merginas reikia mesti į muilą. (“DYZELIS” 10kl.)

Aš manau, kad saikingai gerianti mergina, tampa alkoholio auka, jinai pradeda suvyriškėti. Man teko matyti tokių merginų, man tokios merginos nelabai patiko. Aš nekenčiu tokių merginų ir nenorėčiau turėti tokios žmonos. Tos merginos yra žiurkės, aš nenoriu matyti tokių kvailų merginų akyse. (KONGAS( 12 kl)

Mergaitės ir merginos, negerkit ir nerūkykit, nežudykit savęs, ir mūsų tautos Lietuvos. Aš nenorėčiau paimti į žmonas, kad ir truputį saikingai išgeriančios ar rūkančios, nes aš nenoriu būti tėvas išsigimusių vaikų. (9 A,C)

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4738 žodžiai iš 9452 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.