Alkoholio vartojimas
5 (100%) 1 vote

Alkoholio vartojimas

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Alkoholio atsiradimas 4

2. Kas tai yra alkoholis? 4

3. Pažintis su alkoholiu, priežastys 4

4. Alkoholio kenksmingumas, problemom 5

5. Alkoholizmas 6

6. Alkoholinė psichozė 8

7. Alkoholinis polineuritas 9

8. Alkoholio poveikis negimusiam organizmu 9

9. Kenčia vaikai 10

10. Alkoholis nesuderinamas su darbu ir sportu 10

11. Vaikinukų požiūris į išgeriančią panelę 11

12. Faktai 17

13. Požymiai, susiję su alkoholio koncentracija 18

14. Žmonių skirstymas pagaj alkoholio vartojimą 18

15. Alkoholio panaudojimas medicinoje 19

16. Naujas požiūris į alkoholį 19

17. Nauja hipotezė apie alkoholį 20

IŠVADOS 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS 22

ĮVADAS

Alkoholio vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos problemų. Anksčiau gerti alkoholį buvo tik vyrų “privilegija”, dabar, kaip bebūtų skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Dažnai nesusimąsto, kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui, bet tik mato momentinius pakitimus – “apsinešimą”, apsvaigimą, “gerumo jausmą”. Tačiau nedaugelis susimąsto kokį iš pat pradžių nematomą, tačiau fatališką poveikį alkoholis daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas gali atsiliepti senatvėje, sutrumpinti jo gyvenimą. Sveikatai nepaprastai kenkia besaikis alkoholio vartojimas. Jis paaštrina daugelį visuomenės problemų, neblaivūs žmonės sukelia kas trečią eismo nelaimę, netinkamai elgiasi, daro nusikaltimus, meta šeimas ir dėl pašlijusios sveikatos nebegali normaliai dirbti.

Sunku atsikratyti įpročio rūkyti ir gerti, nes prie nikotino ir alkoholio priprantama. Rūkaliai, net nežinodami, kad patys sau didina pavojų susirgti ir per anksti numirti, dažnai nepajėgia atsispirti šiam įpročiui. Dauguma girtuoklių žino, jog besaikis gėrimas gali turėti nemalonių padarinių, tačiau arba jau priklausomi nuo alkoholio, arba vis dar nesuvokia, kaip, nuolat vartodami alkoholį, žaloja savo fizinę sveikatą ir psichiką. Vis dėlto piktnaudžiavimas tabaku ir alkoholiu, tvirtai apsisprendus ir kitiems padedant, gali būti sustabdytas.

Pagal atliktus tyrimus, 80 – 90% darbo drausmės pažeidimų padaroma dėl alkoholio.

Daugiau kaip 80% chuliganiškų veiksmų padaro neblaivūs paaugliai.

Alkoholio atsiradimas

Alkoholis nuo senų laikų vadinamas proto grobiku.

Dauguma žmonių mano, jog svaiginamieji gėrimai paplito tik pastaraisiais dešimtmečiais, kad net šio amžiaus pradžioje jų vartota labai mažai. Deja, apie svaiginamąsias alkoholinų gėrimų savybes žmonės sužinojo ne vėliau kaip 8000 m.pr.m.e. Pavyzdžiui žinomas keliautojas Mikluelio-Maklojus stebėjo Naujosios Gvinėjos papuasus, kurie dar nemokėjo išgauti ugnies, bet jau išmanė, kaip pasigaminti svaiginamųjų gėrimų.

Gryną spiritą VI – VII a. pradėjo gaminti arabai ir vadino jie “ alkohol ”, tai reiškia “svaiginantis”. Pirmą butelį degtinės pagamino arabas Ragezas 860 metais. Vyno distiliavimas spiritui gauti labai skatino girtavimą.

Viduramžiais Vakarų Europoje buvo taip pat išmokta gaminti stiprius svaiginamuosius gėrimus sublimuojant vyną ir kitus rūgstančius cukringus skysčius.

XVI amžiuje Jurbarke buvo 49 alaus, 20 degtinės ir 5 midaus smuklės. Jungtinėse Valstijose per pastaruosius 15 metų alkoholinų gėrimų suvartojimas padidėjo 20%, Anglijoje per 10 metų – 32 %.

Kas tai yra alkoholis?

Alkoholiniai gėrimai pagal juose esamą etilo alkoholio kiekį skirstomi į silpnus, vidutinio stiprumo ir stiprius. Silpniems priklauso alus. Jis būna 2,8 – 6 % stiprumo. Ypač pavojingas naminis alus, jei pridėta įvairių, organizmui kenksmingų priedų. Vidutinio stiprumo gėrimams priskiriamas vynas ir kiti, kurių stiprumas – 9 – 20 %. Stiprūs alkoholiniai gėrimai – tai degtinė, konjakas, romas, viskis, džinas, trauktinės (jų stiprumas daugiau nei 40%). Beje, degtinėje yra fuzelio, aldehidų ir kitų priemaišų, taip pat šiek tiek metilo alkoholio. Konjake metilo alkoholio gali būti iki 0,1 %. Apsinuodyti galima visais alkoholiniais gėrimais, dažniausiai stipresniais.

Pažintis su alkoholiu, priežastys

Nuo ko prasideda girtavimas? Pirmosios pažintys su alkoholiu būna įvairios. Jos kinta priklausomai nuo amžiaus. Iki 11 metų alkoholio paragaujama arba ”atsitiktinai, arba jo duodama “ dėl apetito “, “ gydoma vynu “, arba vaikas pats iš smalsumo paragauja svaiginamojo gėrimo.

Vyresniame amžiuje alkoholio pirmą kartą išgeriama tradicinėmis dingstimis: “šventė”, “šeimos iškilmės”, “svečiai”. Nuo 14 – 15 metų “ motyvuojama “ tuo, kad “ buvo nepatogu atsilikti nuo vaikinų ”, “ dėl kompanijos “, “ dėl drąsos “. Berniukams būdingos visos motyvų grupės. Mergaitėms būdingesnė antroji, “tradicinė” motyvų grupė.

Daugelį domina klausimas – kaip pakinta geriančio žmogaus organizmas, psichika, kodėl jis tampa besaikiu alkoholio vartotoju?

Dažnai vartojantys svaigalus žmonės skundžiasi bloga nuotaika, nerimu, dvasine įtampa, jie būna pikti ir irzlūs.

Svaigalų mėgėjai ir alkoholikai neatsiranda nežinia iš kur. Visi jie kažkada išgėrė savo pirmąją taurelę. Apie girtavimo priežastis parašyta nemaža. Atlikti tyrimai, imta interviu, bet juose
dažnai buvo painiojamos priežastys su padariniais, objektyvūs veiksniai pakeičiami subjektyviais.

Iš tikrųjų paklausę šimtą geriančių žmonių kodėl jie geria, turbūt negausite dviejų tų pačių atsakymų.

Tyrinėtojai ieškodami alkoholikų vaikystėje aplinkybių, kurios paauglystės ar brandos amžiuje galėjo paskatinti šios sunkios negalės eigą, labai daug dėmesio skyrė tam, kaip buvo ugdoma ligonio asmenybė. Papročiai ir aplinka ne tik formuoja augančiojo individo požiūrį į alkoholinius gėrimus, bet neišvengiamai veikia ir jos asmenybę. Antra vertus, nuo asmenybės bruožų priklauso, kiek individas linkęs į alkoholizmą.

Dauguma alkoholizmo problemų tyrinėtojų tvirtina, kad iki susirgimo alkoholikai patiria įvairiausių asmenybės pokyčių, kurių šaknys siekia kūdikystę. Būsimojo alkoholiko asmenybei būdingas nepilnavertiškumas, nepakankamas socialinis prisitaikymas, nesugebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis. Asmenybės nepilnavertiškumo priežastis – neteisingas auklėjimas. Netikęs auklėjimas, t.y. perdėtas arba besaikis lepinimas, palieka pėdsaką visam gyvenimui. Ir vienu ir kitu atveju ugdomos neprisitaikiusios asmenybės, labai linkusios į vidinius ir išorinius konfliktus, kuriems spręsti reikia didžiausių pastangų.

Alkoholio kenksmingumas, problemos

.

Apsinuodijimui be alkoholio, turi įtakos ir kitos sąlygos. Alkoholiniai gėrimai pavargusį žmogų veikia stipriau. Didelis alkoholio kiekis, išgertas per trumpą laiką (30 – 60 min.) veikia daug stipriau, negu išgertas per ilgesnį laiką. Nevalgiusį žmogų alkoholis irgi veikia daug stipriau. Etilo alkoholio toksiškumą sumažina daug riebalų ir angliavandenių turintis maistas, stipri kava ir arbata. Sunkiai apsinuodija asmenys, sergantys galvos smegenų traumine liga, epilepsija. Sunkiau apsinuodijama kartu su alkoholiu išgėrus CNS slopinančių vaistų.

I. Sikorskio tyrimais nustatyta, kad šiltesnio klimato sąlygomis pavojus gerti svaigalus ir galimybė apsinuodyti jais yra mažesnė negu šaltesnio klimato sąlygomis, Žemoje temperatūroje taip sustiprėja alkoholio poveikis, kad išorės šaltis tolygus dvigubai alkoholio dozei. Todėl gerti svaigalus “šaltuose” kraštuose yra daug pavojingiau nei “šiltuose”. Iš tikrųjų, kai regiono vidutinė metų temperatūra yra 5 laipsniais žemesnė, pavojingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui padidėja keletą kartų.

Patogenezė. Alkoholio veikimo mechanizmas sudėtingas, bet tiksliai nėra nustatytas. Manoma, kad etilo alkoholis sumažina biologinių membranų lipidų klampumą. Su tuo susijęs toksinis poveikis galvos smegenų žievei, požieviui, periferinei nervų sistemai, miokardui, kraujagyslėms, raumenims, kitiems organams ir audiniams. Tikriausiai jis slopina impulsų perdavimą sinapsėse iš vieno neurono į kitą, sutrikdo smegenų metabolizavimą. Veikiant etilo alkoholiui žūva daug nervinių ląstelių, sunkiai apsinuodijus, – net iki 10 mln. pilkosios smegenų medžiagos ląstelių. Didelės dozės slopina nugaros smegenis, kvėpavimo centrą.

Dažniausiai ir sunkiausiai apsinuodijama stipriais alkoholiniais gėrimais, bet silpni, jei išgerta daug, gali sukelti panašius simptomus.

Apsinuodijimo sunkumas skiriamas į tris laipsnius: lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų.

· Lengvam apsinuodijimui būdingi šie simptomai: euforija, savikontrolės ir savikritos stoka, netikslios psichometrinės reakcijos (pakitusi kalba, eisena, braižas ir kita).

· Vidutinio sunkumo apsinuodijimui būdinga silpnumas, galvos svaigimas, dvejinimasis akyse, pykinimas, neretai vėmimas, sujaudinimas (ligonis blaškosi, priešinasi), neaiški, nesuprantama kalba, sutrikusi orientacija (situacijos ir laiko atžvilgiu), neįskaitomas braižas (beveik negali rašyti), smarkiai svyruojanti eisena (neišlaiko pusiausvyros, griuvinėja, bando keltis). Etilo alkoholio kiekis kraujyje 2-3 %.

· Sunkus apsinuodijimas pasireiškia koma, grėsmingais kvėpavimo, hemodinamikos ir kitais sutrikimais. Neretai užeina traukuliai. Oda šalta, drėgna, lipni. Etilo alkoholio kiekis kraujyje daugiau nei 3%. Sunkus apsinuodijimas trunka nuo 6 iki 12 valandų.

Nervų sistema. Pakinta elgesys, sutrika kalba, judesiai, sąmonė, atsiranda vyzdžių, refleksų, raumenų tonusų pakitimai ir kita. Pirmiausia pasikeičia savijauta ir elgesys. Tai susiję su slopinimo ir jaudinimo procesais galvos smegenų žievėje, – euforijos, apsvaigimo požymiai.

Kvėpavimo sistema. Iš pradžių kvėpavimas dažnesnis, be patologijos požymių. Ryškus alkoholio kvapas iškėpiamame ore – svarbus diagnostikos požymis. Šis kvapas priklauso ne tiek nuo paties alkoholio, kiek nuo kitų lakiųjų gėrimo dalių ir metabolizmo produktų.

Virškinimo sistema. Alkoholis dirgina virškinimo trakto gleivinę (burnos, stemplės, skrandžio), ji pasidaro hiperemiška, paburksta. Iš pradžių pasireiškia hipersalivacija, vėliau gali būti sausumas burnoje, pykina, vemia.

Ne visų kelias į alkoholizmą vienodai tiesus ir trumpas. Jautrūs svaigalams yra žmonės, turėję galvos traumas, ypač sunkesnes, persirgę meningitu, encefalitu. Dažniau tampama priklausomu nuo svaigalų, kai šie nuo ko nors “ padeda “, pavyzdžiui, kankinant galvos skausmui, nemigai. Potraukį svaigalams greičiau pajunta sergantieji skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, po skrandžio operacijų, jautrūs, psichiškai
nesveiki žmonės. Alkoholis greičiau užvaldo primityvias, pilkas asmenybes, kurių dvasinis gyvenimas neturtingas.

Nekenksmingo alkoholių gėrimų kiekio nėra, alkoholis visada sužaloja ar sunaikina tam tikrą smegenų, kepenų ir kitų organų ląstelių skaičių. Bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas. Dažnai vartojantys svaigalus žmonės skundžiasi bloga nuotaika, nerimu, dvasine įtampa, jie būna pikti ir irzlūs.

Manoma, kad šie požymiai atsiranda, kai dėl alkoholio poveikio, smegenyse sutrinka normali biogeninių aminų – katecholaminų apykaita. Nustojus gerti, atsiranda vegetacinių pakitimų, dreba kūnas, ypač rankos, liežuvis, pakinta psichika.

Šiuolaikiniais cheminiais tyrimais įrodyta, kad smegenyse, sutrikus normaliam alkoholio irimo procesui susidaro į narkotiką “morfijų” panašių medžiagų. Taigi smegenis “maloniai” dirgina ne pats alkoholis, o “ vidiniai narkotikai “.

Pastaruoju metu tyrinėjimai nenuginčijamai įrodė, kad ir labai mažas alkoholio kiekis pakenkia organizmui. Yra nustatyta, kad alkoholiui patekus į organizmą, raudonieji kraujo kūneliai sulimpa į gumulėlius. Amerikiečių mokslininkas Nailis nustatė, kad net išgėrus bokalą alaus, jie jau gali sulipti, susidaro trombai! Kuo daugiau išgeriame alkoholio, tuo daugiau susidaro tokių trombų. Jie užkemša kapiliarus, kurie plyšta ir atsiranda daugybė mažų kraujo išsiliejimų. Tai įvykus ląstelės negauna maisto bei deguonies ir žūva. Kiekvieną kartą paragavus alkoholio, sunaikinamos vis naujos ląstelės, kurios jau niekada neatgyja.

Todėl geriantis žmogus tampa dirglesnis, silpnadvasis, jautresnis aplinkai, dažnai verkšlena, ypač išgėręs, jo reikalavimai neatitinka galimybių, sulėkštėja ir atbunka jausmai, išryškėja storžieviškumas, egoizmas. Keičiasi mąstymas – mintys pasidaro nelaksčios, neišraiškingos, dažnai trūksta reikiamų žodžių, sunku nusakyti esmę.

Pasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis, apie 6% vartojančių svaigalus ima gerti vis dažniau ir daugiau, ir jie neišvengiamai tampa alkoholikais, t.y. ligoniais, kurių organizmas liguistai reaguoja į alkoholį. Taigi iš šimto gerančių šeši jau yra arba taps alkoholikais. Aišku, kad kuo daugiau žmonių vartos alkoholinius gėrimus ir kuo dažniau jie gers, tuo daugiau bus alkoholikų. Pavyzdžiui, 18 – 20 metų jaunuoliai, kad jie taptų alkoholikais, pakanka 1 – 3 (!) nesaikingo gėrimo metų, o suaugusiam “reikia” 5 – 8, kartais net 10 – 15 metų.

Sunku rasti didesnį negu alkoholis blogį, kuris taip atkakliai ir negailestingai gadintų milijonų žmonių sveikatą, taip smarkiai ardytų visus žmogaus audinius ir organus (ypač galvos smegenų žievę) ir galiausiai būtų ankstyvos mirties priežastis. Šis nuodas klastingas: jo sukelti padariniai išaiškėja ne iš karto. Iš pradžių sutrinka vieno arba kito organo veikla, prasideda įvairūs šalutiniai poveikiai. Liga stiprėja. Ir net tada, kai ligonis miršta, mirties priežastimi dažnai palaikoma kita liga, pvz. persišaldymas ar infekcija. Ir tik skrodimas parodo, kad pagrindinė priežastis, suardžiusi organizmą, buvo alkoholis, o persišaldymas ar infekcija užbaigė tragediją.

Skrodžiant žmogaus lavoną, mirusio dėl to, kad ilgai gėrė svaigalus, sukrečia dideli ir išplitę jo organizmo pakitimai. Pakitę praktiškai būna visi gyvybiškai svarbūs organai, ir kartais patalogoanatomui sunku pasakyti, kurio organo veiklai sutrikus žmogus mirė. Kartais stebiesi, kaip šis žmogus apskritai dar galėjo gyventi, juk nebuvo nė veno nepažeisto organo, gebančio atlikti savo funkciją.

Alkoholizmas

Tai būsena, liga, kurią sukelia dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas. Reiškiasi liguistu, sunkiai įveikiamu poveikiu alkoholiui. Didelės alkoholio dozės kenkia žmogaus sveikatai, ypač pažeidžia centrinę nervų sistemą, kepenis ir kasą. Gali sukelti konfliktus darbe, šeimoje, visuomenėje. Dažniausiai serga 20 – 40 m. vyrai, rečiau, bet sunkiau – moterys bei paaugliai. Turi reikšmės asmenybės psichologinės ypatybės, organizmo medžiagų apykaitos ypatumai, tradicijos, auklėjimas, aplinka, paveldėjimas, psichiką traumuojančios aplinkybės. Nenumaldomas troškimas išgerti yra vienas pirmųjų alkoholizmo požymių. Alkoholio potraukis gali reikštis įvairiai. Pirmiausiai kyla noras pratęsti pradėtas išgertuves, paskui jau ir visiškai blaivų žmogų ima kamuoti neįveikiamas troškimas pasigerti, tačiau alkoholio poveikis itin stiprus pagirių metu. Alkoholikas vėl įninka gerti todėl, kad gėrė vakar, ir todėl, kad dar neišgėrė šiandien.

Alkoholizmas – šis barbariškumo padarinys – lyg replėmis laiko žmoniją nuo žilos senovės ir iš jos renka pasibaisėtiną duoklę, prarydamas jaunystę, ardydamas jėgas, slopindamas energiją, žudydamas geriausią žmonių giminės žiedą.

Žmogus, gerdamas šį narkotinį nuodą net mažomis dozėmis, gali nepajusti, kaip svaigalų gėrimas jau tampa jo vidiniu poreikiu. Alkoholizmas – tai padarinys girtavimo, kuris yra “saikingo”, “kultūringo”, “ritualinio” svaigalų gėrimo rezultatas. Ne veltui liaudis sako: “Upė prasideda nuo upelio, o girtavimas nuo taurelė.

Alkoholizmas prasideda iš lėto, paprastai po 5 – 10 m. piktnaudžiavimo alkoholiu, kai su potraukiu gerti atsiranda abstinencijos
sindromas ir poreikis atsipagirioti. Tuomet ligonis jau geria vienas, slapta ir bet kokį alkoholį. Sergančiojo organizme vis daugėja liguistų pakitimų. Dažnai prasideda lėtinis gastritas, opaligė, enterokolitas, hepatitas, kepenų cirozė, pankreatitas, impotencija, rečiau būna širdies kraujagyslių sistemos sutrikimų (pažeidžiamas širdies raumuo, sutrinka širdies ritmas, prasideda hipertonija). Sutrikus vitaminų įsisavinimui, oda pasidaro neelastinga, anksti pradeda raukšlėtis, krinta dantys, lūžinėja nagai, slenka plaukai. Dažnai ligoniui prisimeta dar plaučių uždegimas, bronchektazinė liga, tuberkuliozė, būna belatakių liaukų sutrikimų, dėl to dar labiau sumažėja organizmo atsparumas.

Sergantis lėtiniu alkoholizmu būna irzlus, dirglus, priekabus, įkyrus, nesusivaldo, agresyviai elgiasi, silpnėja jo valia, jai būdingos remisijos, t.y. ligos reiškinių suslipnėjimas arba išnykimas. Alkoholzmo remisija yra tam tikra organizmo pusiausvyros būklė, kuri iš esmės skiriasi nuo būklės prieš susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku, tačiau vienas gurkšnis svaigalų gali sutrikdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir vėl užplieksti ligą. Taigi yra tik vienintelė galimybė pasiekti stabilių rezultatų – visiškai atsisakyti alkoholio.

Ilgainiui ima drebėti rankos, sutrinka rašysena, degraduoja protiniai sugebėjimai, mažėja lytinė potencija, moterys tampa nevaisingos. Veidas pasidaro cianotiškas, nosis – raudona. Sutrinka širdies veikla, gali išsivystyti kepenų cirozė. Ligonis praranda atsakomybę, liaujasi domėtis darbu, rūpintis šeima, net ir pačiu savimi, paisyti moralės normų, ilgainiui jam telieka vienas interesas – išgerti. Neretai ligonis pradeda sukčiauti, parduoda daiktus ir vaikų drabužius tik dėl to, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Todėl alkoholizmas gali būti laikomas mirtina liga, tik mirtis įvyksta dėl įvairių priežasčių anksčiau ar vėliau.

Girtumas – fiziologinių organizmo funkcijų, ypač centrinės nervų sistemos, sutrikimas nuo alkoholio ar narkotiko. Dažniausia girtumo priežastis – alkoholinių gėrimų vartojimas. Juose esąs alkoholis labai greitai patenka (20% iš skrandžio ir 80% iš žarnyno) į kraują, vėliau kaupiasi galvos smegenyse – ten jo koncentracija būna 75% didesnė, negu kraujyje. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus. Net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą. Nesaikingas ir dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas žaloja žmogaus organizmą ir psichiką; jis lengvai pereina į alkoholizmą. Skiriamos 3 girtumo stadijos.

1) Lengvo girtumo stadija prasideda, kai į organizmą patenka 30 – 40 g alkoholio (gryno spirito); pradedami slopinti elgseną valdantys smegenų centrai (atsiranda be priežasties pakili nuotaika, nedidelis jaudrumas, kūne jaučiama šiluma).

2) Vidutinio girtumo stadija būna į organizmą patekus 50 – 100 g alkoholio. Sujaudinti smegenų žievės neuronai nebereguliuoja žemiau esančių požievio skyrių, pasikeičia emocinis imlumas. Žmogaus elgesys tuo metu priklauso nuo jo charakterio ir temperamento: jis gali būti neramus, pernelyg linksmas, įtarus, irzlus, agresyvus. Dažnai pradedami slopinti judėjimo centrai, žmogus negali koncentruoti savo raumenų veiklos. Blaivėjant atsiranda pagirių požymių: žmogus negaluoja, jam skauda galvą, jį pykina.

3) Sunkaus girtumo stadiją sukelia 100 – 300 g alkoholio; prarandama orientacija, atsiranda mieguistumas, po to – visiška amnezija (žmogus neprisimena, kas buvo išgėrus). Gali sutrikti širdies veikla ir kvėpavimas. Alkoholio koncentracijai kraujyje dar padidėjus, paveikiami gyvybiškai svarbūs centrai, esantys pailgosiose smegenyse; alkoholis užblokuoja kvėpavimo centrus, žmogus praranda sąmonę ir miršta. Mirštama alkoholio dozė suaugusiajam 4 – 8 gramai vienam kilogramui kūno masės, vaikui – 3 gramai vienam kg kūno masės.

Alkoholizmo gydymas – ilgas procesas, reikalaujantis iš gydytojo ir artimųjų didelės įtampos. Nuo alkoholizmo gydoma narkologiniame dispanseryje, sunkiais atvejais – narkologiniuose ligoninių skyriuose. Priverstinis gydymas nuo alkoholizmo skiriamas asmenims, kurie nuolat girtaudami pažeidinėja darbo drausmę, viešąją tvarką, terorizuoja šeimą, taip pat tiems, kuriems ankstesnis gydymas nepadėjo arba vengiantiems gydytis. Visų pirma vaistais šalinami abstinencijos sindromo reiškiniai (nemiga, nuotaikos sutrikimai), stiprinamas ligonio organizmas (širdies kraujagyslių sistema, kepenų funkcija, kasos, inkstų ir kitų organų būklė). Vėliau stengiamasi atgrasinti nuo alkoholio (pvz., kad sukeltų pasišlykštėjimą alkoholiu, ligoniui duodama vėmimą skatinančių vaistų ir alkoholio). Taikomi psichoterapijos metodai, ypač individuali, grupinė ir šeimos psichoterapija. Naudojamas kodavimas – psichologiškai žmogus įtikinamas, jog alkoholis jam kenkia. Nuo alkoholizmo žmogus pasveiksta, jei tampa visišku abstinentu.

Ligoniui kartu su alkoholiu duodama preparatai, sukeliantys šleikštulį ir vėmimą. Gydymo metu suformuojamas neigiamas sąlyginis refleksas svaigalams. Jų kvapas ir skonis pykina, verčia vemti.

Alkoholinė psichozė

Psichikos liga, kurią sukelia lėtinis alkoholizmas. Prasideda, kai ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, sutrinka medžiagų apykaita, kepenų veikla, alkoholiu pažeidžiamos galvos
ypač jų žievė. Dažniausiai pasitaiko baltoji karštligė ir alkoholinė haliucinozė. Skirtingai nuo baltosios karštligės (ligoniui dažniau būna regos haliucinacijų), alkoholinės haliucinozės svarbiausias simptomas – klausos haliucinacijos. Ligonis naktimis ar vakarais girdi triukšmą, riksmą, jį pajuokiančius ar kaltinančius dėl girtavimo balsus. Tai lyg paties ligonio vidinio dialogo tęsinys. Jis kliedi, jį apima baimė, nerimas, neviltis. Neretai toks ligonis veržiasi bėgti, kartais net bando nusižudyti. Tokia staiga atsiradusi būsena trunka kelias dienas ar savaites, o jei pereina į lėtinę alkoholinę psichozę – keletą mėnesių ar metų. Pasveikus ir vėl girtaujant, ši alkoholinė psichozė gali kartotis.

Rečiau pasitaiko alkoholinis paranoidas. Tuomet ligonis dažniausiai kliedi, jam vis rodosi, kad jį persekioja. Dėl to jį apima baimė ar nerimas, jis darosi impulsyvus (pvz., gali staiga iššokti iš važiuojančios transporto priemonės, užpulti savo tariamus priešus). Tokia būsena būna kelias dienas, kai pereina į lėtinę – kelis mėnesius ar metus.

Pagyvenusiems vyrams dažnai kyla alkoholinis pavydo kliedesys. Ligonis pradeda įtarinėti žmoną neištikimybe, pavydėti jos artimiesiems (net sūnui, broliui), bendradarbiams. Palaipsniui kliedesys apima visą ligonio asmenybę, dingsta visi kiti interesai. Kartais jis griebiasi pavojingų veiksmų. Gana dažna alkoholinė psichozė – Korsakovo psichozė.

Sergant alkoholine encefalopatija paprastai sumažėja ligonio organizmo atsparumas kitoms ligoms. Jį gali ištikti apkvaitimas, soporas, kartais net koma; atsiranda nervų pažeidimų. Neretai jam trūkčioja raumenys, dvejinasi akyse. Ligonis greit išsenka, gausiai prakaituoja, padažnėja jo pulsas, kvėpavimas, svyruoja kraujospūdis. Tokia būsena trunka keletą savaičių; kartais ji pereina į Korsakovo psichozę.

Alkoholinė depresija reiškiasi per abstinencijos laikotarpį. Ligonis jaučia gėdą dėl girtavimo, kaltina save, kartais mėgina nusižudyti (ypač sergančios moterys tai bando). Kai ligonį ištinka alkoholinis pseudoparalyžius – jam dreba rankų pirštai, pakinta liežuvio ir veido mimikos raumenų veikla, sutrinka jo kalba. Kartais ligoniui ypač sutrinka atmintis. Jis nebeprisimena ką tik buvusių įvykių, atminties spragas stengiasi užpildyti prasimanymais; būna pasyvus, be iniciatyvos. Neretai degraduoja jo protiniai sugebėjimai, jis nepajėgia dirbti.

Dėl alkoholinės epilepsijos būna dideli traukulių priepuoliai; jie kyla pirmomis abstinencijos laikotarpio dienomis, kartais per alkoholinio delyro būseną arba girtaujant. Dažnai girtaujant priepuoliai kartojasi, o nustojus girtauti, neretai išnyksta. Ligoniui būna asmenybės pakitimų, tokių kaip sergant lėtiniu alkoholizmu.

Sergantis alkoholine psichoze guldomas į narkologinę arba psichiatrinę ligoninę. Gydant šalinami psichikos sutrikimai, kitos prisimetusios ligos, duodama vaistų, kurie stiprina širdies, kraujagyslių, kepenų veiklą. Po alkoholinės psichozės dar gydoma nuo alkoholizmo, nes svarbu, kad ligonis visiškai liautųsi gėręs.

Alkoholinis polineuritas

Alkoholinis polineuritas išsivysto ilgą laiką vartojant alkoholį, nes tada atsiranda B1 avitaminozė, audiniuose susikaupia daug pieno bei pirovynuogių rūgščių. Šį polineuritą dažniausiai predisponuoja peršalimas, gripas: plaučių uždegimas ir kt.

Ligos pradžioje būna parestezijos, nugaros, galūnių skausmai. Vėliau atsiranda paralyžiai. Pirma nukenčia kojos, po to – rankos. Kartais sutrinka ir jutimas. Dėl gana didelio raumenų ir sąnarių pažeidimo vystosi ataksija. Alkoholinis polineuritas dažnai prisideda prie Korsakovo psichozės, kuriai, be polineurito simptomų, būdingas atminties sutrikimas, dezorientacija laike. Kartais jis prisideda prie baltosios karštligės, kuriai būdinga sąmonės sutrikimas, bauginančio pobūdžio regėjimo bei klausos haliucinacijos, didelis psichomotorinis susijaudinimas.

Liga trunka ilgai. Jos prognozė priklauso nuo to, ar sergantysis vartoja alkoholį. Jei taip, liga progresuoja ir jį gali labai suluošinti. Maždaug penktadalis tokių ligonių miršta. Kai sergantieji nustoja vartoti alkoholį, ligos prognozė būna palanki.

Alkoholio poveikis negimusiam organizmui

Alkoholis labai kenkia nėščioms moterims, jų kūdikiams. Būdinga moterų alkoholizmo pasekmė yra negalėjimas išmaitinti vaikų krūtimi. Geriančios moterys dažniau gimdo negyvus vaikus, dažniau persileidžia. Jei vaikas būna pradėtas tėvams esant girtiems ar neseniai gėrusiems, yra didelė tikimybė, jog jis gims protiškai apsigimęs, bus protiškai atsilikęs, turės fizinių nepakankamumų. Tačiau alkoholizmas genetiškai nepaveldimas, jį gali sąlygoti tik auklėjimas ir aplinka.

Dabar iš visų žinomų nuodų toksiškiausiu žmogaus gemalui laikomas alkoholis.

Vis dėlto, už tėvų girtavimą atpildo susilaukia vaikai. Duomenys įtikinamai rodo, kad geriančiųjų šeimose, palyginti su negeriančiųjų, sveikų vaikų yra 5 kartus mažiau, vaikų mirštamumas 5 kartus didesnis, o ligonių 3,5 kartų daugiau.

Mokslininkai atliko tokius tyrimus: vieną valandą prieš gimdymą 1 kg kūno masės duodavo 0,5 g svaigalų. Gimus kūdikiui, tyrimui kraują ėmė iš virkštelės, t.y. iš vaisiaus kraujotakos sistemos. Ir kraujyje rasdavo alkoholio, vadinasi, net placenta sauganti vaisių,
alkoholio. Ypač pavojinga moterims gerti svaigalus pirmąsias dvi nėštumo savaites.

Net nedidelės alkoholinių gėrimų dozės veikia genetinį substratą; dėl to, jeigu ne tuoj pat, tai vėlesnėse kartose gali gimti defektyvių palikuonių.

Įvairių šalių mokslininkai atliko šimtus tyrimų, patvirtinusių neginčijamą faktą; jeigu pastota laikotarpiu, kai vienas arba ypač abu tėvai buvo girti, jiems gimsta nepilnaverčiai vaikai su įvairiais pataloginiais nukrypimais, kurie dažniau ir sunkiau pasireiškia psichikos sutrikimais: psichopatija, epilepsija, debilumu ir kt.

Alkoholio poveikis gemalui bei būsimam jaunikliui įtikinamai parodytas ir eksperimentais su gyvūnais. Nuo regurialiai jiems duodamų net mažų alkoholio dozių, ryškiai padaugėja nevaisingų patelių ir patinų, bendrų formavimosi ydų, išmetimų, mirštamumo ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo atvejų, taip pat susilpnėja tam tikros gyvūnų rūšies gyvybingumas.

Dėl būsimųjų kartų, visi kartu turime sukilti prieš girtavimą ir padaryti viską, kad mūsų gyvenime įsitvirtintų blaivios buities vertybės.

Kenčia vaikai

Kliniškai ištyrus nervinę ir psichinę raidą 64 vaikų, prieš kurių gimimą tėvai 4-5 metus girtavo, nustatyta, kad visi vaikai, net ir tie, kurie buvo pakankamai fiziškai subrendę, protiškai buvo nepilnaverčiai. Be to, išaiškėjo, kad kuo didesnis tėvo “alkoholinis stažas”, tuo ryškiau protiškai buvo atsilikęs jo vaikas. Panašūs tėvų girtavimo padariniai – toli gražu ne sunkiausia, kas gali būti.

Geriantys tėvai iš vaikų vagia vaikystę ir jaunystę, pažinimo ir atradimų džiaugsmą, turiningo gyvenimo laimę. Labai dažnai dėl tėvų girtavimo vaikai gimsta su sunkesniais psichiniais sutrikimais ir visą gyvenimą būna našta tiek tėvams, tiek visuomenei.

Alkoholis vaiko organizmą veikia daug stipriau nei suaugusio žmogaus. Pakanka pasakyti, kad mirtina alkoholio dozė 1 kg paauglio kūno masės yra 4-5 kartus mažesnė. Vaikui reikia labai mažai alkoholio, kad jo organizmas būtų neatitaisomai pažeistas. Ypač jautrios ir lengvai pažeidžiamos yra vaiko nervų sistema bei smegenys, nes jos tuomet intensyviai formuojasi.

Alkoholis, pažeizdamas nervų sistemą kartu veikia vaiko organus bei audinius, todėl pražūdinga jo įtaka vaiko organizmui gerokai stipresnė. Net nuo nedidelių alkoholių dozių vaikas ūmai apsinuodija, jam ligos eiga būna daug sunkesnė, nei suagusiam žmogui, ir mažylio gyvybei ima grėsti didelis pavojus.

Pasaulinės statistikos duomenimis, dėl plintančio suaugusių girtavimo bei alkoholizmo, daugėja svaigalų gėrimo ir piknaudžiavimo jais atvejų tarp vaikų bei paauglių.

Vaikystė ir paauglystė – tai žmogaus asmenybės, jo gyvenimo nuostatų, santykių su aplinka formavimosi tarpsnis, žinių ir esminių moralinių bei etinių įgūdžių kaupimo metas. Vaikas nuolat formuojasi, o alkoholis, kaip žiauriausias nuodas pažeidžia visa, kas geriausia, tauriausia yra žmoguje, ir palieka tik tai, kas primityviausia ir negarbinga. Kai svaigalus geria suaugę žmonės, griaunamos visuomenės dorovės, moralės normos. Tuo tarpu į kiekvieną vaikų skatinimą gerti svaigalus, net netiesioginį, ar tai būtų šeimoje, kine, per vakarus ar televizijos laidose, reikia žiūrėti kaip į sunkų nusikaltimą prieš žmoniją ir jos ateitį.

Alkoholis nesuderinamas su darbu ir sportu

Girtam jūra iki kelių, o bala iki ausų… Nuskęsta maudydamiesi dažniausiai girti. Nustatyta, jog kas trečią eismo įvykį padaro girti žmonės.

Sportas ir alkoholis priešai. Aukštų sportinių rezultatų galima pasiekti tik nuolat treniruojantis ir besalygiškai laikantis darbo, poilsio, mitybos režimo, su sąlyga, kad atsisakoma sveikatai žalingų įpročių, pirmiausia svaigalų ir rūkymo. Alkoholis paralyžuoja valią, kuri būtina treniruojantis ir per varžybas. Išgėrus, dingsta judesių greitis ir tikslumas. Žinomas futbolininkas A.Starostinas savo atminimuose rašo: “ Bokalas alaus – kibiras prakaito “.

Nedidelė išgerta alkoholio dalis žmogaus organizme išlieka iki 21 paros! To, kuris geria alkoholio 2 kartus per mėnesį, organizme pastoviai yra pašalinio alkoholio, o kuris geria kartą per savitę jau aiškiai piktnaudžiauja alkoholiu.

Alkoholiui oksiduojantis, sunaudojama daug vitaminų, ypač B grupės. Daugiau ir dažniau geriant, atsiranda vitaminų “ badas “.

Kaip tavo svajonių herojus – artistas, sportininkas ar kosmonautas – prieš startą mobilizuoja visą savo valią ir galimybes, taip ir tu, būdamas 12 – 16 metų, startuoji. Tau tai pati svarbiausia riba: tu žengi į suaugusiojo gyvenimą. Ir pasitikti jį privalai viskam pasiruošęs, užsigrūdinęs fiziškai ir morališkai.

Vaikinukų požiūris į išgeriančią panelę

Mergaitės, kurios geria, labai prastai daro. Joms turėti rimtą draugą labai mažai galimybių. Bet turėti draugą vienam vakarui – tai galimybių labai daug. Saikingai geriančios merginos berniukai niekada rimtai nelaiko. (JUOZAS (10 kl)

Aš manau, kad gėrimas ir rūkymas – tai pražūtis. Ir aš žmonos išgeriančios, o tuo labiau rūkančios, niekada neimsiu. Nors ir kaip ji bus išsidažiusi. (ŠPONKA) .

Geriančios merginos – tai didelė tragedija. Mergos, kurios geria yra durnos pilna to žodžio prasme. Jei jūs ir toliau gersite, tai pagimdysite debilų. Rūkančios merginos – taip pat didelis
išsigimimas. Geriančias ir rūkančias merginas reikia mesti į muilą. (“DYZELIS” 10kl.)

Aš manau, kad saikingai gerianti mergina, tampa alkoholio auka, jinai pradeda suvyriškėti. Man teko matyti tokių merginų, man tokios merginos nelabai patiko. Aš nekenčiu tokių merginų ir nenorėčiau turėti tokios žmonos. Tos merginos yra žiurkės, aš nenoriu matyti tokių kvailų merginų akyse. (KONGAS( 12 kl)

Mergaitės ir merginos, negerkit ir nerūkykit, nežudykit savęs, ir mūsų tautos Lietuvos. Aš nenorėčiau paimti į žmonas, kad ir truputį saikingai išgeriančios ar rūkančios, nes aš nenoriu būti tėvas išsigimusių vaikų. (9 A,C)

Jos labai negražios ir nepatrauklios. Jos neimčiau į žmonas. Jums nepatariu rūkyti,. Nuo to mergaitės praranda patrauklumą ir niekas nenori iš berniukų bendrauti su mergaitėmis. Mergaitė daug gražesnė ir patrauklesnė, kai nerūko ir negeria alkoholio. (“VARNELĖ”(9 kl)

Aš išgeriančioms merginoms dėmesio visai neskiriu. Ateina į šokius, vaidina prieš berniukus, nori patikti. Į tokias čia nereikia dėmesio kreipti, žmonos tai tikrai tokios nenorėčiau. (“DOŠA”(12 kl)

Jeigu mergaitė saikingai geria, ji kenkia ne tik sau, bet ir kitam. Gėrimas kenkia mergaitės protui, lytiniams organams, jos veiksmams. Gimsta nesveiki vaikai. Labai daug abortų, skyrybų, neištikimybės, nemeilės vienas kitam. Mažai šansų ištekėti, pakliūti į gero berniuko rankas. Jei mergaitė geria, tai labai netinka berniukams. Jie nežiūri į tokias latres. Mergaitė, kuri geria ir rūko, ji labai žemina savo autoritetą, išvaizdą. Kai mergaitė prisigeria, ji visa pamėlynuoja, pabąla, kaip lavonas. Svirduliuoja, galva svaigsta. Ir dar kartą kartoju, kad tokios paleistuvės niekam nepatinka. Tai labai didelė nuodėmė, nes nuo gėrimo žūsta žmonės – vaikai. (9 E kl)

Patarčiau toms merginoms, kurios mėgsta ar bando išgerti ir bando ar bandė rūkyti – nesikabinkit prie vaikinų, nes visi vienodai atsakys jums (jei tie vaikinai negeriantys). Kai pradedate gerti ir rūkyti, niekas į jus nenori žiūrėti. (“DŽILAS” )

Kurios rūko ir geria – sugadina save. (“SULĖ” 9 kl.)

Aš į išgeriančią mergaitę visai neturiu žvilgsnio. Kai aš pamatau tokią mergaitę, man tiesiog bloga darosi. Nežiūriu į ją, praeinu pro šalį. Man visai gaila tų, kurios geria saikingai. Kreipiuosi į tas, kurios geria. Juk kai jūs tapsite motinomis, gailėsitės – jūsų vaikai bus invalidai, psichiškai nesveiki. (ŠLEIVASIS “ VINETU”)

Kai moterys ar merginos pradeda gerti, jos pasidaro labai negražios. Valkiojasi vakarais. Akys pasidaro labai išvarvėjusios. Išgeriančią merginą imčiau tada, jei ji duotų pažadą. O jei neduotų, pažado, tai neimčiau. (9 )

Išgėrusi mergaitė negražesnė už negėrusią. Ji nori išsiskirti iš kitų tarpo. Į tokias nevertėtų kreipti dėmesio. (40 * 11 kl.)

Aš niekada neimčiau sau žmonos, kuri išgeria, todėl, kad kai žmogus geria, tampa nenormaliais žmonėmis, kai gimsta vaikai nenormalūs. ( 9 A )

Mano požiūris į saikingai išgeriančią mergaitę toks: jeigu aš žinau, kad ji geria, dingsta patrauklumas, nesinori turėti reikalų. Ir apskritai labai pasikeičia požiūris į ją. Ir jeigu ji man seniau patiko, tai po to, kai sužinau, kad ji išgeria, pradeda nepatikti. Geriančios žmonos nenorėčiau turėti, nes padažnėja visokie konfliktai, išsigimimai. (“SMAUGLYS R.S.” 9 B kl. )

Apie išgeriančias mergaites aš labai blogai atsiliepiu. Man labai nepatinka. Nu vienu žodžiu, neturiu žodžių. (SAULIUS 10 kl. )

Aš manau, kad geriančios ir išgeriančios mergaitės netenka patrauklumo. Gerianti mergaitė – tai pats žemiausias žmonijos taškas. Aš nepritariu nei geriančioms nei rūkančioms mergaitėms. Mano žmona tokia niekada nebus. (ROMKA 12kl.)

Mano požiūris į geriančias mergaites labai blogas. Tokie žmonės bevaliai, linkę daryti nusikaltimus ir t. t. Jeigu moterys negertų, nebūtų debilų, idiotų, išsigimėlių ir visokių kitokių. (9 kl.)

Mano nuomone, mergaitės visai neturi naudoti alkoholio. Aš žmoną norėčiau ir stengsiuosi išsirinkti kaip tik tokią – negeriančią( visai). Aš blaivininkes gerbiu daug kartų daugiau. (“AŠ” 12 kl.)

Į saikingai geriančią mergaitę požiūris – kaip į savo tautos gadinimą. Nuo saikingai geriančios mergaitės ar moters priklauso jos tautos likimas. Pirmoje eilėje ji naikina savo palikuonis ir laikui atėjus, susinaikina save, savo protą, savo dvasią. Reiktų suprasti, kaip “smagu” auklėti vaiką, sutrikusiu protu, sutrikusiais organais. Arba būtų verta savo akimis pasižiūrėti į žūstantį vaiką. ( 9 kl. )

Rūkai – save žudai . (“TREŠERIS” 9 kl. )

Aš nelabai mėgstu, kaip mergaitės geria svaiginančius gėrimus. Ir nenorėčiau gaut geriančią žmoną. Na, jei labai mažai išgeriančią. (“VILKAS” 9kl. )

Alkoholis – tai beprotybė. Mano nuomonė apie geriančią mergaitę, žinoma neigiama. Kiekvienas iš mūsų turbūt nevestų geriančios mergaitės. Vienas geriantis žmogus šeimoje išveda ir kitą. Jie abu tampa alkoholikais. Palikuonys dažniausiai išsigimsta., todėl, nė vienas nenori pakliūti į tokius spąstus. Mergaitės, kurios geria, man atrodo jos nori pasirodyti didvyrėmis. (“KRIZAS” 9 kl.)

Man atrodo, kad mergaitėms iš viso netinka gerti ir rūkyti. Jau geriau būčiau viengungis,
žmonas mergaitę, kuri išgeria ir rūko. (“Aš” 12 kl.)

Mano manymu, mergaitės, kurios geria, išteka rečiau. Mergaitėms negalima gerti, nes jos gali tapti nevaisingos,. Jos gali pagimdyti apsigimusius vaikus. Man šlykštu, kai mergaitė geria ar rūko. Jeigu mergaitės susivaldytų, negertų ir nerūkytų, Lietuvos ateitis būtų daug geresnė. Jeigu mergaitės geria ar rūko, jos žudo save ir savo kūdikius. Saikingai gerti ar rūkyti, tai tas pats, kas vartoti narkotikus. Aš nenoriu turėti tokios žmonos, kuri saikingai geria ir rūko. Kurios geria – tampa paleistuvėmis. (“JONIS” 9 kl. ).

Aš nenoriu, kad moterys gertų, nes man nepatinka moterys girtos. Aš nesirinkčiau žmonos išgeriančios, nes labai pasmirsta kambarys, nepatinka rūkančios. (AIVARAS 9kl.)

Aš manau, kad merginai nereikėtų vartoti velnio lašų – alkoholio,nes nuo jos, tik nuo jos priklauso visas gyvenimas: naujos gyvybės atsiradimas, santykiai šeimoje. Tokios žmonos, kuri geria, nors ir saikingai, aš nenorėčiau turėti, nes žinau tą alkoholio žalą ir gėrimo beprasmiškumą. Pats patyriau, ką daro alkoholis. ( DOVIS 12 kl.)

Panos geria vien tam, kad pavaidintų prieš bachūrus. Kodėl jos negeria vienos? ( jei geria – tai labai retai). O bernai geria ir vieni. Bernai geria dėl to, kad būtų linksmiau ir drąsiau. Na o panos? Kodėl jos gerdamos prie bernų dažnai neprisigeria (tik kelis stikliukus). ( 11 kl.- 3)

Merginų ir mūsų vienas iš ateities klausimų yra sukurti šeimą. O geriančios rūkančios merginos negali sukurti normalios geros šeimos. (“KEŠA” 10 kl.)

Mergaitė, kuri išgeria – jai trūksta moteriškumo. Su išgeriančiomis mergaitėmis lengviau elgiasi berniukai. Kad tokia žmona būtų aš nenorėčiau. Jeigu pradėtų gerti ar rūkyti, tokią žmoną išmesčiau iš namų. (“AŠ” 11 kl.)

Aš skaitau, kad mažai išgerianti mergaitė be ateities. Ir joms sunkiau bus gyventi negu neišgeriančioms. Išgeriančios daug daugiau padarys klaidų. (“RANKENA”10 kl.)

Tokios mergaitės, kurios išgeria yra atšokusios. Tai mano nuomonė. Bet man jos nė trupučio nepatinka.

Į progomis išgeriančias mergaites aš žiūriu neigiamai. Nes gerianti mergaitė praranda moteriškumą, ji tampa nepatraukli, tarsi kokia šiukšlė. Jokiu būdu nenorėčiau tokios imti į žmonas. Mielos mergaitės, aš labai prašau jūsų, negerkit, nes Lietuvos ateitis jūsų rankose.nuo jūsų priklauso rytojus. (“DEVYNIOLIKTAS” 11 kl.)

Nors mergaitė ir truputį išgeria, aš manau, kad ji pasidaro nepilnavertė ir negali būti motina. Tokia mano nuomonė. (“SAKALAS” 9 kl.)

Mano požiūris į išgeriančią mergaitė blogas. Aš nenorėčiau, kad mano žmona išgertų, nes gimsta išsigimę vaikai. (“ SAKALAS” 9 kl.).

Mano požiūris į mergaitę, saikingai išgeriančią, blogas. Aš asmeniškai nenorėčiau gauti tokią žmoną, kuri išgeria, rūko. Nes man būtų labai gaila vaikų, kurie gimsta invalidais arba išviso negyvi. Ir iš vis, aš norėčiau, kad apmažėtų geriančių ir rūkančių žmonių, o dar geriau, kad iš vis neliktų alkoholinių gėrimų, rūkalų. (“LIŪTAS” 9 kl.)

Nenorėčiau vesti moterį, kuri geria ir rūko. (“KOPŪSTAS”)

Aš manau, kad moteris ar mergina, kuri vartoja alkoholį ir nori ištekėti, yra didžiausia nusidėjėlė. Didelis noras yra, kad tokių žmonių būtų mažiau pasaulyje yra pas visus. Mergina, kuri geria nėštumo laiku, neverta gyventi šiame pasaulyje ir vargas jos motinai, nes ji pagimdė kūdikį, kuris neša mirtį visai žmonijai. (“D.M. 12 kl.)

Aš galvoju, kad gerti – tai prarasti savo gyvenimą.į tokius žmones aš nekreipiu dėmesio.paprasčiausiai juos niekinu. Aš nenorėčiau turėti tokios žmonos. (“ŽMOGUS 9 kl.)

Aš manau, kad saikingai geriančios merginos daro blogai. Kai vyrai geria su merginomis, vyrams smagiau. Prisigėrusi mergina tampa lengviau valdoma. Aš žmoną norėčiau gauti nerūkančią ir negeriančią. Savo žmonai leisčiau pradėti rūkyti ir truputį išgerti, vaikams sulaukus ne mažiau 10 metų. Su visai alkoholike – negyvenčiau. (‘SINUPRET” )

Man nepatinka, kai mergaitės išgeria ir rūko. Aš nenorėčiau tokios žmonos. Per jas gali gimti vaikai nesveiki.(“AUDRIUS” 9 kl.)

Mano požiūris į geriančias mergaites toks, kad jos gerdamos nori pavaidinti panomis.po to, kai jos pradeda dažniau gerti, jos tampa “kur…”. O berniukai paskui į jas nebekreipia dėmesio, todėl, kad jos negali pagimdyti sveikų vaikų ir būti geromis žmonomis. (“RAKETA”).

Sveiki, čia Nerijus. Dažosi, nori paslėpti savo defektus. Geria, nes išgėrusi neprisimins naktinių nuotykių.

Į geriančią mergaitę turiu blogą požiūrį. Jos man atrodo net šlykščios. Ir nesvarbu, ar jinai daug geria ar mažai. Rūkymas dar labiau šlykština. Dėl išsidažymo nenoriu nieko prikibti. Tik svarbu, kad viskas būtų su saiku. Niekada nesutikčiau gyventi su tokia mergina, kuri geria( nesvarbu, ar saikingai, ar ne), rūko. Tokios merginos yra atstumiančios, tai joms neduoda jokio grožio. (“ MEŠKIUKAS” 10 kl.)

Saikingai išgerianti mergaitė norėtų gauti vyrą. Ji gaus tokį vyrą, geriausiu atveju, kaip pati. Ji gers ištekėjusi, vyras gers, ir namuose bus chaosas. Gyvens lindynėje, geriausiu atveju valdiškoj kišenėje. Kas vakarą duš indai, ir aišku, bus “ smagu”. Mergaitės, kurios išgerinėja, aišku,
turės daug draugų, draugelių, draugužių. Jie bus draugai, o ne būsimi vyrai. Tokios mergaitės, kurios geria, jos neturi valios, paprasčiausios šliurės. ( “BERNIUKAS IŠ SODŲ” 10 kl. )

Nenorėčiau turėti rūkančią ir geriančią žmoną. Nemėgstu žiūrėti į nepastovinčią, prisigėrusią panelę. Nemėgstu išsidažiusių panelių. Jos nori prisivilioti bachūrus. Nepavyks. (“ANDY FLETCHER” 11 kl.)

Tegul gražiai rengiasi, dažosi, bet negeria ir nerūko. Gersi – būsi nevaisinga, nesivystys nervinės ląstelės. Jūsų vaikai bus išsigimę. Šnapsas– tai narkotikas. Jei pradėsi gerti – sutrumpinsi savo gyvenimą 17 metų. Mes norėtumėm, kad jūs nebūtumėt alkoholikės ir saikingai išgeriančios. (“KĖGLIS IR ANUPRAS” )

Aš manau, kad mergaitės rūkymas ir gėrimas jai labai pakenks. Joms viskas atsižvelgs ateityje. Aš norėčiau, kad mano žmona negertų ir nerūkytų. Paskui jos labai gailėsis, kad jaunystėje taip darė negerai. Aš norėčiau, kad būtų mažiau alkoholio ir rūkymo. Man nepatinka, kaip išsidažo ir nusidažo nagus. (9 b,kl. )

Man nepatinka, kaip išgeria mergaitė dėl to, nes kaip pripras gerti, tai kaip apsives, gali būti neištikima. O į rūkančią žiūriu kaip į prostitutę. (“ TUŠINIS”)

Aš skaitau, kad pana, kuri išgeria, neverta nešioti mergaitės vardo. Ir aš tokios neimčiau į žmonas. Nieko nėra “šlykštesnio”, kaip matyti paną girtą. (RAIMIS 11 kl.)

Aš manau, kad tai jos reikalas – gerti ar ne. Nors girtos panos geriau už blaivias (“Šiltesnės”). Labai nenorėčiau, kad mano žmona gertų. (“ TAŠĖ” 12 kl.)

Aš manau, kad mergaitės nors ir truputį išgeria, vis tiek blogai. Vis po truputį ir taip įpras, kad be alkoholio negalės gyventi. (RAMŪNAS 9 kl. )

Apie normaliai išgeriančią mergaitę, mano požiūris į ją blogas. Tai reiškia, kad jei jos geria, tai jos visiškos “kur…”( “D. M. “)

Aš manau, kad geriančiai mergaitei, moteriai, ar motinai nėra garbės. Gerianti mergaitė – nėra mergaitė. Jei mergaitė geria ar rūko, gali tapti ligone. Aš tokios žmonos nenorėčiau turėti niekada, nes neskaityčiau jos žmona. ( “ GRAPKĖ” )

Mano požiūris į geriančią mergaitę yra blogas, aš nenorėčiau, kad mano mergaitė gertų, nes gali būti išsigimę vaikai. Ji negalės gimdyti. (“OPTIKA” 9kl.)

Man atrodo, kad saikingai geriančioms mergaitėms nevertėtų per daug gerti. Tačiau, jei yra proga, galima kartais ir išgerti. Aš, asmeniškai nenorėčiau, kad mano žmona gertų, nebent retkarčiais, kartu su manimi. ( “ MACHOUNIS 12 kl.” )

Aš nenorėčiau turėti žmoną geriančią. Rūkanti žmona irgi blogai. Žmona tampa nepilnavertė, ji nežiūri į vaikų auklėjimą. Jai tik gert ir gert, rūpi tik alkoholis. Kai pradeda stipriai gert, tai visai prastai, vaikai paskui išsigimę, kurie paliekami arba, blogiausiu atveju – nužudomi.

Negerkit – neištekėsit. O jei ir ištekėsit – nebūsit laimingos, nes gali gimti išsigimę vaikai. ( 9 kl.)

Mano požiūris į saikingai geriančią mergaitę yra blogas. Aš jų negerbiu, nekreipiu į jas dėmesio, tiesiog nekenčiu. Su jomis nebendrauju. ( “ VANAGAS” 9 kl.)

Geriau negertų. Išvyčiau iš namų. (“ PENKTAS NUO GALO 10 kl.)

Mano požiūris į saikingai išgeriančią mergaitę – tai yra labai blogai. Pradedi nuo lašo, užbaigi cisterna. Aš tai norėčiau turėti gerą merginą, neišgeriančią, nerūkančią. Rūkančios ir geriančios merginos tampa motinomis ir geria, rūko, tai jų vaikai gimsta nesveiki. Ir tokias motinas reikia teisti. ( “ TUŠINUKAS” 9kl. )

Man nelabai patinka išgeriančios mergaitės, nes jos išgėrusios savęs nekontroliuoja ir tampa visokiausios negražios veido išraiškos ir išsipurvina besivartydamos. ( 9 kl.)

Gerianti mergaitė – ji yra gan kvaila. Ji nežiūri į savo ateitį, juk jos būsimos motinos. Jos privalo ne tik žiūrėti į save, bet ir į savo būsimus vaikus. Aš niekad nenoriu imti žmonos, kuri saikingai išgeria. Ji pasidarys alkoholikė, jai mažiau rūpės vaikai, šeimyninis gyvenimas. Jai labiau rūpės kompanija, išgertuvės, alkoholis. ( TOMAS 9 kl.)

Man nepatinka, kai merginos geria. Aš jas pavadinčiau – alkoholikės. Tokios žmonos aš nenorėčiau. (9 kl.)

Kurios mergaitės geria ar rūko – pačios nuodija save. Jos pasidaro negražios ir nepatrauklios, balsas grubus, bet kuri išgėrusi mergaitė, priėjusi prie kitos draugės giriasi . o man tai nepatinka. Tokios žmonos niekada negerbčiau. ( “ DUNDULIS”)

Mano požiūris į labai rūkančią mergaitę – blogas. Negerkit, mergaitės, nes jūs galite pagimdyti sergantį ir neišgydomą kūdikį. Būkit geros, patikėkit tuo. Jei rūkysite – galite pagimdyti numirėlį. Ką jūs, gal norite rūkyti ir savo vaiką žudyti? Jūs ilgai negyvensite, jei rūkysite. Jūsų draugės dūmų pauostys ir jos pradės rūkyti. (“ AMERIKOS PUMA” 9 kl.)

Apie išgeriančias mergaites atsiliepiu labai blogai. ( LINAS 10 kl.)

Tai va. Jeigu išgeria nedaug, tai nieko. O jeigu išgeria kaip chronė ( D), tai “ varyk tu į padvalą inkilų kalti”. Daug geriant būna prasčiau protas. Plaučiai ir šiaip sveikata pasidaro kaip stadiono tinklas. Ir niekada negerkite su negrais ir šiaip nebūkit “kandys”. O jei manęs nepaklausysit ir daug gersit, jus gali išdul…. (“ BROLIS ZUIKIS”)

Mergaitės, kurios iš pat
jaunystės daug išgeria, negali skaidrinti savo šeimos, tautos ir pati savęs. Jos vaikai gimsta nesveiki, o kartais ir negyvi. Aš nenorėčiau, kad mano žmona taptų tokia išgerianti mergaitė. ( 9 kl.)

Mano požiūris į geriančias moteris yra labai blogas. Aš nenorėčiau turėti žmoną alkoholikę. Jeigu aš negersiu ir nerūkysiu, tai ir savo žmonai neleisiu. (9 kl.)

Aš į saikingai geriančias mergaites visai nežiūriu. Bet patarčiau, kad jos negertų ir galvotų apie savo ateitį. Ir kaip į ją žiūrės vaikai. Jei rūkysite, greit sukirmysite.(“ MISTERIS PIPSAS, 9 kl.)

Jei jos gers, tai nepatiks berniukams. Jos bus latrės. Jei jos rūkys bus sudžiuvusios, neaugs. Aš nenorėčiau tokios žmonos, kuri išgeria. Aš noriu, kad ji negertų. (“ A” 9 kl.)

Aš labai nekenčiu geriančių ir rūkančių. Aš joms patarčiau, kad jos mestų visa tai ir pradėtų gyventi normaliai. Kaip jos negražiai atrodo. Mes žinome, kodėl jos dažosi, žiedukus nešioja, jos visą tai daro dėl mūsų. Ir aš nenorėčiau su tokia mergaite draugauti., o ypač gauti į žmonas. Aš turbūt tokią žmoną išvyčiau iš namų. Kam jos nešioja tuos trumpus sijonėlius? Argi neturi padoresnių drabužių? (“ KIUZIULIS”)

Jūs, stipenos, nebūkit kvailos, negerkit nei baltos, šampano. Jeigu būna balius, tai gerkit, bus galima pastraksėt. Negerkit samagono, nes ilgai pagiriosit, čia mano patarimas. Prie tėvų gerkit, kiek gerklė leis. Jeigu labai daug gersit baliuos, galit susilaukt girto vaiko, jį gali atnešt girtas gandras. (“Ateivis” 10kl.)

Mano požiūris į saikingai išgeriančią mergaitę blogas. Aš nenoriu, kad mergaitė išgertų, nes jos vaikai gali atsigimti. Aš nenoriu, kad mano žmona būtų išgerianti. (“Sliekas” 9kl.)

Anksčiau aš žiūrėjau į saikingai išgeriančią mergaitę normaliai. Nes aš įsivaizduoju saikingai išgeriančią, tai kai išgeria labai retai ir labai mažai. Labai mažai išgerti pataria ir daktarai prieš valgį, kad virškintųsi geriau (skaitau, tas mažai tai 20-50 gr šnapso).

Dabar, kai pamačiau, kad net nuo rūkymo išsigimsta vaikai arba nuo vieno nėščios moters pasivaišinimo, tai man atrodo geriau būt senberniu, nei turėt tokią žmoną. (“Pušius” 12b kl.)

Mano požiūris į saikingai išgeriančią mergaitę blogas. Norėčiau, kad mano žmona kuo mažiau gertų arba visai negertų. (“Kurmis” 9kl.)

Mano požiūris į mergaitę, saikingai išgeriančią. Aš nenoriu, kad mano būsima žmona nei gertų, nei rūkytų. Kai gimsta vaikas, jos palieka ligoninėje tą kūdikį likimo valai. Ir nenoriu pažiūrėti į jas net iš tolo. (“Ąžuolas” 9kl.)

Nuo mergaitės, kaip būsimos moters, motinos priklausys Lietuvos ateitis. Todėl rūkančios moterys mums nereikalingos. Jas reikia nubausti. Patalpinti į blaivyklą 10 parų. Šitaip negražu, negerkit. (“RamzisII” 9kl.)

Jeigu gersi ir rūkysi, tai tikrai tu sukirmysi! (Kreatorius 9 kl.)

Tos kurios geria nors yra gražių, bet jos tik laikinos, nes greit atsibosta savo neiškalbingumu ir kvailumu. (Romkė)

Kviečiame parašyti ir paneles savo požiūrį į saikingai išgeriančius vaikinus. Matomai Lietuvoje yra mažas merginų kompiuterinis išprusimas, mažai moka naudotis kompiuteriu, todėl ir negali parašyti.

Tikrai daug geriančios merginos ir atrodo atitinkamai. Nereikia apsimetinėti, tokioje visuomenėje dauguma bent jau paragauja. Merginos taip pat žmonės, visi norime išbandyti. Jei turi jėgų susilaikyti, susilaikyk, nuo mažiausio paragavimo gali paslysti į alkoholizmą. Gerianti mergina netoleruotina.(11k)

Faktai

• 1975 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos 28 sesija pripažino alkoholį narkotiku.

• 35 % nuodų kaupiasi nervinėse ląstelėse, kurios sudaro tik 2% svorio.

• Alkoholis organizme išsilaiko ne 2 paras, o nuo 8-20 parų.

• ,,Saikingai gerkit“ – mokslu paremtas melas. Juk kalba eina apie narkotiką!

• 1913 m. 95 % Rusijoje nebandė alkoholio. Dabar nebandžiusių neliko.

• Po 15 metų saikingo gėrimo 60 % tampa alkoholikais.

• 1926 m. 1 žmogui teko 0,8 litro degtinės; 1983 m. – 60 butelių degtinės.

• 1983 m. Sovietų Sąjungoje iš alkoholio buvo 40 mljrd. pelno ir 150 mljrd. rublių

nuostolių (nuostoliai dėl darbo našumo kritimo, pravaikštų, avarijų, 40 % Sveikatos Apsaugos lėšų- gydymui dėl alkoholio sukeltų ligų.

• 90 % baisiausių nusikaltimų padaroma alkoholio pagrindu.

• Geriantys gyvena 17 m. trumpiau.

• Išgydyti nuo alkoholizmo neįmanoma: po gydymo kurso 90 % pradeda gerti 1 metų laikotarpyje, 10 % – po 3 metų.

• Neįgalūs vaikai gimsta ne alkoholikams, o ,,normaliai“ geriantiems. Alkoholikai vyrai tampa impotentais, o moterys nevaisingos.

• Lietuvoje yra 1/3 milijono alkoholikų.

• Kas 6 gimęs vaikas būna pažeistas alkoholio.

• Kas 3 šeima turi girtuoklį ir ne vieną.

• Lietuvoje po II Pasaulinio karo pirmiausia atkurta maisto pramonė ir degtinės – tabako fabrikai.

• 1990 m. lietuviai pragėrė 1 milijardą rublių: tai daugiau nei už lengvuosius automobilius, motociklus, dviračius, baldus, kilimus, laikrodžius, statybines medžiagas, miltus, duoną ir jos produktus, pieną ir jo produktus, kiaušinius, cukrų, druską ir už bulves išleista kartu paėmus.

• Dėl alkoholio: 80 % žmogžudysčių, 83 % nuskęsta, daug savižudybių, ligų, pravaikštų, kritęs darbo našumas,
sugadinta technika, traumos, gaisrai, vagystės 70 %, 89 % užsikrėtė venerinėm ligom.

• Mergina ir alkoholis nesuderinami. Kodėl? -nes alkoholis yra pats didžiausias šeimos, meilės ir laimės priešas. Vyras lėtiniu alkoholizmu suserga per 5-7 metus, o moterys ir paaugliai per 1-2 metus.

• 80% mergaičių neteko nekaltybės apgirtusios.

• Gerianti moteris yra už vyrą daugiau nesusilaikanti, agresyvesnė, ciniškesnė, pasileidusi.

• Moteris netenka moteriškumo, patrauklumo, moteriško lengvumo, balsas tampa grubus, oda grublėta, – vidinių liaukų pažeidimo rezultatas.

• Moteris daug jautresnė alkoholiui: 1/3 sumažėja lytinis potraukis, sutrinka menstruacinis ciklas, atsiranda nevaisingumas, gimdymo traumos, pataloginis gimdymas. Vaikai nekenčia geriančios motinos.

• Alkoholis yra grandininė reakcija, perduodama vieno žmogaus kitam, tėvų vaikams. Šį užburtą ratą kažkas turi nutraukti. O tai turi būti moteris. Jei ne ji, savo vaiko motina, tuo pačiu ir žmonijos motina, tai kas?

• Sociologai paskaičiavo, kad ,,būtinų išgerti“ progų per metus yra 40-50.

• Jei norime tapti abstinentais, turime įsitikinti, kad gėrimo papročiai yra nesąmonė.

• Dr. Bungė sako:,,Kuomet aš matau, kaip giliai yra įleidęs šaknis alkoholio garbinimas draugų tarpe, tai aš visuomet prisimenu senovės egiptiečių tikėjimą į krokodilus. Senovės egiptiečiai tikėjo į krokodilus, juos garbino ir dievino, šie gi, ėdė žmones. Tūkstančiai metų turėjo praeiti, kol šį krokodilų tikėjimą pavyko žmonėms iš galvos išvaryti.

Pozymiai susiję su alkoholio koncentracija kraujyje

· 0,02 – 0,03%: dar neprarasta koordinacija, nežymi euforija ir drovumo, bailumo praradimas. Slopinamųjų efektų nėra.

· 0,04 – 0,06%: “gero buvimo” jausmas, atsipalaidavimas, šilumos įspūdis. Euforija. Truputį nusilpus atmintis, logika. Sumažėjęs atsargumo jausmas.

· 0,07 – 0,09%: silpnas pusiausvyros, kalbos, regos, reakcijos greičio ir klausos nusilpimas. Euforija. Pablogėjus savikontrolė, atsargumas, atmintis.

· 0,10 – 0,125%: žymus sveiko proto bei koordinacijos nusilpimas. Kalba gali kirstis, nusilpęs reakcijos greitis, rega. Euforija. Prie šio intoksikacijos lygio neleidžiama vairuoti transporto priemonių.

· 0,13 – 0,15%: judesių nekoordinavimas ir fizinės kontrolės praradimas. Aptemęs regėjimas, prasta pusiausvyra. Euforija išnyksta ir atsiranda disforija.

· 0,16 – 0,20%: disforija (susirūpinimas, nerimas) pradeda dominuoti, gali atsirasti šleikštulys.

· 0,25%: reikia pagalbos vaikščiojant; visiška proto sumaištis. Disforija, šleikštumas ir vėmimas.

· 0,30%: sąmonės netekimas.

· 0,40% ir daugiau: koma, galima mirtis dėl kvėpavimo nepakankamumo.

Žmonių skirstymas pagal alkoholio vartojimą

Pagal alkoholio vartojimą žmones galima suskirstyti į 4 grupes:

1. Visiškai nevartojantys alkoholio žmonės (abstinentai)

2. Saikingai vartojantys alkoholį žmonės.

3. Žmonės, kurie nesaikingai vartoja alkoholį, et nėra nuo jo priklausomi.

4. Priklausomi nuo alkoholio žmonės.

Visiškai nevartojantys alkoholio žmonės – tai abstinentai, kurie niekada gyvenime nevartojo jokio alkoholio. Tai vaikai, paaugliai, žmonės, sergantys kokia nors liga ar vartojantys vaistus ir visiškai negalintys vartoti alkoholio. Šiai grupei taip pat priklauso žmonės, kurie sėkmingai gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio ir visiškai jo atsisakė. Tikėtina, kad šiai grupei priklauso apie 35 proc. mūsų visuomenės žmonių.

Saikingai vartojantys alkoholį – tai sėkmingai kontroliuojantys alkoholio vartojimą žmonės. Dažniausiai jie vartoja alkoholį tik tada, kai yra reikšminga proga, o jų išgertas alkoholio kiekis šios progos metu neviršija 3 taurių vyno ar šampano arba 3-4 mažų taurelių degtinės ar konjako. Šiai grupei priklausantys žmonės nevartoja alkoholio, kai tam yra didelė rizika (kai vairuoja automobilį, vartoja vaistus, reaguojančius su alkoholiu, moterys nevartoja alkoholio nėštumo metu). Tikėtina, kad šiai grupei priklauso 45 proc. mūsų visuomenės žmonių.

Žmonės, kurie nesaikingai vartoja alkoholį, bet nėra nuo jo priklausomi. Šiai grupei priklauso žmonės, keletą metų (dažniau 2-3, rečiau – 4-5 metus) gausiai ir nesaikingai vartojantys alkoholį. Jie rizikuoja turėti su alkoholio vartojimu susijusių problemų – neretai išgėrę vairuoja, padaro avarijas, patiria traumas. Šie žmonės neretai turi ir fizinės sveikatos problemų, sąlygotų gausaus ir nesaikingo alkoholio vartojimo (suserga skrandžio uždegimais, opa, kasos, kepenų uždegimais, kt.). Gali atsirasti nervų sistemos sutrikimų – depresija, nemiga, padidėjęs dirglumas, greitas nuovargis, dėmesio, atminties sutrikimų. Atsiranda konfliktų ir nesutarimų šeimoje. Šiems žmonėms nebūdingos pagirios. Tai rodo, kad fizinės priklausomybės nuo alkoholio dar nėra. Tikėtina, kad šiai grupei priklauso net 15 proc. mūsų visuomenės žmonių.

Priklausomi nuo alkoholio žmonės. Tai žmonės, kurie daugelį metų (8-10 ir daugiau) labai gausiai ir nesaikingai vartoja alkoholį. Jų “užgėrimai” trunka po kelias ar net keliolika dienų. Jiems reikalingas vis didesnis alkoholio kiekis tam, kad pasiektų norimą efektą. Nutraukus kelias dienas trukusį gėrimą, atsiranda drebulys, pykinimas, bendras silpnumas, prakaitavimas,
širdies plakimas, galvos skausmai, nemiga, pakyla kraujospūdis. Šiems nemaloniems simptomams išvengti ar juos sumažinti vėlgi vartojamas alkoholis. Žmogų vargina nuolatinis potraukis alkoholiui, alkoholis tampa lyg pagrindine ašimi, apie kurią sukasi visas gyvenimas. Griūva šeima, atsiranda darbinių ir finansinių problemų, fizinės sveikatos problemų (kepenų cirozė, skrandžio uždegimai, traukulių priepuoliai). Alkoholis stiprina ir kancerogeninių medžiagų veikimą, ko pasekoje yra didesnė tikimybė išsivystyti vėžiui bei įvairiems piktybiniams navikams. Tikėtina, kad šiai grupei priklauso apie 5 proc. mūsų visuomenės žmonių.

Alkoholio panaudojimas medicinoje

Medicinoje vartojamas etilo alkoholis, arba spiritas.

Spiritas (Spiritus vini, Alcohol aethylicus) – lakus, greitai užsidegantis skystis, kuris gerai maišosi su vandeniu. Vietiškai vartojamas odos dezinfekcijai (70%), trynimams ir kompresams, kai reikia sukelti hiperemiją – kraujo priplūdimą į tam tikrą vietą (40 – 70%), džiovinimui arba sutraukimui (96%), tinktūroms ir ekstraktams gaminti (70%). Spiritas įeina ir į prieššokinių skysčių sudėtį. Į vidų spiritas skiriamas labai sušalusiems asmenims, nes jis išplečia kraujagysles, sukelia šilumos jausmą. Į veną jis (30%) kartais leidžiamas kaip narkotikas su kitomis medžiagomis. Spiritas į veną taip pat leidžiamas, esant plaučio abscesui ar gangrenai.

Kai alkoholiu stipriai apsinuodijama, nusigeriama, būtina išplauti skrandį, duoti vaistų, jaudinančių centrinę nervų sistemą (kofeino, stiprios arbatos arba kavos, amoniako, kuris refleksiškai sužadina kvėpavimą ir kraujo apytaką), atlikti vandens procedūras.

Medžio, arba metilo alkoholis nuo etilo alkoholio skiriasi tuo, kad yra nuodingesnis. Metilo alkoholis gali būti žmogaus apakimo, kepenų sutrikimų ir net mirties priežastis.

Alkoholizacija – spirito įvedimas į audinius su tikslu sukelti nervų laidumo sutrikimą arba kad išsivystytų sklerotinis (nekrotizuojantis) procesas. Naudojama neurochirurgijoje – trišakio, veidinio ir kt. nervų blokadai. Spirito – novokaino blokada naudojama anesteziologijoje nerviniams mazgams paveikti. Alkoholis mediciniškais tikslais taip pat naudojamas chirurgijoje, onkologijoje, kardiologijoje, taip pat – kaip aseptikas ir antiseptikas dezinfekcijoje.

Naujas požiūris į alkoholį

Naujausi tyrimai rodo, kad saikingas alkoholio kiekis gali sumažinti širdies smūgio riziką. Nustatyta, kad alkoholis padidina “gerojo” cholesterolio kiekį. “Gerasis” cholesterolis padeda atsikratyti riebalinių arterijų sienelių nuosėdų ir sumažina “blogojo” cholesterolio kiekį organizme. Jis taip pat sumažina širdies smūgio riziką, neleisdamas kraujo dalelėms, atsakingoms už kraujo krešėjimą, sulipti. Bet vartojant alkoholį reikia būti labai atsargiems. Jei truputį padauginsite, jis pradės jums kenkti.

Saikingas alkoholio vartojimas sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis tik tam tikrai grupei žmonių – vyrams, kurių amžius daugiau kaip 40 metų, moterims po klimakterinio periodo.

“Optimalus alkoholio kiekis, galintis duoti naudos sveikatai, yra vienas-du vienetai per dieną, -aiškina Markas Bennetas iš “Alcohol Concern”. – Jei viršysite šią normą, naudos nebus”.

Alkoholis nėra vaistai, ir tikriausiai gydytojai nepatars pacientams eiti namo ir išgerti taurelę. Bet jei jūs esate vienas iš tų žmonių, kurie retkarčiais mėgsta išgerti, žinokite, jog galima tai daryti neviršijant nurodytos dozės.

Nauja hipotezė apie alkoholį

Paskutiniu metu spaudoje pasirodė pranešimai apie naują hipotezę, kodėl žmogus jaučia potraukį alkoholiui. Ji remiasi Krebso ciklu (Adenozintrifosfatinės rūgšties bei įvairių fermentų dalyvavimas ląstelės energetiniuose procesuose). Manoma, kad, kai yra tam tikro fermento, dalyvaujančio Krebso cikle, trūkumas, žmogus jaučia polinkį alkoholiui. Taip pat pastebėta, jog medus gali pakeisti trūkstamą fermentą. Davus potraukį į alkoholį jaučiančiam žmogui medaus, šis potraukis sumažėja. Tačiau dar nėra atlikta studijų šiuo klausimu, tad jis ir pasilieka vien hipoteze.

IŠVADOS

Labai gaila, bet tenka konstatuoti, kad Lietuvos istorijoje dar nebuvo tokio girtuokliavimo. Pagal statis