Metalai, kurie silpnose rugštyse pakeičia vandenilį, vadinami netauriaisiais,kiti (auksas, sidabras,platina, paladis, rodis, iridis, rutenis ir osmis)-tauriaisiais, arba brangiaisiais. Pavadinimą
„taurieji“ jie gavo už atsparumą korozijai, o „brangieji“,- už tai, kad kur kas brangiau kainuoja už
kitus metalus. Juvelyrinėje pramonėje taurieji metalai skirstomi į pagrindinius ir šalutinius. Pagrin-
diniai metalai – tai auksas, sidabras ir platina. Tačiau visus tauriuosius metalus geromis savibėmis,
grožiu ir panaudojimu juvelyrinėje pramonėje pranoksta auksas.
Be to auksas praktiškai yra amžinas. Tik nedidelė jo dalis prarandama lydant, apdorojant, ar slepiant žemėje lobį, skęstant laivams. Visas kitas geltonasis metalas padėtas valstybių saugyklose – daugiau kaip trečdalis, kiek mažiau trečdalio turi žmonės savo žinioje ir apie trečdalis sukaupta juvelyriniuose bei pramonės dirbiniuose.
Fizikinės aukso savybės
Vienintelis metalas, kuris natūralus yra malonios ryškiai geltonos spalvos. Tik su priemai-
šomis būna blyškiai geltonas, rausvas, žalsvas. Blizgesys metališkas. Auksas labai minkštas, kalus, plastiškas ir tąsus metalas. Iš vieno gramo aukso galima ištempti plonytę pusketvirto kilometro ilgio vielą. Jį galima išvalcuoti labai plonai lakštais, kurie net peršviečia žalsva spalva (praleidžia šviesą). Tokie lakštai būna maždaug 0,0001 mm storio. Auksą galima perdirbti į 0,00008 mm sto-
rio foliją ir į vieleles, plonesnes už žmogaus plauką.
Aukso tankis 19 320 kg/kubiniame metre, lydymosi temperatūra 1063 C,virimo 2947 C. Kietumas pagal Moso skalę – 2,5 – 3. Geras elektros laidininkas (jo laidumas tik apie 30% mažesnis už sidabro). Atsparus korozijai, atmosferos poveikiui. Tikriausiai esate pastebėję, kad auksinių ir paauksuotų daiktų paviršius nuolat blizga, jis neapsitraukia jokia oksido plėvelę.
Cheminės aukso savybės
Auksas (Aurum), Au, periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas. Atomų skaičius 79, atomai. Masė 196,967. Išorinių elektronu konfigūracija 5d10 6s1. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1, +3. gamtinį sudaro tik vienas izotopas 197Au. Vertingiausia šio metalo savybė – tai, kad jis yra chemiškai nelabai neaktyvus, atsparus aplinkos poveikiui. Neoksiduoja net kaitinamas, visiškai atsparus drėgmei, nereaguoja su rūgštimis, šarmais, druskomis. Auksas tirpsta tik karališkoje degtinėje (druskos ir azoto rūgščių mišinys) santykiu 1:3 susidaro vandenilio tetlrachloro auratas H[AuCl4]. Deguonies turinčioje atmosferoje tirpinai vandeniniai cianidu tirpalai: 4Au+O2+8NaCN+2H2O = 4Na[Au(CN)2]+4NaOH. Veikiamas chloro 200o C temperatūroje, auksas metalas pavirsta chloriniu auksu ir gerai tirpsta vandenyje.2Au+3Cl2 = 2AuCl3. Kaitinamas aukso trichloridas AuCl3 virsta monochloridu AuCl. Iš šarmais veikiamų druskų susidaro hidroksidai AuOH ir Au(OH)3, kurie kaitinami virsta atitinkamais oksidais Au2O ir Au2O3. Laisvi metalai ir kiti reduktoriai išskiria iš jo druskų tirpalu. Cianidinių šarmų tirpalai, chloro ir bromo vanduo taip pat tirpina auksą; jis lengvai tirpsta gyvsidabryje. 10 – 30 laipsnių temperatūroje aukso koncentracija gyvsidabryje gali pasiekti 15 procentų, po to tirpalas kietėja, sudarydamas amalgamas. Reaguodamas su halogenais auksas sudaro halogenitus – su bromu reaguoja kambario temperatūroje.
Aukso gavimas
Auksas sudaro. 0,00000043% žemės plutos masės. 1 tonoje uolienos yra vos keletas gramų aukso. Su upių vandeniu auksas patenka į jūrą, kur 1m3 vandens turi 0,02 mg aukso. Jis grynuolių klasės mineralas.Tačiau labai nedaug šio brangaus metalo randama laisvo gamtoje. Dauguma randama mineraluose ir rūdose. Dažnos sidabro (iki 43%), vario, geležies, švino, retesnės bismuto, gyvsidabrio, platinos ir kitokios priemaišos. Kristalai kubinės singonijos, oktaedrų formos reti. Dažniausiai randamas dendritų, tarpgyslių, grudelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pavidalu hidroterminėse kvarco gyslose arba sulfiduose (pirminiai telkiniai) ir sąnašynuose. Praėjusio šimtmečio viduryje Ameriką buvo apėmusi aukso karštligė. Į Kaliforniją plūdo aukso ieškotojai išbandyti savo laimės. Deja daugeliui teko skaudžiai nusivilti, nes atrasti ir išskirti auksą ne taip paprasta. Nes smulkios gryno aukso dalelės būna pasklidusios upių sąnašynuose, kvarco gyslose arba rūdose. Retai pasitaiko pupos, žirnio dydžio gabaliukų. Tačiau yra ir išimčių.Stambūs aukso grynuoliai – įstabūs gamtos kūriniai – turi savo vardus. Didžiausias mūsų šalies aukso grynuolis – „ Didysis trikampis “, 36,2 kg masės, buvo rastas 1842metais Urale. Dar didesnis aukso grynuolis – „ Malonus nepažįstamasis “ – buvo pastebėtas žmogaus Australijoje, kaimo kelio ratų vėžėje, 1858 metais. Jo masė – 70,9 kg, gryno aukso jame – 69,6 kg. Yra duomenų, kad maždaug XIX amžiaus viduryje Brazilijoje buvęs rastas aukso grynuolis, kurio masė siekusi 193 kg. Be to, 1872
metais Australijoje buvo iškasta auksinės atlauža, vadinamoji „ Holdermano plokštė “. Atlaužos masė -285 kg, gryno aukso joje -93 kg. Tačiau daugiausia aukso vis dėl to išgaunama ne grynuolių pavidalu.
Gamtoje gryno aukso rasti sunku, todėl iš turimų mineralų ir rudų žmonės išmoko išskirti ten esamą auksą. Viduriniais amžiais jis buvo išskiriamas – gyvsidabriu (amalguojant). Amalgavimas ne taip plačiai, tačiau naudojamas ir šiomis dienomis. Auksingas smėlio mišinys apdirbamas gyvuoju sidabru, kuris ištirpdo auksą. Po to gyvsidabris nudestiliuojamas 360oC, ir inde pasilieka auksas, kuris valomas įvairiomis priemonėmis. Iš rudų, kurios turi mažiau aukso, ištirpinamas auksas cianido būdu. Kalio cianidas, KCN, esant deguoniui, ištirpdo auksą kalio – aukso cianido, kuris tirpsta vandenyje ir iš kurio lengvai galima išskirti auksą, pvz: veikiant cinkui. Dar XIX amžiuje išmokta ištirpinti chloro vandenyje. Gautą negryną auksą valo elektrolizės būdu, arba tirpina rugštimis.
Didžiausi telkiniai
Auksas retas, tačiau paplytęs visame pasaulyje. Daugiausia aukso išgaunama Afrikos žemyne. Tai Egipte, Genoje, Zimbabvėje ir Pietų Afrikos Respublikoje. PAR išgaunama apie 75% viso aukso kapitalistiniame pasulyje. Didžiausias telkinys yra Vitvatersrandas. PAR auksas kasamas iš labai gylių šachtų. Viena jų yra apie 3840 metrų gylio. Tokiose šachtose žmonės labai išnaudojami. Todėl ten dirba tik juodieji.
Aukso telkinių yra Indijoje, Kolorado apylinkėse. Šios kasyklos yra apie 3000 metrų gilyje. Yra Japonijoje, Filipinuose, Naujojoje Gvinėjoje, Ramiajame vadenyne – Fidžio saloje, Naujojoje Zelandijoje ypač Australijoje. Jo yra ir nedaugelyje JAV valstyju: Kolorade, Kalifornijoje, Nevadoje, Aliaskoje, Pietų Dakotoje. Beveik visose Kanados provincijose. Meksikoje, Salvadore, Dominikos respublikoje, Čilėje, Peru, Kolumbijoje, Brazilijoje ir kitur.