Referatas
Bakterijos
Svarbiausios mikrobų grupės (bakterijos, melsvabakterės, mikroskopiniai grybai, dumbliai, pirmuonys, virusai) morfologiškai ir pagal vidinę ląstelių sandarą tarpusavyje gerokai skiriasi. Jie skirstomi į dvi pagrindines grupes: prokariotus ir eukariotus. Prokariotai neturi membrana apgaubto branduolio – tai bakterijos, melsvabakterės, virusai. Eukariotams priskiriamos kitos organizmų grupės, taip pat gyvūnai, žmogus.
Palyginus su virusais, bakterijos yra didelės…
Bakterijos pagal formą skirstomos į tris pagrindines grupes: rutuliškas, lazdeliškas ir vingiuotąsias. Rutuliškos bakterijos, arba kokai, pagal ląstelių išsidėstymą skirstomos į mikrokokus (pavienius kokus), diplokokus (pasidalijus ląstelės lieka poromis) arba streptokokus (susikibusios sudaro ilgą eilę). Dar būna ritinio arba lazdelės formos bakterijos. Kai kurių genčių bakterijos gamina sporas – tai protoplazmos kūneliai , apgaubti tvirtu apvalkalėliu. Sporas formuojančios bakterijos vadinamos bacilomis. Jos labai atsparios nepalankioms gamtos sąlygoms – sausrai, karščiui, šalčiui, maisto trūkumui. Lenktos lazdelės (kablelio) formos bakterija vadinama vibrionu, o ilga, lankstytos lazdelės formos bakterija – spirila, ilga, labi vingiuota – spirocheta.
Bakterijų ląstelės turi įvairios formos ir ilgio protoplazmines ataugas – žiuželius. Jais bakterija vandenyje juda. Bakterija, turinti ląstelės gale vieną žiuželį, vadinama monotrichine; abiejuose galuose – amfitrichine; viename gale turinti pluoštą – lofotrichine; abiejuose po pluoštą – amfilofotrichine; kai žiuželiai išsidėstę aplink visą ląstelę – peritrichine. Vienų bakterijų žiuželiai sudaryti iš išilginių gijų, kitų – iš 6-8 eilių sferinių, spirališkai išsidėsčiusių subvienetų. Bakterijų judėjimo greitis priklauso nuo to, kaip išsidėstę žiuželiai, taip pat nuo daugybės kitų faktorių.
Kai kurių bakterijų ląstelių paviršiuje aptinkama nuo keleto iki kelių tūkstančių tiesių plaukelių, arba fimbrijų. Jos plonesnės už žiuželius. Manoma, kad jomis bakterijos geriau prisitvirtina prie substrato ir apsigina nuo parazitų.
Kai kurių bakterijų sienelės išskiria gleives. Iš jų pasidaro kapsulė, sauganti nuo nepalankių sąlygų, fagocitų. Bakterijos forma ir didumas gali kisti priklausomai nuo kultūros amžiaus, terpės sudėties, temperatūros, osmosinių savybių ir kt. Iš trijų pagrindinių bakterijų formų – pastoviausi kokai, labiausiai kinta lazdelių forma. Daugiausia kinta ląstelių ilgis.
Bakterijų dauginimasis palankiomis sąlygomis.
Suaugusios bakterijos dalijasi pusiau, sudarydamos po dvi dukterines ląsteles. Palankiomis sąlygomis jos palikuonys sudaro bakterijų krūvelę – koloniją. Kai kurių rūšių nauja karta atsiranda kas 20-30 min. Kolonijos matomos plika akimi. Kolonijos gali būti netgi spalvotos. Kiekvienai bakterijų rūšiai būdinga tam tikra kolonijų forma ir išraiška. Kartai pagal tai jas ir galime atpažinti.
Staphylococcus aureus iškart po pasidalijimo.
Bakterijų gamtoje yra visur: ore, vandenyje, dirvoje, augaluose, gyvūnuose. Jos atsparios cheminiams bei fizikiniams veiksniams, greitai prisitaiko prie pakitusių sąlygų. Su kitais organizmais jos gali santykiauti antagonistiškai, sudaryti su jais simbiozę ar parazituoti juose, sukeldamos infekcines ligas. Patekusios į organizmą, patogeninės bakterijos jame dauginasi, gamina toksinus, nuodijančius organizmą. Yra bakterijų gyvenančių organizme (pvz: žarnyne), tačiau jam beveik nekenkiančių ar net naudingų. Jos išskiria į aplinką fermentus, skaidančius sudėtingas organines medžiagas į paprastesnes.
Bakterijos svarbios medžiagų apykaitai gamtoje. Sukeldamos rūgimą ir puvimą, jos mineralizuoja augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų susintetintus organinius junginius, atpalaiduoja anglies dioksidą, mineralinius azoto, fosforo, sieros ir kt. Junginius, kuriais minta aukštesnieji augalai, apvalo ,nutekamuosius vandenis.
Kai kurios bakterijos gamina actą, pieno rūgštį, acetoną, vitaminus, fermentus, raugina vyną, alų, pieną, fermentuoja sūrį. Sierą oksiduojančios bakterijos padeda išskirti iš uolienų varį ir kt. Metalus, vartojančius dujinius angliavandenius – surasti naftos, dujų telkinius. Skaidydamos pektinus, bakterijos greitina pluošto atsiskyrimą nuo medienos (spalių) mirkomuose linuose ir kt. Yra ir žalingų bakterijų, kurios gadina maisto produktus, medieną, pluoštą, sukelia žmonių, gyvūnų ir augalų ligas. Dėl paprastos sandaros ir greito dauginimosi yra patogus objektas genetikos, biochemijos, biofizikos, citologijos problemoms spręsti.