KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
GAMTOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS
BIOLOGIJOS KATEDRA
Informatikos atsiskaitomasis darbas
CD IR DVD DISKŲ PALYGINIMAS
Darbą atliko:
KLAIPĖDA, 2005
Turinys
ĮVADAS 3
1. CD ir DVD PANAŠUMAI BEI SKIRTUMAI 5
2. DC IR DVD DISKŲ SUDĖTIS 7
3. CD IR DVD diskų talpa 9
4. CD ir DVD diskų sluoksniai 11
4.1. Vienpusis DVD diskas su vienu informaciniu sluoksniu 11
4.2. Dvipusis diskas su vienu informaciniu sluoksniu 11
4.3. Vienpusis diskas su dviem informaciniais sluoksniais 12
4.4. cd ir dvd diskų Įrašymo formatai 13
5. CD ir DVD diskų rašymas 14
6. CD ir DVD diskų skaitymas 16
IŠVADOS 18
Literatūros sąrašas 19
Paveiksliukų turinys
1. pav. Kompaktinės plokštelės sudėtis 7
2. pav. DVD disko sudėtis 8
3. pav. CD ir DVD technologijose naudojami lazeriai 9
4. pav. CD ir DVD paviršių padidinti vaizdai 10
5. pav. Detalus CD ir DVD padidintų fragmentų vaizdas 11
6. pav. Vienpusio disko su vienu informaciniu sluoksniu struktūra 11
7. pav. Dvipusio disko su vienu informaciniu sluoksniu struktūra 12
8. pav. Vienasluoksnio ir dvisluoksnio diskų struktūrų palyginimas 12
9. pav. Lazerio spindulio fokusavimas dvisluoksniams DVD diskams 14
10. pav. Skaitymo įtaisų struktūrinė schema 16
Lentelių turinys
1.Lentelė CD ir DVD duomenys 6
ĮVADAS
Gyvename dinamiškame, greitai besikeičiančiame pasaulyje, visuomenė, ypač išsivysčiusiose šalyse, pamažu transformuojasi į informacinę visuomenę. Tokių pokyčių priežastis vis intensyviau besivystanti kompiuterinė technika, gerėjantys komunikacijos keliai, kas ir įgalina žmones perduoti ir apdoroti didžiulį kiekį informacijos. Visus šiuos duomenis reikia kažkur saugoti, laikyti ir dar taip, kad prireikus informaciją galima būtų greitai ir efektyviai panaudoti. Senovėje tam naudotas akmuo, molinės lentelės, papirusas, ant kurių iškaldavo, įspausdavo ar užrašydavo tai, ką reikia perduoti kitiems žmonėms ar išsaugoti ateinančioms kartoms. Vėliau imtas naudoti popierius, kuris beje labai plačiai tebenaudojamas dabar ir neatrodo, kad artimiausiu laiku jo bus atsisakyta. Tačiau laikai greitai keičiasi ir visai neseniai, kartu su elektroninių skaičiavimo mašinų atsiradimu, buvo sukurtos ir elektroninės informacijos laikmenos [1]
Naujausias šios technologijos pasiekimas yra CD-ROM ir DVD-ROM. Visa kompanijai ar privačiam asmeniui reikalinga informacija gali būti saugoma CD arba DVD ROM. Jau dabar CD-ROM’uose pateikiamos įvairios enciklopedijos, žaidimai, taikomosios programos, prezentacijos ir kitos multimedijos programos. Ši technologija leidžia nedidelėje erdvėje (nedideliame plote) saugoti labai didelius duomenų kiekius. [2]
Optiniai informacijos kaupikliai buvo sukurti prieš 19 metų. Pirmasis kompaktinių diskų audio grotuvas ir pats kompaktinis diskas buvo sukurtas firmoje Sony ( 1982 m.). Greitai jos pėdomis pasekė analogiška Philips firmos produkcija. Philips, kaip ir Sony, buvo viena iš pagrindinių šios technologijos kūrėjų. Pagrindine varomąją jėga kuriant kompaktinius diskus buvo garso įrašų industrija. Kadangi pirmieji kompaktiniai diskai buvo skirti daugiau audio įrašams, jie buvo vadinami CD-DA (compact disk– digital audio). CD technologija dar ir dabar neturi sau lygių konkurentų muzikos pramonėje. Kompiuterių pramonėje kompaktiniai diskai pradėti naudoti žymiai vėliau ( 1985 m., dėka Phillips ir Sony korporacijų). Šie buvo pavadinti CD-ROM (compact disk-read only memory) ir vėliau tapo standartiniais ECMA-119, kuris patikslino CD-ROM fizinį formatą. Dar prieš devynis metus jie buvo retenybė, ir daugumai atrodė, kad 650Mb kompaktinis diskas ilgą laiką patenkins net pačių reikliausių vartotojų poreikius. Ir kompiuterių ir kompaktinių diskų naudojimas labai plečiasi, taip kaip plečiasi ir informacijos kiekis, kurį reikia išsaugoti. Todėl susidūrus su CD talpumo problemomis, visgi 700 Mb nebebuvo tiek daug, 1995 metais buvo nuspręsta priimti vieningą naujos kartos, didelio tankumo optinių diskų formatą – DVD. Pradžioje tai buvo skaitoma kaip skaitmeninis video diskas (Digital Video Disk), vėliau tai pradėjo šifruoti kaip universalus arba įvairiapusis skaitmeninis diskas (Digital Versatile Disk), nes DVD kaip ir CD gali būti saugoma įvairiarūšė informacija.
Pats CD-ROM pavadinimas kilęs sutrumpinant žodžius „Compact Disk Read Only Memory“ tai yra „tik skaitomos atminties kompaktiškas diskas“ Iš pradžių šie diskai buvo kuriami nenumatant, kad juos reikės naudoti kompiuterių informacijai saugoti, todėl jie buvo tik skaitomos atminties kompaktiški diskai. Juos kuriant buvo iškelti įvairūs uždaviniai – CD atsiradimą paskatino noras sutalpinti valandos trukmės HiFi kokybės garso įrašą, o DVD atsiradimą paskatino noras patalpinti geros kokybės video įrašą. Pradėjus taikyti šiuos diskus kompiuterijoje iškilo begalės trūkumų. Pradėti kurti nauji diskų standartai, didinamas duomenų perdavimo greitis. Buvo sukurta daug CD ir DVD modifikacijų tai CD/DVD-ROM, VIDEO CD/DVD, AUDIO CD/DVD, CD/DVD-R, CD/DVD-RW, CD/DVD-RAM. Tai laikinai patenkina vartotojų poreikius ir dabar CD ir DVD įrenginiai faktiškai yra neatsiejama PC periferijos dalis. [1]
Pagrindinis šio darbo uždavinys apžvelgti šiuolaikinių, labiausiai paplitusių ir aktualiausių informacijos
laikmenų DVD ir CD kompaktų panašumus bei skirtumus.
1. CD IR DVD PANAŠUMAI BEI SKIRTUMAI
Optiniai diskai yra viena iš daugelio informacijos laikmenų, sutrumpintai vadinami CD (Compact Disc) arba DVD (Digital Versatile Disk). Optinis diskas – tai saugojimo įrenginys, iš kurio duomenys nuskaitomi ir į kurį įrašomi lazerio pagalba. Optiniuose diskuose galima saugoti žymiai daugiau duomenų, iki 6 gigabaitų, negu daugelyje nešiojamų magnetinių diskų, tokių kaip pvz. disketės. Optiniuose diskeliuose patogu transportuoti ir saugoti didelius informacijos kiekius.[3]
Du optiniai kaupikliai CD ir DVD išore yra labai panašūs. Abu yra 120 mm skersmens, 1,2 mm storio, pakuojami tos pačios išvaizdos pakuotėse, naudojami tam pačiam tikslui-informacijai saugoti. Juose gali būti saugomi Audio, Vidio ir Data duomenys. Turi tas pačias modifikacijas: ROM, RAM, R, RW, I, MO. Veikimo principas jų taip pat vienodas. Duomenys CD ir DVD kompaktuose perskaitomi bei įrašomi naudojant lazerio galvutę. [5]