TURINYS
ĮVADAS 3
1. DARBO ORGANIZAVIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE 4
1.1. Organizavimo samprata, paskirtis ir principai 4
1.2. Valdymo organų vieta ir vaidmuo viešajame sektoriuje 5
1.3. Tarnautojų darbo organizavimo turinys 6
1.4. Tarnautojų darbo organizavimas erdvės ir laiko požiūriu 7
1.5. Vidiniai ir išoriniai veiklos subjektai 8
1.6. . Organizavimas laiko požiūriu 10
LITERATŪROS SĄRAŠAS 32
ĮVADAS
Lietuvai stiprinant savo valstybingumo pagrindus ir jungiantis į euroatlantines struktūras, smarkiai didėja viešojo administravimo organizacijų svarba tiek valstybės kaip savitos organizacijos raidoje, tiek ir kiekvieno jos piliečio gyvenime. Siekiant kuo rezultatyvesnės ir efektyvesnės tų organizacijos veiklos, jos turi būti kryptingai valdomos. Valdant bet kokią organizaciją, turi būti nuosekliai realizuojamas darbu, dažniausiai vadinamu vadybos funkcijomis arba vadybos ciklo elementais, kompleksas: planavimas, organizavimas, skatinimas, kontrolė, reguliavimas ir atlyginimas . Pasiekus numatytus rezultatus, reikia atlyginti dirbantiesiems už jų siekius nukreipti savo pastangas organizacijai reikalinga linkme.
Priklausomai nuo organizacijų ypatybių, jų veikla valdoma skirtingais būdais. Vienas svarbiausių vadybai organizacijų klasifikacijos pagrindu yra produkto prigimtis: materialus produktas (gaminys ar vėliau perdirbama medžiaga), intelektinis produktas (projektas, programa, sprendimas, meno kūrinys ir kt.), ar paslauga – tam tikri vartotojui reikalingi veiksmai (pardavimas, pristatymas, mokymas, konsultavimas ir kt.). Intelektinių produktų darymo procesas ir to proceso valdymas iš esmės skiriasi. Tame procese naudojamos darbo priemonės taip pat gali būti intelektinės (formules, dėsniai, priklausomybes, įstatymai, reglamentai ir kt.). Jos gali būti saugomos ne tik organizacijai priklausančiose informacijos saugyklose, bet ir kvalifikuotų darbuotoju atmintyse. Tai kelia papildomų darbo priemonių apsaugos bei darbuotojų skatinimo ir kvalifikacinio ugdymo problemų. Viešojo administravimo viešajame sektoriuje savo darbo vartotojams dažniausiai teikia intelektinį produktą – informaciją arba paslaugas.
1. DARBO ORGANIZAVIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE
1.1 Organizavimo samprata, paskirtis ir principai
Organizavimas – tai veiksmų reikalingų numatytiems uždaviniams įgyvendinti apibrėžimas, jų grupavimas ir paskirstymas. Taip pat tai yra ir darbo padalijimas grupėms ir asmenims, apibrėžiant jų tarpusavio santykius ir atsakomybę bei delegavimo lygį. Galiausiai, organizavimas – tai procesas racionalioms veiklos kryptims ir priemonėms parinkti, struktūros sudarymas ir tobulinimas.
Tai buvo kai kurių knygų autorių mintys. Kaip suprantu aš, organizavimas – tai nustatytiems tikslams pasiekti reikalingos sistemos sukūrimas. Čia struktūrizuojama socialinė sistema, įvertinant tikslui pasiekti reikalingų darbuotojų, medžiagų, informacijų ir pinigų išteklių apimtis.
Organizavimą sudaro įgaliojimų delegavimas, teisių paskirstymas darbuotojams ir nuostatų struktūriniams padaliniams rengimas, pareiginių aprašų, taisyklių, procedūrų sudarymas darbui reglamentuoti.
Organizavimo paskirtis yra sudaryta iš keleto uždavinių:
organizaciniai uždaviniai – gamybos ar paslaugos teikimo procesas: reikalingos bazės sukūrimas, aprūpinimo gamybos ištekliais užtikrinimas.
gamybiniai uždaviniai – susiję su kokybiškos produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu. Užtikrinama tinkama visų gamybos išteklių sąveika.
ekonominiai uždaviniai – susiję su organizacijų sprendimų ekonominiu pagrindu. Sprendžiami siekiant nustatyti optimalią gamybos išteklių paklausą ir racionalų jų panaudojimą.
socialiniai uždaviniai – jų išsprendimas didina dirbančiųjų darbo našumą, suinteresuotumą, optimalių darbo sąlygų sudarymą, teisingą darbo apmokėjimo sistemos sukūrimą, saugaus darbo užtikrinimą.
Organizuojant reikia atsižvelgti į keletą organizavimo principų, tokių kaip:
nepertraukiamas veiklos proceso užtikrinimas, maksimaliai ir tolygiai naudojant pagrindines priemones;
racionalus operacijų specializavimas ir kooperavimas;
savalaikis paruošiamųjų darbų atlikimas;
darbų kokybės užtikrinimas;
darbų saugos garantavimas;
Bene svarbiausias darbas – tai viešojo sektoriaus tarnautojų skaidymas į tam tikras grupes ir tų grupių hierarchiškas išdėstymas. Pagrindinė tokio skaidymo priežastis – darbo pasidalijimas. Jis sąlygoja didesnį darbo našumą. Darbo pasidalijimą rodo organizacijos struktūra. Bet kurio padalinio valstybės tarnautojas turi savo tiesioginį vadovą kitaip tariant, tarp vadovo ir pavaldinio yra tiesioginis (linijinis) ryšys.
Funkcinio (netiesioginio) pavaldumo esmė yra tarnautojų bendradarbiavimo ir konsultavimo santykiai, pvz., vyr. buhalteris gali patarti, bet negali įsakyti skyriaus vadovui, nes tarp jų yra ne tiesioginis, bet funkcinis pavaldumas.
Organizavimas yra dinamiškas procesas, nes negalima visko sutvarkyti visiems laikams. Organizuoti – tai sustatyti mašinas ir žmones į savo vietas, duoti jiems reikalingus įrankius, medžiagas ir teises veikti, tai yra užtikrinti ilgai ir stabiliai egzistuojančią vidinę tvarką.
Organizavimas – horizontalaus lygio kompleksinės valdymo ir savivaldos sistemos modelio grandžių sudarymas,
suprojektuotų pagrindinių valdymo ir savivaldos funkcijų įgyvendinimo organizavimas, harmonijos nustatymas tarp atskirų grandžių ir dalyvių grandžių viduje, kolektyvų ir sistemų atrankos organizavimas, realiai spartinant kūrybinę veiklą, siekiant aukščiausio socialinio efekto.
Organizavimas yra lygiavertė kompleksinė valdymo ir savivaldos sistemos funkcija, kuri jungia visuomenės raidos procesų organizavimą atliekant kai kurias funkcijas, pvz.:
ugdant atskiro individo iki 18 metų individo intelektą;
ugdant vyresnio kaip 18 metų individo intelektą;
sudarant sąlygas atskiro individo intelektui panaudoti;
įgyvendinant visuomenės savivaldos principus;
formuojant kolektyvus – jų veikloje.
Šie principai rodo žmogaus ir visuomenės, visuomenės ir žmogaus santykių organizavimo procesus planavimo funkcijos ribose.
1.2. Valdymo organų vieta ir vaidmuo viešajame sektoriuje
Skyriaus, sprendžiančio valdymo organų darbo organizavimo klausimus, vietą ir vaidmenį organizacijoje lemia šie veiksniai:
valdymo organų ir čia dirbančių specialistų kvalifikacija;
organizacijos dydis ir jos specializacijos lygis;
naudojamos technikos ir technologijos lygis.
Valdymo organų ir čia dirbančių specialistų kvalifikacija, jų potencialas lemia, koks – centralizuotas ar decentralizuotas – darbuotojų valdymo variantas bus pasirinktas institucijoje. Tada, kai čia dirbantys žmonės yra kvalifikuoti, patyrę, kuriamas centralizuotas valstybės tarnautojų skyrius, gebantis spręsti visos viešojo sektoriaus tarnautojų klausimus.
Centralizuotas valdymo organų darbas suteikia galimybę dinamiškiau tvarkyti jų reikalus, nes užtikrinamas glaudesnis ryšys su aukščiausiojo lygio institucijos vadovybe, kuri priima ir atleidžia tarnautojus, nustato jų darbo užmokestį, gali taikyti įvairias motyvavimo priemones.