Turinys
Skaičiai 2
Trupmenos 3
Sudėtis 4
Atimtis 4
Daugyba iš dviejų (dvigubinimas)…….. 4
Daugyba iš 10 5
Ilgio matavimas 5
Kalendorius 6
Mokesčiai 6
Piramidės 6
Cheopso piramidė 7
Literatūros sąrašas 8
Senovės egiptiečiai
Senovės egiptiečiai buvo pirmoji civilizacija naudojusi mokslą kasdieniniame gyvenime.
Egiptiečiai buvo pažengę medicinoje ir matematikoje.Yra daug papirusų aprašančių jų pasiekimus medicinoje, bet nėra nė vieno pasakojančio, kaip jie šitiek pasiekė matematikoje.Žinoma, jie turėjo puikiai suprasti matematiką, nes kitaip nebūtų įmanomi jų pasiekimai inžinerijoje ir astronomijoje.
Skaičiai
Pirma senovės egiptiečių naudota skaičiavimo sistema buvo dvyliktainė. Todėl jie dieną ir naktį padalino po dvylika valandų. Kadangi dienos ilgumas keičiasi, jie kiekvienam sezonui nustatydavo dienos ir nakties valandų ilgius. Dvidešimt keturios valandos paroje išliko ir iki mūsų dienų.
Laiką egiptiečiai matuodavo laikrodžiais, nors jie visiškai nebuvo panašūs į tuos, kuriuos naudojame dabar. Pavyzdžiui, vandens laikrodis, arba Clepsydra, buvo paprasčiausias vandens bakas su anga viršuje, per kuria vanduo išbėgdavo. Laiko vienetai buvo sužymeti ant bako šono.
Be to, egiptiečiai naudojo ir dešimtainę skaičiavimo sistemą, šiek tiek kitokią, nei mūsų laikais. Jie turėjo septynis skirtingus skaičių simboliu:
1 – vienas pagaliukas.
10 – galvijų pančiai.
100 – suvyniota virvė.
1,000 – lotosas.
10,000 – pirštas.
100,000 – buožgalvis arba varlė.
1,000,000 dievo figūra iškeltomis į viršų rankomis.
Senovės egiptiečių skaičių skaitymas ir rašymas labai paprasti; didesnis skaičius visada rašomas prieš mažesnį, jie rašomi keliomis eilutėmis.
Trupmenos
Senovės egiptiečiai naudojo trupmenas su vardikliu vienas pvz. 1/4, 1/7, 1/15. Kitokių trupmenų jie neturėjo. Išimtis – 2/3. Kitas trupmenas užrašydavo sudėtimi pvz. 4/7 = 1/2 + 1/14.
Rašydami trupmenas senovės egiptiečiai prieš vardiklį parašydavo raidės „r“ hieroglifą, kuris reiškia „dalis“ :
Sudėtis
Sudėtis paremta dešimties vienodų simbolių pavertimu į dešimt kartų didesnio skaičiaus simbolį:
.
Atimtis
Atimtis iš esmės buvo reikiamo simbolių skaičiaus pašalinimas. Tai sunkiau kai simbolių reikia nutrinti daugiau, nei jų parašyta.
Pavyzdys: 63 – 38
Iš 6 dešimčių galima atimti 3 dešimtis, bet tik 3 vienetus. Dar lieka 5 vienetai.
Reikia viena dešimtį paversti į dešimt vienetų ir iš jų atimti likusius penkis vienetus t.y. 1 dešimtis – 5 vienetai = 10 vienetų –
5 vienetai= 5 vienetai
Daugyba
Daugyba iš dviejų (dvigubinimas)
Dauginant skaičių iš dviejų tereikia padvigubinti visus jo simbolius ir jeigu reikia paversti juos į kitus:
1342 x 2 = 2684
Daugyba iš 10
Senovės egiptiečių daugyba iš dešimties tai tiesiog kiekvieno simbolio pavertimas į dešimt kartų už jį didesnį simbolį:
236 x 10=
6 vienetai tampa 6 dešimtimis
3 dešimtys tampa 3 šimtais
2 šimtai tampa 2 tūkstančiais
=2 tūkstančiai, 3 šimtai ir 6 šešios dešimtys (šešiasdešimt)
=2360
Senovės egiptiečiai du skaičius sudaugindavo naudodami laipsnišką dvigubinimą.
Ilgio matavimas
Papildydami savo skaičių sistemą, senovės egiptiečiai sukurė ilgio matavimo sistemą. Visi matai buvo paremti žmogaus kūno dalių ilgiais. Pavyzdžiui, pagrindinis ilgio matavimo vienetas uolektis yra atstumas nuo alkūnės iki ištiesto viduriniojo piršto galo. Tačiau atsirado problema – visų kūnai skirtingi. Pavyzdžiui, jei du darbininkai statytų piramidę ir kiekvieno akmens luito ilgis turetų būti virna uolektis, abu darbininkai naudotų skirtingo ilgio luitus. Kad išsprestų šią problema, egiptiečiai padarė kiekvieno mato standartinio ilgio lazdeles, labai panašias į mūsų naudojamas liniuotes. Jie paliko kai kuriuos matų pavadinimus: uolektis, delnas (1/7 uolekties), ir pirštas (1/4 delno, 1/28 uolekties). Su šiais matavimų standartais jie neturėjo jokių problemų.
Kalendorius
Senovės egiptiečių kalendorius buvo pirmasis kuriame metai turėjo 365 dienas. Metai buvo padalinti į 360 normalių ir 5 šventas dienas. 360 paprastų dienų buvo padalinta į tris sezonus – Akhet, Shomu, ir Proyet. Kiekvienas mėnuo turėjo tris savaites. Kiekviena savaitė turėjo po dešimt dienų. Senovės egiptiečių kalendorius labai panašus į kalendorių, kurį mes naudojame šiandien.
Mokesčiai
Senovės egipte vieno asmens mokami mokesčiai priklausė nuo jo turėto turto. Buvo labai lengva apskaičiuoti bet kokio kvadrato ir stačiakampio formos sklypo plotą padauginant ilgį iš pločio. Tačiau dauguma sklypų buvo ne keturkampiai, o daugiakampiai. Taigi, egiptiečiai turėjo padalinti sklypą į atskiras dalis, kurių plotą galėjo apskaičiuoti. Pirmiausia jie atrado būdą apskaičiuoti taisyklingo trikampio plotui – (ilgis x plotis):2. Tada jie suprato, kad kiekvienas daugiakampis gali būti padalytas į trikampius, o kiekvienas trikampis į du taisyklingus trikampius. Jie apskaičiuodavo kiekvieno taisyklingo trikampio plotą ir juos sudėdavo. Ši
technika naudojama ir šiandien. Ji veikia su bet kokiu daugiakampiu, bet ne skrituliu. Tada Ahmes, žymus egipto raštininkas, kuris parašė ir Rhind papirusą, sugalvojo π. Π yra apskritimo skersmens ir perimetro santykis ir taip pat gali būti naudojamas skritulio plotui apskaičiuoti (πr² skritulio plotas). Šiais būdais egiptiečiai visada galėjo išmatuoti bet kokio sklypo plotą.