Elektromagnetinė spinduliuotė
Mes gyvename apsupti visomis kryptimis sklindančių įvairiausio ilgio (dažnio) elektromagnetinių laukų (EML), kurie sklisdami erdvėje neša aktyvią energiją. – elektromagnetinę spinduliuotę.
Elektromagnetinis laukas charakterizuojamas:
elektrinio lauko stiprumu E, matuojamu V/m;
magnetinio lauko stiprumu H, matavimo vienetas A/m;
magnetine indukcija B, vienetas tesla (T), viena milijoninė dalis T atitinka 1,25 A/m, ji matuojama, įvertinant labai žemo dažnio EML;
energijos srauto tankiu S, rodančiu kiek energijos praeina per 1 sekundę pro 1 m2 plotą statmeną bangos sklidimo krypčiai, matavimo vienetas W/m2.
Svarbus EML dalijimas į “artimąją” ir “tolimąją” zonas. EML silpnėja atvirkščiai proporcingai atstumo nuo spinduliavimo šaltinio kvadratui r -2 arba kubui r -3“artimojoje” arba indukcijos zonoje, kai atstumas nuo šaltinio r < l. Artimojoje zonoje charakterizuojant EML atliekami atskiri elektrinio E ir magnetinio H laukų matavimai. ”Tolimojoje” zonoje atstume r > 3l lauko stiprumas mažėja proporcingai atstumui r –1. Čia tarp elektrinio ir magnetinio laukų galioja ryšys: E=377 H. “Tolimoji”zona – tai susiformavusios elektromagnetinės bangos zona. Čia kalbama apie bangų sklidimą erdvėje ir matuojama energijos srauto tankis. Tai paprastai matavimai aukšto dažnio srityje, kai dažnis >1 GHz.
Pagal biologinį poveikį elektromagnetinė spinduliuotė skirstoma į:
1. jonizuojančią – tai tokia spinduliuotė, kurios energijos pakanka biologinių junginių molekulėms jonizuoti. Tai superaukšto dažnio spinduliuotė, kurios bangos ilgis yra mažesnis nei 10 nm;
2. nejonizuojančią, kai spinduliai biologinių junginių molekulių nejonizuoja. Jų veikimas priklauso nuo dažnio, EML stiprumo ir veikimo trukmės.
Elektromagnetinės spinduliuotės įtaka žmogui
Elektromagnetines spinduliuotės įtaka žmogaus sveikatai labiau susidomėta aštuntajame dešimtmetyje, kai darbo vietose ir buityje pradėjo gausėti įvairios elektroninės įrangos. Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti ir naują terminą – elektrosmogas. Šis terminas vartojamas apibrėžiant elektromagnetinius laukus, kuriuos aplinkoje sukelia aukštosios įtampos elektros perdavimo linijos, elektrifikuoti geležinkeliai, žemos įtampos elektros tinklai, buitiniai ir pramonės elektros prietaisai – televizijos ir radijo aparatai, kompiuteriai, judrieji (mobilieji) telefonai. Elektrosmogas (aplinkos tarša elektromagnetiniais laukais) – yra nematomas ir nejuntamas. Žmogaus jutimo organai nereaguoja į elektromagnetinį lauką 20 – 300 MHz dažnio diapazone, todėl žmogus neįvertina slypinčio pavojaus.
Kompiuteris, kurio pagrindinėmis dalimis yra sisteminis blokas (procesorius), įvairūs informacijos įvedimo ir išvedimo įrenginiai: klaviatūra, monitorius, spausdintuvas, skeneris, ir t.t., kaip ir kiti elektriniai prietaisai, spinduliuoja įvairaus dažnio elektromagnetinius laukus (lentelė).
Šaltinis Dažnių diapazonas
Monitorius „-„
Maitinimo bloko transformatorius 50 Hz
Impulsinio maitinimo bloko statinis keitiklis 20-100 KHz
Kadrų skleidimo ir sinchronizacijos blokas blokas 48 –160 Hz
Eilučių skleidimo ir sinchronizacijos blokas 15 –110 KHz
Greitinančioji anodinė įtampa ( monitoriams su kineskopais) 0 Hz (elektrostatinis laukas)
Sisteminis blokas „-„
Procesorius 50 Hz – 1000 MHz
Informacijos įvedimo/išvedimo įrenginiai 0 Hz, 50 Hz
Nenutraukiamo maitinimo šaltinis 50 Hz, 20 –100 KHz
Elektriniai prietaisai ir jų spinduliuojami įvairaus dažnio elektromagnetiniai laukai.
Padidinta spinduliavimo rizika, dirbant su nešiojamais kompiuteriais, kur spinduliavimo šaltinis yra jų sisteminis blokas, sumontuotas po klaviatūra. Dirbdami dedame tokį kompiuterį sau ant kelių, o atstumas iki spinduliavimo šaltinio tėra 1-2 cm.
Kompiuterio spinduliuojamų laukų dažnis yra mažesnis už regimosios šviesos dažnį. Kompiuterio monitoriaus skleidžiamo spinduliavimo spektras susideda iš rentgeno, ultravioletinių, infraraudonųjų, taip pat plataus diapazono kitų dažnumų elektromagnetinių bangų (Žr. pav.). Elektromagnetinių laukų stipris gerokai sumažėja, didėjant nuotoliui iki monitoriaus ekrano. Todėl jų poveikis prie kompiuterio dirbančiam žmogui priklauso nuo to, kaip arti jis sėdi prie ekrano. Elektromagnetinius laukus sukelia ir išoriniai kompiuterio įrenginiai- magnetiniai diskai, nepertraukiamojo maitinimo šaltiniai. Šių įtaisų sukeliami laukai gali būti net 10 kartų stipresni už monitorių spinduliuojamus laukus. Tuo pačiu pasižymi ir spausdintuvai. Kompiuterizuotoje darbo vietoje, kurioje gali būti įrengti ir kiti šiuolaikiniam biurui reikalingi organizacinės technikos įrenginiai, visi jie, praktiškai, gali būti elektromagnetinių laukų šaltiniais.
Monitoriaus skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė.
Monitoriaus spinduliavimas charakterizuojamas:
monitoriaus elektromagnetiniu lauku 20 Hz – 1000 MHz dažnių srityje;
statiniu krūviu ant monitoriaus ekrano;
ultravioletiniu spinduliavimu 200 – 400 nm srityje;
infraraudonuoju spinduliavimu 1050 nm – 1 mm srityje;
rentgeno spinduliavimu > 1.2 eV.
Skleidžiama rentgeno, ultravioletinė, infraraudonoji spinduliuotė
dažniausiai neviršija biologiškai pavojingos ribos. Kur kas pavojingesnis yra žemo dažnio elektromagnetinė spinduliuotė. Mokslininkai nustatė, kad žemo dažnio elektromagnetinės bangos, priešingai negu rentgeno, pasižymi sava specifika: mažėjant intensyvumui jų poveikis organizmui nemažėja. Kai kurių dažnių bangos ypač pavojingos esant mažam intensyvumui – labai skvarbus 50Hz magnetinis laukas sukuriantis organizme sūkurines sroves. Nustatyta, kad nervinis audinys itin jautrus 6-20 Hz dažnio EML, kai jų stiprumas tesiekia 10 mV/m.