Es
5 (100%) 1 vote

Es

Kauno “Varpo” gimnazija

Šarūnas Straševičius 11d

Arminas Liubinas 11e

EUROPOS SĄJUNGA

Projektinis darbas

Vadovė V.Abromavičienė

Kaunas 2003

TURINYS :

• Europos sąjunga – kas tai yra?

• Europos sąjunga šiandien

• Europos sąjungos šalys ir šalys kandidatės įstoti į ES.

• Dažniausi Lietuvos piliečiams kylantys klausimai.

• Stojimo į Europos Sąjungą nauda Lietuvai ir jos piliečiams.

• Įžymių žmonių pasisakymai apie Lietuvos stojimą į Europos sąjungą.

• Referendumas dėl Lietuvos stojimo į Europos sąjungą.

• Referendumo rezultatai.

• Trumpai apie referendumus kitose šalyse .

• Apklausos rezultatai.

Projekto tikslai ir uždaviniai :

• Supažinti su tai, :

 Kas yra Europos sąjungą.

 Kas ją sudaro.

 Kokie yra ES privalumai .

 Kokią naudą Lietuva gaus iš ES.

 Ką Lietuvos žmonės mano apie stojimą į ES.

• Aprašyti įvykusio referendumo :

 Organizavimą.

 Eigą

 Rezultatus

• Paruošti testą

• Padaryti apklausą ir sužinoti kitų žmonių nuomonę

• Paruošti pristatymą

• Pristatyti projektą

EUROPOS SĄJUNGA – mūsų ateitis

Europos Sąjungos reikia ne politikams, o juos renkantiems piliečiams. Visi Lietuvos piliečiai, balsavę referendume “už” Europos Sąjungą, tarsi pasako : “Mes mylime savo kraštą ir esame pasirengę dėti pastangas, kad Lietuva būtų laisva, ekonomiškai stipri ir gerbiama valstybė Europoje.

Skurdą ir visas kitas negeroves galima įveikti tik dirbant ir kuriant kartu vieningoje Europoje. Svarbiausias tikslas – užtikrinti šviesią ateitį mūsų vaikams. Lietuva privalo išnaudoti istorinį šansą – užimti deramą vietą Europos valstybių šeimoje ”.

Kas yra Europos Sąjunga?

Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos.

EUROPOS SĄJUNGA šiandien

Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3.2 mln. kv. kilometrų, vienijanti 15 valstybių ir daugiau kaip 370 milijonų gyventojų. 1999 metų ES biudžetas siekia 86 350.4 mln. eurų, arba 362 671.68 mln. litų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje.

Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Europos Sąjunga:

• siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui;

• vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis;

• vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita;

• kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą euro.

Tikslai

Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo „glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio“ (Europos Sąjungos sutartis).

Kiti ES tikslai:

• skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungą su vieninga valiuta;

• ginti jos interesus tarptautinėje arenoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendros gynybos politikos plėtojimą, vedantį į bendrą gynybą;

• stiprinti jos valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą, įvedant ES pilietybę;

• plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisėsaugos ir vidaus reikalų srityse;

• pilnai laikytis acquis communautaire (ES teisės sistema) ir jos papildymų.

Principai

Pagrindiniai ES principai yra šie:

• ekonominio pagrindo principas, kuris didina abipusę priklausomybę ir solidarumą;

• įstatymų viršenybės principas, pasireiškiantis privalomomis sutartimis, kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos ribas; ginčus reguliuoja Teisingumo Teismas;

• demokratinio sprendimų priėmimo principas, kurį apibūdina kompromisai ir bendri susitarimai.

Ypatumai

Europos Sąjunga nuo kitų tarptautinių organizacijų skiriasi:

• ES teisės dominavimas prieš nacionalinę teisę. ES valstybės narės paklūsta ES privalomoms sutartims bei teisės aktams.

• Institucinės sąrangos unikalumas. Unikalumą apsprendžia tai, kad ES valstybės narės perleidžia dalį savo suvereniteto nepriklausomoms institucijoms, kurios atstovauja ne kurios nors valstybės interesus, o bendrus, nacionalinius visos ES interesus.

• Subsidiarumo principas. Visi sprendimai Europos Sąjungoje priimami laikantis principo, teigiančio, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi. Jeigu sprendimą gali priimti žemesni valdžios lygmenys, vadinasi nėra reikalo jį patikėti aukštesniam lygmeniui.

• Įvairovė ir pagarba kultūriniam savitumui. Europos Sąjungą sudaro 15 skirtingų kultūrų valstybių, kurios gyventojai kalba skirtingomis kalbomis, išpažįsta savo religiją, turi specifinius nacionalinius ir kultūrinius tautos bruožus. Europos Sąjunga sudaro sąlygas šių kultūrų ir kalbų palaikymui ir skatinimui. Kiekvienas ES
oficialus dokumentas yra verčiamas į devynias oficialias ES kalbas.

• Rūpinimasis žmogumi. Visa Europos Sąjungos politika iš esmės yra orientuota į ES valstybių narių bei jų piliečių gerbūvio užtikrinimą. Žmogus, jo rūpesčiai ir interesai- svarbiausi ES siekiai. ES suformavo tvirtą socialinę politiką, orientuotą į paprastų žmonių interesų gynimą.

• Ekonominė, politinė, socialinė sanglauda. Europos Sąjungos politika orientuota į siekį sumažinti atskirų Europos Sąjungos valstybių ir regionų ekonominio bei socialinio išsivystymo lygio skirtumus. Ekonomiškai silpni regionai remiami finansiškai siekiant vystyti jų ekonominį pajėgumą. Europos Sąjunga sanglaudą skatina per įvairius struktūrinius fondus, Europos investicijų fondą ir kitas finansų įstaigas.

Istorijos pradžia

ES istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis: 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija, 1957 m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė bendrija. 1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „Europos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“, terminas.

„Europos Sąjungos“ terminas oficialiai imtas taikyti nuo 1993 m. 1992 m. vasario 7 d. pasirašius Mastrichto sutartį (sutartis įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) iki tol vartojamas „Europos Bendrijos“ terminas buvo pakeistas „Europos Sąjungos“ terminu. Pagal Mastrichto sutartį, Europos Sąjungą sudaro trys sudedamosios dalys (ramsčiai): Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas), bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Svarbiausios sutartys

Svarbiausios Europos Sąjungos sutartys yra Romos sutartis, Suvestinis Europos aktas, Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis, Amsterdamo sutartis. Šios sutartys tapo pagrindinėmis Europos Sąjungos kūrimosi, persitvarkymo gairėmis, jos laikomos pagrindiniu teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis Europos Sąjunga ir jos valstybės narės bendradarbiauja.

Romos sutartis- 1957 m. kovo 25 d. Romoje pasirašyta sutartis, kuria buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija.

Suvestinis Europos aktas- 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge pasirašyta ( įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.) sutartis, peržiūrėjusi ir padariusi pakitimus Europos Bendrijų steigimo sutartyse.

Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis- 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasirašyta (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) sutartis, kuria įsteigta Europos Sąjunga.

Amsterdamo sutartis- 1997 spalio 2 d. Amsterdame pasirašyta sutartis, padariusi tam tikras Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarties ir kai kurių su jomis susijusių aktų pataisas.

Valstybės narės

EUROPOS SĄJUNGOS NARĖS :

Airija Austrija Belgija Danija

Didžioji Britanija Graikija Ispanija Italija

Liuksemburgas Nyderlandai Portugalija Prancūzija

Suomija Švedija Vokietija

ŠALYS KANDIDATĖS ĮSTOTI Į EUROPOS SĄJUNGĄ :

Bulgarija Čekija Estija Kipras

Latvija Lietuva Lenkija Malta

Rumunija Slovakija Turkija Slovėnija

Vengrija

Institucijos

Europos Sąjungą sudaro penkios pagrindinės institucijos- Europos Sąjungos Taryba (Taryba), Europos Komisija (Komisija), Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai.

Kitos ES institucijos: Europos viršūnių taryba, Europos centrinis bankas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Europos investicijų bankas, Pirmosios instancijos teismas, Ombudsmenas.

Kalbos

Europos Sąjunga turi 11 kalbų, vartojamų ES institucijų veikloje: anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų, vokiečių. Šios kalbos laikomos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Visi ES dokumentai bei susitikimai yra verčiami į 11 oficialių kalbų.

Piliečių teisės

ES Valstybių narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai. Tai reiškia, kad ES pilietis gali:

• nevaržomai judėti ir apsigyventi bet kurioje ES valstybės narės teritorijoje;

• dirbti ir mokytis bet kurioje ES valstybėje narėje;

• balsuoti ir kandidatuoti tiek vietiniuose, tiek visos ES mastu rinkimuose toje šalyje, kurioje jis gyvena;

• būti ginamas diplomatinių ir konsulinių kiekvienos valstybės narės atstovybių;

• dalyvauti Europos Parlamento, išreiškiančio visų ES piliečių interesus, rinkimuose, teikti peticijas.

Simboliai

Vėliava. Vėliavą sudaro melsvas (melsvo dangaus) fonas, kuriame pavaizduotos dvylika žvaigždžių, išsidėsčiusių apskritimo forma. Žvaigždės simbolizuoja Europos gyventojų vienybę. Žvaigždžių skaičius yra nekintamas. ES vėliava oficialiai buvo patvirtinta 1986 metais

.

Himnas. Europos
Sąjungos himnas – 1972 metais Tarybos patvirtinti trys Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos finalo aranžuotės fortepijonui, pučiamųjų orkestrui ir simfoniniam orkestrui. Aranžuotės autorius- Herbertas fon Karajanas. Žodžiai- Johano Šilerio „Odė džiaugsmui“.

Europos diena. Europos diena – 1985 metais Milano Europos viršūnių tarybos patvirtinta diena, skirta vieningos Europos idėjai propaguoti. Europos diena švenčiam kasmet gegužės 9 d., minint Šumano plano metines.

Pasas. Europos Sąjungoje nėra centralizuotos pasų sistemos. ES valstybių piliečiai naudojasi nacionaliniais pasais. Tačiau nuo 1985 metų Europos pasas pradėtas išdavinėti visose ES valstybėse, palaipsniui keičiant senuosius pasus. Pasų išdavimas ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai. Europos pasas yra vienodo formato, puskiečiu tamsiai raudonu viršeliu, ant kurio pasą išdavusios valstybės narės nacionaline kalba užrašyta „Europos Bendrija“, tos valstybės pavadinimas ir įspaustas jos herbas.

Sprendimų priėmimas

Sprendimų priėmimas Europos Sąjungoje yra kompleksiškas dalykas, priklausantis nuo ES institucijų tarpusavio sąveikos, valstybių interesų bei skirtingų politikos sričių. Priskaičiuojama 20-30 įvairaus pobūdžio ir paskirties sprendimų priėmimo procedūrų.

Panagrinėkime, kaip Europos Sąjunga priima teisės aktus.

Šiuo metu egzistuoja keturios pagrindinės įstatyminės procedūros: konsultacijos, bendradarbiavimas, bendri sprendimai ir pritarimas.

Konsultacijos. Pagal konsultacijos procedūrą teisės akto leidybą inicijuoja Komisija, kuri teikia teisės akto projektą Tarybai. Taryba, gavusi Europos Parlamento (retais atvejais – Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto (ESRK) bei Regionų komiteto (RK) nuomonę, svarsto teisės projektą ir vienbalsiai arba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą. Iki 1987 metų Suvestinio Europos akto visi teisės aktai buvo priiminėjami remiantis konsultaciniu būdu.

Bendradarbiavimo procedūra. Bendradarbiavimo procedūra yra žingsnis link gilesnės integracijos, Europos Parlamento galių išplėtimo bei konsultacinės procedūros išplėtimo. Pagal bendradarbiavimo procedūrą Europos Parlamentas gavo teisę antrą kartą dalyvauti teisės aktų ruošimo procedūroje. Šį sykį Europos Parlamentas ne tik teikia siūlymus (pirmas teisės akto svarstymas), bet ir turi teisę pritarti, taisyti arba atmesti Tarybos parengtą bendrą poziciją. Tačiau ir bendradarbiavimo procedūroje lemiamas žodis priklauso Tarybai, kuri gali neatsižvelgti į Europos Parlamento siūlymus ir priimti teisės aktą vienbalsiai (kvalifikuotas balsavimas negalioja). Bendradarbiavimo procedūrą įdiegė 1987 m. Suvestinis Europos aktas.

Bendro sprendimo procedūra. Bendro sprendimo procedūra atsirado po 1993 metų įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai. Ši procedūra numato teisės akto priėmimą dviejų institucijų- Europos Parlamento ir Tarybos- vardu. Iki tol visus sprendimus priimdavo Taryba. Remiantis bendro sprendimo procedūra, Europos Parlamentas gavo teisę trečią kartą dalyvauti teisės akto svarstyme. Tarybai neatsižvelgus į po antrojo svarstymo pareikštą Europos Parlamento nuomonę bendros pozicijos atžvilgiu, Europos Parlamentas turi teisę balsų dauguma vetuoti Tarybos priimtą sprendimą. Kad būtų išvengta konflikto ir surastas abipusiai priimtinas sprendimo variantas, kartais sudaromas specialusis taikinimo komitetas, kuriame yra vienodai Tarybos ir Europos Parlamento atstovų.

Pritarimo procedūra. Pritarimo procedūra taikoma priimant svarbius tarptautinius sprendimus (pvz., naujų valstybių stojimas, Europos centrinio banko užduotys ir įgaliojimai ir pan.). Pagal šią procedūrą Europos Parlamentas tvirtina arba atmeta jam pateiktą teisės akto leidybos pasiūlymą, tačiau neturi teisės jo taisyti.

Šiuo metu taikomos visos keturios teisės aktų priėmimo procedūros, tačiau 1997 metų pasirašius Amsterdamo sutartį numatyta atsisakyti bendradarbiavimo procedūros ir vietoje jos taikyti supaprastintą bendro sprendimo procedūrą.

Biudžeto sudarymas

Europos Sąjunga kaip ir kiekviena valstybė turi savo biudžetą, kurio lėšomis finansuojama visa ES veikla. Biudžetas yra bendras visoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms, o jo lėšos skiriamas bendriems ES tikslams bei interesams pasiekti.

1999 metų ES biudžetas siekia 86 350.4 mln. eurų, arba 362 671.68 mln. litų.

Europos Sąjungos biudžetas sudaromas remiantis keturiais finansavimo šaltiniais: muito mokesčiais už prekes, įvežamas į Europos Sąjungos teritoriją; rinkliavos už importuojamą žemės ūkio produkciją; dalis visose valstybėse narėse iš pridėtinės vertės mokesčio gautų įplaukų (42 % visų išteklių); dalis valstybių narių bendro nacionalinio produkto įnašų (40 % visų biudžeto lėšų).

Tikslius muitų dydžius nustato prekybos sutartys su trečiosiomis šalimis; pridėtinės vertės mokesčių ir bendro nacionalinio produkto dalys nustatomos kasmet; PVM dalis paprastai nesiekia 1 proc., o įnašai nuo bendro nacionalinio produkto kiekvienai valstybei narei – apie 0,5 %.

Biudžeto paskirstymas

Didžiąją ES biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos, skiriamos bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP). Kasmet ši dalis mažėja (1988 metais siekė 65 %, o 1999 metais- jau tik 43 %).

Kita didelė Europos
biudžeto dalis yra skirta ekonominei ir socialinei sanglaudai įgyvendinti. Jai skiriama apie trečdalį viso ES biudžeto dalies. Kasmet ši dalis didėja (1988 metais siekė 18 %, o 1999 metais- 37 %). Toks ryškus bendrai žemės ūkio politikai skiriamų lėšų mažinimas ir atitinkamas lėšų išaugimas regioniniams ir struktūriniams fondams atspindi dabartinius Europos Sąjungos prioritetus- mažinti nedarbą bei regionų netolygų vystymąsi.

Nemažą dalį savo biudžeto Europos Sąjunga išleidžia moksliniams tyrimams ir technologijų plėtojimui. Tai yra vienas iš ES politinių prioritetų. Lėšos šiai veiklai vystyti siekia apie 7,5 %.

Kitos sritys, kurioms skiriamos ES biudžeto lėšos yra humanitarinė pagalba trečiojo pasaulio šalims bei techninė ir finansinė parama Vidurio ir Rytų Europos šalims.

Kokiais kriterijais remiantis priimamos naujos valstybės?

Naujos valstybės iš Vidurio ir Rytų Europos (VRE), siekiančios narystės ES, turi atitikti tris taip vadinamus Kopenhagos kriterijus. Kopenhagos kriterijai – tai 1993 metais Kopenhagoje vykusio Europos viršūnių tarybos susitikimo išvados, skirtos VRE valstybėms, siekiančioms narystės ES. Kriterijai yra trys:

• stabilių institucijų, garantuojančių demokratiją, įstatymų viršenybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumų apsaugai buvimas;

• funkcionalios rinkos ekonomikos veikimas, jos pajėgumas atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgų veikimą ES;

• sugebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus, įsipareigojimas siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos.

Papildomas kriterijus, atsiradęs praėjus dvejiems metams 1995 metų Madrido Europos viršūnių susitikime- tai valstybių administracinių struktūrų pertvarkymo bei prisitaikymo prie ES reikalavimų svarba.

DAŽNIAUSIAI LIETUVOS PILIEČIAMS KYLANTYS KLAUSIMAI1. Kodėl Lietuvai reikia stoti į ES?

a. Todėl, kad lietuvius traukiančios Jungtinės Amerikos Valstijos –toli, nenuspėjama Rusija – arti.

b. Lietuva – ne Norvegija, neturi tiek naftos išteklių, Lietuva – ne Šveicarija, neturi tiek kalnų ir galingų bankų.

c. Lietuvos stojimo į ES priežastis lemia šalies vidaus poreikiai. Lietuvos pramonei ir žemės ūkiui reikia didelės ir mokios rinkos. Lietuvos žmonėms reikia didesnių ir tvirtesnių garantijų gauti gerai apmokamą darbą, gerą išsilavinimą, užsitikrinti aiškesnę savo ir savo palikuonių ateitį.

2. Kodėl vyksta ES plėtra, kam turtingoms šalims reikalingos nelabai turtingos šalys iš pokomunistinio regiono?

a. Todėl, kad būtų dar bent šimtu milijonų Europos Sąjungos piliečių daugiau. Todėl, kad suskaldyta Europa yra silpnesnė nei suvienyta.

b. Senosios ES šalys supranta, kad geriau turėti turtingus ir dirbančius bei uždirbančius kaimynus, nei kaimynus, kuriuos nuolat reikia remti.

c. Didindama Centrinės ir Rytų Europos valstybių stabilumą ir saugumą, ES praplės galimybes stiprėti taikai ir kilti gerovei. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių užtikrinant taiką, saugumą ir laisvę stipri ir vieninga Europa yra svarbi kaip niekad.

3. Kiek Lietuvai kainuos narystė Europos Sąjungoje? Ar nekils mokesčiai?

a. Sena lietuviška patarlė gerai nusako, ką galima gauti veltui. Bet Lietuvai kainuos ne narystė ES – Lietuva, kaip ir kitos Sąjungos šalys mokės mokesčius į bendrą biudžetą, iš kurio nemažai lėšų vėl grįš į Lietuvą remontuojamiems keliams, statomoms mokykloms, ligoninių įrangai ir t.t. 2004 m. – 2006m. įmokos į ES biudžetą bus 1,7 mlrd. Lt.

b. Mokesčių didinimą ar mažinimą apspręs ne ES, o Lietuvos vidaus galimybės ir poreikiai.

c. ES tikrai nesuinteresuota, kad šalims, ypač naujoms narėms būtų sunku sumokėti įmokas į bendrą biudžetą, todėl įmokos bus mokamos iš biudžeto pajamų prieaugio, kuris natūraliai atsiranda dėl ekonomikos augimo. Taip pat bus efektyviau išnaudojami esami biudžeto ištekliai, racionaliai ir taupiai naudojant lėšas.

4. Kiek pinigų mums skirs Europos Sąjunga?

a. Lietuvos sumokėti pinigai 2004 – 2006 m.(žr.8 kl.) grįš beveik keturis kartus didesne suma – 6,5 mlrd.lt. Lėšos bus skirtos žemės ūkiui, kaimo plėtrai, transportui, energetikai, sveikatos ir socialinei infrastruktūrai, švietimui, užimtumo skatinimui.

b. Kiek išmoksime patys paimti. Kuo būsime protingesni ir veiklesni, tuo daugiau sugebėsime pateikti projektų svarbių visai ES, tuo daugiau gausime lėšų bei sukursime darbo vietų Lietuvoje.

c. Daug gausime iš ES netiesiogiai – per įvairaus lygio pareigūnų mokymus, investicijas į Lietuvos sienų apsaugą ir pan.

5. Ar Europos Sąjunga nepabrangins tabako, kuro ir kitų prekių?

a. Neišgalintiems pirkti brangstančio tabako yra vienas geras ir sveikas patarimas – meskite rūkyti. Jeigu rimčiau, tai tabako ir kuro kainas daugiausia apsprendžia jų žaliavų kainų kitimas pasaulio rinkoje.

b. Akcizų didinimas tabakui ir dyzeliui nėra susijęs su Lietuvos įmokomis į ES biudžetą. Lietuva taps ES vidaus rinkos dalimi, o tai reiškia, kad jai galios vienodos „žaidimo taisyklės“.

c. ES vienodi yra tik PVM ir akcizo mokesčių tarifai, kurie keisis labai nežymiai. Įstojus į ES, jokių papildomų mokesčių nereikės mokėti, nebent vietos valdžia sugalvotų.

6. Ar maistas nepabrangs dvigubai?

a. Ar gali pabrangti dvigubai lietuviškos karvės, kiaulės, ar lietuviški
grūdai ? Ar dvigubai pabrangusius produktus pirktų Lietuvos vartotojai ? Kainos bus tokios, kad produktus galėtume nupirkti, nes tokios yra rinkos, o ne ES taisyklės.

b. Įstojus į ES, nei per savaitę, nei per pusmetį, tikrai neįvyks esminių pokyčių, kurie pabrangintų maistą, ES tikrai nereikia milijonų maisto neišgalinčių nusipirkti piliečių – jų sveikatos apsauga kainuotų pernelyg brangiai.

c. Galime tikėtis priešingų dalykų – Lietuvos vartotojams savo maisto produktus norės pasiūlyti ir kiti Europos gamintojai, o jie privalės konkuruoti su vietos maisto pramone, todėl privalės siūlyti prekes žemesnėmis kainomis.

7. Kaip ES rinkoje išgyvens smulkieji verslininkai, ūkininkai ir kt. (nemokantys anglų kalbos ir t.t.)?

a. ES galima būti verslininku ir nemokant anglų kalbos, juk yra vokiečių, prancūzų, ispanų ir kitos kalbos. Jeigu pats užsienio kalbos nemoki, gali nusamdyti ją mokantį, kad padėtų plečiant verslą.

b. Ne kiekvienas smulkusis verslininkas ar ūkininkas vystys tarptautinį verslą kuriam būtinas geras užsienio kalbų žinojimas. Iki tarptautinio lygio verslą išvystęs žmogus tikrai išgalės samdyti kvalifikuotą pagalbą.

c. Bendroji ES rinka buvo kuriama tam, kad supaprastintų ir suvienodintų verslo sąlygas Europos šalyse. Vienodos verslo taisyklės skirtos ne apsunkinti, o palengvinti verslo sąlygas. Smulkieji verslininkai bei ūkininkai gaus visą reikalingą informacinę paramą, jiems bus suteiktos galimybės pasinaudoti įvairiomis paskolomis, SAPARD, gauti finansavimą savo vykdomai veiklai tokiais principais, kaip tai yra daroma ES šalyse.

8. Kas bus su Lietuvos ekonomika, kai jau būsime Europoje ?

a. Bus puiku, jeigu sugebėsime pasinaudoti naujomis galimybėmis.

b. Lietuvai tapus ES bendrosios rinkos dalimi, bus pašalintas pagrindinis Lietuvos trūkumas užsienio investuotojų akyse – labai maža Lietuvos vidaus rinka. Narystės ES sąlygomis Lietuva vis labiau bus vertinama, kaip tinkama vieta gaminti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos gamintojams nes kiekvienam investuotojui svarbiausia – ne kur pagaminti, o kur parduoti produkciją.

c. Labai blogai bus tik tiems, kuriems visada blogai visur.

9. Ar dar ilgai kalbėsime lietuvių kalba? Ar bus išsaugotos mūsų tradicijos, kultūra, patirtis ir t.t.?

a. Ar kalba anglai anglų, italai italų, o portugalai portugalų kalba ? Juk nėra fiktyvios bendros ES kalbos.ES puoselėja tautiškumą ir niekas neprivers mūsų pamiršti lietuvių kalbos ir savo kultūros, todėl tautiškumo klausimų tikrai neturėtų iškilti.

b. Oficialiomis bus paskelbtos visos dabartinių ES valstybių narių kalbos ir be jokių abejonių bus paskelbtos dar dešimties valstybių kalbos. Visi Europos Sąjungos priimti dokumentai yra verčiami į visas oficialias kalbas. Kiekvienas europietis turi teisę kreiptis į Europos institucijas viena iš ES oficialių kalbų ir ta pačia kalba gauti atsakymą.

c. Ar mes galėjome į Maskvą rašyti lietuviškai ir gauti atsakymą? Ne, o Lietuvai tapus ES nare, galėsime kreiptis į Briuselį lietuviškai ir lietuviškai gauti atsakymą.

10. Kaip susitvarkysime su imigrantais?

a. Tikrai nemušime, nebent elgtumės kaip antieuropiečiai. ES sudarys sąlygas geriau saugoti savo sienas, taip sumažės nelegali migracija. Lietuva jau dabar turi pasirašiusi readmisijos sutartis su ES valstybėmis ir privalo priimti atgal pabėgėlius iš ES, jeigu jie ten pateko iš Lietuvos. Ir taip daro. Bet tai ne ES kaltė – mes patys blogai saugome sienas, ir nelegalūs imigrantai patenka į Lietuvos teritoriją.

b. ES jokiu būdu neskatina imigracijos. Atvirkščiai – pagrindinis tikslas kaip tik yra riboti įmigravimą į ES šalis, tarp kurių bus ir Lietuva. Be to, leidimas imigruoti suteikiamas tik išimtinais atvejais – kai žmogui gresia politinis persekiojimas savo šalyje.

c. ES ir kitos tarptautinės organizacijos remia ir rems mus finansiškai, kad pabėgėlius galėtume nuskraidinti į gimtąsias šalis.

11. Ar neišaugs Lietuvoje dar labiau nusikalstamumas?

a. Argi Europos Sąjungai būtų reikalinga valstybė su ypač dideliu nusikalstamumu, argi ES norėtų, kad jos teritorijoje būtų plėšiami butai, vagiami automobiliai ar žalojami žmonės ? Todėl bus daroma viskas, kad Lietuvoje mažėtų nusikaltėlių, keliančių grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių piliečiams bei jų nuosavybei.

b. Gera išorės sienų kontrolė užtikrins kovą su organizuotu nusikalstamumu, nelegalia prekyba žmonėmis, narkotikais, kontrabanda. Bet sienas saugome ir saugosime mes patys – Lietuvos pareigūnai, ir ne Europos Sąjunga atsako už tai, jei mūsų tarnybose dirba netinkami žmonės. Tik nuo mūsų priklauso, ar mes tinkamai investuosime ES suteiktą paramą ir padidinsime Lietuvos nacionalinį saugumą.

c. Sustiprės teisėsaugos tarnybų kontrolė, nes jų darbą tikrins ir ES pareigūnai, todėl sumažės šių institucijų pareigūnų piktnaudžiavimas padėtimi, atsainus požiūris ir korupcija. Kuo daugiau bus skiriama lėšų teisėsaugos institucijoms, tuo griežtesnė bus jų kontrolė.

12. Ar Lietuvai įstojus į ES galėsime keliauti laisviau, ar mus ir toliau pasienyje tikrins?

a. Jeigu nebūsite pažeidę savo šalies ar bendrų ES įstatymų, nebūsite ieškomas šalyje, į kurią ketinate atvykti, pasienyje teliks pateikti asmens dokumentą ir nusišypsoti pasieniečiui.
b. Europos piliečiai iš dabartinių valstybių narių ir iš naujųjų narių, pateikę galiojantį pasą ar asmens tapatybės dokumentą, naudosis laisve keliauti po visą ES. Laisvas judėjimas yra vienas iš Sąjungos pagrindų, kurio naudą pajus ir naujųjų valstybių narių, įskaitant Lietuvą, piliečiai.

c. Žmonių kontrolė gali būti panaikinta tiktai tam tikromis sąlygomis, užtikrinus, kad toks sprendimas nesąlygos piliečių saugumo sumažėjimo. Viena iš svarbiausių sąlygų yra būsimųjų išorinių ES sienų priežiūros efektyvumo lygio atitiktis Šengeno zonai priklausančių valstybių sienų apsaugai. ES pradėjo vykdyti svarbias programas, padedančias išmokti naudoti būtiną įrangą ateities išorinių sienų kontrolės punktuose, ir konsultuoja kandidates, kaip tobulinti jų administracinius gebėjimus, kurie atitiktų bendrų taisyklių įgyvendinimo reikalavimus.

STOJIMO Į ES NAUDA LIETUVOS PILIEČIAMS

1. Žemdirbiams:

• Gavus ES subsidijas, apie 5 kartus padidės žemdirbių pajamos –

2002 m. iš Specialiosios kaimo rėmimo programos tiesioginėms išmokoms buvo skirta 91 mln. Lt, tuo tarpu 2004-aisiais bendras išmokų dydis išaugs iki 425 mln.litų.

• Kaimo plėtros priemonėms 2004 metais bus skirta 345 mln. lt. Šie pinigai bus skiriami paremti ūkininkus, anksčiau išeinančius į pensiją, pinigus gaus žemdirbiai, dirbantys nepalankiose teritorijose, taikantys aplinkosaugines priemones, dirbamą žemę apželdinantys mišku ir panašiai. Šiuos pinigus žemdirbiai gaus už kiekvieną turimos žemės hektarą;

• Be to, 430 mln. litų per 2004-2006 metus ateis iš struktūrinių fondų. Šios lėšos – tai iš esmės bus palankesnėmis sąlygomis teikiama SAPARD parama, kuri bus skiriama modernizuoti ūkį, pirkti įrenginius, skatinti alternatyvią veiklą, teikiama jauniems ūkininkams, investuojama į kaimo infrastrutūros plėtrą – kaimo vietovių gyventojai ar bendruomenės, pateikę projektus, galės gauti lėšų vandenvalai, keliams, elektros linijoms tiesti ir panašiai.

• Lietuvos žemdirbiai galės gauti ES žemės ūkio subsidijas produkcijos eksportui į trečiąsias šalis (ne Europos Sąjungos nares).

• ES lėšomis bus sutvarkyti kaimo keliai ir infrastruktūra. Per Sanglaudos fondą į miestų ir kaimų infrastruktūros plėtrą per 2004-2006 metus bus galima gauti 938 mln. litų. Paramą galės gauti regionų gyventojai, vežėjai, regionų įmonės, savivaldos institucijos.

• Atsivers didelė ES rinka kokybiškai produkcijai – savo tiek maisto produktus, tiek kitas prekes galima bus pardavinėti Briuselyje lygiai taip pat lengvai kaip Kaune ar Vilniuje.

• Ekologiški lietuviški produktai turės didelę paklausą Europoje.

• ES negalės realizuoti subsidijuojamos žemės ūkio produkcijos Lietuvoje

2. Kaimo žmonėms:

• Kaime vystysis alternatyvūs verslai, pavyzdžiui, kaimo turizmas. Struktūriniai fondai rems investicijas į turizmo infrastruktūrą – paplūdimių, stovyklaviečių, kempingų, poilsio aikštelių, sveikatingumo ir poilsio centrų, turizmo informacijos ženklų ir stendų įrengimą, turistinių leidinių leidybą, videoinformacijos rengimą ir .t.t

• ES skatina smulkaus verslo vystymąsi – galimybė pradėti savo verslą tradicinių ir netradicinių amatų mėgėjams, kaimo turizmo propaguotojams ir kitiems smulkiems verslininkams.

• ES skiria paramą vyresnio amžiaus ūkininkams, nusprendusiems nebeūkininkauti. Šiam tikslui numatyta ankstesnio išėjimo į pensiją schema. Pasinaudoję šia schema kaimo gyventojai gali perduoti žemę savo giminėms arba ją parduoti. Už tai kaimo gyventojui numatyta kompensacija.

• ES skiria lėšų kaimo infrastruktūrai plėsti – puoselėja kraštovaizdį – paplūdimių, stovyklaviečių, kempingų, poilsio aikštelių, sveikatingumo ir poilsio centrų, turizmo informacijos ženklų ir stendų įrengimas, turizmo informacijos sistemos duomenų bazių ir techninių galimybių plėtojimas, paveldo objektų atstatymas, restauravimas ir pritaikymas, nenaudojamų pastatų pritaikymas konferencijų, ekspozicijų ir amatų informacijos, kultūros ir laisvalaikio centrams, interesų klubams ir t.t.

• Mažės skirtumai tarp regionų. Struktūriniai fondai finansuos projektus, kurie nukreipti tiek miesto tiek kaimo problemų sprendimui. Bendrajame programavimo dokumente numatytos lėšos spręs problemas, nepriklausomai nuo jų teritorinės kilmės – esminis dalykas turi atsirasti žmonių, kurie šias problemas norės ir sugebės išspręsti, tai yra iniciatyvių projektų rengėjų.

3. Bedarbiams:

• Gerėjant ekonomikai, didės socialinės garantijos (pašalpos, išmokos, draudimas);

• Bus kuriamos naujos darbo vietos.

• Stojimas į Europos Sąjungą 2002-2009 metais padidins Lietuvos bendrą vidaus produktą (BVP) 65,9 milijardais litų, vien 2003 metais BVP vien tik dėl stojimo į ES išaugs 4,7 milijardo litų.

• Stojimas į ES padės pritraukti iki 23 milijardų litų dydžio investicijas, kurios reiškia naujų bendrovių steigimą arba esamų plėtrą, t.y. naujų darbo vietų kūrimą, šalies gerovės didinamą.

• ES siekia, kad visi norintys dirbti žmonės turėtų darbą.

• Bus daugiau sąlygų kvalifikacijos keitimui, darbo įgūdžių tobulinimui bei galimybė mokytis;

• Europos socialinis fondas skatins kurti daugiau ir geresnių darbo
vietų.

• Lietuvos piliečiai galės oficialiai dirbti bet kurioje Europos valstybėje.

• Bus geriau ginamos dirbančiųjų teisės.

4. Pensininkams:

• Dėl bendro šalies ūkio augimo didės žmonių pragyvenimo lygis, o kartu augs ir pensijos, – užtikrinta Jūsų senatvė;

• Europos Taryba kviečia reformuoti pensijų sistemas, didinti galimybes vyresniems žmonėms ilgiau likti darbo rinkoje, taikant lanksčias ir laipsniškas pensines formules ir užtikrinant galimybę mokytis visą gyvenimą. Tai reiškia, kad pensinio amžiaus žmonės nebus išprašomi iš darbo, o bus siekiama ilgiau juos išlaikyti – dėl to bus geresnė pensininkų finansinė padėtis.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4612 žodžiai iš 9164 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.