ĮVADAS
Transportas ilgai buvo laikomas strategine ekonomikos šaka, nuo kurios priklauso valstybės saugumas. Dėl to daugelyje valstybių narių transporto sektorius buvo valstybės monopolija, nepaklūstanti rinkos taisyklėms. Transporto politika plėtojosi kaip vieningos rinkos kūrimo dalis. Todėl didžiausią Bendrijos acquis transporto srityje dalį sudaro teisės aktai, kuriais nustatomi bendri esminiai reikalavimai, reguliuojantys transporto paslaugų teikimo eismo saugumo, profesinės kvalifikacijos ir kitose srityse standartus, kurie apibrėžia, kokie rinkos subjektai gali patekti į rinką.
Komercinės transporto paslaugos sudaro maždaug 4 proc. Bendrijos bendro vidaus produkto (BVP). Jeigu įskaičiuosime tarnybinį bei privatų transportą, šis skaičius padidės iki 7 proc. BVP — tai daugiau, nei pagamina žemės ūkio ar plieno sektoriai. Transporto paslaugų sektoriuje dirba 6 mln. žmonių — daugiau nei 4 proc. visų dirbančiųjų. Be to, daugiau nei 2 mln. žmonių dirba transporto įrengimų pramonėje ir dar 6 mln. — su transportu susijusiose pramonės šakose. Investicijos į transporto infrastruktūrą 1996 m. siekė maždaug 70 mlrd. ekiu, t.y. daugiau nei 1 proc. BVP.
Krovininio transporto paklausa, ypač vežiojant Bendrijoje, per pastaruosius 25 metus nuolatos augo maždaug po 2 proc.kasmet (iš viso daugiau nei 75 proc.). Didelio krovininio transporto augimo tikimasi 1998 m. dėl padidėjusios gamybos ir eksporto. Pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius sparčiai didėja geležinkelių transporto apimtys — 10 proc. (tonkilometrių), tuo tarpu kelių transporto augimas sulėtėjo iki 5 proc. Keleivinio transporto augimas palaipsniui lėtėjo nuo beveik 4 proc. aštuntajame dešimtmetyje iki 2 proc. šiame dešimtmetyje (nuo 1970 m. — 110 proc.). Gabenimo oru augimas pirmoje šio dešimtmečio pusėje sulėtėjęs maždaug nuo 8 proc. iki 6 proc., 1997 m. paspartėjo iki daugiau nei 10 proc. Šie skaičiai rodo, koks svarbus transporto indėlis į ekonomikos augimą, konkurencingumą ir užimtumą Europos Sąjungoje.
1985 m. Komisijos Baltoji knyga apie bendrosios rinkos sukūrimą buvo naujas postūmis bendrajai transporto politikai. Jos dėka metams bėgant buvo sukurti pagrindiniai dabar galiojančios transporto įstatymų sistemos elementai: 1986 m. — jūrų transportui, 1987 m., 1990 m. ir 1992 m. — oro transportui ir 1991 m. — kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių transportui.
1992 m. Komisijos Baltoji knyga apie būsimą benders transport politicos plėtrą susiejo šias skirtingas veiklos rūšis, taikydama joms nuoseklų visuotinį požiūrį, kai yra atsižvelgiama į įvairius ekonominius aspektus. Be to, remiantis 1993 m. Komisijos paskelbta Baltąja knyga apie augimą, konkurenciją ir užimtumą, buvo pradėta plataus užmojo transeuropinio transporto tinklo vystymo programa.
Teigiami atgarsiai ir Tarybos parama, teikima šiems sumanymams, paskatino Komisiją 1995 m. pasiūlyti penkiametę (1995-2000 m.) veiklos programą, skirtą bendrajai transporto politikai. Šioje programoje išdėstyti Komisijos ketinimai trijose pagrindinėse srityse:
• gerinti kokybę vystant integruotas transporto sistemas, besiremiančias pažangiomis technologijomis, kurios taip pat padeda siekti aplinkos apsaugos ir bendros saugos tikslų;
• gerinti bendrosios rinkos veikimą skatinant efektyvų pasirinkimo laisvę ir vartotojų interesus garantuojantį transporto paslaugų teikimą išsaugant socialinius standartus;
• plėsti išorės ryšius gerinant transporto jungčių tarp EB ir trečiųjų šalių kokybę ir skatinant Bendrijos įmonių patekimą į transporto rinkas kitose pasaulio dalyse.
Šie strateginiai tikslai galioja ir toliau, ypač jei atsižvelgsime į dabartines tendencijas spartinti prekybos ir ekonomikos globalizaciją. Šie tikslai taip pat atitinka piliečių reikalavimus užtikrinti lengvai prieinamą, įperkamą, saugią ir gerai veikiančią transporto sistemą. Strategijos įgyvendinimą atsispindi didėjantis Komisijos iniciatyvų skaičius Žaliojoje ir Baltojoje knygose, su įvairiais bendrosios transporto politicos aspektais susijusiuose informaciniuose pranešimuose ir pasiūlymuose. Šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas idėjoms, kurios padėtų siekti, kad kainos transporto sektoriuje būtų nustatomossąžiningai ir efektyviai, pagerintų jūrų transporto saugumą ir skatintų komercinį požiūrį į geležinkelių transportą.
1.1 ANTŻEMINIS TRANSPORTAS
1.1.1 Ekonominė sausumos transporto svarba
1996 m. Europos Sąjungoje sausumos transporto srityje buvo beveik 4 milijonai darbo vietų arba toje srityje dirbo apie 2,7 proc. visų dirbančiųjų.
Apie 87 proc. sudarė antžeminis keleivių gabenimas (matuojant keleivių kilometrais), nors didžioji dalis žmonių važiuodavo individualiais automobiliais. 75 proc. krovinių Sąjungoje buvo vežama antžeminiais keliais, kelių transportui iš to skaičiaus teko 58 proc. Bendro krovinių gabenimo geležinkelių transporto dalis nuo 1970 m. nuosekliai mažėjo, nors dabar ji, atrodo, vėl auga. Didelis geležinkelių transporto dalies sumažėjimas iš dalies gali būti paaiškintas tuo, kad tik 25 proc. visų krovininių vežimų, matuojamų tonkilometriais, teko reisams, viršijantiems 500 km, o būtent nuo šitos ribos geležinkeliai pajėgūs
konkuruoti. Skaičiuojant reisų skaičių, šis skirtumas dar didesnis: tik 3 proc. šalies vidaus reisų viršija 500 km.
1.1.2 Bendros transporto politikos plėtojimas
75-83 EB sutarties straipsniai, iš dalies pakeisti ES sutartimi, sudaro pagrindą Bendrijos transporto politikai, susijusiai su kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių transportu, įgyvendinti. Remdamasi šiomis nuostatomis, Komisija priėmė priemones, padėsiančias:
• įgyvendinti bendrosios rinkos idėją sukuriant taisykles, liberalizuojančias patekimą į rinką ir abipusį diplomų, pažymėjimų bei kitokių kvalifikacijų pripažinimą;
• standartų suderinimo būdu išgyvendinti netolygumus, tampančius konkurencijos sąlygų iškraipymo priežastimi;
• sukurti ypatingas sąlygas valstybės paramai ir viešojo transporto įsipareigojimams;
• pagerinti transporto saugumą; ir
• daryti įtaką transporto poveikiui aplinkai.
Bendra transporto politika, apimanti ir antžeminį transportą, iš pradžių buvo plėtojama remiantis pasauline praktika: atsižvelgiant į būdingus kiekvienos transporto rūšies požymius ir skirtingus jų ekonominius bei teisinius išeities taškus kiekvienoje valstybėje narėje. Pirmiausia buvo stengiamasi suvienodinti kiekvienai rūšiai galiojančias konkurencijos taisykles, o ne siekti integruoto požiūrio į transportą. Turint omeny problemas, kurios kildavo ankstyvuoju bendrosios transporto politicos laikotarpiu, suprantama, kodėl šitie dalykai buvo tokie svarbūs. Tai buvo tikrai absoliuti būtinybė, norint pasiekti tikslą — sukurti bendrąją rinką 1992 m.
Trūkumas buvo toks, kad bendrosios rinkos liberalizavimo procesas mažai paveikė santykinį įvairių transporto rūšių konkurencingumą. Tiesą sakant, taip buvo bandoma įtvirtinti santykinį konkurencingumą tų transporto rūšių, kurios greičiausiai prisitaikė prie liberalizuojančių tendencijų: palankiausia padėtis teko kelių transportui. 1992 m. išleistoje Transporto politicos baltojoje knygoje užsimota siekti tikslo sukurti integralų požiūrį į transportą apskritai ir ypač į antžeminį transportą. Vis didesnis dėmesys skiriamas skirtingų transporto rūšių konkurencijos sąlygų suvienodinimui. Tai atspindi naujausios iniciatyvos, kuriomis siekiama padengti įvairių rūšių transporto kaštus ir sutelkti dėmesį geležinkelių transporto vaidmeniui rinkoje stiprinti.
Vis dėlto visos šios iniciatyvos ir toliau remiasi principu, kurio nuosekliai laikomasi plėtojant bendrą transporto politiką: liberalizacija greta bendrų reguliavimo standartų nustatymo. Tai užtikrina, kad rinkos jėgų veikimas nesukels grėsmės tokiems uždaviniams kaip transporto saugumo užtikrinimas, žalos aplinkai mažinimas ir dėmesys viešajam transportui.
1.2 KELIŲ TRANSPORTO PATEIKIMAS Į RINKĄ
1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentas (EEC) Nr. 881/92 dėl patekimo į rinką gabenant krovinius Bendrijos keliais į ar iš valstybės narės teritorijos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas
Panaikina:
Tarybos direktyvos 75/130/EEC 4 straipsnį, Tarybos direktyvą 65/269/EEC, Tarybos sprendimą 80/48/EEC
Iš dalies pakeičia:
1962 m. liepos 23 d. pirmąją Tarybos direktyvą
Tikslai
• Bendros patekimo į Bendrijos tarptautinio krovinių gabenimo keliais rinkas, kuriose galiotų laisvės, nediskriminavimo ir vienodų paslaugos teikimo sąlygų principai, taisyklės;
• tarptautinis krovinių gabenimas keliais remiasi Bendrijos transporto leidimu, kuriam netaikomos kvotos.
Taikymo sritis
• Tarptautinis krovinių gabenimas keliais nuomos pagrindais arba už atlyginimą, kurį vykdo valstybėse narėse registruoti vežėjai;
• tarnybinis transportas.
Reglamentas netaikomas:
• nuostatoms, įtrauktoms į dvišalius susitarimus tarp valstybės narės ir trečiosios šalies.
Turinys
1. Gabenimas nuomos pagrindais ir už atlyginimą:
Bendrijos vežėjų vykdomą tarptautinį gabenimą nuomos pagrindais ir už atlyginimą (kai transporto priemonė pakraunama ir iškraunama skirtingose valstybėse narėse) reglamentuoja Bendrijos taisyklės. Bendrijos vežėjai, galintys “praktikuoti profesiją, susijusią su tarptautiniu transportu”, turi teisę gauti “Bendrijos leidimą”, kuris jiems suteikia nelimituotas galimybes patekti į tarptautinę valstybių narių rinką. Tai apima ir a) “dvišalius reisus”, kai transporto priemonė pakraunama toje pačioje valstybėje narėje, kurioje ji registruota, ir iškraunama kitoje valstybėje narėje (arba atvirkščiai), ir b) “kryžminės prekybos” reisus, kai transporto priemonė pakraunama vienoje valstybėje narėje, o iškraunama kitoje, ir ta transporto priemonė nėra registruota nė vienoje iš jų. Vykdydami tarptautinius reisus tarp valstybių narių, vairuotojai turi turėti sertifikuotą Bendrijos leidimo kopiją.
Pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) sutartį šios teisės buvo išplėstos į EEE zoną, kuri šiuo metu apima 15 valstybių narių ir Islandiją, Lichtenšteiną bei Norvegiją.
Tarnybinis transportas
Reglamentas (EEC) Nr. 881/92 patvirtina tam tikrų gabenimo tipų liberalizaciją. 3 ir 4 šio reglamento punktai netaiko Bendrijos leidimo ir bet kokio gabenimo leidimo reikalavimų tarnybiniam transportui (kai gabenama į /iš ar tranzitu per valstybės narės teritoriją). Tarnybinio transporto apibrėžimas ir liberalizavimas numatytas
nuostatose, priimtose ECMT lygiu.
Taip pat pažymėtina, kad Direktyvos 92/106/EEC 9 straipsnis apie bendrų taisyklių taikymą tam tikriems kombinuoto transporto tipams leidžia atidėti Reglamento (EEC) Nr.881/92 II priedo 4c punkto taikymą ir patikslina, kad kombinuoto tarnybinio transporto išvykimo ir atvykimo metu krovininius treilerius gali vairuoti svetimi vairuotojai.
1993 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas Nr. 3118/93, nustatantis sąlygas, pagal kurias vežėjai gali teikti gabenimo keliais paslaugas valstybėje narėje, nebūdami jos nuolatiniais gyventojais
Iš dalies pakeistas:
1994 m. balandžio 8 d. Komisijos reglamentu (EEC) Nr. 792/94, nustatančiu krovinių gabenimo keliais operatoriams detalias Tarybos reglamento 3118/93 taikymo taisykles
ir:
1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EEC) Nr. 3315/94, iš dalies pakeičiančiu Reglamentą (EEC) Nr. 3118/93, nustatantį sąlygas, pagal kurias vežėjai gali teikti gabenimo keliais paslaugas valstybėje narėje, nebūdami jos nuolatiniais gyventojais
Tikslai
• Sudaryti galimybes tolydžio įsijungti į nacionalines krovinių gabenimo keliais rinkas;
• dar labiau stengtis įveikti kitų tautybių ar užsieniečių vežėjų diskriminavimą krovinių gabenimo keliais rinkose;
• panaikinti visus apribojimus dėl tautybės, gyvenamosios ar darbo vietos.
Taikymo sritis
• Krovinių gabenimo keliais kabotažui (gabenimas nuomos pagrindais ir už atlyginimą ir tarnybinis transportas).
Reglamentas netaikomas:
• trečiųjų šalių vežėjams.
Turinys
Gabenimas nuomos pagrindais ir už atlyginimą:
Nacionalinį gabenimą (kai transporto priemonė pakraunama ir iškraunama toje pačioje valstybėje narėje), vykdomą vežėjų, kurių transporto priemonės registruotos toje pačioje valstybėje narėje, reglamentuoja tos valstybės narės krovinių gabenimo taisyklės. Nacionalinį gabenimą, vykdomą vežėjų, kurių transporto priemonės registruotos kitose valstybėse narėse (paprastai vadinamus „kabotažu“), reglamentuoja Bendrijos taisyklės. Tos teisės galioja nuo 1990 m. birželio 1 d., yra įvardintos 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EEC) Nr.4059/89, o pastaruoju metu dar ir 1993 m. spalio 25 d. Tarybos reglamente (EEC) Nr. 3118/93.
Nuo 1990 m. liepos 1 d. vežėjai, norintys vykdyti kabotažo operacijas, privalo turėti Bendrijos kabotažo leidimą (galiojantį 1 arba 2 mėnesius), suteikiantį jo turėtojui teisę vykdyti tuo laikotarpiu kabotažines keliones bet kurioje kitoje valstybėje narėje; tokių leidimų kvotos buvo tolydžio didinamos. Tačiau nuo 1998 m. liepos 1d. Bendrijos kabotažo leidimų bus atsisakyta ir vairuotojui, vykdančiam kabotažines operacijas, reikės turėti tik sertifikuotą Bendrijos leidimo (išduoto tarptautinėms transporto priemonėms, remiantis Reglamentu Nr. 881/92) kopiją.