Estija5
5 (100%) 1 vote

Estija5

Estija

Oficialus pavdinimas – Estijos Respublika (Esti Vabriik); “Eesti” kiles iš “Aisti” ( Vardas, kuri geermanai dave gentims, gyvenancioms i šiaures rytus nuo vyslos), senoves skandinavai ˛emes i pietus nuo Suomijos ilankos vadino “Eistland“. Sostine – Talinas (Tallinn).

Bendrosios ˛inios Estijos dalis pasaulyje procentais pagal: eksporta – 0,015; bendraji produkta – 0,02; gyventoju skaiciu – 0,027; teritorijos dydi – 0,03.

Geografine padetis – Baltijos juros rytineje pakranteje; kranto linijos ilgis su salomis 3794 kilometrai, be salu 774 kilometrai; šalies ilgis iš vakaru i rytus 360 kilometru, plotis iš šiaures i pietus 255 kilometrai; da˛niausiai priskiriama Šiaures arba rytu Europai.

Plotas – 45227 kvadratiniai kilometrai, iki Antrojo pasaulinio karo buvo 47549 kvadratiniai kilometrai,70 procentu teritorijos ˛emumos – Šiaures Estijos (ir klintinis glintas pakranteje), Vakaru Estijos, Vertsjervo ir Papeipes; vidutinis šalies aukštis 50 metru virš juros lygio. Aukštumos išsidesciusios šaliese viduryje ir pietuose – Pandiveres, Sekalos, Otepes ir Hanijos. Estijos teritorijoje rya 1520 salu, saleliu ir šcheru, visas salu plotas rya 4133 kvadratiniai kilometrai, tai rya 9 procentai visos šalies teritorijos. Di˛iausia sala Sarema (Saaremaa) jos plotaas 2705 kvadratiniai kilometrai. Kitos salos ma˛esnes: Hijuma (hiiumaa) 1023 kvadratiniai kilometrai, Muhu 206 kvadratiniai kilometrai, Vormsis 93 kvadratiniai kilometrai.

Miškai Estijoje u˛ima apie 44 procentus visos šalies teritorijos, dirbama ˛eme u˛ima 25 procentus, pelkes ir durpynai 12 procentu, pievos ir ganyklos 9, e˛erai 5 procentus teritorijos. Lehemos nacionalinis parkas buvo ikurtas 1671 metais, jo plotas 649 kvadratiniai kilometrai.

Naudingosios iškasenos. Pagal degiuju skalunu gavyba Estija u˛ima pirmaja vieta paasaulyje, jos ira kasamos Alutaguzes baseine, kuris randasi šalies šiaures rytuose. 1985 meteis buvo iškasta 26 milijonai tonu, 1990 metais 22 milijonai tonu, 1992 – 19 milijonu tonu, 1993 – 17milijonu tonu. Taip pat rya kasamos durpes, fosforitai (Mardu nuo 1992 metu nekasami).

Klimatas Estijoje rya pereinantis iš jurino i ˛emynini. Vidutine oro temperatura sausi Taline -5 laipsiai celcijaus, liepa +16,5 laipsniai celcijaus, krituliu kiekis per metus milimetrais – 560. Saremoje atitinkamai -3 ir +16, krituliu kiekis 600 mm. Tartuose -6,5 ir +17, krituliu kiekis 590 mm. Ledas Estijos pakrantes ilankose ir sasiauriuose laikosi iki triju menesiu per metus.

Geografiniai ekstremumai. Ilgiausios estijos upes : Emajegis 218 kilometru, Pernu 218 kliometru. Vendeningiausia upe Narva. Did˛iausi e˛erai kvadratiniais kilometrais : Peipsis – 3555, Vertsjer-vas – 266, Narvos tvenkinys -190. Aukšciausia kalva Estijoje Sur Munamegis, jos aukštis 318 metru.

Demografijos ˛inios. Gyventoju skaicius Estijoje 1989 metais buvo 1,57 milijono, 1991 metais -1,56 milijono, 1993 metu prad˛ioje buvo 1 milijonas 526 tukstanciai gyventoju. 1994 metu prad˛ioje giventoju suma˛ejo iki 1 milijono 506 tukstanciu. Vidutinis gyventoju tankumas Estijoje rya 33 ˛mones viename kvadratiniame kilometre. Vidutinis metinis giventoju prieaugis nuo 1979 iki 1989metu buvo +0,6 procento. O nuo 1990 iki 1993 -0,9 procento. 1989 metais 1000 givetoju gimstamumas buvo – 14,1, o mirtingumas – 12,3. 1991 metais gimstamumas buvo – 12,2, o mirtingumas buvo – 12,5, 1992 metais gimstamumas – 11,7, mirtingumas – 12,9, 1993 gimstamumas Estijoje suma˛ejo iki 10,0 tukstanciui giventoju, o mirtingumas išaugo iki 14,0. Naturalus giventoju priaugis šioje valstybeje 1989 metais +1,8, 1991 m. -0,3. 1992m. -1,2. 1993 metais naturalus gyventoju prieaugis išaugo net iki – 4,0 vienam tukstanciui giventoju. Estijoje 1989 metais buvo u˛registruota 7,5 vedybu ir 3,7 skirybu vienam tukstanciui giventoju. Atitinkamai 1991 metais – 6,6 ir -3,7, 1992 metais – 5,7 vedybu ir 4,3 skirybu (tais metais skirybu Europoje daugiau buvo u˛registruota tik Latvijoje). 1993 metais Estijoje u˛registruota 5,1 santuoku ir 3,8 skirybu 1000 giventoju. Kudiku mirtingumas tukstanciui gimusiu 1980 buvo 17, 1990 metais suma˛ejo iki 12, 1991 mirtingumas padidejo iki 13,5, o 1992 iš tukstancio gimusiu kudikiu mirdavo 16. Legalu abortu skaicius 100 gimusiuju : 1980 – 160, 1992 – 157, 1993 – 198. Vidutine gyvenimo trukme Estijoje 1980 metais vyru 64 metai, moteru 74 metai, 1990 metais vyru 65,5 moteru -75, 1992 vyru 64 metai, moteru 75 metai. Estijoje gyvena 46,7 procentai vyru ir 53,3 procentai moteru. Procentine giventoju sudetis pagal am˛iu šioje šalyje rya tokia : iki 15 metu – 23 %, nuo 15 iki 59 metu giventoju rya 59 %, tarp 60 ir 74 metu – 13 %, ˛moniu kuriems butu per 75 metus Estijoje givena – 5 %. Del tremimu (1940 – 1941), karo (1941 – 1945) ir masines emigracijos giventoju skaicius nuo 1,14 milijono 1939 metais suma˛ejo iki 850 tukstanciu giventoju 1945 metais. Del represiju neteko daug etniniu ma˛umu :1939 – 1941 vokieciu ir 1943 – 1944 švedu. 1945 – 1950 metais iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos i Estija atvyko apie 0,24 milijono slavu. Migracijos balansas nuo 1990 kai Estija atsiskyre nuo sovietu sajungos tapo neigiamas. 1990 metais tukstanciui gyventoju jis buvo – 4, 1991 -8, 1992 metais migracijos balansas išaugo net iki -33, 1992 ijs buvo lygus -14. Iš šalies daugiausia migravo rusai.

Etnine ir reiligine sudetis. 1934 metais estai sudare 88
procentus visu šalies gyventoju, rusu buvo 8 procentai, vokieciu 1,5 procento ir viena procenta sudare švedai. 1989 metais estu suma˛ejo iki 91,5 procento, rusu padaugejo net iki 30,5 procentu, ukrainieciai sudare 3 procentus, baltarusiai 2, suomiu buvo tik vienas procentas. 1992 metais Estijoje gyveno 63 procentai estu, rusu 29,5 procentai, ukrainieciai sudare 3 procentus ir 2 procentai visu giventoju rya baltarusiai. Net 96 procentus vieno iš did˛iausiu Estijos miestu Narvos giventoju sudaro kitu tautybiu giventojai. Priešingai nei miestuose kaime 87 procentus visu giventoju sudaro estai. Estijoje nera persekiojama ne viena religija, 1940 labiausiai paplitusi religija buvo liuteronizmas, jo atstovai sudare net 75 procentus visu tikinciuju. 1990 labiausiai paplitusios religijos buvo liuteronu, staciatikiu ir baptistu. Miestuose 1989 metais gyveno 71,5 procentai visu šalies giventoju, 1992 šalies urbanizacija ne˛ymiai suma˛ejo, miestuose gyveno 70 procentu Estijos gyventoju. 1994 metu duomenimis Estijos sostineje giveno 443 tuksanciai giventoju (1990 metais buvo 484 tukstanciai). Tartu mieste gyvena 109 tukstanciai, Narvoje 80 tukstanciu, Kohtla Jarve turi 73 tukstancius gyventoju, Pernu 52 tukstancius.

Istorijos ˛iniios. 1154 metais arabu mokslininkas Idris pa˛ymi estija savo ˛emelapyje. 1227 – 1558 metais Estija buvo padalyta tarp Livonijos ordino (kalavijuociu), Danijos, taru ir Saremos – Lianes vyskupu, o veliau ir Teutonu ordino. 1523 metais šioje šalyje buvo ivykdyta reformacija, 1525 m. Išleista pirmoji estu kalba parašyta knyga. 1558 1645 m. Vyko Livonijos karas po kurio Estija buvo padalyta i smulkias valstybeles, nuo 1629 iki 1710 metu Estija buvo švedijos karalystes dalis. 1710 -1918 metai Estija buvo nukariauta Rusijos, tuo laikotarpiu buvo ikurtas Tartu universitetas, šalyje vyko rusifikacija. 1918 metais vasario 24 diena Estija pasiskelbe nepriklausoma respublika, (Nepriklausomybes diena -nacionaline švente). 1919 06 23 -Venu mušis (pergales diena taip pat nacionalilne švente). Nuo 1920 iki 1940 metu Estija buvo nepriklausoma respublika, 1938 m. Prezidentu buvo išrinktas Konstantinas Petsas.

1940 – 1941m. Estija okupavo sovietai ir ji tapo šešioliktaja SSRS respublika, 1941 – 1944m. ja buvo okupave vokieciai. Nuo 1944 -1991m. ji vel buvo okupuota sovietu sajungos, Estija netenka 5 procentu savo teritorijos (Pasterima, rusu Peciorai), per ta laikotarpi šalyje ivykdyta kolektyvizacija, išvystytas socializmas, buvo vykdomi tremimai ir represijos. 1991 metu kova beveik 78 procentai šalies gyventoju visaliaudiniame referendume pasake “taip” nepriklausomai Estijai, rugpjucio 20 diena Aukšciausioji taryba pasisake u˛ visiška nepriklausomybe, rugpjucio 24 diena Estija nepriklausoma respublika pripa˛ino ir pati rusija. 1994 08 31 iš šalies išvestas paskutinis Rusijos armijos kareivis.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 969 žodžiai iš 1847 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.