Ip telefonija1
5 (100%) 1 vote

Ip telefonija1

Įvadas.

Nuo to kaip A.G.Bell (JAV) 1876m. išrado telefono aparatą telefonija neturėjo savo rinkoje iš kitu technologijų konkurencijos . Pirmą grėsme savo priveligijotai vietai telefonija pajuto 70-tais metais, kai buvo pradėta svarstyti balso perdavimo per kompiuterinius tinklus su paketu komutavimu. Bet dėl tu laiku esamų techninių galimybių, tai liko tik idėja. 90-tiai kaip atsirado pirmi kompiuteriai su multimėdija ir Internetas vis labiau užkariaudavo rinką, vėl buvo grįžtą prie užduočių sprendimų.

JAV be šios technologijos neapsieina nei viena save gerbianti kompanija. Kompiuterine telefonija tapo rimtos organizacijos kaip vizitine kortele. Bet reikalas, aišku ne tiek pristyžas arba savytoji mada į naujas technologijas, kiek šios paslaugos teikiamas galimybės, visu pirma padidina organizacijos darbuotojų darbo našumą, antra atidaro organizacijos klientams visą spektrą naujų paslaugų.

Kompiuterinė telefonija dažnai vadina technologija kuri pakeis žmonių požiūrį į informacijos pasaulį. Mūsų laikais informacija tapo vienu iš pagrindiniu technologinio proceso pagrindu. O kompiuterine telefonija, yra nauja ir patogiausia šios informacijos gavimo priemonė. Todėl daugelis specialistu teigia, kad kompiuterine telefonija yra didžiausias šio amžiaus telekomunikacijos pasiekimas.

Kadangi dauguma tinklu ir galu gale Internet tinklas paketu formavimui naudoja IP protokolą (Internet Protocol) telefonija per Internetą ir Internet tinklus teisingiau vadinti IP-telefonija.

Šio diplominio darbo tikslas yra išnagrinėti IP-telefonijos technologijas, įvertinti jų privalumus ir trūkumus, apžvelgti vartotojų poreikį. Išnagrinėti šios sistemos sandarą ir jos veikimą. Taip pat bus nagrinėjami smulkesni sistemos elementai, norint gerai susipažinti jos techninė ir programinė dalimi. Tai kartu yra ir darbo esmė.

Kaip šio darbo rezultatas bus pateikta teorinė IP-telefonijos sistemos analizės bei kūrimo dalis bei gan išsami sistemos analize. Be to bus padarytos išvados kartu su trumpu pasiūlymu.

2.1 IP-telefonijos poreikiu analizė.

Kompiuteriai visada buvo bendravimo elementas. Jus rašote laišką su tekstiniu redaktorium – tai bendravimas, jus sudarot diagramą su elektroninė lentelė – reiškia jus bendraujate, jus stebėti duomenų keitimą duomenų bazėje, o po to sudarote ataskaitą savo viršininkui – tai irgi bendravimas. Todėl tai yra natūralu, kad kompiuteris po truputi perėmė telefono funkcijas. Kompiuteris ir telefonas yra bendravimo priemonė, bet kompiuteris turi daugiau galimybių, sujungęs į vieną visuma visas šiuolaikinio ryšio priemonių galimybes.

· Interneto panaudojimas kaip alternatyvų kanalo panaudojimo balso perdavimo galimybe. Dabar atsirado galimybe balso pranėšimo perdavimas per Interneto tinklus – kas yra pigesnė nei perdavimas per telefoninis tinklus

· Galimybe pamaudot Internetą telefoninių iškvietimų valdymui. Telefonai yra visur – jie lengvai pasiekiami ir paprasti. Internet gali priduoti kompiuterio galią telefonui, kad padaryti jį labiau patikimiausių ir produktyvesnių.

Telefono pakeitimas kompiuteriu tai tik laiko klausimas, nes vis daugiau žmonės bendravimui naudoja Internetą. Galu gale namie ar ofise nereikės atskiru linijų kompiuteriui ir telefonui.

Jau yra nemažai kompanijų, kurie valdo savo telefoninius tinklus per kompiuterį. Aš galvoju, kad kompiuterio ir telefono integravimas įvyks anksčiau nei kompiuterio ir televizorių. Greit ant kiekvieno darbo stalo vietoj telefono stovės kompiuteris. Telefoninės balso pašto sistemos bus pakeisti balso pašto sistemomis naudojančius telefonija per Internetą.

Apžvelgsim pagrindinius kompiuterines telefonijos plėtimosi tendencijas.

· Kompiuterine telefonija kaip ofiso telefoninių tinklų tobulinimo pagrindas. Kiekvienas šiuolaikinis ofiso tinklas (bendro ar specialaus panaudojimo) prieinamas išoriniam kompiuteriniam valdymui. Dabar praktiškai visi 100% telefoninio komutavimo prietaisai dirba su TSAPI sistema.

· Kompiuterine telefonija kaip telefoninių aparatų tobulinimo pagrindas. Vis daugiau šiuolaikiniu abonentų TA prijungiami prie PC.

· Kompiuterine telefonija kaip kompiuteriu tobulinimo pagrindas. Nešiojamiems ir personaliniam kompiuteriams (PC, Sun,VME ir t.t) kompiuterine telefonija – tai vienkanalių modemų alternatyva. Iš paskutiniu atsiradusiu naujovių reikia pažymėti: balso ir fakso ryšio ir duomenų perdavimo integruotus prietaisus (SVD, simultaneous voice/ data/fax) , Serial Bus, GeoPort, skaitmeninių signalų apdorojančius programuojamus mikroschemas dirbančius sistemines plokščiose ir garso sistemose.

· Telefonija kaip lokaliųjų tinklų tobulinimo pagrindas. Izochroninė galimybe, kuri prideda 96 pilnai dupleksinius skaitmeninius balso kanalus prie standartinio 10-megabitinio signalo lokaliajame Ethernet tinkle. Tokio sprendimo panaudojimas nereiškia tradicinių telefoninių komutatorių atsisakymas. Tai garso kanalu sujungimo galimybe tam, kad perduoti didesnį informacijos kiekį, pavyzdžiui video.

· Telefonija kaip balso, elektroninio, fakso pašto tobulinimo pagrindas. Įvairus duomenų apsikeitimo būdai dabar naudojami visur. Atėjo laikas atsirast naujam požiūriui į informacijos keitimą – duomenų valdymą, perdavimą, apdorojimą ir t.t. Pagrindinės tendencijos – toliau tobulinimas
vieningos duomenų keitimo sistemą (unified messaging) su balso atpažinimu ir teksto apdorojimo, o taip pat veningos duomenų keitimo lokaliam tinkle sistemos sukūrimas.

· Nauju specializuotu kompiuteriu sukūrimas skirtu kompiuterinei telefonijai. Telefonines kompanijos (pavyzdžiui Bell) žinomi savo griežtais naudojamos aparatūros kokybes reikalavimais,ir telefoninėse stotyse vis daugiau tinklai naudoti specializuotus kompiuterius; papildomos galimybes, kurios įmanomos tapo panaudojus šias sistemas, atranda savo vartotoja. Tai yra – abonentinis balso paštas, abonento buvimo vietos nustatymas pagal numerį, numerio surinkimas balso pagalba, fax back ir t.t.

Pilnas telefonų pakeitimas kompiuterių įvyks ne taip ir greitai, todėl kad ryšio organizavimas per Internetą reikalauja daug ir didelių resursų. Kiekvienais metais auganti, aprašytu mano diplominiam darbe produktu, paklausa lems konkurencijos augimas ir vis daugiau programinės įrangos gamintoju įdiegs į savo operacines sistemas Interneto-telefonijos galimybes.

Telefoniniu tinklu operatoriai jaučia grėsmę kuri kyla nuo IP-telefonijos, nes balso perdavimas per Internetą pigesnis ir jiems reikės mažint tarifą į tarpmiestinius ir tarptautinius skambučius (o tai reiškia – pelno sumažėjimas). Pavyzdžiui Amerikoje kai kurie operatoriai reikalavo iš Federalinės komisijos uždrausti IP-telefonija, bet jiems nepavyko. Ir jei buvo priversti ruoštis konkurencijai iš Internet telefonijos.

Gauti pelną teikiant IP-telefonija gali daugelis, tame tarpe ir Lietuvos Interneto teikėjai, kurie jau pasiruošė šiuos paslaugos teikimui.

Kol kas telefoninių tinklų operatoriams nieko negresia, todėl kad dauguma techninės ir programinės įrangos tenka paprastiems vartotojams (namu sektorius). Bet Pulver ekspertai teigia, kad 2003 metais IP-telefonijos rinką užkariaus įmonėms IP-telefonijos teikimas (kompanijų sektorius).

Diagramoje pateikta IP-telefonijos rinko pasiskirstymas tarp jo vartotoju visam pasaulyj (pav.1).

Esant šiuolaikinei konkurencijos aktyvumui kiekviena įmone susiduria su būtinybe sukurti savo įmonės telefoninį tinklą, iki šiol rinkdamiesi vieną iš dviejų variantu: savo ryšio tinklo sukūrimas ar nuomuoti telefoninės linijas ir numerius pas telefoninio ryšio operatorius.

Pirmas variantas galimas tik didelėms įmonėms, kurie gali sau leisti finansuoti savo ryšio linijų sukūrimą, jų aptarnavimą. Dar reikės finansuoti personalo apmokymo išlaidas.

Antras variantas tinka nedidelėms įmonėms, naudojant operatorių paslaugomis jiems nereikia sukurt papildomos aptarnavimo tarnybos. Eksploatavimą ir konfigūravimą daro telefoninio tinklo operatoriai. Bet laikui degant toks variantas atvesdavo prie to, kad apmokėdami tarpmiestinių, o to labiau tarptautinių pokalbių po kai kurio laiko jus prarasit daugiau nei kai jus sukursite savo įmonės tinklą.

Neseniai atsirado trečia galimybė – IP-telefonija –tai galimybe organizuoti įmonės tinklą, ryšio linijų sukūrimas ir telefoninių paslaugų išlaidu sumažinimas. Tačiau IP-telefonijos įrangos kaina didelė. Ir ne kiekviena įmonė įstengs įsigyti ją. Todėl telefoniniu paslaugu rinkoje atsirado nauja kategorija operatorių-provaideriu ITSP (Internet Telephony Service Provider), – leidžiančių sujungti Internet tinklo vartotojus su telefoniniu tinklų abonentais.

2.2 IP-telefonijos sistemos struktūra.

IP-tėlėfonija – tai technologija, leidžianti panaudoti Internetą ar koki nors kitą IP-tinklą organizuoti ir vesti tarpmiestinius ir tarptautinius telefoninius pokalbius. Internetas – tai visu kompiuteriniu tinklu pasaulinis tinklas. Internete galima pasikeist skaitmenine informacija (pavyzdžiui – elektroninis paštas). Taip pat galima padaryt skaitmeniniu garsą ir pranešima pasiusta faksu ir perduot jį kaip perduodami skaitmeniniai duomenis. IP – tėlėfonija perduoda Internetu duomenis tarp dviejų vartotoju realaus laiko režime.

Daugumos tinkluose taip pat Internetas paketu formavimui naudoją IP protokolą (Internet Protocol) tėlėfonija per Internetą ir Intereto tinklą teisingiau vadinti IP-tėlėfonija.

Nors telefoniniai tinklai ir duomenų perdavimo tinklai labai panašus, bet jie buvo vystomi nevienodai. Ir nors dabar jų techniniai sprendimai labai skirtingi jos bandoma sutapatinti. Sujungimas telefoninius tinklu ir tinklus, naudojančius TCP/IP protokolus, į vieną informacinį visumą ir tapo IP-telefonyjos išskirtiniu bruožu kuris skiria ją nuo kitu sistemų. IP-tėlėfonija sujungia jos į vieną komunikacinį tinklą, kuris duoda galinga ir ekonomini ryšį.

1996 m. “VocalTec“ paskelbė apie bendra projektą su “Dialogic“. Šio projekto tikslas buvo sukurti pirmąją, vien tik Interneto telefonijai skirtą tinklų sąsają, kuri vėliau buvo pavadinta “VocalTec Gateway“. Gateway – tinklų sąsaja yra viena svarbiausių IP-telefonijos sistemos dalių, norint sudaryti ryšį su bendrojo telefoninio tinklo abonentais. Tai keitiklis, verčiantis balso signalus į IP duomenų paketus. “VocalTec“ projektas buvo pirmasis, leidęs praktiškai sujungti duomenų perdavimo ir telefono tinklus į bendrą balsui perduoti tinkamą sistemą. Tokiu principu veikianti sistema pavadinta

IP-telefonija. Siūlomi techniniai sprendimai skiriasi tiek savo konstrukcija bei techniniais sprendimais, tiek galimybėmis. Tinklų
gali būti programinė arba aparatinė. Ji gali būti jungiama tiesiai prie telefono tinklo ar prie telefono stoties.

Jei terminalų, dalyvaujančių sujungime, yra daugiau nei du, reikalingas dar ir suderintuvas – gatekeeper. Jo pagrindinės funkcijos yra adresų vertimas, priėjimo valdymas, kanalų valdymo signalizacija ir ryšio valdymas. Papildomos funkcijos – skambučio autorizacija. Jei sistema naudoja pralaidinį suderintuvą, šis perima ir signalų maršrutizavimo funkciją. Pralaidinis suderintuvas administruoja vadinamąją “H.323-Zoną“ (pav.1).

“H.323-Zonos“ pagrindiniai komponentai:

· Su H.323 suderinama galinė sistema;

· Pralaidinis suderintuvas;

· Daugiataškis valdymo įrenginys MCU (Multipoint Control Units);

· Tinklų sąsaja.

“H.323-Zonoje“ gali būti tik vienas pralaidinis suderintuvas, kuris administruoja sau pavaldžias tinklų sąsajas ir sinchronizuoja ryšį tarp jų žvaigždės principu. Visi sujungimas šioje zonoje vyksta per pralaidinį suderintuvą netransliuojami. Nerietai pasitaiko sprendimų, kai tinklų sąsaja ir pralaidinis suderintuvas sujungiami į bendrą sistemą.

H.323 standartas numato daugiataškius sujungimus (konferencijas). MCU sudaro galimybę valdyti tokių sujungimų sudarymą bei išardymą. MCU funkcionaliniai gali būti realizuojami galiniuose įrenginiuose (PC, serveryje) arba gali būti kaip atskiras įrenginys. Tinklų sąsaja būtina ryšiui su likusiu pasauliu ir įgalina perėjimą prie kitų tinklų (PSTN, ISDN, ATM).

Pav. 1. Sistemos struktūra.

Kuo skiriasi IP sujungimas nuo paprasto telefono sujungimo? Įprastine telefono linija vienam abonentui paskambinus kitam, sukuriamas pastovus dupleksinis ryšio kanalas. Nepriklausomai nuo to, ar pašnekovai kalba, ar tyli,ryšio kanalas lieka atviras ir per visą pokalbį. Tai garantuoja patikimą kokybę, bet paslaugos savikaina gan didelė. Interneto savybes lemia šio tinklo architektūra ir pagrindiniai veikimo principai. Duomenys tarp dviejų galinių įrenginių Internetu perduodami ne uždaru kanalu, o skaidant į paketus. Kiekvienas toks paketas adresuojamas, numeruojamas ir į nurodytą tikslą gali keliauti nepriklausomai nuo kitų, neretai netgi visai skirtingais keliais. Pasiekę tikslą šie paketais surenkami, ir toliau apdorojami jau adresato kompiuteryje. Šių paketų dalis pakeliui dingsta tikslo nepasiekia. Tokie “pamesti“ paketai pasiunčiami iš naujo. Visą ryšio eigą valdo TCP protokolas, o paketai siunčiami IP paketais. Toks ryšis apibudinamas kaip negarantuoto ryšio ir negarantuotos kokybės (Quality of service – QoS) paslauga.

2.3 IP-teleonijos terminalai, standartai.

IP-telefonijos tinklo sąsajos techninius parametrus apibrėžia 1996 metais ITU-T priimta H.323 rekomendacija. H.323 rekomendacijoje aprašomos funkcijos:

· Sujungimų valdymas (signalizacija). Signalizacijos eiga (sujungimų sudarymas ir išardymas) nusakomas H.225.0 ir H.245 standartais, įeinančias į H.323 sudėti (pav.1);

· Perdavimas realiu laiku, panaudojant realaus laiko protokolą RTP; Transportiniu protokolu veikia sujungimams neorientuotas UDP vartotojo duomenų protokolas;

· Garso ir vaizdo signalų apdorojimas; garso signalų apdorojimui naudojami ITU-T standartai G.711, G.722, G.723 ir G.729 standartai. Vaizdo signalams apdoroti naudojami H.262 ir H.263 standartai;

· RAS – (Registration, Admision and Status) – registracijos, leidimo ir būsenos valdymas;

· Duomenų apsikeitimas pagal T.20 standartą.

H.323 rekomendacijoje aprašomi terminalai privalo turėti sistemos valdymo bloką ryšiui užmegzti, garso koderį, vėlinimo kėtimo kompensatorių, sąsajos bloką (pav.2). Sistemos valdymo blokas valdo signalizaciją bei pranešimų perdavimą. Valdymo bloko privalomi elementai aprašyti

ITU-T H.245 bei H.225.0 rekomendacijose. Labai svarbus yra sąsajos blokas (H.225.0 lygmuo). Jame skaidomas į paketus balso ir valdymo duomenų srautas bei apdorojami priimami paketai. Be to, šiuo lygmeniu atliekama loginė sinchronizacija, numeruojamos sekos. Dar viena labai svarbi H.225.0 lygmens funkcija – klaidų aptikimas ir taisymas. Garso koderio paskirtis – balsą versti į skaitmeninį signalą. Gauti skaitmenini signalai apdorojami G grupes kodekais. Pagrindinis šių apdorojimų tikslas yra kuo labiau sumažinti gautų duomenų apimtį. Iš signalo pašalinamos tylos pauzes, triukšmai, ir tokie apdoroti duomenis kompresuojami. Garso signalai į transportinį lygmenį perduodami periodiškai, tačiau neviršijant maksimalaus leistino 5 ms intervalo tarp paketų, todėl garso kodavimo įtaisas dažniausiai derinamas su vėlinimo kitimo kompensatoriumi. Pagrindinė jo paskirtis – užtikrinti dekoduoto signalo tolygumą ir kompensuoti kintamą tinklo apkrovimą. Jis gali apriboti vėlinimo kitimą, nusiusdamas žinutę terminalui, transliuojančiam informaciją.

Pav. 2. Galinio įrenginio komponentai.

Taip apdorota informacija skaidoma į paketus, prie jų prijungiama su protokolu susijusi informacija, reikalinga klaidoms ištaisyti. Adresato terminale patikrinamas gautų duomenų eiliškumas, jie kaupiami, ir po tam tikro nustatyto laiko (neretai nelaukiant trūkstamų paketų) dekoduojami. Visą duomenų perdavimo procesą kontroliuoja valdymo sistemos blokas. Jį sudaro trys
pagrindinės dalys: H.245 valdymo sistemą, kvietimų valdymo bei RAS (Registration – Admision Status Control). Valdymo dalis tvarko ryšį tarp dviejų H.323 rekomendacijas atitinkančių terminalų. Jį sukuria H.225.0 valdymo kanalą, kuriuo perduodamos valdymo žinutės. Jos gali keisti, atidaryti ar uždaryti loginį kanalą, reikalauja prioritetinio režimo ar perduoti komandas bei nurodymus. H.245 loginis kanalas sujungia terminalą su pralaidiniu suderintuvu. Yra keturi valdymo žinučių tipai: paklausimai, atsakymai, komandos ir pranešimai.

Kvietimų valdymo dalis, sukurianti pradinį ryšį tarp terminalų, yra kvietimo signalizacijos kanalas. Jis sukuriamas nepriklausomai nuo RAS bei H.245 valdymo kanalo.

RAS valdymo pagrindinė funkcija – pasikeitimas žinutėmis, atliekant registraciją ir nustatant apribojimus bei būklę. Ši grandis kontroliuoja terminalų atsijungimą nuo tinklo sąsajos. RAS signalizacijos kanalas priklauso ne nuo kvietimo signalizacijos kanalo, nei nuo H.245 valdymo kanalo.

Balso perdavimą iš vieno VoIP terminalo į kitą supaprastintai galima pakeisti šešių žingsnių procesų:

1. Telefono ragelyje sugeneruotas analoginis balso signalas 8000 kartų per sekundę strobuojamas ir pakeičiamas skaitmeniniu 64 kbit./s spartos duomenų srautu.

2. Šis srautas apdorojamas, naudojant skaitmeninio filtro algoritmą, pašalinami visi linijoje atsiradę aidai. Pasitelkę VAD (Voice Activity Detection) balso aktyvumo išskyrimo algoritmą, surandami tylos periodai, kurie iš skaitmeninio balso duomenų srauto pašalinami. Priimančiai pusei apie tylos periodo pašalinimą pranešama pažymint duomenų paketų pasirodymo laiką. Priėmimo pusėje tylos periodai atstatomi ir paprastai užpildomi komfortišku ryšio kanalo triukšmu, kad klausytojas nepamanytų, kad nutrūko linija.

3. Bitų srautas yra suspaudžiamas ir susidedamas į paketus, atitinkančius kelis ITU standartus. Tipiškas bitų srauto suspaudimo standartas, pavyzdžiui, G.729a, iš 64 kbit/s srautą pakeičia 8 kbit/s srautu, bitus patalpindamas į 5ms trukmės 80 baitų duomenų blokus.

4. Balso duomenų blokas trimis etapais paverčiamas IP paketu. Pirmajame etape, pridėjus prie suspaustų balso bloku 10 baitu antraštes, sukuriamas RTP (real – transport protocol) realaus perdavimo laiko protokolo paketas. Antrame etape pridedama 8 baitų antraštė su šaltinio ir paskirties taško IP adresai. IP duomenų paketo antraštei sumažinti pasitelkiamas duomenų suspaudimo protokolas RTP, leidžiantis 40 baitų antraštę sumažinti net iki 4 baitų.

5. IP paketas išsiunčiamas į Internetą kaip ir bet kuris kitas duomenų paketas. Čia jis maršrutizuojamas ir nukreipiamas IP adresu paskirties terminalui.

6. Priimančioji VoIP pusė atgaline tvarka transformuoja IP duomenų paketus. Išretinti balso duomenų blokai paverčiami analoginiu balso signalu, patenkančiu į telefoną.

2.4 IP-telefonijos naudojimo variantai.

Inteneto telefono pokalbius, apeinant tradicinius telefono tinklų operatorius, galima perduoti, naudojant tris pagrindines įrangos konfigūracijas:

· PC – PC

Balso komunikacijose PC – PC būtina, kad kalbos signalai abiejose pusėse būtų apdorojami pagal tą patį algoritmą (pvz., pagal G.729 standartą). Šiuo atveju nėra galimybės sudaryti sujungimo su paprastu telefono tinklo (PSTN, ISDN) abonentu. Taip pat nėra galimybės rezervuoti reikiamos pralaidumo juostos, t.y. nėra galimybės valsyti kalbos perdavimo kokybės. Reikalavimai įrangai: kompiuteris su jame instliuotu modemu, garso korta ir mikrofonu. Taip pat reikalinga speciali programa, pavyzdžiui, Internet Phone-5 (firma Vocaltech). Toks sujungimo variantas parodytas pav.1.

Pav. 1. Sujungimas PC-PC

· PC-telefonas

Sujungimas PC-telefonas telefono tinklo abonentas sudaro ryšį su PC, prijungtu prie Interneto. Su telefono tinklu (pvz., ISDN) sujungiama per VoIP tinklų sąsają, kurioje IP kalbos paketai iš Interneto keičiami į kalbos signalus, o šie skaitmeniniu ir paketinio pavidalo per Internetą perduodami į PC. Be to, VoIP tinklų sąsaja turi pakeisti telefono numerį į Interneto adresą. Sudarydamas ryšį, A abonentas renka savo Interneto paslaugų tiekėjo VoIP tinklų sąsajos adresą. Reikalavimai įrangai tokie pat kaip ir pirmajai konfigūracijai, bet jungimui su paprastu telefonu reikia VoIP tinklų sąsajų (gateway). Šis variantas parodytas pav. 2.

Pav. 2. Sujungimas PC-telefonas.

· Telefonas – telefonas

Du telefonus galima sujungti per Internetą, naudojant jau minėtas VoIP tinklo sąsajas. Priešingai nei PC – PC konfigūracijoje, šiam sprendimui nereikia nei kompiuterio, nei prijungimo prie Interneto, nes jie patys verčia balsą duomenų paketais ir siunčia tuos paketus tinklais kitoms VoIP tinklų sąsajomis. Pastarosios, aišku, atlieka atvirkščiai procedūrą ir balso signalą perduoda į abonento telefono aparatą. Kviečiamojo abonento VoIP tinklų sąsaja privalo būti kuo arčiau prie tos telefono stoties (PBX ar KTS), prie kurios jis prijungtas. Šitaip garantuojama mažiausia pokalbių kaina. Šis atvejis parodytas 3 paveiksle.

Pav. 3. Sujungimas telefonas – telefonas.

2.5 IP-telefonijos signalizacija.Bet kurį IP-telefonijos ryšį sudaro keturi pagrindiniai etapai:

· Pagrindinis sujungimas;

· Pirminis ryšys ir sujungimas;

· Garso ryšio sudarymas;

· Pokalbiui
seanso pabaiga.

Išsirinkus pralaidinį suderintuvą, bet kuris terminalas privalo užsiregistruoti jame ir pranešti savo simbolinį ir transportinį adresą. Registracijos metu RAS kanalu siunčiamas RRQ (Registration Request) – registracijos užklausimo signalas. Juo perduodamas ir terminalo tinklo adresas. Į tai praladinis suderintuvas gali atsakyti arba patvirtinimu, arba RCF (Registration Reject) registracijos atmetimo signalu. Registruojama periodiškai ir priklausomai nuo konfigūracijos – automatiškai ar laikinai. Registraciją nutraukti tiek terminalas, tiek pralaidinis suderintuvas. Ryšio nutraukymo metu pasikeičiama URQ (Unregister Request) – išregistravimo užklausimo signalu, į kurį atsakoma UCF (Unregister Confirmation) – išregistravimo patvirtinimas. Jei terminalas neregistruotas pralaidinis suderintuvas siunčia URJ (Uregister Reject) – išregistravimo atmetimo žinutę.

Pralaidinio ryšio seanso metu tarp dviejų terminalų nėra sinchronizacijos. Tada siunčiama “Setup“- ryšio sudarymo žinutė. Jos tikslas – patikrinti, ar terminalas laisvas, ar galima užmegzti ryšį. Pasirengęs užmegzti ryšį terminalas siunčia (Alerting) – parengties signalą. Jei per keturias sekundes ryšys sudaromas, tai parengties signalas nesiunčiamas.

Jei abu signalai registruoti vienoje zonoje, tai inicijuojantis kvietimą terminalas su pralaidiniu suderintuvu pasikeičia pranešimas ARQ/ACF ir prisijungia (pav. 1). Po ACF pranešimo pralaidinis suderintuvas pereina prie kvietimo signalizacijos kanalo transportinių adresų. Inicijuojančio ryšį terminalo siunčiamas “Setup“ pranešimas naudoja tuos pačius transportinius adresus. Pralaidinis suderintuvas nusiunčia “Setup“ signalą antrajam terminalui. Po to šis su pralaidiniu suderintuvu pasikeičia ARQ/ACF pranešimais ir prisijungia prie terminalo. Adresato terminalas atsako “Connect“ – sujungta pranešimų, naudodamas transportinius H.245 valdymo kanalo adresus. Pralaidinis suderintuvas siunčia pranešimą “Connect“ pirmajam terminalui, naudodamasis tais pačiais adresais. Po šių procedūrų tarp terminalų sukuriamas pirminis ryšys ir sudaromas H.245 valdymo kanalas. Juo siunčiama valdymo informacija, komandos uždaryti loginį kanalą. Valdymo kanalas naudojamas sinchronizacijai bei TCP protokolo komandoms. Ryšys užbaigiamas terminalams tarpusavyje uždarius loginį ir kiek vėliau H.245 valdymo kanalas. Po to abu terminalai atsijungia nuo pralaidinio suderintuvo.

1 terminalas Gatekeeper 2terminalas

ARQ

ACF

Setup Setup

Call Proceeding Call Proceeding

ARQ

ACF

Alerting

Alerting

Connect

Connect

Pav. 1 Ryšio sudarymo procedūra, kai terminalai registruoti viename pralaidiniame suderintuve.

Sukūrus loginį kanalą tarp dviejų terminalų, juo perduodama suskaidyta į paketus garso informacija. Tačiau tik ryšio kanalui atverti galima naudoti TCP paketus, o garso informaciją perduoti yra kiek kebliau. IP telefonijoje labai svarbu kuo greičiau balso informaciją. Vienas iš būdų mažinti vėlinimą yra RTP (Real Time Protocol) realaus laiko protokolo naudojimas duomenims perduoti.

Pradiniuose sujungimo etapuose nereikalinga didelė sparta, tačiau pageidautinas tikslumas, todėl ryšio eigą valdo TCP protokolas. Juo nustatomi visi ryšio parametrai – kokio dydžio paketai bus siunčiami, fiksuotais IP paketų kelionės laikas priimami ir siunčiami patvirtinimai apie gautus duomenis, atliekama gautų paketų ir jų eiliškumo kontrolė. Jei paketai dubliuojasi, jis šalina nereikalingas kopijas, be to, derina buferizaciją. Visa pasikeitimo tarnybinėmis žinutėmis ir pirminio ryšio užmezgimo per Internetą operacija vyksta TCP protokolu, nes jis garantuoja patikimą sujungimą ir duomenų perdavimą. Tuo tarpu garso informacija turi būti perduodama greitai, bet koks bandymas kompensuoti prarastus paketus dar labiau vėlintų jų pristatymą. Todėl, sudarius loginį ryšio kanalą, duomenys tarp dviejų terminalų perduodami UDP (User Datagram Protocol) vartotojo duomenų protokolu. Tai efektyvus, bet patikimas duomenų perdavimo protokolas. Pagrindinis jo privalumas tas, kad jis nereikalauja perduotos informacijos gavimo patvirtinimo, todėl gali atlikti realaus laiko transportinio protokolo RTP (Real Time Transport Protocol) realaus laiko kontrolės protokolo funkcijas.

1terminalas 1 Gatekeeper 2 Gatekeeper 2 terminalas

ARQ

ACF

Setup Setup



Call Proceeding

ARQ

ARJ

Facility

Release Complete

Setup

Setup

Call proceeding

Call proceeding

ARQ

ACF/ARJ

Alerting

Alerting Connect

Alerting Connect

Connect

Pav. 2 Ryšio sudarymo procedūra, kai terminalai registruoti skritinguose pralaidiniuose suderintuvuose

2.6 Reikalavimai ryšio linijų kokybei bei greičiui.

IP-telefonijai būdingos problemos panašios į tradicines telefonijos problemas (aido nutildymas), tačiau yra ir visiškai specifinių, kylančių dėl technologijos ypatybių. Viena pagrindinių problemų, gerokai gadinančių pokalbio kokybę, yra balso vėlinimas tinklų sąsajose ir transportavimo metu. Tai priklauso nuo daugelio faktorių – nuo to, kokia duomenų perdavimo tinklu sparta, koks naudojamas balso
kodavimo algoritmas. Telefono linijose vėlinimas paprastai neviršija 150 ms. Tinklų sąsajoje signalas nors ir trumpam, bet sustabdomas. Tuo metu jis verčiamas skaitmeniniu, apdorojamas garso kodavimo įtaisu, ir skaidomas į paketus. Antrą kartą šis veiksmas atliekamas adresato terminale jau atvirkštine tvarka. Šio proceso trukmė priklauso nuo aparatūros, tačiau vėlinimo efektas, nors ir nežymus, išlieka visada. Antroji vėlinimo sritis yra duomenų perdavimo tinklas. Duomenys, buferizuojami prieš perduodant tinklu, kurį laiką užtrunka tinkle, keliaudami paskirtais keliais iki adresato. Galiniame taške jie vėl kaupiami buferyje, nustatomas jų eiliškumas. Po to jie vėl tinklinėje sąsajoje dekoduojami ir verčiami signalais. Tinkle vėlinimas priklauso dar ir nuo maršrutizavimo algoritmų.

Be to, vėlinimas sukelia dar ir papildomų nepagedautinų pasekmių. Jei vėlinimas siekia 50 ms, gali atsirasti aidas. Šį problema nėra būdinga vien tik IP telefonijai: ji pasitaiko ir tradicinėje telefonijoje. IP telefonijoje ji sprendžiama, naudojant papildomus skaitmeninius filtrus tinklų sąsajoje. Panaši problema, kurią gali sukelti vienpusis vėlinimas, didesnis nei 250 ms yra pašnekovo “užlipimas“ ant kito kalbos.

Pavyzdžiu labai žinoma IP-telefonijos paslaugas teikianti IT.XC kompanija pateikia savo kokybes pasiūlymus prisijungenčiam partneriui:

1. IP-kanalo pralaidumas – minimumą 360 Kbit/s

2. Pastovus išskirtinis sujungimas su fiksuotu IP-adresu

3. Round –Trip Latency – signalo vėlinimas IP-kanale jam praeinant į abi puses – mažiau 400ms, t.y. mažiau 200 ms į vieną pusę.

4. IP-paketu praradimą nedaugiau nei 7% nuo viso kiekio piko valandomis.

5. PDD – Post Dial Delay – iškvietimo pabaigos laikas – 10 sekundžių pradedant nuo paskutinio numerio skaičių surinkimo ir toninio signalo gavimo iš iškviečiamo abonento.

6. Iškvietimo pabaigimas turi būti suderinama ar būti geriausia nei iškvietimo pabaigimas tradiciniuose komutuojamuose telefoniniuose tinkluose.

Kaip jau buvo minėta, viena pagrindinių problemų, gerokai gadinanti pokalbio kokybę, yra balso vėlinimas tinklų sąsajose ir transportavimo metu. Taip pav.3 paketu vėlinimo grafikas parodo vėlinimo tikimybės priklausomybę.

Pav. 3 Paketų vėlinimas.

Detaliau išnagrinėjus vėlinimus ir paketu praradimo tikimybę išaiškėjo, kad pakėtu vėlinimas priklauso nuo laiko. Šios priklausomybės kreivė turi dydeli dinaminį diapazoną ir pokyčio greitį.

Pav. 3 parodo priklausomybe atsirandančiu vėlinimus ir jų priklausomybė. Ši informacija labai reikalinga duomenų apdorojimo organizavimui ir jų parametrų parinkimui. Paketu praradimas yra kitas labai svarbus parametras Internet- telefonijoj. Pav.4 parodyta paketu praradimo grafikas. Balso iškraipymai ir jo nutrukimas tai yra didelis paketų praradimo pasekmė, tada kai vieno, dviejų, trijų paketų praradimą galima bandyti kompensuoti.

IP-telefonijoje kokybę blogina prarasti paketai. Siekiant išvengti vėlinimo, balso duomenimis perduoti Internetu naudojamas UDP protokolas. Po tam tikri neilgo kaupimo buferyje paketai tinklų sąsajoje dekoduojami ir verčiami į garsinį signalą, kartais net nelaukiant trūkstamu paketų. Jei dingusių paketų skaičius nėra didelis, balse atsiranda pauzių ar iškraipymų. Kai kurie gamintojai, norėdami priartinti IP-telefoniją prie tradicinės tinklų sąsajos koduoja valdančiąją skaitmeninio telefono toninę signalizaciją. Pagrindinis IP-telefonijos privalumas, paliginti su tradicine telefonija, yra tarpmiestinių ir tarptautinių sujungimų pigumas. Tai ypač aktualu stambioms kompanijoms, kurios, pasitelkusios

IP-telefoniją, gali susikurti tarp kelių savo biurų bendrą telefoninę sistemą. Tokia paslauga prieinama net vartotojams, turintiems toninio numerio rinkimo telefono aparatą. Paslaugos tiekėjas turi sukurti centrinę stotį, į kurią paskambinus, ir toniniais signalais įvedus identifikatorių, abonento skambutis būtų nukreipiamas jau nebe telefono tinklais, o per Internetą.

3.1 Tėchninės įrangos parinkimas ir konfigūravimas.

3.1.1 Skambutis “kompiuteris-kompiuteris“.

Kai paprastam telefoniniam skambučiui reikia tik telefono aparatas, tai skambutis per Internetą sudetingiasnis ir reikalauja daugiau kantribes ir aparatūros. Ir vienas iš pagrindiniu elmentu skambinant „kompiuteris-telefonas“ ar „telefonas-kompiuteris“ yra pats kompiuteris. Daugelis vartotoju galvoja, kad skambinant šia schema reikalingas galingas PC, labai gera skaitmenine ATS ir daug kito. Šiam skyriuj aš ir noriu parodit, kad IP-telefonijos gali naudotis visi. Vienas trukumas skambinant „kompiuteris-kompiuteris“ schema yra kompiuterio butinumas abejose linijos pusese. Bet šios schemos dydžiausias pliusas yra tas, kad skambučiai yra nemokami, jus paliaidžiat programą, įvedate iškviečiamo abonento IP-adresą ir kalbate (visa programinė įranga ir jos galimybes bus apžvelgta 3.2.1 skyriuje). Jus mokate tik už Internetą.

Pasirenkant kompiuterį skambučiui iš kompiuterio į kompiuterį reikia nepamiršti, kad jūsų kompiuteris tai ne tik IP-telefonijos dalis, bet ir visos jūsų įmones informacines sistemos dalis. Todėl parenkant kompiuterį reikia žiūrėti, ar jis atitinka ir galės pilnaverčiai funkcionuot jūsų informaciniai sistemai. Todėl patariu iš karto
jūsų informacinė sistemą, poreikius, perspektyvas susiejusios su šia technologija ir tik tada pasirinkti jums tinkamiausią.

Šiuo metu kompiuterines technologijos labai greitai vystamos. Vos ne kiekvieną mėnesį atsiranda vis daugiau naujovių. Ir todėl paprastas vartotojas gali pasimesti jos įvairovėje. Galima pasakyti, kad dauguma kompiuterius surenkančių šalies bendrovių gerokai pažengė į priekį tobulindamos savo gaminius. Todėl parenkant sistema reikia gerai ją išanalizuoti. Visos dabartinės kompiuterius surenkančios bendrovės siūlo jau sukomplėktuotus kompiuterius. Mano manymui pasirenkant tai geriausias variantas, nes visa kompiuterio sistema sukonfigūruota ir jums nereikės patiems ją derinti. Paanalizavus Lietuvos kompiuterinės technikos rinką, savo diplominiame darbe pateikiu trijų firmų kompiuterines technikos variantus, iš kurių rėkomendosiu parinkti sistemai kompiuterius, atsižvelgdamas į kainą, patikimumą, spartą ir modernizavimo galimybes.

Raštinės kompiuteriai:

Bendrovė “APM“

Procesorius Intel Celeron 633 MHz

RAM 64 MB

Vaizdo plokštė S3 Trio3D 4MB AGP

HDD Seagate, 10 GB Ultra DMA

Klaviatūra Mitsumi

Monitorius Belinea 105046, 15“

Priedai 1,44 MB FDD, CD-ROM 52x Sony

“pelė“, kilimėlis, Sound Blaster

Windows’98

Kaina 2300 Lt su PVM

Bendrovė “Virtualios Technologijos“

Procesorius Intel Celeron, 433 MHz

RAM 64 MB

Vaizdo plokštė ATI 3D Charger AGP, 4 MB

HDD Samsung, 10 GB

Klaviatūra Mitsumi

Monitorius Yakumo, 15“

Priedai 1,44 MB FDD,

“pelė“, kilimėlis, CD-ROM 52x

kolonėles 80W, Sound Blaster, Windows’98

Kaina 1904 Lt su PVM.

Bendrovė “BVS“

Procesorius Intel Celeron, 433 MHz

RAM 64 MB

Vaizdo plokštė ATI 3D Charger AGP, 4 MB

HDD Seagate, 10 GB Ultra DMA

Klaviatūra Mitsumi

Monitorius Yakumo, 15“

Priedai 1,44 MB FDD,

“pelė“, kilimėlis, koloneles 60W, CD-ROM 52x

Sound Blaster,Windows’98

Kaina 1800 Lt su PVM

Namų kompiuteriai:

Bendrovė “APM“

Procesorius Intel Celeron, 700 MHz

RAM 128 MB

Vaizdo plokštė RIVA TNT AGP, 16 MB

HDD Seagate, 10 GB Ultra DMA

Klaviatūra Mitsumi

Monitorius Belinea 105046, 15“

Priedai 1,44 MB FDD, 120 W kolonėles, CD-ROM 52x,

Sound Blaster, “pelė“, kilimėlis, mikrofonas,

Windows’98

Kaina 2169 Lt su PVM

Bendrovė “Virtualios Technologijos“

Procesorius AMD Duron, 750 MHz

RAM 128 MB

Vaizdo plokštė Creative Riva AGP, 16MB

HDD Quantum 10 GB

Klaviatūra Mitsumi

Monitorius Yakumo 15“

Priedai 1,44 MB FDD, 120 W kolonėles, Sound Blaster,

“pelė“, kilimėlis, mikrofonas, 52x CD-ROM,

Windows’98

Kaina 2272 Lt su PVM

Bendrovė “ BVS “

Procesorius Intel Celeron 700 MHz

RAM 128 MB

Vaizdo plokštė RIVA TNT AGP, 16 MB

HDD Seagate, 10 GB Ultra DMA

Klaviatūra Mitsumi

Monitorius Belinea 105046, 15“

Priedai 1,44 MB FDD, 120 W kolonėles, CD-ROM 52x, Sound Blaster

“pelė“, kilimėlis, mikrofonas,

Windows’98

Kaina 2200 Lt su PVM

Specializuoti apskaitos kompiuteriai:

Bendrovė “ Alna “

Procesorius Intel Pentuim III, 750 MHz

RAM 128 MB

Vaizdo plokštė RIVA TNT AGP, 16 MB

HDD Seagate, 20 GB

Klaviatūra Mitsumi

Monitorius Belinea 105046, 17“

Priedai 1,44 MB FDD, 120 W kolonėles,Sound Blaster,

“pelė“, kilimėlis, mikrofonas, CD-ROM 52x

Windows’98

Kaina 2816 Lt su PVM

Bendrovė “ APM “

Procesorius Intel Pentuim III, 750 MHz

RAM 128 MB

Vaizdo plokštė RIVA TNT AGP, 16 MB

HDD Seagate, 20 GB

Klaviatūra Mitsumi

Monitorius Belinea 105046, 17“

Priedai 1,44 MB FDD, 120 W kolonėles, Sound Blaster,

“pelė“, kilimėlis, mikrofonas, CD-ROM 52x

Windows’98

Kaina 2780 Lt su PVM

Bendrovė “ BVS“

Procesorius Intel Pentuim III, 750 MHz

RAM 128 MB

Vaizdo plokštė RIVA TNT AGP, 8 MB

HDD Seagate, 3,2 GB Ultra DMA

Klaviatūra Mitsumi

Monitorius Belinea 105046, 17“

Priedai 1,44 MB FDD, 120 W kolonėles, Sound Blaster

“pelė“, kilimėlis, mikrofonas, CD-ROM 52x

Windows’98

Kaina 2785 Lt su PVM

Kaip matom tai gana galingi kompiuteriai. Jie tolokai aplenke IP-telefonijos keliamos kompiuteriui reikalavimus.

Pirmai versijai Vokal-Tec skirtai Internet-telefonijai užtekdavo 486/33Mhz kompiuterio. Tačiau paskutiniai versijai tam, kad užtikrinti normalų ryšį jums reikes kaip minimum Pentium100. Dar svarbi yra jūsų kompiuterio operativine atmintis RAM (Random Access Memory). Daugelis programoms skirtu Interneto telefonijai pakanka 8 Mb RAM. Dar labai svarbi yra kietojo disko talpa. Pavyzdžiui IRIS Phone reikalauja apie 5 MB, dar Microsof Windows ir Microsoft Office apie 300 MB. Garso plokštėse kompresijai veikia – minimum 24 Kbit/s, maksimum 64 Kbit/s. Pirmam atvyje 1 val. balso įrašimo režime užims apie 10 Mb, o antram- apie 30 Mb vietos kietam diske. Todėl kompiuteris turi turėti ne mažiau 1GB talpos kietąjį diską. Be kietojo disko talpos reikia atkreipt dėmesį į jo greitį, nes yra ploksčių kurios vienu metu dirba su visom linijom, ir todėl kompiuteris turi speti įrašneti iš visu liniju.

Kaip matom dabar šie reikalavimai lengvai įvikdomi, bet nereikia pamiršti, kad kompiuteris bus visos jūsų informacines sistemos dalis, ir jeigu
kompiuteris atitinka IP-telefonijos reikalavimus ar jis atitiks jūsų sistemos reikalavimus.

Be procesoriaius, operativines atminties ir kietojo disko IP-telefonija labai svarbi jūsų kompiuterio multimedijai.

Jeigu kompiuterio procesorius – tai pirmas pats svarbus Internet-telefonijos elementas, tai antras pagal reikšme bus garso korta. Garso korta duoda gyvibę nebiliam PC, tai jūsų kompiuterio garso širdis. Garso korta – tai svarbus faktorius nuo kurio priklauso, ar perduodamas balsas per Internetą skambės švariai ir maloniai ar visai iškraipytas. Garso kortos būna dupleksines ir pusiaudupleksinės. Ryšis kurio metu vienu metu gali kalbėti tik vienas žmogus vadinamas pusiauduplėksiniu. Abonento balsas skamba baisiai ir dar jus turėsite laukti kol jūsų pašnekovas baigs kalbą ir tik tada jus galėsit kalbėt, ir dar jus gali nutraukti jums dar kalbant. Todėl protingiausiai naudoti dupleksinę garso kortą. Esant duplėksiniam ryšiui abi puses galės kalbėti vienu metu, nebijosit, kad tu ar tave kas pertrauks. Jus girdėsit savo pašnekovą net jei jus ir kalbat. Kad turėti duplėksinį ryšį jums reikia dupleksinė garso kortą. Šiandien aukštos klases sistemos patiekiamos su dupleksinėmis kortomis. Ir jeigu jums siulomas kompiuteris neturi dupleksinės plokštes tai nepagailekit pinigu ir pakeiskit jums siulomą plokšte į dupleksinę. Įmonės darbuotojai tai jums padaris maloniai.

Kolonėlių parinkimas, mano manymu, yra lengviausias etapas. Viskas ko reikia – tai tik paklausit kaip jie dirba. Bet patariu, parenkant kolonėlės, atkreipti dėmesį į šias charakteristikas:

· Atskiras maitinimo blokas. Garso korta turi 4 W išėjimo galingumą kiekvienam kanale ir todėl kolonėles reikalauja papildymo maitinimo. Nepatariu pirkti kolonėlius dirbančius nuo maitinimo elementų, nes jie turi ribota išėjimo galią. Jei jus turite nešiojamą kompiuterį tai patariu įsigyti ausines su mikrofonu.

· Švarus garsas. Kolonėlių išėjimo galia neturi būti priežastim dėl kurios jus pasirenkat vieno ar kito gamintojo produkciją. Kai kuriu aukštos klases gamintoju išėjimo galios skaičiavimo sistema skiriasi nuo žemos klases gamintoju išėjimo galios skaičiavimo sistemos. Prastu kolonėliu pikinė išėjimo galia pateikiama kaip nominali išėjimo galia. Kartais dėl vienos ar kitos priežasties jums reikės maksimaliai didint kolonėliu garsą ir po kai kurio laiko pradės atsirasti trukdžiai kurie vis didės ir galu gale jus negalėsit normaliai bendrauti ir turėsit mažint kolonėliu garsą.

· Ekranavimas. Kolonėlės viduje turi magnetą, kuris gali ištrinti informacija iš diskelio ir gadinti monitorių. Dauguma gamintoju specialiai kompiuterio apsaugai ekranuoja savo produkciją, kad vidiniai magnetai nedarytų poveikio į kitus komponentus.

· Paprastas garso reguliavimas. Programiniai garso reguliavimo galimybes esantys IP-telefonijos programose ne tokie greiti bei patogi kaip rankiniai.

· Lengvai prieinamas ausinių ir mikrofono lizdas. Nevisi kolonėlės turi mikrofono ir ausinių lizdus, arba jie yra labai sunkiai prieinamai vietoj. Todėl patariu labiau prieinamus sujungimus, nes dažnai tenka prijungt ar atjungt kokį įrenginį prie jūsų kompiuterio. Mano manymu, kuo lengviausias priėjimas, tuo geresnis produktas.

· Paprastas prijungimas. Jums nepatiks laidu gausybė, kuri trukdo darbui kai jus dirbate kompiuteriu. Įdėmiai apžiūrėkit kolonėliu galinę sienelę ir jus pastebėsit, kad nevisi gamintojai siūlo patvarius ir kompaktiškai atrodančius laidus.

· Gaminio garantinis ir pogarantinis aptarnavimas. Kolonėlės turi jums tarnaut ilga laika. Bet būtinai turit turėti gaminio garantinį ir pogarantinį aptarnavimo galimybę, o jeigu jums nepatiko gaminis tai galimybe jį grąžinti.

Dialogo kokybe priklauso ir nuo mikrofono. Dauguma žmonių naudoja pokalbiams per Internetą žemos kokybes mikrofonus. Ir net jei jus turit geriausia įrangą, o jūsų pašnekovas turi blogos kokybes mikrofoną ar sėdi per arti prie jo, tai balsas iš dinamikų skambės baisiai. Atsiminkite, kad garso kokybe priklausys nuo pačio blogiausiai veikiančio grandines elemento.

Perkant mikrofoną atkreipkit dėmesį ar jo parametrai atitinka jūsų garso kortos parametrams.

Labiausiai paplytė du mikrofonu tipu: nukreipti ir nenukreipti mikrofonai. Nenukreipti mikrofonai, kaip matom iš pavadinimo priima garsą nepriklausomai iš kurios puses tu kalbi, o turint nukreiptą mikrofoną turėsit kalbėti tiesiai į jį. IP-telefonijai labiau tinka nukreiptieji mikrofonai, nes priima garsą sklindantį tiesiai į jį, todėl jie mažiau veikiami išoriniais trukdžiais. Planuojant nauduoti IP-telefoniją verslo pokalbiams, patariu naudoti ausinės su mikrofonu. Tai užtikrins pokalbio konfidencialumą ir pokalbio metu jūsų rankos bus laisvos.

Galima pasakyti, kad dauguma kompiuterius surenkančių šalies bendrovių gerokai pažengė į priekį tobulindamos savo gaminius. Beveik visas bendrovės yra parengusios lietuviškas kompiuterio vartotojo atmintinės. Kai kurios bendrovės, kartu su į kompiuterius įdiegta legalia operacine sistemą, pateikia naujausias antivirusynes programas, kitą darbo pradžiai reikalingą programinę įrangą. Dar viena teigiama daugumos kompiuterių savybė – didelis išplitimo galimybės. Tokį kompiuterį vartotojas ateityje galės modernizuoti. Dauguma gamintojų stengiasi
naudoti kokybiškius, pagamintus žinomose kompanijose kompiuterio komponentus. Dauguma bendrovių kompiuterių turėjo savo serijinius numerius, o kai kurie gamintojai šį numerį jau koduoja ir brūkšniniu kodu, užrašydami jį ant kompiuterio.

Iš specializuotų kompiuterių grupės rekomenduočiau pasirinkti kompiuterį “Mikrolonk Essentia“. Labai geras kompiuterio dizainas, jis patogus naudoti. Kompaktiškas “Mikrotower“ tipo kompiuterio korpusas laisvai telpa ant rašomojo stalo. Kompiuteris komplektuojamas su 15 colių įstrižainės “Microlink A500“ monitoriu. Gana “minkšta“ ir patogi “Keytronic“ klaviatūra. Kompiuteris naudoja legali programinė įrangą.

Iš laisvalaikio kompiuterių grupės rekomenduočiau APM. Tai puikus dizaino, atitinkantis griežtus ergonominius reikalavimus, kompiuteris. Kompiuteryje puikios išplėtimo galimybės.

Iš raštinės kompiuterių grupės rekomenduočiau BVS kompiuterį. Jis puikiai atitinka verslo kompiuteriams keliamus reikalavimus.

Dabartiniai kompiuteriai gerai sukonfigūruoti, bet norint gauti iš sistemos geriausia kokybę patariu vis dėl to nepasigailėti finansų ir vietoj siūlomos multimėdijos sistemos įsigyti jau aukščiau apžvelgtą, nes nuo to priklausys jūsų darbo efektyvumas.

3.1.2 Skambutis “kompiuteris-telefonas“

Paslauga “kompiuteris-telefonas“ – tai galimybe, panaudojant Interneto tinklus, paskambinti į paprastą telefoną iš savo kompiuterio. Vienas iš abonento turi būt prijungtas prie Interneto ir turėti specialią programine įrangą, o kitam pakanka turėti paprastą telefono aparatą.

Taip, šia paslauga turi savo privalumus ir trukumus. Vienas iš trukumu, tai tas, kad vienas iš abonentu turi turėti tinkamai sukonfigūruotą kompiuterį (apie kompiuterio konfigūravimą buvo plačiai aprašyta 3.1.1 punkte Skambutis “kompiuteris-kompiuteris“) išėjimą prie Interneto ir atitinkama suinstaliuota programinė įranga (programines įrangos parinkimas ir konfigūravimas bus plačiau apžvelgtas žemiau 3.2 Programinės įrangos parinkimas ir konfigūravimas skyriui 3.2.2 Skambutis “kompiuteris-telefonas“ poskyryje). Kitam abonentui pakanka turėti įprastą telefono aparatą. Ir jis gali net nežinoti, kad jus jam skambinate iš kompiuterio. Kas liečia telefono aparato reikalavimus reikalingus skambučiui per Internetą, jų savybes ir galimybes bei gamintojus jus sužinosite perskaitę 3.1.3 Skambutis “telefonas-telefonas“ skyrių.

Vienas iš pagrindiniu šios paslaugos privalumu tas, kad vienas abonentas, kalbantis per kompiuterį, gali vienu metu kalbėt ir dirbt kompiuteriu, pavyzdžiui tvarkyti duomenų bazę. Dar vienas privalumas tai kaina. Skambutis per Internetą daug pigesnis nei per telefoninius tinklus, o tai leis jums sumažint išlaidas telefoniniam pokalbiams

3.1.3 Skambutis “telefonas-telefonas“.

Internetas leidžia lengvai ir patogiai kontroliuot ir valdyt telefoninius pokalbius. Skambučiui per Internetą pakaks ir įprasto telefono. Įprasti telefonai – labai naudingi įrenginiai – pigus, labai paplitę, paprasta naudoti ir daug kitu privalumų. Bet telefonai nebilus. Jie turi tik 12 valdančių mygtukų (telefonai turintys toninį numerio rinkimo galimybę). Buvo daug bandymu pakeisti telefoną, padaryt jį labiau prieinamu. Ir štai atsirado naujos kartos telefono aparatai. Jie leidžia sujungti duomenis ir balsą į vieną tinklinę infrastruktūrą, jungiančia savyje vieningą kabelių sistemą, veningą ofiso bei grupes pastatų tinklo komūtatorį, unifikuotą duomenų ir balso valdymo ir aptarnavimo sistemą.

Naujos kartos telefono apartai (pav.1) turi daug

naujų galimybių leidžiančius išplisti telefono aparato

galimybes. Daugelis aparatų turi programuojamus

klavišus, turi interaktyvus klavišus, skystųjų kristalų ekraną,

kuriame vartotojui pateikiama įvairi informacija: laikas,

data, skambinančio telefonas ir vardas, surinktas numeris,

linijos užimtumas ir daug kitos informacijos. Dar telefonai turi atskirą dinamiką (speakerphone) leidžiantis kalbėti nepakėlus telefono ragelio.

Aparatuose atsirado daug naujų sistemų, leidžiantis teikti naujas galimybes. Kelis iš jų pateikti žemiau.

· Pranešimai – indifikuoja įeinančius pranėšimus ir paverčia juos skambučiu. Tai leis jums greitai indetifikot skambuti ir efektyviai juos peradresuot.

· Informacija – galimybė organizuot telefoninę informaciją: personaline vartotojams, lokaline aparatui, korporatine.

· Valdymo – ekrano kontrastą, iki 24 skambučių tipų pasirinkimas, garso reguliavimas ir daug kitu valdymo galimybių kurie padaro aparatą našesniu ir patogesniu.

· Paslaugos – tai aparatinių priedu prijungimo galimybe.

· Pagalba – telefonai turi informaciją, kuri paaiškina kaip telefonas dirba ir kaip pasinaudot viena ar kita paslauga.

Telefonai su įdiegtu komutatorių leidžia prijungt jį prie tinklo, kompiuterio ar kito telefono. Komutatoriai palaiko įvairius standartus, kas leidžia prijungt telefoną prie virtualaus tinklo ir integruot jį su kompanijos tinklu. Atskiras priedu prijungimo lizdas. Jus galit naudoti priedus nepakeliant ragelio, tai labai palengvina darbą.

Dabar yra šimtai telefonų aparatų gamintojų: CISCO, Motorola, 3Com, VocalTec ir daugelis kitų. Jų siūlomų TA kainos svyruoja nuo 500-2000 Lt. Kainos priklauso nuo TA teikiamų galimybių ir
patikimumo.

Kaip matot paprastas TA labai skiriasi nuo dabartinių IP-telefonijos TA ne tik išvaizda, bet ir galimybėmis. Telefonas tampa intelektualiu. Tai labai palengvina jūsų darbą jus gaunat tokias galimybes kurios neturėjote su paprastų TA.

Nors telefonijai per Internetą skirti telefono aparatai dar labai brangus, bet kiekviena save gerbenti kompanija turi įsigyti šiuos TA tam, kad efektyviausiai išnaudoti šią paslaugą.

3.2 Programinės įrangos parinkimas ir konfigūravimas

3.2.1 Skambutis “kompiuteris-kompiuteris”

Šiam skyriui aš pasistengsiu pateikt maksimalią informacija apie programas skirtu skambučiui iš kompiuterio į kompiuterį: aprašysiu aplinką kurioje dirba programa, skambučio kokybe, kokie sunkumai gali kilti vartotojui, papildomos galimybes.

Kartais atrodo, kad kiekviena diena rinkoj atsiranda vis nauja programa telefonijai per Internetą. Yra kaip geros programos taip ir blogos, kai kurios net tiesiog baisios. Dauguma programos garantuoja gana neblogų garso kokybę. Bet gali atsitikti ir taip, kad dėl kai kuriu programos trukumų ši programa neveiks jūsų sistemoj. Todėl patariu neskubėti pasirinkant vieną ar kitą jums siūloma programa. Dauguma iš jų gali nesuveikti dėl neatitinkamos kompiuterio sistemos konfigūracijos. Kiti visai negali dirbti su jūsų Interneto tikėjų. Kai kurie reikalaus nedidelio suderinimo su jūsų sistema. Ir visam tam reikia laiko. Jus galite gauti puikų ryšį iš pirmo karto, o gal teks gerokai paplušėt kol gausit tinkamų rezultatų. Todėl pasirenkant programinė įrangą patariu atkreipt dėmesį:

· Balso ryšio kokybė. Kaip gerai skamba balsas.

· Vartojimas. Kaip lengvai vartotojas gali dirbti su šia programa.

· Tekstinės informacijos mainai. Galimybe įvesti tekstinius pranešimus abonentui.

· Failų mainai. Galimybe abonentui išsiust failą pokalbiu metu.

· Balso paštas. Galimybe įrašyti ir perduoti balso pranešimą kai abonentas neatsako į iškvietimą.

· Ryšis per Web-puslapį. Ryšio su abonentu galimybe per jo Web-puslapį.

· Papildamos galimybes. Papildomos galimybes kuriu neturi kitos programos.

Žemiau aš apžvelgsiu kelis IP-telefonijos programinės įrangos gamintoju ir jų siūloma programinė įranga.

Intel Internet Phone

Intel Corporation

2200 Mission College Blvd.

Santa Clara, CA 95052-8119

Web-puslapis: www.intel.com

Intel Internet Phone – viena iš pirmuoju IP-telefonijos programų atitinkančia H.323 standartui. Tai reiškia, kad kitos telefonijos per Internetą programos naudojančias šį standartą vartotojas gali skambint Intel Internet Phone vartotojui. Ši programa užtikrina beveik idealų garsą. Balso vėlinimas praktiškai nesimato. Jus galite greitai rasti kitus Intel Internet Phone vartotojus ir susisiekti su jais per e-mail arba per Web-tarnybos katalogus. Dar yra Easy-Photo – galimybe pokalbio metu apsikeisti nuotraukomis. Ji dirba Windows aplinkoj. pagrindinis trukumas – nėra tekstiniu mainų galimybes. Tai programa skirta tik pokalbiams. Vartotojai dirbantis pusiau dupleksiniam režime turi spausti “push-talk“ mygtuką, o dupleksiniam režime įsijungia automatinis balso įjungimo mechanizmas. Pagrindinis šios programos privalumas yra interfeisas. Jis paprastas ir patogus. Ir pradedantiems IP-telefonijos vartotojams patariu pradėti dirbti būtent nuo šios programos.

FreeTel

FreeTel Communications, Inc.

540 N.Santa Cruz Ave., Suite 290

Los Gatos, CA 95030

Web-puslapis: www.Freetel.com

Abonento paieška vykdoma pagal abonento vardą ir jūsų įvestus duomenis pateikiamas FreeTel vartotoju sąrašas. Ir žvaigždučių pagalba pažymimi vartotojai kurie šiuo metu yra užimti ir negali atsiliepti jūsų skambutį.

Automatinis suspaudimo valdymas garantuoja gerą ryšį. Tai pasiekiama nustačius suspaudimo algoritmą. Todėl yra svarbu teisingai įvesti jūsų kompiuterio sistemos duomenis instaliuojant programą. Jei rišis blogas ir visa laika nutrūksta galima pasinaudoti Booter opcija – programos priedas leidžiantis ryšio nesklandumus, bet gali nukentėti ryšio greitis.

Organizacijos gali pasinaudoti konferencijų organizavimo ir pravėdimo galimybe. Kiekvienas šios konferencijos dalyvis gali turėti savo tekstini pranešama-pasveikinimą ir savo įėjimo į sistemos vardą. Yra pokalbio metu failų išsiuntimo galimybė, nukreipimo į jūsų Web-puslapi nukreipimo galimybe, kuri garantuoja visų abonentų prieinamumą, bet jus turit šio metu dirbti FreeTel programoje.

Yra tekstinių pranėšimo paslauga, ir surinktas jūsų tekstas iškart atvaizduojamas pašnekovo ekrane. Ši galimybe leidžia pratęsti pokalbį net jei jus turite siaubinga ryšio kokybę.

Web.Max.Phone

Berkley Systems

P.O. Box 9749

Berkeley, CA 94709

Web-puslapis www.berksys.com

Web.Max.Phone lengvai konfigūruojama programa ir turi Web.Max.Retriever, Web.Max.TV ir Web.Max.Security programinius priedus. Vienintelius parametrus kurios reikės įvesti prieš pradedant dirbti su programa tai jūsų e-mail adresą ir jūsų vardą. Visą kita konfigūraciją atlieka sujungimo serveris, su kurio jus susijungiat iškviečiant programą. Dar jus galite įdiegt savo nuotrauką, kuri bus atvaizduota sujungimo metu jūsų pašnekovo ekrane. Nėra suspaudimo valdymo, CPU ar garso valdymo galimybes. Turi tik kelis vartotoju vardu ir jų e-mail adresu papildymo ir pašalinimo mygtukus, o taip
didelį “Talk“ mygtuką kuri pradedant kalbėti reikia paspausti. Jūsų ekrano apačioj atsiranda indikatorius pranešantis kai jums skambina, informuoja jus apie jūsų skambučio ir failo perdavimo rezultatus realiam laike. Deja ši programa neturi abonentų paieškos pagal jūsų įvestus duomenis. Todėl jus turite žinoti abonento IP adresą ar jo e-mail pašto adresą.

Ant kiek ji turi paprastą ir nuostabu sąsają, ant tiek ji nestabiliai dirba. Balso skambėjimo kokybe siaubinga. Tai viena iš nepavykusiu IP-telefonijos programų.

SoftFone

SilverSoft Internation, Ltd.

1108 Kashif Center

Share-e-Faisal, Karashi Pakistan

Web-puslapis www.pak.net/softfone.html

SoftFone siūlo kelis telefoniniais linijas, dupleksinį ryšį, auto atsakyklis, valdomas suspaudimo konfigūravimas. Yra balso pašto galimybe, leidžianti įrašyti jūsų pranešimą-sveikinimą atskirai kiekvienai linijai. Parodo neatsilieptų įeinančių skambučių, bei neperskaitytų žinučių kiekį ir leidžia juos išsaugoti kietajam diske. Jus galite blokuoti liniją ir galite pervest abonentą į laukiančio skambučio režimą.

Programa tūri grąžų ir patogų sąsają, viskas grąžu, aišku, patogu. Balso suspaudimo konfigūravimui pakanka tik paspausti atitinkamą mygtuką. Ryšio kokybe puiki. Bet prieš pradedant darbą su šia programa patariu išsamiai susipažinti su jo veikimo principu, bei klavišu paskirtimi. Ir tik tada darbas su ja jums teiks malonumą ir jus galėsite maloniai tenkintis pokalbiu su pašnekovu turėdami nuostabu balso skambėjimo kokybe. Jei jus ieškote geros ir kokybiškos programos skambučiui per Internetą tai SoftFone tai tikrai ta programa kuria jus ieškojot.

Internet Phone VocalTec

VocalTec

35 Industial Parkway

Northvale, NJ 07647

Web-puslapis www.vocaltec.com

Internet Phone VocalTec – tai visu telefonijos per Iternetą programų “tėvas“, ir šiuo metu populiariausia programą. Ji suteikia vartotojui gausybe galimybių: laukiantis skambutis, garso reguliavimas ir išjungimas, skambučio blokavimas, video konferencijos organizavimas bei pravedimas, skambučio atpažinimas ir kt. Iphone (kaip ją vadina vartotojai) palaiko dupleksinį ir pusiau dupleksinį ryšį. Jos nauja animuota pagalba labai patogi ir įdomi. Aš manau tai tikrai labai puiki ir patikima programa ir todėl tai viena iš populiariausiu programų. Ir vartotojas kuris neturi laiko ir noro ilgai rinktis kokia programine įranga pasirinkti siūlau pasirinkt būtent šia programą.

IP-telefonijos programų sąrašą galima būtų tęsti iki begalybes. Bet šis skyrius negali (dėl telefonijos per Internetą programines įrangos gausybes) pateikti visą IP-telefonijos programines įrangos sąrašą. Šiam skyriuj aš apžvelgiau tik tą programine įranga kuri geriausiai atskleidžia visas programines įrangos skirtos telefonijai per Internetą galimybes bei iškylančias problemas jos realizavime.

Mano manymui Intel Internet Phone turi geriausią balso skambėjimo kokybę. FreeTel bent kada sujungs jus su pašnekovu. Web.Max.Phone – turi daugiausiai sisteminių klaidų turėdamas grąžų ir patogų sąsają, bet dėl sistemos nestabilumo yra blogiausias ir nepatikimiausias produktas iš mano pateikto sąrašo. Iš visu IP-telefonijos programų populiariausias yra Iphone. Greičiausiai dėl jos patikimumo ir galimybių gausybes.

Geriausia, ką aš galiu patarti – neskubėkite pasirinkt vieną ar kitą jums siūlomą programinę įrangą. Atidžiau susipažinkite su jos galimybėmis, ryšio kokybe, patikimumu, veikimo principu. Ir tik geriau susipažinę su programą darykit savo pasirinkimą.

3.2.2 Skambutis “kompiuteri-telefonas“

Skambinant iš kompiuterio į telefoną jus turit turėti savo kompiuteryje atitinkamą programinę įrangą leidžianti pasinaudoti šia paslauga. Programinės įrangos skambučiui iš kompiuterio į telefoną įvairovė labai didelė. Kaip ir visur yra pasisekusios ir tiesiog baisiu gaminių. Šiam skyriui aš apžvelgsiu ne tik šios paslaugos programines įrangos įvairovę, bet ir jų teikiamas galimybes, ryšio kokybę bei patikimumą.



TeleVox

Voxware, Inc.

305 College Road East

Princeton, NJ 08540

Web-puslapis www.televox.com

TeleVox sąsaja sudaryta mobilaus telefono pavidale, bet savo funkcijomis atitinka telefoniniai sistemai: 4-ios linijos įeinantiems skambučiams, laukiantis skambutis, garso valdymo sistema, o taip pat Do Not Disturb (Netrukdyti) režimas ir iškvietimo blokavymas.

Lange su klaviatūros ar pelės pagalba surenkate jūsų IP-telefonijos operatoriaus numerį po to iškviečiamo abonento šalies kodą ( jei tai tarptautinis skambutis), miesto kodą ir galiausiai abonento telefono numerį.

Balso kokybe ideali, dėl to, kad projektuojant ir rašant programą daugiausiai dėmesio buvo kreipta klaidu ir trukdžio pašalinimui.

Clear Phone

Egineering Consulting

583 Candlewood St.

Brea, CA 92621

Web-puslapis www.kaiwan.com

Užpatentuotos balso suspaudimo technologijos dėka Clear Phone užtikrina gerą balso skambėjimo kokybę, bet tai reikalauja daug resursų. Programa gali laukiant abonento skambučio dirbti foniniam režime ir reaguoti į pirmą skambutį. Jei jus kalbate per Clear Phone, ir šiuo metu jums skambina jus galite pervest pirmą pašnekovą į laukiančio skambučio režimą ir atsakyti į antrą skambutį.

Foninis laukiantis skambutis,
peradresavimas, galimybe priimti ir atsakyti į kelius skambučius vienu metu – viskas tai padaro darbą su Clear Phone panašia į paprastą telefoninį pokalbį.

Clear Phone – puiki programa, nors, mano manymui sąsają dar reikalauja patobulinimo. Gamintojai visa laika tobulina savo produktą ir tikėsimės, kad naujai atsiradusį Clear Phone versija bus geresne ir patogesne. O šiaip tai gera verta dėmesio programinė įranga.

Interphone

Web-puslapis www.interphone.com

Elektroninis paštas support@interphone.com

Interphone – tai paliginus paprasta ir lengva telefonijos per Internetą programine įranga. Turi neblogu sąsają. Bet balso skambėjimo kokybe baisi, ir dar plius nestabili darbe. Dažni darbo sutrikimai galintys išvest iš kantrybės bent ką. Mano manymui ši programine įranga reikalauja išsamaus tobulinimo. Tikėsimės kad gamintojai atkreips į tai dėmesį ir kita Interphone versija bus geresne.

4. Metodikos bei rekomendacijos IP-telefonijos operatoriui.

4.1. Technines įrangos parinkimas ir konfigūravimas.

Šiuolaikinė kompiuterines telefonijos sistema dažniausiai yra šiuolaikinis IBM kompiuteris (bet nebūtinai, sistema gali būt organizuojama kituose platformose, kurioj įdiegiamos įvairios kortu realizuojančias atitinkamas pagal paskirtį funkcijas). IP-telefonijos kortos gana galingos ir atlieka visas sistemai būtinas operacijas. Todėl pats kompiuteris, kur įdiegiamos šios kortos gali būti ne tokiu galingu. Minimali reikalavimai keliami kompiuteriui, kad atlikti tinklo sąsajos funkcija pateikti

lentelėj 1.

Lentele 1.

PC konfigūracija Linijų skaičius

2 4 6 8 30(E1)

Procesorius Pentium II ar galingesnis Pentium II ar galingesnis Pentium II ar galingesnis Pentium II ar galingesnis Kompiuteris su Dial Pentium II

RAM, MB 40 ir daugiau 48 ir daugiau 64 ir daugiau 64 ir daugiau 128 ir daugiau

Slotų tipas bei jų skaičius 1 ISA skirta Dialogic 2 ISA skirta Dialogic 3 ISA skirta Dialogic 4 ISA skirta Dialogic D/41ESC ar 1 ISA D/160SC-LS-REV2 1 ISA skirta Dialogic

Garso kortų skaičius 1 D/41ESC korta 1 D/41ESC korta 1 D/41ESC korta 4 ISA skirta Dialogic D/41ESC ar viena 8 kanalu korta D/160SC-LS-REV2 Viena 30 kanalu korta Dialogic D/600SC-2E1



Tinklo sąsaja (Gateway) – tai pagrindinis įrenginys, sujungiantis IP-tinklą su telefoniniais tinklais.

Funkcijos:

· Sujungimas su kita tinklo sąsaja;

· Sujungimas su iškviečiamu abonentu;

· Balso suspaudimas, paketavimas ir atstatymas.

Ir taip, tinklo sąsaja ar Gateway – tai pagrindine ir būtina IP-telefonijos architektūros dalis, sujungiančia telefoninį tinklą su IP tinklu.

Skirtingu gamintojų tinklo sąsajos skiriasi prijungimo prie telefoninio tinklo galimybėmis, talpa, aparatiniu pagrindu, įdiegto kodeko kodavimo algoritmu, sąsaja ir kita aparatinė charakteristika. Bet visi jie atlieka aukščiau paminėtas funkcijas, kurie yra bazines IP-telefonijos technologijos.

Pasirenkant tinklo sąsają reikia įvertinti kiek skambučių gaus jūsų sistema vienu metu ir pagal tai nuspręsti kiek ir kokias kortas įdiegti. Dabar šių kortų pasirinkimas labai platus. Jas galima padalint į grupes:

· Garso kortos;

· Fakso kortos:

· Kortos skirtos TA prijungimui bei konferencijų organizavimui;

· Balso komandų atpažinimo korta;

· Specializuotos IP-telefonijos kortos (DM3 IPLink).

Yra kortų atliekančių daugiau specifines funkcijas.

Žinomiausios yra amerikiečių Dialogic firmos kortos. Šios kortos laikomos IP-telefonijos standartų ir daugumos kompanijų savo gaminio charakteristikoje rašo: suderinamas su Dialogic.

Priklausomai nuo poreikio į kompiuterį įdiegiamos reikiamos kortos. Visos kortos sistemoje sujungiamos SCbus magistrale, kurios pagalba ir vykdoma informacijos mainai. Be to su SCbus magistrale galima sujungti ir kelis kompiuterius. Visą tinklų sąsajų suderinimo mechanizmą organizuoja ir atlieka – pralaidinis suderintuvas (Gatekeeper). Pralaidinis suderintuvas – tai papildomas įtaisas, prijungtas tik prie IP-tinklo ir organizuoja visą IP-telefonijos tinklo darbo logiką.

Funkcijos:

· Abonento atpažinimas;

· Iškvietimų pasiskirstymas tarp tinklo sąsajų;

Pralaidinis suderintuvas būtinas IP-telefonijos tinkle, turinčiam daugiau nei du tinklo sąsajas. Pirmos tinklo sąsajos (pirmi host-base VocalTec, Vienna ir kiti) atlikdavo pralaidinio suderint