TURINYS
1 Bendros žinios 3
1.1 Tokijas 5
2 Japonijos istorija 5
3 Administracinis suskirstymas 7
4 Kalbos 7
5 Politika 8
6 Kultūra 8
6.1 Muziejai ir meno galerijos 8
6.2 Sodai 8
6.3 Arbatos gėrimo cereminija 8
6.4 Ikebana 9
6.5 Bonsai 9
6.6 Vaidybos menas 9
6.7 Sportas 10
6.8 Animacija 10
7 Literatūra 11
1 Bendros žinios
Oficialus pavadinimas: Japonijos imperija (Nippon Teikoku)
Sostinė: Tokijas
Plotas: 377835 km2
Gyventojų skaičius: 127.33 mln.
Tankumas: 337,23 žm./km²
Kalbos: Japonų
Valiuta: Jena (JPY)
Santvarka: Konstitucinė monarchija
Etninė sudėtis: Japonų 99%
Religija: Sintoizmas ir Budizmas 84%, kiti 16%, iš jų 0,7% krikščionys
Vėliava:
Herbas:
Geografiniai duomenys
Geografinė padėtis: Rytų Azija, salų grandinė tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros,
Bendras plotas: 377835 km2
Vandenų plotas: 3 091 km2
Sausumos plotas: 374 744 km2
Kranto linija: 29 751 km
Kraštovaizdis: daugiausia kalnai
Aukščiausias taškas: Mount Fuji 3,776 m
Žemiasias taškas: Hachiro-gata: -4 m
Gamtos ištekliai: žuvys, nedideli mineralų klodai
Gamtos grėsmė: Daug „miegančių“ ir veikiančių vulkanų; apie 1500 žemės drebėjimų per metus; cunamis
Japoniją sudaro grandinė salų, kurių didžiausios, nuo pietų į šiaurę, yra Kiūšiū, Šikoku, Honšiu, ir Hokaido. Tai ketvirta pagal dydį po Indonezijos, Madagaskaro ir Papua-Naujosios Gvinėjos salose esanti valstybė.
1.1 Tokijas
Manoma, kad miestas įkurtas apie XV a. vidurį (Edo pavadinimu). Buvo Tokugavų rezidencija. 1869-1869 m. iš Kioto į Edą buvo perkelta Japonijos imperatoriaus rezidencija ir miestas pervadintas Tokijumi (Rytų sostine, t.y. esančia į rytus nuo ankstesnės sostinės – Kioto).
Tokijas yra ne tik miestas, bet ir metropolinė teritorija. Tōkyō-to vadinamas regionas, apimantis kelis susiliejusius miestus ir gyvenvietes, todėl skirtingi šaltiniai nurodo skirtingą Tokijo gyventojų skaičių. Kartu su priemiesčiais Tokijuje (didžiausias – Jokohama) gyvena net 33 mln. gyventojų. Tai vienas iš didžiausių pasaulio miestų.
Tokijas – svarbus kultūros centras, yra universitetai, mokslų akademija, menų akademija, daug teatrų, virš 30 muziejų (tarp jų – Tenri galerija, Bridžstono dailės muziejus, nacionalinis šiuolaikinio meno muziejus, Tokijo nacionalinis muziejus). Daug paminklų: imperatoriaus rūmai, Rikušeno peizažų parkas, Ueno parkas su medine varpine (XVII a.), šintoistų šventyklos (Tosegu iš XVII a., Meidži iš XIX a. pab.), Jasukunio šventykla (1919 m.), budistų šventyklos. 1964 m.
Taip pat Tokijas – didelis finansų ir prekybos centras, pagamina apie 20 proc. visos Japonijos produkcijos. Išplėtota tiksliųjų mašinų ir prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos įrenginių gamyba, taip pat automobilių, lėktuvų, geležinkelio įrengimų gamyba, laivų statyba, tekstilės ir chemijos pramonė.
2 Japonijos istorija
Jomono epocha
Tarp 10 000 m. pr. m. e. iki maždaug 300 m. pr. m. e. į dabartinės Japonijos teritoriją migravo žmonės iš Centrinės Azijos, Sibiro ir Korėjos pusiasalio. Japonija buvo apgyvendinta jūros keliu iš Kinijos, Korėjos, Sachalino pusiasalio ir toliau į pietus esančių regionų. Archeloginiai radiniai rodo, kad pirmieji žmonės čia apsigyveno paleolite, maždaug prieš 30 000 metų. Manoma, kad tai buvo ainų ir malazijiečių – polineziečių protėviai, kurių dalis jūrų keliu persikėlė į Šiaurės Ameriką. Bendras pavadinimas – jajojai. Prasidėjus atšilimui, po paskutiniojo ledynmečio, apie 12 000 metų pr. m. e. susikūrė Jomono kultūra, tai buvo pusiau sėslūs medžiotojai-rinkėjai, pirmų žinomų keramikos dirbinių gamintojai.
Jajojo epocha
Pirmieji patvirtinti kontaktai su Kinija prasidėjo maždaug tarp 300 m. pr. m. e. iki 300 m. Iškelta hipotezė, kad 167 m. apie 30 nedidelių valsybių suvienijo magė-žynė Himiko.
Kofuno epocha (250-710 m.)
Glaudūs politiniai kontaktai su kaimynine Korėja. Honsiu saloje (Asukos regionas) pradeda dominuoti Jamato gentys. Remiantis Japonijos mitologija, Japonijos imperiją apie 660 m. pr. m. e. įkūrė legendinis imperatorius Dzimu Tenas (Džimu Tenas). Teigiama, kad jis mirė 585 m. pr. m. e. (valdė 75 metus). Istorikų manymu, pirmuoju realiu Japonijos imperatoriumi buvo Odzinas (Odžinas), valdęs 270-310 m. (gai būti, jog 270-300). Rašytinė Japoijos istorija prasideda V-VI a., kai salose pradėjo plisti kinų raštas, budizmas ir kitos kinų kultūrinės tradicijos. Po 645 metų reformos japonai kinų kultūrą ne tik perėmė, bet ir pritaikė ją savo kultūrinėms, religinėms ir net buitinėms reikmėms, taip pat pertvarkė valdžios struktūras pagal kinų pavyzdį. Pagrindinė Japonijos religija – sintoizmas („dievų kelias“) – dievo kūrėjo Idzanagio vyriausiosios dukters, saulės deivės Amaterasu kultas. Jam įtakos turėjo senųjų Japonijos gyventojų tikėjimai, budizmas ir Konfucijaus filosofija.
Naros epocha (710-784 m.)
Plačiai propaguotas budizmas. Valstybės forma ėmė panašėti į kinietiškąją. Tuo metu buvo parašyti senieji Japonijos metraščiai „Kodzikis“ , „Fūdokis“ ir „Nihonšokis“.