ĮVADAS
Ausk, močiute, drobeles, O a! jauna juosteles, — Kalbin mane bernužėlis Į svetimą Salelę.
Liaudies daina
j
Audimas, taip dažnai minimas dainose, yra vienas seniausių lietuvių liaudies rankdarbių. Audiniuose, kaip ir kitame liaudies mene, atsispindi gilus lietuvių liaudies grožio pajautimas. Puikūs gausių mūsų motulių kraitinių audinių, sukaupusių šimtmečių liaudies meno vertybes, raštai, ir spalvų darna byloja apie kūrybinę lietuvių liaudies galią. Kai kurie dekoratyviniai audiniai tebeaudžiami ir šiandien. Kaimo audėjos, liaudies meno tradicijų išauklėtos ir jų veikiamos, ir šiandien išaudžia gražiausius audinius.
Iš visų lietuvių liaudies audinių būdingiausi ir vertingiausi yra juostos ir prijuostės. Jos pasižymi raštų turtingumu ir spalvingumu. Juostos yra žinomos beveik visoje Lietuvoje, o spalvingos prijuostės — tik Su¬valkijoj ir iš dalies Vilniaus krašte.
Šalia audimo didelėmis staklėmis yra audimas rėmuose arba stalinėmis staklytėmis. Tai tam tikra rankdarbių rūšis. Audimo stalinėmis staklytėmis paruošiamieji darbai yra labai paprasti ir gana greit atliekami. Jomis galima išausti mažus audeklo gabalus vaikiškiems drabužėliams, nudėvėtų drabužių atnaujinimui, taip pat pagalvėles, kilimėlius, šalikus, skarytes ir t. t. Išausti puošnų daiktą bet kurio tipo staklytėmis galima greičiau negu išsiuvinėti. Stalinėmis staklytėmis ausdama audėja gali parinkti raštą ar pati jį sukomponuoti, suderinti spalvas, išbandyti savo kūrybinę galią ir pasigaminti naudingų daiktų.
Kiekvienas audeklas sudaromas, supinant dvi siūlų grupes. Viena siūlų grupė —metmenys—eina išil¬gai, o kita — ataudai — skersai audeklo.
Rėmeliuose ir paprastose staklytėse lengviau suprasti siūlų susipynimą ir kitas audimo taisykles, tačiau jomis galima išausti tik mažus gabalus pačių nesudėtingiausių audinių, o paprastomis staklėmis su pako¬jomis ir sudėtingesnėmis staklėmis galima išausti didesnius ir įvairesnių raštų audinius.
JUOSTŲ AUDIMO BŪDAI
Juostoms pinti, austi arba kaišyti vartojami Įvairūs Įrankiai — nuo primityviausių iki sudėtingų staklių. Kai kurie įrankiai senovėje būdavo tokie paprasti, kad bandą, žąsis ganydamos piemenaitės galėdavo išsiausti puikiausias juostas. Šiandien mėgėjos vartoja ir kiek sudėtingesnių įrankių, kurie žymiai pagreitina darbą, o pramonėje vartojamos mechanizuotos staklės.
Senovėje lietuvių liaudyje juosta būdavo būtina vyru ir moterų drabužių dalis. Jas vartodavo labai Įvairiai: vyrai susirišdavo marškinius, moterys persijuosdavo išeiginius drabužius, paprastesnėmis juoste¬lėmis prisirišdavo prijuostes, beraštes juostas vartodavo lauknešėliams nešti ir kitiems kasdieniniams rei¬kalams. Raštuotos juostos būdavo vartojamos ir kaip brangi dovana: mergelė dovanodavo juostą savo berneliui, per vestuves pamergės dovanodavo pajauniams, o jaunoji — jaunajam.
Dabar vyrai juostas nešioja vietoj kaklaraiščiu, merginos kartais juostomis dabina sukneles; siauro¬mis juostelėmis puošiami albumų, aplankų viršeliai, pažymimi skaitomų knygų puslapiai. Juostos buvo ir li¬ko neatskiriama tautinių drabužių dalis. Įvairių spalvų raštuotas juostas reikėtų dar plačiau panaudoti mūsų buičiai papuošti.
Pagal audimo būdą juostas galima suskirstyti i kelias grupes: tai vytinės, pintinės, beraštės, kaišytinės, austinės ir rinktinės juostos. Kiekvienas audimo būdas turi savo ypatumus ir galimumus.
Seniausios yra vytinės juostos dabar jos rečiau aptinkamos — yra užsilikusių tik mu¬ziejuose. Vytinės juostos esti kelių spalvų, dažniausiai išilginiais dryžiais, audžiamos tam tikrų lentelių pagalba. Darbo procesas gana sudėtingas, o rašto motyvai paprasti, panašūs 1 slankstelius dryžius siūlų susipynimas primena eglutę. Labiausiai šias juostas puošia kutai. Vytinės juostos dažniausiai būdavo vartojamos susijuosi¬mu!. Šiandien JŲ kasdieninėje buityje beveik ne¬bevartojama, todėl ir apie JŲ audimo būdą šioje knygoje nebus kalbama.
Pintinės juostos labiausiai buvo paplitusios šiaurės-rytu. Aukštaitijoje, kur ir dabar dar JŲ galima aptikti. Jos savo išvaizda pri¬mena mezginius. Šioms juostoms pinti dažniausiai būdavo vartojami stori vilnoniai sukti siūlai, ku¬riuos mesdavo ant sienos. Pynimui jokiu įrankiu. nereikia. Apmetus norimo ilgio juostą, abiejuose galuose siūlai perkerpami, perlenkiami pusiau, perrišami per vidurį storu siūlu ir pritvirtinami prie kėdės atramos ar panašiai. Tada iš vidurio pradedama pinti rankomis dvinytu (596 pav.) ar ruoželišku pynimo būdu. Tokią juostą pinant, aiškiai dalijasi siūlai į dvi dalis, ir kiek¬vienos dalies siūlai nuo vieno pakraščio eina į kitą ir atgal. Šiose juostose rašto motyvu, neaptinkama — jos būna vienspalvės arba įvairiaspalvės. Įvairia¬spalvė juosta apmetama keliu, spalvų siūlais. Pi¬nant tos spalvos išsidėsto pusrombiais ar rombais. Tie spalvoti trikampiai ar rombai susidaro iš besikryžiuojančiu keliu. spalvų siūlų grupių. Pintinėmis juos¬tomis vyrai susijuosdavo kailinius bei rudines, taip pat vartojo juostas ir kitiems praktiškiems reikalams. Šiandien iš geros rūšies vilnoniu, storu, šilkinių siūlų pinami moteriški šalikėliai, kaklaraiščiai , kurie gana gražiai atrodo,
ir užrišus mazgas gerai laikosi.
Beraštės juostos yra pačios paprasčiausios, jos vartojamos dažniausiai praktiškiems reikalams. Audžiamos vienspalvės arba dryžuotos (skersai ar išilgai); tam tikslui apmetami vienos ar keliu, spalvų, metmenys, o ataudžiama vienos metmenų, spalvos siūlais. Dryžiu. įvairumas priklauso nuo metmenų, siūlu, spal¬vinio sugrupavimo. Beraštės juostos daugiausia yra audžiamos iš lininių balintų, dažytų ar natūralios spal¬vos siūlų. Tačiau gali būti vartojami vilnoniai, medvilniniai ir kitokį siūlai.
Kaišytinės juostos
Jos daugiausiai aptinkamos Dzūkijoje. Jų dugnas daugiausiai būna vienos spalvos, dvinyto pynimo, tik patys pakraščiai spalvingesni. Kaišytinių juostų raštams dažniausiai vartojami stilizuoti augaliniai ar visatos kūnų motyvai, iškaišyti spalvotais siūlais. Juos¬tos dugnui (metmenims ir ataudams) vartojami lininiai ar medvil¬niniai vienos spalvos siūlai, o raštui — vilnoniai spalvoti siūlai. Šios rūšies juostose raštas susidaro iš ataudų., todėl raštu motyvų spal¬vas lengvai galima pakeisti. Čia, skirtingai negu kitose juostose, aptinkamos didelės vienspalvės dugno plokštumos; mat, dvinytis pynimas sudaro pagrindą, ir dėl to nepasilieka ilgy palaidų siūlų. Austinės juostos audžiamos dimais, tik JŲ raštai yra daug smulkesni ir spalvingesni negu kitų diminiu. audinių. Dugno metmenims ir ataudams vartojami lininiai, taip pat ir med¬vilniniai siūlai, o raštams — storesnį vilnoniai siūlai. Šios rūšies juostos dabar retai vartojamos.
Rinktinės juostos.
Labiausiai paplitusios yra rinktinės juostos. Šios juostos pa¬sižymi raštu, ir spalvų turtingumu. Rinktinės juostos esti labai Įvairaus dydžio: nuo vieno iki dešimties ir daugiau centimetru, pločio ir iki keliu, metru, ilgio. Visos juostos yra su kuteliais, kurie paliekami iš metmenų, siūlu.. Platesniu, tokiu, juostu, galai užaudžiami storais spalvingais siūlais, kartais siaurais iš medžiagos atkirptais kaspinėliais, kurie paliekami kaboti kartu su kutais. Tai būdinga ypač kaišytinėms juostoms.