Saulės sistemos planeta, penkta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 13.06 km/s vid. greičiu. Dėl greito sukimosi apie ašį jo skritulio paplokštumas matomas net pro mažai didinantį teleskopą. Pagal spindesį (didžiausias yra -2 ryškio) tarp planetų Jupiteris yra antras po Veneros. Kampinis skersmuo _40″. Jupiterį gaubia tanki atmosfera, susidedanti iš mol. vandenilio (_74%), helio (_24%) ir _2% metano, amoniako, anglies monoksido, ciano, fosfino, etano, acetileno, vandens garų. Yra keli debesų sluoksniai, sudaryti iš amoniako ir ledo kristalų ir amonio hidrosulfido. Debesyse matomos _10 porų pakaitomis einančių rudų ir baltų juostų, ištįsusių lygiagrečiai su pusiauju. Baltosios juostos yra padidėjusio slėgio sritys, jose dujos kyla aukštyn, o vėjas pučia iš vakarų į rytus. Rudosios juostos yra sumažėjusio slėgio sritys, jose dujos leidžiasi žemyn, o vėjas pučia iš rytų į vakarus. Vėjo greitis iki 180 m/s. Rudų ir baltų juostų lietimosi vietoje susidaro sūkuriai, iš jų labiausiai pastebima yra ovalo formos Raudonoji dėmė, matoma _22 į p. nuo pusiaujo. Ilgiau gyvuojantys debesų dariniai keičia savo spalvą, formą ir santykinę padėtį. Raudoną, geltoną ir rudą spalvą debesims suteikia amorfinis fosforas, amonio polisulfidai ir siera. Atmosferoje nuolatos žybčioja žaibai. Jupiterio atmosferos geometrinis albedas lygus 42%. Dėl didelio nuotolio nuo Saulės Jupiteris gauna 27 kartus mažiau šilumos negu Žemė. Jupiterio efektinė t-ra _135 K. Ji daug aukštesnė už tą t-rą, kurią turėtų atmosfera dėl Saulės kaitinimo. Tai rodo, kad Jupiteris turi vidinių šilumos šaltinių, ir dėl to išspinduliuoja _2 kartus daugiau energijos negu jos gauna iš Saulės. Jupiteris neturi kieto paviršiaus. Paviršiuje yra _17 000 km storio skysto mol. vandenilio sluoksnis, po to eina _44 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis, centre yra _10 000 km spindulio silikatų ir vandens, amoniako ir metano ledų branduolys. Centre medžiagos tankis 1.65 g/cm3, t-ra 25 000 K. Jupiterio magn. laukas _20 kartų stipresnis negu Žemės. Magn. ašis pasvirusi į sukimosi ašį _10.5 kampu. Jupiteris turi jonosferą (ji eina iki 3000 km aukščio) ir magnetosferą (į Saulę atgręžtoje pusėje ji eina per 50-100 Jupiterio spindulių). Aplink Jupiterį skrieja 16 palydovų ir plonas smulkių kietų dalelių žiedas (jo plotis _6000 km, storis _1 km, išorinio krašto nuotolis nuo Jupiterio paviršiaus _57 000 km). Jupiteris buvo žinomas jau senovėje. 1610 G. Galilėjas atrado 4 pirmuosius Jupiterio palydovus. Jupiterio tyrimai paspartėjo, prasidėjus tarpplanetinių stočių ir aparatų skrydżiams prie tolimų planetų. 1973 pro Jupiterį praskriejo JAV kosm. stotis Pioneer 10, 1994 – Pioneer 11, 1979 – Voyager 1 ir Voyager 2. 1985 Galileo tapo pirmuoju dirbtiniu Jupiterio palydovu. Šios stotys perdavė į Žemę Jupiterio, jo palydovų vaizdų, išmatavo Jupiterio magn. lauko stiprumą, ištyrė atmosferą, atrado naujų palydovų ir žiedą, patikslino palydovų mases, matmenis, paviršiaus sandarą.. Jupiterio palydovai: Metija, Adrastėja, Amaltėja, Tebė, Ija, Europa, Ganimedas, Kalista, Leda, Himalija, Lisitėja, Elara, Anankė, Karmė, Pasifė ir Sinopė.
Jupiterio charakteristika
Pusiaujo skersmuo 142 796 km
Ašigalinis skersmuo 133 800 km
Paplokštumas 0.063
Masė 1.899•1027 kg
(317.8 Žemės masės)
Vid. tankis 1.33 g/cm3
Laisvojo kritimo pagreitis pusiaujyje
(prie paviršiaus) 23.2 m/s2
Pabėgimo (II kosminis) greitis 57.6 km/s
Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas 9.925 h
Pusiaujo plokštumos posvyris
į orbitos plokštumą 3.1
Apskriejimo aplink Saulę periodas 11.862 m.
Sinodinis periodas 398.9 d
Nuotolis nuo Saulės:
afelyje
perihelyje
vidutinis816 mln. km
740 mln. km
778 mln. km
Ekscentricitetas 0.0485
Orbitos plokštumos posvyris
į ekliptikos plokštumą 1.31
Nuotolis nuo Žemės
didžiausias
mažiausias968 mln. km
588 mln. km
Raudonoji dėmėElipsinis 25 000 14 000 km dydžio Jupiterio atmosferos sūkurys, padidėjusio slėgio sritis (anticiklonas). Matoma 22 į pietus nuo pusiaujo. Debesys sukasi prieš laikrodžio rodyklę _14 h periodu. 1664 atrado R. Hukas, aprašė Dž. Kasinis.
Metija
Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 128 000 km, orbitinis periodas 0.295 d., skersmuo _40 km. Su Adrastėja skrieja beveik ta pačia orbita. 1979 atrado JAV automatinės tarpplanetinės stotys Voyager 1 ir Voyager 2. Pavadintas graikų deivės, pirmosios Dzeuso žmonos vardu.
Adrastėja
Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys – 129 000 km, orbitinis periodas – 0.298 paros. Su Metija skrieja beveik ta pačia orbita (ties Jupiterio žiedais). Netaisyklingos formos, maždaug 25 20 15 km dydžio. 1979 atrado JAV tarpplanetinės stotys Voyager 1 ir Voyager 2. Pavadintas Kretos nimfos, Dzeuso dukters, vardu.
Amaltėja