Kaip sudaryta negyvoji gamta
Kas yra mineralas
Ankstesnėse apybraižose akmenį – mineralą įvairių įvairiausioje aplinkoje. Negyvąją gamtą matėme šimtais visokiausių pavidalų. Ir vis dėl to mums buvo neaišku, ką šioje įvairioje ir sudėtingoje gamtoje reikia vadinti atskiru mineralu. Pasirodo, kad mūsų mokslas priskaičiuoja apie 3000 įvairių mineralų, bet maždaug 1500 iš jų sutinkama labai retai, ir tik 2-3 šimtai yra tie pagrindiniai su kuriais mes nuolat susiduriame. Šiuo atžvelgiu mineralų pasaulis lyg ir paprastesnis už gyvūnų ir augalų pasaulius, kuriuose yra šimtai tūkstančių įvairiausių genčių ir rūšių, be to kasmet jų skaičius didėja.
O vis dėl to, tyrinėjant mineralų pasaulį, susiduriama su daugeliu sunkumų ir kad tos pačios rūšies akmuo gali skirtingai atrodyti. Kodėl? Pasirodo, kad mineralai susideda iš labai smulkių dalelių, tarsi iš įvairių plytelių. Mes priskaičiuojame net 92 rūšis šių plytelių iš kurių sudaryta visa mus supanti gamta. Garsusis chemikas D. Mendelejevas pirmasis šias plytas — cheminius elementus — išdėstė į darnią lentelę, kuri ir pavadinti Mendelejevo vardu.
Pavyzdžiui, cheminiams elementams priskiriamos dujos — deguonis, azotas, vandenilis; metalai — natris, magnis, geležis, gyvsidabris, auksas; arba tokios medžiagos, kaip silicis, chloras, bromas ir kitos. Įvairūs šių elementų deriniai susijungia įvairiais kiekiais, sudaro tai, ką vadiname mineralu; pavyzdžiui, chloras ir natris duoda mums valgomąją druską, dvigubas kiekis deguonies su siliciu duoda titnagžemį, arba kvarcą, ir t.t.
Mineralas — tai gamtinis cheminių elementų junginys, susidaręs su natūraliu būdu, be žmogaus pagalbos. Tai savotiškas pastatas, pastatytas iš tam tikrų vienodo skaičiaus plytelių, bet nepakrika jų krūva, o būtent statinys, sukurtas, prisilaikant tam tikrų gamtos dėsnių. Tačiau mes gerai suprantame, kad iš tų pačių plytelių, netgi iš vienodo jų skaičiaus, galima pastatyti skirtingus pastatus. Todėl tas pats
-1-
mineralas gamtoje gali būti įvairiausiu pavidalu, nors iš esmės jis yra tų pačių cheminių elementų junginys.
Taigi įvairiausių cheminių elementų deriniai Žemėje sudaro 3000 įvairių pastatų — mineralų (kvarcas, druska, lauko špatas ir t.t.), o šie pastatai kaupdamiesi sudaro tai, ką vadiname uoliena (pavyzdžiui, granitas, klintis, bazaltas, smėlis ir pan.).
Mokslas, kuris tyrinėja mineralus, vadinamas mineralogija, kuris aprašo uolienas, — petrografija, o tas, kuris tyrinėja pačias plyteles ir jų klajones gamtoje, — geochemija…
DEIMANTAI
Labiausiai spindintys, visų nuostabiausias brangakmenis yra deimantas. Nei vienas kitas brangusis akmuo negali jam prilygti! Žėrintis, mirguliuojantis visomis vaivorykštės spalvomis, kiečiausias iš visų gamtoje esančių kūnų, neįveikiamas. Tačiau šį gražuolį akmenį matome ne tik juvelyrinės parduotuvės vitrinoje arba muziejuje, — deimantas reikalingas stikliui — juo raižo stiklą; įvairiausiuose dirbtuvėse deimantinis rėžiklis naudojamas visų subtiliausiems darbams. Deimantas ypač reikalingas grąžtams, kuriais gręžiamos uolienos ir akmenys. Pagaliau visur, kur reikia plonais pjūklais pjaustyti plieną arba kietus akmenys, kur reikia gerai nupoliruoti kietas plokšteles arba labai kietoje medžiagoje( netgi ir deimante)išgręžti tikslaus dydžio skyles, naudojami deimanto milteliai. Jeigu žmogui pavyko išrausti kalnuose dešimčių kilometrų ilgio tunelius, jeigu jis savo gręžimo instrumentais prasiskverbia į daugiau kaip 6 km gylį, jeigu jam pavyko pagaminti tokius smulkius prietaisus, kad padalas ir linijas ant jų galima įžiūrėti tik pro didinamąjį stiklą, — tai visa šitai buvo galima padaryti tik todėl, kad žmogus turi deimantą. Tad nenuostabu, jog daugiau kaip pusė šių brangakmenių dabar skiriama technikos reikalams, ir netgi visų negražiausi, neskaidrūs, sueižėję ir su priemaišomis akmenys yra naudojami.
-2-
Deimantas labai vertingas yra todėl, kad puikiai derinasi keletas jų savybių. Tai visų kiečiausias iš gamtoje esančių akmenų, jį galima draskyti, pjauti arba poliruoti tik kitu deimantu. Jo negalima ištirpdyti jokiame skystyje, kokį tik žino žmogus, išskyrus išlydytą metalą arba uolieną. Jis nedega paprastoje ugnyje, jį galima sudeginti tik aukštesnėje kaip 8000C temperatūroje salietros lydinyje. Pagaliau deimantas turi ypatingą savybę — išsklaidyti saulės šviesą, vadinasi, daryti tai, ką daro lietaus lašeliai sudarantys danguje ryškią spalvingą vaivorykštę. Nušlifuoti deimantai mirguliuoja kaip vaivorykštė ir žavi mus besikaitaliojančiomis oranžinėmis, mėlynomis akinančiomis spalvomis.