Dirbtinis apšvietimas Kad augalai normaliai augtų ir neštų didelį derlių, reikalingas atitinkamas apšvietimas. Kanapių auginimui apšvietimas turi ypatingai didelės reikšmės. Be abejonės, geriausias šviesos šaltinis (ir dar nemokamas!) yra Saulė. Deja, centrinės Europos geografinė padėtis neleidžia visapusiškai jo išnaudoti, ir ne tik dėl šviesos intensyvumo. Pavasarį ir vasarą apšviestumas visiškai pakankmas, net tokiam šviesą mėgstančiam augalui – jis viršija 100 000 liumenų. Bet kanapė pasižymi tuo, kad jos žydėjimą reguliuoja hormonai, o pastarieji gaminasi tik esant tam tikram fotoperiodui, tiksliau kai dienos trukmė lygi arba trumpesnė už nakties trukmę. Tokios apšvietimo sąlygos susidaro Spalio – Lapkričio mėnesiais, o tada jau būna per šalta. Taigi augintojui lieka kelios išeitys – auginti šiltnamiuose, ant palangės arba įsirengti auginimo kambarį su dirbtiniu apšvietimu. Būtent apie dirbtinio apšvietimo pasirinkimą ir įrengimą yra šis straipsnis.
Kokia šviesa geriausia? Kaip jau minėjau, geriausia šviesa augalui yra Saulės šviesa, bet jos sandėliuke nepasikabinsi. Kas dar be jos tinka augalams auginti? Pasirodo yra iš ko rinktis, bet pradžiai šiek tiek teorijos. Šviesą augalai naudoja kaip vieną iš pagrindinių energijos šaltinių. Sugerdami šviesos energiją augalai fotosintetina – t.y. gamina organines medžiagas iš neorganinių. Visų svarbiausia gamtos cheminė formulė: CO2 + H2O → C6H12O6 + O2. Taip augalas maitinasi ir auga. O fotosintezei reikalingiausias dalykas yra chlorofilas (be šviesos žinoma!). Kanapėse randami du svarbiausieji chlorofilai – a ir b. Jie sugeria skirtingą spektrinę sudėtį turinčią šviesą. 1- chlorofilas a; 2 – chlorofilas b
Tiksliai žinoma, kad chlorofilas a sugeria 420 nm ir 660 nm bangos ilgius, o chlorofilas b – 435 ir 643. Paveikslėlyje vaizduojamas šviesos spektras:
nm pakeitus į spalvinę temperatūrą Kelvino laipsniais ir sudėjus abu paveikslėlius į vieną, matoma, kad chlorofilas aktyviausias esant 5500 ir 2500 K spalvinei temperatūrai, čia pat surašyti lempų pavadinimai. Belieka išsirinkti tinkamiausią. Žvelgiant į gamtos sutvarkymus: pavasarį ir vasarą dominuoja melsva šviesa, tada kai aktyviausias vegetatyvinis augimas. Rudenį – daugiau raudonų tonų, tuomet bręsta žiedai ir vaisiai. Vyrauja teorija, kad UV spinduliai aktyvina THC gamybą. Tai neįrodyta, o kad UV nepanaudojamas chlorofilų – faktas. Todėl UV lempą įrengti tikslinga (jei išvis) tik žydėjimo metu. Be to MH lempos skleidžia šiek tiek UV.
Kiek reikia šviesos? Kaip išsiaškinome šviesos srauto vienetas – liumenas (lm). Užsienio augintojai naudojasi tokia formule – min 2000 (lm) / ft2, (2000 liumenų į kvadratinę pėdą). Pavertus viską SI vienetais gauname 21600 lm / m2. Patikėkit, kvadratinis metras yra daug. Dabar pažiūrėkime kokios lempos kiek liumenų skleidžia. Gyvsidabrio lempa čia įrašyta tam, kad visi matytų kokia ji beviltiška – net liuminisencinės jas lenkia. Kita vertus gyvsidabrinės lempos spektras visai tinkamas auginimui. Minėtas skaičius 21600 lm yra MINIMALUS šviesos kiekis. Rimtuose šiltnamiuose Olandijoje ir Kanadoje dažnai buna 50000 lm/m2 ir daugiau. Greičiausiai čia tinka paprasta taisyklė: kuo daugiau, tuo geriau.
Renkamės lempas Dabar kanapių augintojai dažniausiai renkasi iš trijų variantų, arba naudoja visas tris lempų rūšis skirtingais augalo augimo periodais. a) liuminisencinės (fluoroscentinės) arba dienos šviesos lempos; b) MH – metalų halidinės; c) HPS – (High Pressure Sodium) arba lietuviškai: didžiaslėgės dujošvytės natrio lempos (čia ne aš taip sugalvojau). Iš 3 pav. galime spręsti, kad labiausiai tinkamos lempos: MH arba HPS, bet augintojai naudoja ir liuminisencines. Taigi panagrinėkime kiekvienos jų pliusus ir minusus.
Liuminisencinės dažnai dar vadinamos fluoro Santykinai pigios ir patogios lempos, maža to: jos ir efektyvios. Šviesa jose sukuriama švytinčių dujų, vamzdelio viduje. Tai jau vienas šių lempų pliusas: švyti visas vamzdelis, taigi jos nėra taškinis šviesos šaltinis o tolygiai paskirstoma viso vamzdelio paviršiui. Kitas labai svarbus pliusas – šios lempos skleidžia labai mažai šilumos, dėl to gali būti laikomos arti augalo ir tai gali būti lemiamas veiksnys renkantis lempas. Trečias pliusas – jos pigios. Minusai: šviesos srautas net nepanašus į tą kurį teikia MH ir HPS. Pvz.: 18 w liuminisencinė skleidžia ~ 1150 lm, arba 400 w – 25000 lm, tuo metu MH – 36000 lm, o HPS – 46000 lm. Kitas minusas – šviesos spektras taip pat nėra tinkamiausias, ypač žydėjimui. Dar viena problema su kuria susiduria liuminisencinių lempų savininkai – jų aukščio reguliavimas, kadangi jų šviesos srautas nėra didelis, laikyti reikia kuo arčiau augalo, o augalui augant lempų aukštį reikia nuolat reguliuoti. Paskutinis nepatogumas – liuminisencines lempas reikia gana dažnai keisti. Būtent!!! Nors jos šviečia labai ilgai (praktiškai amžinai), bet su laiku jos tampa vis blyškesnės ir blyškesnės. Ir vis dėlto visiškai pamiršti šių lempų nederėtų: dėl savo vėsumo jas galima naudoti uždarose patalpose su silpnu ventiliavimu. Taip pat jos sėkmingai naudojamos ankstyvose augalo augimo stadijose, bei klonavimui. Liumisencinės lempos, iš kitų kanapių auginimui naudojamų
lempų išsiskiria tuo, kad galima pasirinkti norimą šviesos spektrinę sudėtį. Plačiai naudojamos klonavimui ir ankstyvose vegetacijos stadijose yra vadinamos „Cool White“, jų spalvinė temperatūra – 4500 K. Parduotuvėse dar galima rasti „Warm White“ ir „Daylight“, jų spalvinės temperatūros atitinkamai: 3000 K ir 3500 K. Pastarosios labiau tiktų žydėjimo periodui. Šioms lempoms būtinas kokybiškas reflektorius.
HID (High Intensity Discharge) arba Didelio Intensyvumo Iškrovos lempos Tai dažniausiai naudojamos (ir labiausiai tinkamos) kanapių augintojų lempos. Šios lempos turi keletą nenuginčijamų privalumų lyginant su liuminisencinėm: a) tinkamesnės šviesos spektrinė sudėtis; b) daugiau liumenų iš vieno vato; c) žymiai didesnis šviesos intensyvumas, del ko padidėja šviesos skvarba ir apšviečiamos apatinės augalo dalys. Taip pat vieną nenuginčijamą minusą: jos kaista, del to reikalingas efektyvesnis aušinimas. Rinkoje labiausiai paplitusios MH (Metalų halidinės) ir HPS (Didžiaslėgės dujošvytės natrio ) HID lempos. HPS lempos veikia panašiai, tik vietoj kvarcinio vamzdelio naudojamas keraminis (atlaiko didesnę temperatūrą) ir jis užpildytas natrio garais. MH Metalų halidinės lempos skleidžia šiek tiek melsvą šviesą. Jų spalvinė temperatūra – 4300 K. Tokiomis lempomis apšviečiami stadionai ir kartais – gatvės. Gaminamos nuo 100 iki 1000 W MH lempos, skleidžiančios nuo 8000 iki 125000 lm. Dėl savo melsvumo šios lempos labiau tinkamos vegetatyviniam auginimui. MH veikimo principas pagristuos tuo, kad didelės įtampos elektros srovė teka viduje esančio kvarcinio vamzdelio paviršiumi, o kvarcinis vamzdelis būna pripildytas metalų halidais (pvz. natrio jodidu). Iškrova matoma kaip šviesa plius UV spinduliai. HPS HPS lempos veikia panašiai, tik vietoj kvarcinio vamzdelio naudojamas keraminis (atlaiko didesnę temperatūrą) ir jis užpildytas natrio garais, o visa lempa – ksenono dujomis. Šios lempos neskleidžia UV spindulių. HPS būna nuo 70 iki 1000 W ir gali skleisti iki 145000 lm. Del savo spalvinės temperatūros (2200 K), jos labiausiai tinkamos žydėjimo periodu. Jei nėra galimybės naudoti dvi skirtingas lempas (MH ir HPS) vegetacijos ir žydėjimo metu, pasirenkama viena – HPS. Ir dar geriau tinka HPS Son Agro, kurių spektras „pagerintas“ t.y. papildomai „pridėta“ mėlynųjų spindulių. Auginant po MH lempomis augalas bus su trumpesniais tarpubambliais, vešlesnis. HPS padės sukrauti didesnius žiedus. Yra vertikalios ir horizontalios HID lempos. Pastarosios yra žymiai populiaresnės augintojų tarpe, nes skleidžia daugiau šviesos.
Reflektoriai ir ventiliatoriai Kadangi lempos šviečia į visas puses, o augalai dažniausiai auga tik iš vienos (iš apačios į viršų), tikslinga įtaisyti reflektorių, kuris atspindėtų šviesą ir nukreiptų ją į apačią. Dar gerai būtų auginimo kambarį padengti kokia nors gerai šviesą atspindinčia medžiaga: pvz., baltais matiniais dažais, aliuminio folija arba nusipirkite vaistinėje pirmosios pagalbos antklodę – tkrai veikia. Jei auginimo kambarys įrengtas su HID lempamis, iš karto verta pasirūpinti lempų ir droselių aušinimu: specifikacijose nurodoma, kad HPS lempos gali įkaisti iki 300 Co! Kompiuterių parduotuvėje pardavinėjami 80 mm arba 120 ventiliatoriai nuo 10 lt. Naudinga tokį ne vieną sumontuoti savo auginimo kambaryje. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai – atvėsinsinamos lempas ir pagerinama oro cirkuliacij kambaryje. Saugumo priemonės Kadangi žmogaus gyvybei pavojinga įtampa virš 36 V, augintojai stengiasi išvengti lemtingų klaidų montuodami savo sistemą. Nepalieka neįzoliuotų laidų, nežtrumpina jų. Dėl didelių temperatūrų lempas nepaliekamos arti lengvai užsidegančių daiktų. Visas balastas laikomas pakeltas nuo grindų. HID lempos neliečiamos pirštais, niekas nelaisto savo augalų kol įjungtos HPS ar MH lempos – menkiausias lašelis gali sukelti sprogimą.
Sėklos Vienas iš svarbiausių augalo kokybę įtakojančių faktorių – paveldėjimas, kurį sąlygoja sėklų kokybė. Net esant geriausioms auginimo sąlygoms, iš prastų sėklų išauga blogas derlius. Tačiau gauti gerų sėklų šiais laikais nėra sudėtinga – jos parduodamos internete. Daugybė tinklapių siūlo daugybę sėklų rūšių.
Paprastai, daiginant sėklas, sudygsta maždaug vienodas vyriškų ir moteriškų augalų kiekis. Tačiau didesnis azoto kiekis, daugiau šilumos, bei ilgesnės šviesos fazės skatina moteriškų augalų vystymąsi, todėl į visus šiuos veiksnius verta atkreipti dėmesį vos pradėjus auginti. Įvairiose sėklų parduotuvėse galima nusipirkti ir taip vadinamų „feminised“ sėklų. Pasėjus „feminised“ – nuo žodžio female (angl. moteris), – sėklų, visi išdygę augaliukai bus moteriškos giminės. Sėklų daiginimas nėra sudėtingas procesas. Yra keletas daiginimo būdų, ir visi jie pakankamai efektyvūs:
1. Daiginimas dirvoje. Atliekant viską teisingai, pastoviai palaikant dirvos drėgnumą bei šilumą, gaunami tikrai neblogi rezultatai. Vidutinė kambario temperatūra puikiai tinka daiginimui; šiuo atveju svarbiausia parinkti tinkamą dirvą. Vienas iš galimų pasirinkimų – durpių substratas, kuris gerai sugeria drėgmę ir ją išlaiko tol, kol pats išlieka drėgnas. Kitas galimas pasirinkimas – ta pati dirva, kurioje vėliau
augs augalėlis. Pasėjus sėklą, jokiais būdais negalima kasinėti žemės norint patikrinti, ar sėklos sudygo, nes taip galima jas lengvai pažeisti.
2. Daiginimas vandenyje. Šiuo atveju sėklos patalpinamos į geros kokybės, filtruotą vandenį, kuris kasdien keičiamas. Daiginant tokiu būdu, sėklos sudygsta tikrai greitai; pirmosios sudygusios ir vėliau, augdamos, išsiskiria iš savo broliukų ir sesučių tarpo aukštingumu, o užaugus ir nuėmus derlių, geresniu skrydžiu. 3. Daiginimas marlėje ar vatoje. Trečiasis daiginimo būdas – tai papildytas antrasis. Sėklos daiginamos tarp dviejų sudrėkintų marlės ar vatos sluoksnių. Svarbu nuolatos palaikyti medžiagos drėgmę, neduodant jai išdžiūti. Patartina, kaip ir antruoju atveju, pastoviai keisti vandenį, nes vandeniui užsistovėjus (o tai atsitinka gan greitai), jame atsiranda dumblas bei bakterijos, kurios sugeria visą deguonį, o kas atsitinka su sėklomis be deguonies žino tik Jah.
Sėklos paprastai dygsta nuo 2 iki 14 dienų. Pasirodžius 2-3 mm šakniai, sėklos labai atsargiai perkeliamos į tolimesnę auginimo terpę. Perkėlimas atliekamas taip: žemėje, kurioje toliau augs augalėlis, padaroma nedidelė, maždaug 1 cm gylio duobutė, į kurią įdedama sėkla, užpilama trupučiu dirvos, ir palaistoma. Geras sėklas galima saugoti iki trejų metų, o tinkamiausia vieta saugojimui – šaldytuvas, daržovių skyrius. Geros sėklos būna pakankamai tvirtos, stambios, rudos, pilkos, ar juodos spalvos. Suskilusios, mažos, žalios ar blankios spalvos sėklos paprastai nėra geros.