Kaunas vokiečių okupacijos metais
Mes dažnai girdime,rodos,paprastą,bet keliantį liūdnas mintis,bauginantį žodį-trem-tis.Bet ar iš tiesų suprantame jo neigiamą reikšmę paprastam miringajam?Manau,kad
nei vienas mano kartos žmogus negalėtų tvirtai pasakyti,kad ,,tremtis” jam geraisupra- ntamas žodis,kad jis jaučia jo tikrąją esmę.Mūsų žinios tėra teorinės,todėl,norint geri- iau suprasti,įsijausti į tremtinio naštą,reikia giliau panaršyti tremties labirintais.Ne ap- kasų labirintais,ožmogaus sąmonės ,minčių vingiais.
Tą ir nusprendžiau padaryti,kalbėdama su savo mamos draugės senele Ona Žukauskie-ne.Ši moteris gimė labai sunkiu Lietuvai laikotarpiu 1923-02-18.Ji baigė lietuvių pagrin-dinę mokyklą,tačiau toliau mokslų tęsti negalėjo,nes jų penkių asmenų šeima gyveno la-bai sunkiai.Mama Stefanija namuose augino mane ir jauniausią brolį Antaną.Mokėsi tik
Povilas.O dirbo tik tėvas staliumi vienoje mokykloje.Jo atlyginimas nebuvo didelis,o tai
Ir atsiliepė mūsų alkanoms burnoms,pasakoja moteris.Tuomet šeima gyveno Kaune,Bar-
Šausko gatvėje,sename aplūžusiame name.Dabar jo jau nebėra,teigė ji,ir nubraukė kar-
čią ašarą,riedančią skruostu.Kaiman sukako septyniolika metų,pasakoja toliau,birželio
mėnesį Kaunas sulaukė didžiosios nelaimės:tądien į miestą įžygiavo Sovietų Rusijos oku-
pacinė kariuomenė,prasidėjo liūdnas ir sunkus nelaisvės kelias.Kai buvo įvesta Raudonoji
Armija,Kaunas tapo pagrindiniu miestu,kuriame buvo leidžiami įsakymai griauti tai, kas
buvo sukurta per dvidešimt metų.Netrukus rusai uždarė visas lietuvių kultūrines įstai-gas.Negana to,iš parduotuvių lentynų dingo mums taip reikalingi maisto produktai,apran-
ga.Prekių atsargos buvo išgrobstytos ir išvežtos į Rusiją,prisimena ponia Ona Žukaus-
kienė.
Po metų (1941) prasidėjo Rusijos karas su Vokietija.Kaunas ir vėl tapo viena iš pagrin-dinių žygio krypčių.Ryte vokiečių aviacija puolė Kauno aerodromą,apmėtė jį bombomis,sudegino kai kuriuos pastatus.Atsimenu ,tą dieną buvo tiesiog siaubinga.Mane pažadino sprogimas,jis buvo labai stiprus,kaip vėliau sužinojau,vokiečiai sprogdino ir Aleksoto tiltą.Jis manbuvo labai brangus,kai jo netekau, širdije kažkotrūko.Vokiečių okupacija buvo sunki.Į išbėgusių rusų vietą plūste plūdo vokiečiai.Pastarieji stengėsi iš miesto išvežti tai,ko dar nebuvo spėję išplėšti rusai.Įsiviešpatavo vokiečiai,baisu buvo net iš namų išeiti.Maisto gauti buvo dar sunkiau nei rusų okupacijos metais.Vokiečiai įvedė maisto korteles,o prekyba visai sustojo.Iš kraututuvių pradingo paskutiniai maisto likučiai.Ir tada mūsųšeima pradėjo badauti.Laimei,viena žydė mums atnešdavo truputį duonos ir bulvių. Mes jai buvome be galo dėkingi
Vėliau vokiečiai ėmėsi ypatingų priemonių prieš žydų tautybės žmones.Visiems,ir mū-sų kaimynei,buvo įsakyta palikti miestą.Tačiau ji su trimis vaikais nespėjo išvykti iš Kau-no.Anksti rytą,apie šeštą valandą,į jos namelį įsiveržė vokiečiai,matyt,kažkas pamelavo,
kad jie yra komunistai nors iš tiesų taip nebuvo.Tada jie,neklausydami kalbų,paaiškinimų
bei maldavimų,nužudė ją ir du jos vaikus.Laimei vienas vaikų-Isakas-liko nepastebėtas,o vėliau mes jį priglaudėme.Žinoma,mūsų šeima labai rizikavo,tačiau negalėjome septyne-rių metų berniuko palikti name,į kurį bet kada gali užsukti vokiečiai.
Daugelis tuometinių žydų,kaip teigia moksliniai šaltiniai buvo suvaryti į devintąjį fortą
esantį apie 3 km į šiaurę nuo Vilijampolės.Ten vokiečiai 1941-1944m.buvo įrengę masinio žudymo vietą,kurioje sušaudė ir bendrose duobėse palaidojo apie 70,000 žmonių,dau-giausia žydų,kurie čia buvo gabenami ne tik iš Vilijampolės geto,Kauno ir visos Lietuvos,
bet ir iš svetimų kraštų:Olandijos,Vengrijos,Austrijos,Čekoslovakilos,Prancūzijos.Nelai-
mingieji buvo laidojami dideliuose 200 m ilgio,3m pločio,ir 2mgylio grioviuose.Neretai čia per dieną sunaikindavo iki kelių tūkstančių žmonių.Kartais varomos žmonių kolonos
priešakys jau būdavo pasiekęs devintą fortą,o jos galas dar būdavo Vilijampolėje.Paju-tę pralaimėsią karą, vokiečiai forto apylinkes aptvėrė aukšta lentų tvora,ėmė kapus at-
kasinėtiir lavonus deginti.Kad nebūtų šio darbo liudininkų,čia dirbusius darbininkus su-naikindavo.