Turinys :
Įvadas 3
Kelių transporto produkcijos esmė 3
Keliai ir kelių transportas 3
Krovinių vežimas 5
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava’’ 7
Asociacija ,,Lietuvos keliai’ 8
Kelių transportas 9
Transporto ir kelių tyrimo institutas 10
Naudota literatūra: 12
Įvadas
Transportas – viena iš didžiausių ir reikšmingiausių sparčiai Lietuvoje
besivystančio ūkio sričių. Lietuvos geografinė padėtis, leidžianti jai būti
pagrindiniame krovinių transporto koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų, lemia
poreikį giliau išmanyti ir taikyti transportą reguliuojančius nacionalinius
bei tarptautinius teisės aktus bei teismų praktiką, kitus teisės šaltinius.
Atsižvelgiant į jų specifiką bei reikšmę šalies ūkiui, transporto
visuomeniniai santykiai yra reguliuojami ne tik dispozityvaus teisinio
reguliavimo, bet ir imperatyvaus reguliavimo metodais.
Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes,
racionaliai išdėstant ir patenkinant viso pasaulio gyventojų susisiekimo
poreikius. Transportas yra esminė priemonė vykdant prekių ir paslaugų
mainus tarp žmonių, valstybių (importas, eksportas), vežimus tarp įmonių,
rajonų, šalių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė transporto sistemos
vystymąsi laiko prioritetiniu, reikalaujančiu daug pastangų, milžiniškų
investicijų ir laiko. Ypač vidaus transporto problemos tapo aktualios ir
svarbios stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu ir Lietuvos transporto
infrastruktūros integravimas į bendrą Europos transporto sistemą.
Transporto sektorius vaidina svarbų vaidmenį šalies bei tarptautinėje
ekonomikoje. Lietuvoje transportas sukuria maždaug 8 proc. šalies bendrojo
vidaus produkto, šalies transporto įmonės sėkmingai pasinaudoja turimais
pranašumais bei geografine šalies padėtimi. Tikėtina, jog ateityje,
plėtojantis užsienio ekonominiams ryšiams, transporto bei kitų
infrastruktūros sektorių vaidmuo didės. Vienas iš svarbių veiksnių,
ateityje įtakosiančių Lietuvos transporto įmonių veiklą, bus Lietuvos
integracija į ES, su ja susijęs rinkos liberalizavimas, reguliavimo normų
bei investicinių projektų įgyvendinimas
Kelių transporto produkcijos esmė
Kelių transporto produkcija yra krovinių ir keleivių vežimai.
Transportas nesukuria naujų produktų, naujų daiktų, o tik gabena
produkcijas, kurios sukurtos pramonėje ar žemės ūkyje.Transportas,
gabendamas šią produkciją, atlieka materialinį procesą – šios produkcijos
vietos pakeitimą,jos pristatymą vartotojui. Kelių transportas, gabendamas
krovinius, toliau tęsia gamybos procesą paskirstymo srityje, o veždamas
keleivius, tenkina žmonių susisiekimo poreikius, t.y. dalyvauja aptarnavimo
srityje. Vežimo produkcijos vertė sukuriama taip pat, kaip ir kitose
materialinės gamybos šakose. Krovinių ir keleivių vežimui sunaudojamas:
gyvasis darbas, t.y. kelių transporto darbuotojų, dalyvaujančių vežimų
procese, darbas; sudaiktintas darbas, t.y. ankstesnis darbas, sunaudotas
gaminant transporto priemones, degalus, atsargines dalis ir t.t.
Krovinio vežimo vertė pridedama prie krovinio gamybos vertės. Gabenant
produkciją, susidaro transportinės sąnaudos, pakinta produkcijos vertė.
Kelių transporte išskiriamos vežėjo (kelių transporto įmonės) ir
užsakovo (transporto paslaugų pirkėjo) rinkos. Vežėjo rinkai būdinga tai,
kad paklausa viršija pasiūlą(iš čia rezultatas – vežėjų diktatas, deficito
didėjimas), o užsakovo rinkai būdingi pasiūlos viršijimas, vežėjų
konkurencija. Dėl to ir susidaro siūlomų transporto paslaugų perteklius
rinkoje.
Keliai ir kelių transportas
Didžiausią įtaką bendram vežimų apimties augimui turi kelių
transportas. Kelių transportas išsiskiria ne tik didžiausiais augimo
tempais, bet ir užima didžiausią lyginamąją dalį bendrame transporte (tkm).
1999 m. jam teko net 76,9% visų pervežamų krovinių (neskaitant oro, jūrų
bei vamzdynų transporto).Kelių transportas išlaiko dominuojančią poziciją
tiek vidaus, tiek ir tarptautiniuose pervežimuose, tačiau jei vidaus
pervežimuose jam tenka net 83,9% pervežamų krovinių, tai tarptautiniuose –
tik 58,8%. Pastaruosiuose santykinai didesnė reikšmė tenka geležinkelio ir
vidaus vandenų transportui. Bendrosios kitimo tendencijos tiek vidaus, tiek
tarptautiniuose pervežimuose išlieka tos pačios, t.y., auga kelių
transporto lyginamoji dalis. Esminę įtaką tarptautiniam krovininiam
transportui turi fiskalinio derinimo, konkurencijos sąlygas
reglamentuojantys ES teisės aktai, reglamentuojantys naftos produktų akcizo
normas, kelių mokesčius, krovininių transporto priemonių, kaip verslo
vieneto,laisvą judėjimą. Lietuvos Respublikos kelių transporto srityje
pastaraisiais metais vyko žymūs poslinkiai, kurie sudarė prielaidas
įsiterpti į Europos Sąjungos rinką, pasiekti svarbiausių jos tikslų:
laisvo
žmonių ir prekių judėjimo. Lietuvos krovininis kelių transportas yra
privatizuotas. LR Susisiekimo Ministerijos Departamentas, vykdydamas jam
patikėtus uždavinius, rengia kelių transporto įstatymų ir kitų teisės aktų
projektus, derina juos su Europos Sąjungos teisės aktais ir atitinkamomis
tarptautinės teisės normomis; dalyvauja įgyvendinant šalies kelių ir kelių
transporto integracijos į Europos Sąjungą politiką; dalyvauja formuojant ir
įgyvendinant Baltijos jūros valstybių regioninę politiką kelių ir kelių
transporto srityje; palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis
institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, atstovauja jose Lietuvos
Respublikai; rengia tarptautinių sutarčių projektus, nustatyta tvarka
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ministro pavedimu atstovauja Lietuvos
Respublikai užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose; kartu su
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja paslaugų visuomenei
teikimo (keleivių vežimo) politiką kelių transporto srityje; vykdo kelių ir
kelių transporto valstybinį valdymą; nustatyta tvarka rengia, derina
Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, susisiekimo ministro
įsakymų ir kitų teisės aktų projektus, reglamentuojančius kelių ir kelių
transporto veiklą; įgyvendinant tarpvalstybines sutartis kelių transporto
srityje planuoja ir organizuoja šiose sutartyse nustatytų jungtinių
komitetų (komisijų) posėdžius ir juose atstovauja bei nustato kelionės
leidimų užsienio valstybių vežėjams atvykti į Lietuvos Respubliką rūšis,
formas ir jų kvotas (limitus); formuoja tarptautinio keleivių ir krovinių
vežimo leidimų išdavimo sistemą Lietuvos Respublikos vežėjams.
Kelių transporto sektoriaus veiklą reglamentuoja daugiau nei 30 LR
teisės aktų, kurie suderinti su ES teisės aktais. Pagrindiniai iš jų yra:
Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Kelių transporto kodeksas; Kelių
įstatymas; Kelių fondo įstatymas. Pagrindiniai galiojantys poįstatyminiai
aktai yra: Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės, Keleivių ir
bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, Keleivių tarptautinio vežimo
kelių transportu taisyklės, Krovinių vidaus vežimo kelių transportu
taisyklės, Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės, Kelių
transporto priemonių valstybinių techninių apžiūrų taisyklės; Kelių eismo
taisyklės ir kt. Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo
ministerija ir savivaldybės. Susisiekimo ministerija pagal savo
kompetenciją rengia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims
privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir
keleivių bei krovinių vežimą. Kelių transporto politiką formuoja Kelių ir
kelių transporto departamentas, kurio pagrindinės veiklos kryptys:
-formuoti ir įgyvendinti bendrą valstybės kelių transporto politiką;
– rengti teisės aktus, reglamentuojančius kelių transporto veiklą;
– rengti ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos tarpvalstybines sutartis
dėl keleivių ir krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu;
– atstovauti Susisiekimo ministeriją dvišalėse ir daugiašalėse
tarpvalstybinėse ir tarptautinėse derybose su užsienio valstybių įgaliotais
atstovais;
– formuoti licencijavimo politiką kelių transporte;
– dalyvauti formuojant kelių transporto integracijos į Europos Sąjungą
politiką;
– bendradarbiauti su kitų valstybių valdančiomis įstaigomis kelių
transporto srityje.
Kelių transporto politikos įgyvendinime tiesiogiai dalyvauja
Susisiekimo ministerijai pavaldi http://www.lra.lt, kuriai yra pavesta
rūpintis valstybinės reikšmės kelių priežiūra, analizuoti eismo intensyvumo
augimo dinamiką, įgyvendinti eismo saugą gerinančias priemones, įgyvendinti
investicinius projektus, administruoti kelių fondą. Valstybinės reikšmės
kelių tinklo priežiūrai, remontui ir kelių tinklo plėtrai kas metai
panaudojami 500-600 mln. Lt. Šeši pagrindiniai Lietuvos magistraliniai
keliai yra įtraukti į Europinės reikšmės magistralių tinklą (“E”
kategorija). Valstybinės reikšmės kelius prižiūri ir remontuoja 10
valstybės įmonių “Regiono keliai” ir valstybės įmonė “Automagistralė”,
kuriose dirba 4,4 tūkst. žmonių. 1997 metais Lietuvos automobilių kelių
direkcija pradėjo įgyvendinti Via Baltikos ir Greitkelių investicinius
projektus, o 1998 metais – Žvyrkelių projektą. Jų vertė – 735 mln. Lt, o
tikslas – integruoti Lietuvos kelių sistemą į ES kelių tinklą. Šie
projektai finansuojami iš Kelių fondo ir tarptautinių finansinių
institucijų paskolų. http://www.vkti.lt atlieka kelių transporto
verslininkų ir vežėjų veiklos valstybinį reguliavimą, priežiūrą ir
kontrolę. Vienas iš inspekcijos tikslų – užtikrinti visiems kelių
transporto versle dalyvaujantiems subjektams vienodas konkurencijos
sąlygas. Inspekcija gina transporto vartotojų interesus, užtikrindama
įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių kelių
veiklą,
laikymąsi. Integravimosi į Europos Sąjungą proceso eigoje Lietuvos kelių
transporto sektoriuje didelis dėmesys skiriamas transporto politikos,
atitinkančios Europos Sąjungos direktyvoms šioje srityje, formavimui. Šiuo
metu yra su 34 Europos ir Azijos valstybėmis pasirašytos sutartys dėl
tarptautinių krovinių ir keleivių vežiojimų kelių transportu. Lietuvos