Kova su nelegalia programine įranga praktinių pavyzdžių analizė
5 (100%) 1 vote

Kova su nelegalia programine įranga praktinių pavyzdžių analizė

Turinys:

Įvadas

Programinės įrangos sąvokos apibrėžimas

Nelegali programinė įranga

Nelegalios programinės įrangos platinimo ir naudojimo būdai

Kova su nelegalios programinės įrangos platinimu ir naudojimu

Praktiniai pavyzdžiai taikomi Lietuvoje

Praktiniai kovos būdų pavyzdžiai Europoje

Naudojami būdai kovoje su “kompiuteriniais piratais” Jungtinėse Amerikos Valstijose

Legalios programinės įrangos apsauga nuo neteisėto platinimo ir naudojimo

Išvados

Summary

Literatūros šaltiniai

ĮVADAS:

Informacinės technologijos priemonės vis sparčiau įgauna didelę reikšmę žmonių darbe bei kasdieniniame gyvenime. Tyrimų bendrovės “TNS Gallup” atliktais tyrimų duomenimis Lietuvoje 2007 m. pradžioje nešiojamus ar stalo kompiuterius turėjo 43 % šalies gyventojų, o 7 iš 10 kompiuterių buvo prijungti prie interneto tinklo . Tačiau Europos Sąjungos statistikos agentūros “Eurostat” 2006 m. tyrimo duomenimis Lietuvoje prie interneto prisijungusių namų ūkių dalis buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje ir siekė 35 % visų apklaustųjų (didžiausia procentinė dalis prisijungusių namų ūkio vartotojų buvo Nyderlanduose – 80%, o mažiausia Graikijoje – 23 %). Kompiuteriai bei ryšio technologijos labai palengvina darbą, bendravimą bei bendradarbiavimą, tačiau kartu jos atneša ir daug naujų grėsmių vartotojams t.y. skatina kreditinių ir atsiskaitomųjų banko kortelių informacijos vagystes, asmens duomenų vagystes, kompiuterinius virusus, amoralaus turinio, visiems prieinamą informaciją ir sukelia daugelį kitų problemų, žeidžiančių tiek atskirą individą, tiek pačią visuomenę.

Kadangi pasaulinis kompiuterinis tinklas leidžia bendrauti tarpusavyje nepaisant fizinių atstumų, tokiu būdu peržengdama valstybių sienas, tampa globalia problema. Todėl paskutiniu metu pastebimas didžiulis tarptautinės bendruomenės susidomėjimas programinės įrangos apsaugos klausimu. Tarptautinės organizacijos priima kovos su nelegalia programine įranga strategijas, veiksmų planus, kurių paskirtis padėti “kompiuterių piratų ” alinamoms valstybėms. Verslo programų aljansas , Tarptautinis intelektinės nuosavybės aljansas , Europos Sąjungos institucijos ir kt. deda dideles pastangas bandydamos suteikti tinkamą pagalbą savo narėms bei partnerėms. Tačiau savaime suprantama, kad visam šiam procesui reikalinga pačių šalių iniciatyva.

Kiekvienas vartotojas, nepriklausomai ar jis yra pavienis vartotojas namuose ar valstybės tarnautojas, įmonės ar įstaigos darbuotojas turi pasirūpinti savo duomenų bei kompiuterio apsauga. Pirmiausia kompiuterio programinės įrangos ir antivirusinės programos legalumu bei savo duomenų viešinimo internete.

Reikia suprasti, kad apsauga reikia rūpintis nuolat, nes tai procesas, o ne galutinis rezultatas. Sparčiai besivystant šiuolaikinėms technologijoms, norint užtikrinti saugumą turi būti nuolatos kompleksiškai naudojamos administracinės, techninės bei programinės priemonės. Tačiau šimtaprocentinis saugumas neegzistuoja, o bandymas jo siekti yra labai brangus ir sudėtingas procesas.

Darbe nagrinėjami tarptautiniai praktiniai pavyzdžiai kovoje su nelegalios programinės įrangos platinimu bei naudojimu ir legalios programinės įrangos apsaugos būdai kaip gerieji pavyzdžiai, kurie Lietuvai gali padėti efektyviai kovoti su “kompiuteriniais piratais” bei šviesti šalies gyventojus apie kylančius pavojus susijusius su nelegalios programinės įrangos naudojimu ir pan. Ši tema pasirinkta, kaip ypač aktuali Lietuvai dėl savo aukšto nelegalios programinės įrangos platinimo bei naudojimo rodiklio tarptauniniame lygmenyje (IIPA 2007 m. duomenimis 59 % visos programinės įrangos buvo nelegali ).

Darbo tikslas – palyginti Lietuvos, Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kovos būdus su nelegaliu programinės įrangos platinimu bei naudojimu, ir remiantis JAV bei Europos gerąja patirtimi, pasiūlyti, kaip būtų galima patobulinti Lietuvoje egzistuojančias priemones šioje srityje.

Uždaviniai:

1) Apibrėžti kas yra nelegali programinė įranga;

2) Bendrais bruožais pristatyti nelegalios programinės įrangos platinimo ir naudojimo būdus;

3) Apžvelgti pagrindines priemones Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, taikomas kovoje su nelegalios programinės įrangos platinimu bei naudojimu;

4) Pristatyti praktinius pavyzdžius, kurie yra naudojami apsaugoti programinę įrangą nuo jos nelegalaus panaudojimo ir platinimo.

1. PROGRAMINĖS ĮRANGOS SĄVOKOS APIBRĖŽIMAS

Norint tvarkyti kompiuteryje esančią informaciją, nepakanka tik sukomplektuoti kompiuterį iš įvairių techninės įrangos komponentų. Tam, kad kompiuteris apdorotų informaciją reikalinga programinė įranga – tam tikra programų sistema – valdanti kompiuterio įrenginius ir atliekanti naudotojui reikalingą darbą.

Dažniausiai programinę įrangą kuria kvalifikuoti inžinieriai – programuotojai, ir tik nedidelę dalį kuria patys programų naudotojai. Programinė įranga yra nuolat tobulinama, nes ji greitai sensta ir tampa nebereikalinga, nes netenkina didėjančių poreikių, o viena iš pagrindinių programinės įrangos paskirčių – kad vartotojui naudotis kompiuteriu būtų kiek galima paprasčiau ir efektyviau.

Programinė įranga yra skirstoma į kelias rūšis:

1) Komercinės programos (ang.
commercial software4). Dauguma programų platinamos komerciniu pagrindu. Jos parduodamos gamintojo nustatyta kaina – dažniausiai visi vartotojai moka vienodai (bet pvz.: kai kurių pavadinimų Microsoft programinė įranga yra gaminama, parduodama ir platinama pagal specialias licencijas, kurios suteikia nuolaidas, ir yra skirta švietimo ir valstybės įstaigoms, akademiniai produktai yra pažymėti žodžiais „akademinė laida“ (ang. academic edition)), jie negali programoje nieko pakeisti, patobulinti. Komercinės programos paprastai parduodamos pakuotėse, kuriose būna kompiuteriniai kompaktiniai diskai, dokumentai, tame tarpe ir vartotojo vadovas, registracijos/produkto aktyvavimo kortelė ar kodai ir pan. Vienos iš populiariausių komercinių programų yra Microsoft Windows, Microsoft Office, Corel Draw ir kt.

2) Nemokama programinė įranga (ang. freeware5). Šios platinamos nemokamai. Dažniausiai šios programos būna sukurtos sau, o vėliau perduotos bendram naudojimui. Kartais nemokamas platinimas naudojamas kaip priemonė konkurencinėje kovoje. Kai kuriais atvejais programos kūrėjai nurodo, kad jų sukurta programa yra nemokama individualiems vartotojams. Organizacijos, kurios nori ją vartoti, turi nusipirkti atitinkamą licenciją. Nemokamos programos paprastai platinamos elektroniniu paštu, internetu, o kartais parduodamos kompiuteriniuose kompaktiniuose diskuose ir diskeliuose, kurių kainą sudaro informacijos laikmenų kaina ir informacijos perkėlimo į juos išlaidos.

Nemokomoms programoms taip pat priskiriamos atvirosios (atviro kodo) programos (ang. open source6), kurias naudotojas gali pats tobulinti, pritaikyti pagal savo poreikius. Kartais pradedančiajam vartotojui siūloma susimokėti už tam tikras paslaugas – gauti jau sukomplektuotą atvirųjų programų rinkinį informacinėje laikmenoje su instrukcijomis, knygutėmis ir pan. Populiariausios tokio tipo programos yra Linux, Blender ir kt.

3) Sąlyginai nemokamos programos (ang. shareware7). Ši programinės įrangos rušis užima tarpinę padėtį tarp nemokamų ir komercinių programų. Šias programas galima gauti ir išbandyti nemokamai (ribotam laikotarpiui arba tik su daliniu funkcionalumu), bet norint jas naudoti nuolatos, reikia programos kūrėjams arba platintojams sumokėti atitinkamą, dažniausiai nedidelę, pinigų sumą. Platintojai arba kūrėjai gavę šį užmokestį, atsiunčia registracijos raktą (simbolių kombinaciją), leidžiantį naudotis papildomomis programos galimybėmis. Tokioms programos priskiriama WinZip, Nero ir kt.

Programinė įranga skiriasi nuo kitų prekių tuo, kad ji yra iš esmės ne materialus, bet intelektualus produktas, kurį labai lengva kopijuoti. Todėl perkant programinę įrangą yra perkama ne pati programinė įranga, o teisė ja naudotis, dar vadinama licencija. Tad programinė įranga naudojama legaliai, jei naudojamai kopijai yra įsigyta licencija. Licencija taip pat apibrėžia, ką vartotojas gali ir ko negali daryti naudodamas programinę įrangą.

Licencija nėra laikmena, kurioje yra programinės įrangos diegimo programa, kai kuriais atvejais laikmenos taip pat būna ir licencijos, bet tada jos yra gamintojo pažymėtos specialiais holografiniais paviršiais. Tačiau dažniausiai licencija yra arba specialus lipdukas arba atskiras dokumentas, kurie yra gaunami perkant programinę įrangą iš gamintojo autorizuotų pardavėjų.

2. NELEGALI PROGRAMINĖ ĮRANGA

Neteisėtas programinės įrangos kopijavimas ir platinimas t.y. neturint tam licencijos, vadinamas klastojimu arba piratavimu, ko pasekoje neteisėtu būdu įsigyta programinė įranga vadinama – nelegalia programine įranga, kuri yra ne tik intelektualinės nuosavybės neteisėtas naudojimas bet ir nesumokami mokesčiai valstybei. Programinės įrangos piratavimas, tai visame pasaulyje išplitusi epidemija, kurią pažaboti yra itin sunku dėl šiuolaikinių technologinių galimybių, kurios sudaro palankią terpę kompiuteriniams nusikaltimams.

Nelagalios programinės įrangos platinimas ir naudojimas turi daug neigiamų pasėkmių ne tik paprastam vartotojui bet ir valstybei. Dėl negalios programinės įrangos kopijavimo prarandamos darbo vietos bei užsienio investicijos, kurios skiriamos naujų technologijų, programų kūrimui, įdiegimui ir pan. to pasekoje sulėtėja ir šalies technologijos raida. Daroma žala teisėtos programinės įrangos gamintojams, pardavėjams bei platintojams, platinamų kanalų plėtrai, efektyvumui ir sėkmiai, nes konkuruojama su piratinėmis programomis, kurių išlaidos gaminant piratinę produkciją praktiškai lygios nuliui.Nukenčia ir vartotojas, kuris negauna jam priklausančio aptarnavimo, dokumentacijos ir smarkiai rizikuoja pasigauti “kompiuterinį virusą”, kuris gali nesugrąžinimai sunaikinti visą informaciją esančia kompiuteryje, taip pat piratinė programinė įranga neturi jokių kokybės garantijų, todėl tikėtina, kad nusipirkus piratinę programą ji neatitiks visų legalios programinės įrangos standartų bei gali būti nefunkcionali t.y. ją įdiegus neveikti ar po kurio laiko nebeveikti. Šalies viduje plečiasi šėšėlinė ekonomika ir valstybė negauna biudžetinių pardavimų ir pajamų mokesčių įplaukų. BSA trečiojoje metinėje ataskaitoje apie piratavimą visame pasaulyje nurodoma tokia prarastų lėšų statistika (pav. 1) [5., p. 6].

pav. 1

2.1. Nelegalios programinės įrangos platinimo ir naudojimo būdai

Dėl dažniausiai per didelės legalios programinės įrangos kainos ir dėl atsiradusių galimybių kompiuteriu lengvai ir greitai padaryti tikslią programos kopiją, programinės įrangos nelegalus naudojimas yra ypač paplitęs. Piratavimo atvejai aptinkami visur: paprastų vartotojų namuose, mokyklose, verslo įmonėse ir valstybės institucijose, apima kompiuterio vartotojus bei profesionalus, kurie užsiima didmenine vogtos programinės įrangos prekyba. Programinės įrangos piratai ne tik vagia iš bendrovių, kuriančių programinę įrangą, bet pažeidžia visų naudotojų teises dėl mažesnių lėšų, skirtų naujos programinės įrangos tyrimui ir tobulinimui.

Didėjant kompiuterių ir interneto naudotojų skaičiui visame pasaulyje, taip pat dažnėja ir piratavimo atvejų (pav. 2) [5., p. 2].

pav. 2

Yra skiriami keli pagrindiniai nelegalios programinės įrangos naudojimo būdai:

1) Galutinio vartotojo piratavimas:

Šiam nelegalaus programinės įrangos naudojimui priskirami programinę įrangą gaminančių įmonių darbuotojai, kurie atgamina programinės įrangos kopijas be leidimo, vienos licencijuotos kopijos diegimas keliuose kompiuteriuose, programų versijų atnaujinimas neturint licencijuotos versijos, kurią reikia atnaujinti, akademinės ar kitos ribotos, ar neskirtos mažmeniniai prekybai programinės įrangos įsigijimas be licencijos komerciniam naudojimui. Kartais programa skolinama iš kolegos ar bičiulio, kuris “geraširdiškai” padėdamas pastarajam, “atlieka jam meškos paslaugą”. Vartotojas nesuvokia, kad čia skriaudžia pats save, apribodamas savo teises į lengvatinį programos versijos atnaujinimą, programos dokumentaciją, riziką, kad duomenys, kaupti ne vienerius metus, gali būti pažeidžiami virusų.

2) Klientas-Serveris: per didelis naudotojų skaičius:

Šis piratavimo būdas atsiranda tada, kai per daug darbuotojų tinkle naudoja centrinę kompiuterių programos kopiją vienu metu. Vartotojai, kurie turi vietinį tinklą, turi turėti licenciją, kurioje nurodytas galimų programinės įrangos kopijų skaičius. Jei yra daugiau vartotojų nei leidžia licencija, tai laikoma „per dideliu naudotojų skaičiumi”.

3) Piratavimas internete:

Ši piratavimo rūšis nesuvaldomu greičiu plinta ne tik vidiniais kanalais, bet ir tarptautiniu mastu. Tokiu būdų programinė įranga yra atsiunčiama internetu, tačiau pirkimo taisyklės galioja tiek prekiaujant internetu, tiek perkant parduotuvėse, todėl parduodant internetu neturint licencijos – piratavimas. Dažniausiai internetu nelegaliomis programinėmis įrangomis prekiauja neteisėtos svetainės, kurios suteikę galimybę nemokamai atisiųsti reikiamą programinę įrangą arba apsikeisti turimomis, taip pat interneto aukcionai, kurie siūlo įsigyti nelicincijuotą programinę įrangą, kurios kaina prilygsta legalios programinės įrangos kainai. Kompiuterių tinklai (P2P – ang. peer–to-peer8), kurie įgalina neteisėtą autorių teisės saugomų programų atsisiuntimą (pvz.: Kazaa).

4) Įrašymas į kietąjį diską:

Kai kurios kompiuterinės kompanijos, bandydamos prisivilioti vartotoją, parduodamos kompiuterį, nemokamai instaliuoja nelegalias operacinių ar kitų taikomųjų programų kopijas. Tokie pardavėjai niekada nepateikia vartotojui originalių laikmenų, dokumentacijos ar produkto licencijos, kuri visuomet pridedama prie originalo. Asmeninių kompiuterių gamintojai arba originalios įrangos gamintojai (ang. Original Equipment Manufacturers – OEM) dažnai su Microsoft yra pasirašę susitarimus, jiems leidžiančius platinti OEM programinę įrangą. OEM programinė įranga yra speciali programinės įrangos versija, kuri turi būti platinama ją iš anksto įdiegus asmeninio kompiuterio kietajame diske – ji įdiegiama kompiuterio gaminimo metu arba susiejama su kompiuterio aparatine įranga. OEM programinės įrangos negalima platinti be atitinkamo asmeninio kompiuterio ar aparatinės įrangos.

5) Programinės įrangos klastojimas:

Tai neteisėtas autorių teisės saugomų kūrinių kopijavimas ir pardavimas siekiant tiesiogiai imituoti originalų kūrinį. Kai kuriose užsienio šalyse egzistuoja ištisi fabrikėliai, kurių produkcijos tinklas išsiraizgęs po visą pasaulį. Programinės įrangos pakuotės atveju, paprastai kompaktinių diskų (CD) ar diskelių kopijos, bei pati pakuotė, naudojimo vadovai, licencinės sutartys, etiketės, registracijos kortelės ir saugumo elementai yra suklastoti. Taip pat programinės įrangos nuomą užsiimantys asmenys, neturintys licencijos tokiam darbui užsiima piratavimu.

Nelegalios programinės įrangos naudojimas bei platinimas yra glaudžiai susiję veiksmai, tačiau viena iš šiuo metu sparčiausiai populerėjančių platinimų, kaip ir naudojimo būdų yra internetas, internetinės skelbimo lentos, internetiniai aukcionai. Internetas suteikia galimybę perkelti kūrinius iš vieno kompiuterio į kitą, nenaudojant kietųjų laikmenų, ir esant nedidelei pažeidimo nustatymo rizikai. Piratavimas, kuris anksčiau reikalavo sudėtingų kompiuterių kodų žinojimo, dabar pakeičiamas vienu pelės klavišo spustelėjimu. Ženklus asmenų, turinčių prieigą prie interneto, augimas sukelia augančią programinės įrangos piratavimo rinką. Microsoft Corporation duomenimis daugiau nei 60%
interneto svetainėse parduodamos programinės įrangos yra suklastota, o daugiau nei 90% programinės įrangos parduodama pažeidžiant leidėjo licencinę sutartį. Nustatyta, kad 280 tūkstančių interneto puslapių pateikia informaciją apie piratines taikomąsias programas [6.].

3. KOVA SU NELEGALIOS PROGRAMINĖS ĮRANGOS PLATINIMU IR NAUDOJIMU

Norint užkirsti kelią nelegalios programinės įrangos platinimui bei naudojimui pirmiausia turi būti sukurta efektyvi apsaugos sistema, neleidžianti “kompiuteriniams piratams” naudotis spragomis esančiomis teisinėje bazėje, įmonių gaminančių, platinančių programinę įrangą viduje ir pan. Vieningos apsaugos sistemos sukūrimui reikia ne tik ne vienerių metų bet ir didelių investicijų bei atskirų institucijų ir vartotojų tarpusavio bendradarbiavimo.

Kol nėra sukurtos apsaugos sistemos leidžiančios nesibaiminti dėl didėjančių nelegalios programinės įrangos skaičių, kiekviena šalis kuria priemones kovai su “kompiuteriniais piratais”. Kiekviena šalis priima tokius teisės aktus ir kitas priemones, kurių gali prireikti pagal jos vidaus teisę nustatyti baudžiamajai atsakomybei už sąmoningą ir neteisėtą prieigą prie visos kompiuterinės sistemos ar jos dalių.

3.1. Naudojami būdai kovoje su “kompiuteriniais piratais” Jungtinėse Amerikos Valstijose

Programinės įrangos industrija pradėjo kurtis vėlyvaisiais 1950 m. kai privataus sektoriaus kompanijoms atsirado poreikis naudoti programas, kurios palengvintų jų kasdieninį darbą. Pirmieji pradėję kurti bei siūlyti savo programas buvo du, Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai Elmer Kubie ir John W. Sheldon, kurie 1955 m. įkūrė savo įmonę “Kompiuterių naudojimo koorporacija”9[7.]. Pradžioje jų programos buvo kuriamos pramoniniam naudojimui, o pirmeji personaliniai kompiuteriai ir programinė įranga pasirodė vėlyvaisiais 1970 m. Kadangi pirmieji personaliniai kompiuteriai buvo naujovė visame pasaulyje ir niekas tuomet dar negalvojo, kad programinės įrangos nelegalus kopijavimas įgaus tokį pagreitį, nebuvo sukurtos jokios priemonės nei apsaugoti autorines teises, nei kovoti su tais, kurie pelnosi kitų sąskaitą. Todėl tik 1980 m. buvo priimtas pirmasis programinės įrangos autorinių teisių aktas, kuriame programinė įranga buvo traktuojama kaip literatūrinis darbas. Vėliau, 1989 m. JAV patentų biuras pradėjo leisti patentuoti programinę įrangą, tokiu būdų buvo stengiamasi apsaugoti autorines teises.

Šiuo metu vienas iš svarbiausių teisės aktų apibrėžiančių intelektinę nuosavybę, žalos atlyginimo dydį ir pan. yra JAV autorinių teisių įstatymas 108-482-DEC. 23, 2004 [8.]. Pagal jį autorius gali išsireikalauti iki 150 tūkst. JAV dolerių už kiekvieną programinės įrangos nelegalią kopiją iš sukčių arba tikruosius nuostolius, kurie buvo padaryti pardavus tam tikrą kiekį suklastotos programinės įrangos. Tačiau didesnė bausmė už civilinės atsakomybės nustatytas gali skirti pagal baudžiamąjį kodeksą, kuris numato piniginę bausmę iki 250 tūkst. JAV dolerių arba atlikti bausmę kalėjime iki penkerių metų. 1994 m. JAV Masačiuseco apygardos teismas nuteisė 21 m. jaunuolį už nelegalų prisijungimą prie programinės įrangos gamintojų serverių ir programinės įrangos nelegalių kopijų platinimą. Teismas jam skyrė 2 m. bausmės atlikimą kalėjime ir 50 tūkst. JAV dolerių piniginę nuobaudą [9.].

Taip pat vienas iš JAV propaguojamų kovos būdų su nelegalios programinės įrangos atstovais yra piniginės premijos skirtos žmonėms, kurie informuoja atsakingas institucijas apie aptiktą nelegalios programinės įrangos kopiją. Mažiausia piniginė premija yra 1 tūkst. JAV dolerių, jeigu nelegalios programinės įrangos aptikta už 10 – 50 tūkst. JAV dolerių, maksimalus apdovanojimas 50 tūkst. JAV dolerių, jeigu nelegalios programinės įrangos aptiktą už daugiau nei 1 mln. JAV dolerių [10. p. 11].

3.2. Praktiniai kovos būdų pavyzdžiai Europoje

Europa, iš aštuonių regionų pagal piratavimo lygį užima 5 – ąją vietą [žr. pav. 2], tačiau pagal prarastas lėšas dėl nelegalios programinės įrangos platinimo ir naudojimo 1 – ąją [žr. pav. 1]. Iš visų 20 valstybių, kurios procentaliai mažiausiai visame pasaulyje turi nelegalios programinės įrangos (pagal 2005 m. duomenis), net 10 yra Europos Sąjungos narės [3. p. 4]. Mažiausias procentas nelegalios programinės įrangos yra Austrijoje ir Suomijoje – 26 %, didžiausias – Graikijoje – 64 %.

Jeigu Graikijai pavyktų sumažinti nelegalios programinės įrangos procentą iki 52, tai valstybės ekonomikos sektorius gautų 411 milionų JAV dolerių, būtų sukurtos 1300 naujos darbo vietos ir valstybės biudžetas pasipildytų 261 milijonais JAV dolerių [11. p. 9]. Nors Graikijos valstybėje yra didžiausias procentas nelegalios programinės įrangos, tačiau informacinių technologijų sektorius mažiausias Europoje. Vos 15% visų Eurobarometro (2002 m.) Graikijos respondentų naudojasi internetu, o 25% turi galimybę naudotis personaliniu kompiuteriu. Tokie rodikliai pirmiausia yra dėl mažo kompiuterinio raštingumo taip pat dėl graikams būdingo bendravimo ir duomenų kaupimo bei dalinimosi gyvai [12.GR – 16]. Dėl šios priežasties nelegalios programinės įrangos platinimas internetu, internetiniais aukcionais ir pan nėra populiarus bei
daugiausia problemų stabdant nusikalstamą veiklą, tačiau yra įsteigtas specialius teismas, kuris nagrinėja civilines bylas susijusias su nusikaltimais internete. Per 2006 m. Graikijoje buvo aptikta 11 programinės įrangos klastojančių fabrikėlių, kurios kopijavo 31 skirtingas programų prekės ženklus. Todėl Graikijos atveju labai svarbu atsakingų insitucijų glaudus bendradarbiavimas. Šiuo metu tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja policija, Graikijos autorinių teisių ofisas ir Užsienio reikalų ministerija, nes vienas iš svarbiausių įstatymų saugantis programinę įrangą yra intelektinės nuosavybės apsauga t.y. autorinių teisių įstatymas (2121/1993). Daugiausia su “kompiuteriniais piratais” kovoja Graikijos policija atlikdama reidus, tikrindama gatvės prekeivius bei darydama kitus žingsnius miestų gatvėse. Per 2005 m. buvo suimta 2045 įtariamųjų padarę nusikaltimą intelektinei nuosavybei iš 1953 įvykdytų reidų. Bausmė už tokį nusikaltimą gali būti nuo laisvės atėmimo vieneriems metams iki septynerių arba piniginė bauda, kuri yra nuo 7 iki 15 tūkst. eurų [13. page 260].

Pirmą Rytų Europos istorijoje teisminį ieškinį galutiniam vartotojui – firmai Dialog Agro Ltd. 1994 m. pateikė BSA Čekijos Respublikoje. Patikrinus 19 kompiuterių ir 2 serverius aptikta, kad didžioji dalis Microsoft ir Symantec programinės įrangos yra nelegali. Pagal Čekijos Respublikos įstatymus kompanijos vadovui grėsė iki 5 m. laisvės atėmimas, o kompanija turėjo sumokėti 170,000 JAV dolerių baudą.

Šiuo metu stiprinama tarptautinė kova prieš piratavimą internete. BSA pradėjo didelę kampaniją prieš nelicencijuotą programinės įrangos platintojus internete. Pirmosios kampanijos metu išaiškinti piratinės produkcijos platintojai 4 valstybėse. Jie prekiavo neteisėtomis kompiuterių programų kopijomis specialiai tam sukurtose svetainėse.

Šiuo metu ieškiniai pateikti prieš 5 tinklalapių savininkus, įsikūrusius Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Kai kurie iš jų valdė net po keliasdešimt nelegalia prekyba užsiimančių interneto puslapių. Visos šios svetainės neteisėtai pardavinėjo piratines kompiuterių programų kopijas. Daugiausia jose aptikta bendrovių „Adobe“, „Autodesk“, „McAfee“, „Microsoft“ bei „Symantec“ produkcijos [14.].

Priemonių imasi ir Europos Sąjungos institucijos. 2004 m. kovą, Europos Sąjungos narės priėmė direktyvą, dėl intelektinės nuosavybės apsaugos priemonių, kuri yra kovos su nelegalia programine įranga strategijos dalis. Šioje direktyvoje taip pat numatoma kaip reikia apskaičiuoti intelektinės nuosavybės padarytą žalą, konfiskavimo būdus ir pan. Europos Komisija dirba ties sistemos kūrimu, kuri padėtų išaiškinti programinės įrangos klastojimo problemą ir galimus sprendimo būdus, kurie padėtų mažinti nelegalios programinės įrangos skaičių. Taip pat Europos Komisija 2004 m. birželį patvirtino strategiją susijusę su intelektinės nuosavybės teisėmis bei apsauga trečiosiose šalyse. Joje numatomi veiksmai užkertantys kelią Europos Sąjungos įmonėms turinčioms partnerių trečiosiose šalyse būti apgautiems ir isigyti nelegalios intelektinės nuosavybės.

3.3. Praktiniai pavyzdžiai naudojami Lietuvoje

Lietuvoje yra susiformavusi tam tikra galiojančių teisės aktų, nustatančių atsakomybę už kompiuterių programų ir duomenų bazių pažeidimus, sistema. Neteisėtas kompiuterio programos kopijavimas, platinimas ar kitoks panaudojimas gali užtraukti administracinę, civilinę ar net baudžiamąją atsakomybę, kuri gresia ne tik piratavimu užsiimantiems, bet ir neteisėtos kompiuterinės programos vartotojui, įsigijusiam šią programą ir naudojančiam ją darbo vietoje ar namuose.

Lietuvos Respublikos kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas buvo pirmasis su kompiuteriniais nusikaltimais susijęs įstatymas Lietuvoje, kuris pradėjo galioti nuo 1996 m. ir nebegalioja nuo 1999 m. Šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 214-10 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už neteisėtą kompiuterių programų ir duomenų bazių kopijavimą, platinimą ir kitokį naudojimą, taip pat už jų laikymą komerciniams tikslams [15.]. Už tokius veiksmus baudžiama iki 2 000 Lt bauda, gali būti konfiskuojama ir neteisėta atgaminimo įranga, o pakartotinai atlikus tokius veiksmus, mokama bauda iki 3 000 Lt. Šis straipsnis taikomas asmenims, kurie iš neteisėtų kompiuterinių programų platinimo nori pasipelnyti, kitaip tariant, siekia komercinės naudos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXIX skyriaus “Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei” 191 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę iki dvejų metų laisvės atėmimo už neteisėtą kopijavimą, platinimą, laikymą ir kitas veikas, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė siekia 100 MGL (13 000 Lt) [16.]. Skiriamoji riba tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės yra bendra neteisėtų kopijų gamintojo nustatyta vertė, kuri viršija 100 MGL.

Civilinė atsakomybė gali būti veiksmingesnė už administracinę ar baudžiamąją, nes civilinė atsakomybė gali būti pritaikyta ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui. Civilinę atsakomybę už neteisėtą kompiuterių programų naudojimą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Pagal šio įstatymo VI skyrių “Autorių teisių, gretutinių teisių ir Sui Generis teisių gynimas” 83 – 84 straipsnius kompiuterių programų autorius ar teisių turėtojas gali reikalauti materialinės ir moralinės žalos atlyginimo [17.]. Autoriaus teisių subjektas gali reikalauti kompensacijos, kurios dydis skaičiuojamas nuo teisėto atitinkamos kompiuterių programos pardavimo kainos, padidinus ją 2 ar 3 kartus. Moralinės žalos atlyginimas – papildoma kompensacija autoriui ar teisių turėtojui už garbės ar reputacijos pažeidimus ar kitas neigiamas pasekmes. Tokiu atveju jis turi teisę reikalauti nuo 5000 Lt iki 25 000 Lt moralinės žalos atlyginimo.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn dėl autorių teisių pažeidimų negali būti patraukiamos įmonės, įstaigos, organizacijos ir kiti ūkio subjektai. Tokiais atvejais atsakomybė taikoma atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui arba kitam atsakingam asmeniui.

Keli geriausiai žinomi aptikti nelegalios programinės įrangos įdiegimo ir platinimo faktai Lietuvoje:

2004 m. žinomose prekybos bendrovėse „Kibernetinės sistemos“ ir „Topo Centras“, Kauno m. buvo rasta nelegalios programinės įrangos. Bendra patikrinimų metu rastos neteisėtos programinės įrangos vertė siekia 52,6 tūkst. litų. Įmonėje “Kibernetinės sistemos” jau ketvirtą kartą buvo nustatomas autorinių teisių pažeidimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. „Kibernetinės sistemos“ iki šiol jau yra sumokėjusios 3,1 tūkst. litų administracinių baudų, iš bendrovės konfiskuoti 7 kompiuteriai. UAB „Topo Centras“, patikrinimo metu buvo nustatytas neteisėtas „Microsoft“ programinės įrangos platinimo atvejis (nelegalios programinės įrangos vertė siekia 2,5 tūkst. litų) [18.].

2005 m. patikrinimo metu bendrovėje „Nemuno deltos projektai“ buvo rasta „Autodesk“, „Microsoft“ ir kitų gamintojų nelicencijuotų programų. Jų vertė viršijo 45 tūkst. Lt. Dėl šio pažeidimo paskirtos baudos – 10 tūkst. litų įmonei ir 5 tūkst. darbuotojui – yra didžiausios Lietuvos baudžiamųjų bylų dėl nelicencijuotų kompiuterių programų naudojimo istorijoje. Dėl neteisėto kompiuterių programų naudojimo UAB „Nemuno deltos projektai“ legalizavo programinę įrangą už beveik 33 tūkst. litų.

Nelicencijuota programinė įranga, tais pačiais metais, buvo rasta Kauno įmonėje „Projektana“. Ekonominė policija bendrovėje aptiko 9 kompiuterius su gamintojų „Autodesk“, „Microsoft“ bei UAB „Vtex“ nelegaliai įdiegtomis programomis. Nelaukdama civilinio ieškinio, bendrovė nusprendė atlyginti programinės įrangos gamintojams žalą. Kompensacijos suma siekia 80 tūkst. litų. Tai iki šiol didžiausia be teismo sprendimo sumokėta kompensacija už piratavimą. Be to, „Projektana“ legalizavo neteisėtai naudotas programas, kurių vertė – daugiau nei 40 tūkst. litų.

Iš viso 2005 metais Lietuvoje buvo atlikti 49 sėkmingi patikrinimai dėl nelicencijuotų kompiuterių programų naudojimo. Jų metu konfiskuota neteisėtai naudotos programinės įrangos už 1,9 mln. litų. Teismai paskyrė baudų, kurių bendra suma siekia 40 tūkst. Lt. Be to, programinės įrangos gamintojams civilinėse bylose priteista apie 240 tūkst. Lt. kompensacijų [19.].

4. Legalios programinės įrangos apsauga nuo neteisėto platinimo ir naudojimo

Autorinės teisės ir jų apsauga susilaukė bene didžiausio dėmesio iš teisėsaugos ir įstatymų leidybos institucijų. Kompiuteriniai tinklai įgalina kopijuoti ir platinti įvairius autorinius darbus daug paprasčiau, nei bet kada anksčiau. Kitas specifinis kompiuterinės komunikacijos bruožas yra tas, kad visa informacija (žodžiai, garsai, paveikslėliai) yra nulių ir vienetų rinkinys, t.y, informacija yra skaitmeninio pavidalo. Toks vienetų ir nulių rinkinys yra bereikšmis, kol jis nėra apdorojamas kompiuteriu. Kaip tik dėl šių specifinių kompiuterinės komunikacijos bruožų teko peržvelgti ir naujai apibrėžti autorinių teisų apsaugos ribas. Galima išskirti du pagrindinius autorinių teisių pažeidimo atvejus pagal tai, į kokio turinio informaciją kėsinamasi, naudojantis kompiuteriniais tinklais. Pirmasis atvejis vadinamas “programinės įrangos piratavimu”, antrasis susijęs su kitokio tipo autorinių darbų (plačiąja šio žodžio prasme) pasisavinimu ir skelbimu ir nėra tiesiogiai siejamas su finansinės žalos padarymu, nes ją apibrėžti pinigine išraiška yra gana sunku.

Kad programinės įrangos autorinės teisės nebūtų pažeidinėjamos ir nedidėtų programinės įrangos neteisėto kopijavimo ir platinimo skaičiai reikia didelį dėmėsį atkreipti į dvi pagrindines tikslines grupes: vartotojus bei įmonių gamimančių arba platinančių programinę įrangą. Jeigu nebus paklausa iš vartotojų pusės įsigyti nelegalią programinę įrangą tai nebus ir tų, kurie šiuo verslu užsiimtų. Žinoma, kartais vartotojai perka nelegalią programinę įrangą iš nežinojimo, kad nusipirko neteisėtai nukopijuotą programinę įrangą t.y. jie nežino kaip atskirti, kuri įranga yra nelegali, kur galima nuspirkti ir kaip patikrinti, kad įgyta prekė turi licenciją, nežino ir teisinės atsakomybės už
veiksmus ir pan., o sukčiai naudodamiesi žmonių patiklumu bei žinių trūkumų didina savo apyvartą ir pažeidinėja autorines teises.

BSA vienijantis didžiausius pasaulio programinės įrangos gamintojus – Adobe, Apple, Autodesk, Bentley Systems Inc., Avid, CA, Cadence, Dell, HP, IMB, Intel ir t.t. atstovauja jų interesus daugiau kaip 80 pasaulio valstybių. Jo veikla nukreipta tų šalių įstatymų tobulinimo ir griežtinimo linkme, visuomenės švietimo ir auklėjimo kryptimi, reidų ir patikrinimų inicijavimu ir savo narių interesų gynimu teismuose. BSA palaiko ryšius ir talkina vietinės programinės įrangos industrijai, įvairiomis šios srities asociacijomis.

Remiantis BSA ir kitų tarptautinių ir lokalių organizacijų patirtimis, informacija ir kt. galima išskirti priemones skirtas ankščiau paminėtoms tikslinėms grupėms, kurių pagalba programinė įrangą būtų apsaugota nuo klastojimo:

1) Švietimo ir panašaus pobūdžio mokomosios akcijos

Tokios akcijos rengiamos įvairioms visuomenės grupėms yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių leidžiančių sumažinti piratavimo mąstą programinės įrangos srityje. Seminarai įvairioms visuomenės grupėms, naudojant viešųjų ryšių priemones darbe su spauda, tiesioginio pašto metodus bei reklamą internete, kuri vartotojams leistų gauti tiesioginę informaciją apie nelegalios programinės įrangos naudojimo, teisinę atsakomybę, jos ekonominę žąlą pačiam vartotojui. Taip pat visuose pačių įmonių gaminančių ir parduodančių programinę įrangą bei organizacijų kovojančių prieš nelegalią programinę įrangą tiklalapiuose turėtų atsirasti informacija apie programinės įrangos legalumo patikrinimą, kaip atskirti kuri įmonė platina nelegalią programinę įrangą ir pan. Tokie skyriai tinklalapiuose turi būti išskirti iš viso turinio, kad vartotojas aplankęs tinklalapį atkreiptų dėmesį į šį skyrių, o ne pasimestų visame turinyje. Kaip pavyzdys Microsoft Lietuva tinklalapyje skirti patarimai vartotojams apie apsipirkinėjimą internetu ir būdus, kaip nebūti apgautam: http://www.microsoft.com/lietuva/piracy/basics/what/ip.mspx . Be to reikia stiprinti vartotojų savimonę, kad aptikę/nusipirkę nelegalią programinę įrangą praneštų atsakingoms institucijoms ir jos galėtų imtis atitinkamų veiksmų. Ypač internete sunku dideliame informacijos sraute identifikuoti visus, kurie platina/prekiauja nelegalia programine įrangą ir be vartotojų bendradarbiavimo sukčiai gali būti nenubausti dar ilgus metus.

2) Įmonių gaminančių bei platinančių programinę įrangą vidaus taisyklių griežtinimas bei jų laikymosi priežiūra

Už darbuotojų, atliekančių savo tiesiogines pareigas, veiksmus gali būti atsakinga ir įmonė, įstaiga ar organizacija. Todėl labai svarbu įmonėje įdiegti griežtas vidines taisykles dėl programinės įrangos naudojimo, tinkamai parengti sutartis tarp darbuotojo ir darbdavio, tarp vartotojo ir gamintojo, platintojo, leidėjo ar autoriaus. Šiose sutartyse turi būti numatytos teisės ir pareigos, atsakomybė už jų pažeidimus bei kitos svarbios aplinkybės. Dažnai darbuotojai turėdami prieigą prie legalios programinės įrangos gamybos ar platinimo, neatsispiria pagundai lengvai pasipelnyti ir nusižengia ne tik vidaus taisyklėms bet ir kities valstybės įstatymams.

3) Giežtesnė įmonių interneto serverių priežiūra

Už bet kokią neteisėtą įmonės interneto serveryje ar jos interneto svetainėje skelbiamą informaciją, tame tarpe pažeidžiančią autorių teises, yra atsakinga įmonė. Siekiant apsaugoti įmonės reputaciją ir išvengti didelių baudų, labai svarbu nustatyti tam tikras taisykles įmonių interneto serverių administratoriams taip pat darbuotojams, atsakingiems už interneto svetainės turinį bei vartotojams, kuriems yra leidžiama įmonės interneto svetainėje talpinti/ dalintis turima informacija, kuri gali būti nelegali. Kaip pavyzdys yra AB “Teo LT” atlikti žingsniai t.y. įmonės serveryje, prie kurio prieigą turi visi įmonės klientai, buvo pradėti naikinami visi nelegalūs filmai, muzikos įrašai, žaidimai bei kita programinė įranga [20.]. Tokių būdu įmonės atsakingiau prižiūrės į jų serverius talpinamą informaciją, nes aptikus nelegalią programinę įrangą įmonės serveryje bus baudžiama pati įmonė. Taip pat įmonės kontroliuos ir savo serverio vartotojus, identifikavę jų nelegalios programinės įrangos talpinimą į serverį, galės jį blokuoti ir tokiu būdų sumažinti nelegalios programinės įrangos išplatinama vienu kanalu. Žinoma, norint identifikuoti vartotoją, kuris užsiima nelegalia veikla, gali būti sunkiau dėl galimų žmogaus teisių pažeidimo, žmogaus privatumą ir jo duomenų viešinimo srityje.

4) Priemonių apsaugančių įmonių skaitmeninius gaminius naudojimas

Skaitmeninės teisių valdymo technologijos (ang. Digital Rights Managment)10 – tai priemonė, naudojama kompanijų, apsaugoti savo skaitmeninius gaminius nuo nelegalaus naudojimo ir platinimo t.y. kartu su programine įrangą irašomi failai, kaip pvz.: vandens ženklai, kurie įrodo programos legalumą ir pan. Yra įvairių nuomonių apie šias priemones, vieni mano, kad tai efektyvi priemonė apsaugoti autorines teises, kitų manymų, tai visiškai neapsaugo, tik apsunkina priėjimą prie legalios programinės įrangos.

Kompiuterių programų
registravimas – kompiuterių programų registras gali būti pakankamai efektyvus būdas, įtvirtinantis aiškesnę autorių teisių subjekto padėtį ir sumažindamas ginčų dėl autorystės ar autorių teisių turėjimo kilimo riziką. Aišku, visiškai tokio pobūdžio ginčų tai nepašalina, tačiau sustiprina sąžiningų autorių teisių subjektų padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad svarbiausia registravimo savybė yra nepriklausomas patvirtinimas, kad registravimo metu konkretus asmuo valdė tokio pobūdžio informaciją. Yra skiriami dvi registravimo grupės: valstybiniai kompiuterių programų (ar apskritai autorių teisių objektų) registrai ar registrai, turintys oficialų statusą ir prižiūrimi valstybės ir nevyriausybiniai registrai. Tokia programų registravimo sistema veikia jau visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

Naujausia programinės įrangos apsauga – aparatiniu būdu paremta sistema, apsauganti programinę įrangą nuo piratavimo, leidžianti prieigą prie programos bei jos naudojimą tik tada, kai prijungiamas specialus elektroninis raktas. Raktai turi ypač saugų šifravimo įtaisą, nepasiekiamą įsilaužėliams. Esant nustatytam laiko tarpui, apsaugota programa siunčia užkoduotas eilutes į prijungtą raktą, raktas iškoduoja ir siunčia atsakymą, kurio neįmanoma imituoti. Jeigu atsakymas yra teisingas – programa pradės veikti. Jeigu neteisingas arba jo iš viso nėra – programa pareikalaus prijungti raktą. Kaip pavyzdys tokia ir panašia apsaugine įranga prekiauja firma Aladdin Knowledge Systems [21.].

5) “Sekti pavyzdžiu” principo iškėlimas

Viešiojo sektoriaus darbuotojai yra didžiausi programinės įrangos naudotojai visame pasaulyje. Todėl būtent iš jų pirmiausia turėtų eiti stipri pozicija ir žinutė į visuomenę, kad programinės įrangos klastojimas yra netoleruojamas. Tai gali būti programinės įrangos apsaugos strategijos sukūrimas ir pavedimas juo vadovautis privataus sektoriaus darbuotojus, ko pasekoje jie stiprintų savo poziciją paprastų vartotojų tarpe, pateikdami save, kaip pavyzdį – toleruoti tik legalią programinę įrangą.

6) Tarptautinių susitarimų įsipareigojimų vykdymas

Tokie susitarimai yra ne tik tarptautinio tinklo kūrimas bei pagalba šalims, kurios dar neturi efektyvių kovos priemonių, bet kartu ir skirtingų pavyzdžių patirtys, kurios gali padėti išspręsti šalies viduje kylančias probelmas susijusias su programinės įrangos apsauga. Berno konvencija buvo vienas iš pirmųjų tarptautinių susitarimų, pasirašytų 1886 m. Šveicarijoje, kurio pagrindinis tikslas litearatūros ir meninių darbu apsaugos sistemos kūrimas. Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija11 nuo 1996 m. pradėjo ruošti rekomendacijas autorinių teisių įstatymams kurti bei juos prižiūrėti. Daugelis valstybių iki šių dienų jau priėmė naujus autorines teises ginančius įstatymus, tačiau dar nepadarė tiek, kiek buvo įsipareigojusios, nes sukurtuose įstatymuose yra spragų, kuriomis naudojasi sukčiai, taip pat dažnai įstatymas lieka įstatymu be jokių konkrečių atliktų veiksmų vadovaujantis priimtais teisės aktais.

Ne visose valstybėse, kurios pasirašė intelektinės nuosavybės teisių susitarimą12 vykdomos sutartyje numatytus žingsnius, nesukurė efektyvaus mechanizmo, kuris padėtų apsaugoti programinės įrangos kūrėjus.

Kiekviena valstybė turi vienus ar kitus tarptautinius susitarimus, tačiau visų jų problema, kad tai lieka tik rašytinė tiesa ir problemos pripažinimas, tačiau retai problemos sprendimo būdai ir atsakomybės bei esamų spragų pripažinimas.

IŠVADOS:

1) Nelegali programinė įranga, kitaip visuomenėje žinoma “piratinė” programinė įranga yra viena iš dažniausiai naudojamų produktų visame pasaulyje. Ji platinama įvairiausiais būdais, o interneto pagalba peržengia visų valstybių sienas. Programinės įrangos platinimas bei naudojimas pirmiausia pažeidžia autorines teises taip pat kitus teisės aktus kiekvienoje valstybėje, kurios reglamentuoja programinės įrangos naudojimo bei platinimo taisykles ir pan. Tačiau per didelės legalios programinės įrangos kainos skatina nusižengti įstatymamas ne tik “piratinės” įrangos gamintojus, bet ir jos vartotojus.

2) Spragos teisinėje sistemoje ir per mažos bausmės už daromus pažeidimus bei pasyvus atsakingų asmenų kryptingas ieškojimas nelegalios programinės įrangos gamintojų ar platintojų, skatina žmones nepaisyti įstatymų, o kartais ir galvoti, kad geriau sumokėti nedidelę baudą nei atsisakyti pelningo verslo.

3) Per mažas atsakingų institucijų ir jos darbuotojų dėmesys programinės įrangos apsaugai. Nėra sukurta efektyvi sistema taikoma programinės įrangos apsaugai ir stebėsenai kaip ji yra įgyvendinama kiekvienoje interesų grupės sluoksnyje. Sunerimstama tik tada, kai nelegalios programinės įrangos naudotojų bei platintojų skaičiai kiekvienais metais sparčiai auga.

4) Nėra dialogo tarp paprastų vartotojų ir programinės įrangos gamintojų bei platintojų. Dažnai vartotojai yra nepakankamai apsisšvietę ir nežino kaip atskirti legalią ir nelegalią programinę įrangą, taip pat kur perkant yra tikimybė, kad įsigys tik padirbtą kopiją. Dažnai vartotojai nežino, kad pirkdami nelegalią programinę įrangą kenkia ne tik programos kūrėjams, valstybei bet svarbiausia sau. Taip pat nėra glaudaus
t.y. retas vartotojas įsigyjęs nelegalią programinę įrangą ar pamatęs, kur ją galima įsigyti nepraneša apie tai tarnyboms, kurios imtųsi veiksmų ir nubaustų nusikaltėlius.

SUMMARY

Software piracy is problem that is increasing in size every year, despite a range of efforts to combat it. In May 2006, the Business Software Alliance, a leading software industry forum, reported that 35 percent of all software installed worldwide during 2005 was pirated or unlicensed [5. p.2]. Software piracy has many negative economic consequences: local software industries crippled by competition with pirated software from abroad, and lost tax revenues and jobs from lack of a legitimate market. These costs reverberate up and down the supply and distribution chains.

Like software piracy is a big problem in many countries and governments, private organisation and other interested in software protection trying to stop software piracy, in this term paper is describing what is it software and software piracy, in which why illegal software can be use and how it is distribute. Also analysing international and Lithuanian experience in work against the software piracy, amenability of illegal software distribution and software protection from “computer pirates”.

LITERATŪRA:

1. TNS Gallup. Kompiuteriai ir internetas Lietuvoje sparčiai populiarėja [interaktyvus]. 2007 04 02 pranešimas spaudai. Prieiga per internetą:

<http://www.tns-gallup.lt/lt/disp.php/lt_index/lt_news/lt_news_305?cache=n&ref=%2Flt%2Fdisp.php%2Flt_search%3Fkwd%3Dkompiuteris>

2. ELTA. „Eurostat“: Lietuvoje namuose interneto ryšį turinčių gyventojų dalis – viena mažiausių ES [interaktyvus]. 2006 11 13 pranešimas spaudai. Prieiga per internetą:

<http://www.euro.lt/old/ivykiai/readnews.php3?ItemID=5491&TopMenuID=1&MenuItemID=180&LangID=1>

3. International Intellectual Property Alliance. International Intellectual Property Alliance 2007 Special 301 Report Lihuania [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

< http://www.iipa.com/rbc/2007/2007SPEC301LITHUANIA.pdf>

4. Wikipedia. Sąvokų apibrėžimai [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

< http://en.wikipedia.org/wiki/Main_Page>

5. Business Software Alliance. Third Annual BSA and IDC Global Software Piracy Study, May 2006 [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

<http://www.bsa.org/globalstudy/upload/2005%20Piracy%20Study%20-%20Official%20Version.pdf>

6. Microsoft Lietuva. Pagrindinės žinios apie piratavimą [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.microsoft.com/lietuva/piracy/basics/what/ip.mspx >

7. Computer History Museum. The Software Industry in the 1950s [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www.softwarehistory.org/history/d_50s.html >

8. Copyright Law of the United States. U.S. Copyright Law [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www.copyright.gov/title17/ >

9. United States District court, district of Massachusetts [interaktyvus] 1994 12 28. Prieiga per internetą: < http://www.loundy.com/CASES/US_v_LaMacchia.html >

10. Software and Information Industry Association. AntipiracyFAQ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <www.siia.net/piracy/pubs/AntipiracyFAQ.pdf>

11. BSA. Greece’e emerging IT sector could grow nearly 60 persent large – producing the fastest groth in the region [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www.bsa.org/eupolicy/upload/Country%20one%20pagers.pdf >

12. Council of Europe/ERICarts. “Compendium of Cultural Policies and Trends in Europe, 8th edition, 2007” [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www.culturalpolicies.net/down/greece.pdf >

13. International Intellectual Property Alliance. International Intellectual Property Alliance 2007 Special 301 Report Greece [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www.iipa.com/rbc/2007/2007SPEC301GREECE.pdf >

14. www.delfi.lt Stiprinama tarptautinė kova prieš piratavimą internete [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www.delfi.lt/news/economy/ITbussines/article.php?id=12583661 >

15. Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerija. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www.tm.lt/?item=kodeks&aktoid=26&strnr=214-10 >

16. Lietuos Respublikos Seimas. Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas. 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=111555 >

17. Lietuvos Respublikos Seimas. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. 1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285756 >

18. ELTA. Žinomose parduotuvėse – nelegali programinė įranga [interaktyvus]. 2004 03 24 pranešimas spaudai. Prieiga per internetą: < http://www.kompiuterija.lt/cgi-bin/kompiuterija/forumas/topic_show.pl?tid=38401 >

19. BSA. Teismas už piratavimą skyrė didžiausią baudą Lietuvos istorijoje [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www.bsa.org/lithuania/press/newsreleases/Teismas-uz-piratavima-skyre-didziausia-bauda-Lietuvos-istorijoje.cfm >

20. ELTA. Iš „Teo” serverių dings piratiniai filmai, muzika ir programos [interaktyvus] 2007 04 25 pranešimas spaudai. Prieiga per internetą: < http://www.delfi.lt/news/economy/ITbussines/article.php?id=12982824 >

21„Aladdin Knowledge Systems Ltd.“ atstovai Lietuvoje. Prieiga per internetą: < http://www.aladdin.lt/>