LIETUVOS VALSTYBĖ
NUO SUSIDARYMO IKI LIUBLINO UNIJOS
Sąvokos
Aisčiai (lot. Aesti)- šiuo vardu Romos istorikas Tacitas 98m. pavadino Baltijos jūros rytiniame krante gyvenančias gentis. „Germanijoje“ jis rašė: „Dešiniajame savo krante Svebų jūra skalauja aisčių gentis… “. Šis vardas nuo IX a. pab. išnyksta, jo vietoje pradedamas vartoti „prūsai“.
Unija (lot. unio- sąjunga)- dviejų monarchinių valstybių susivienijimas.
Žemė- teritorinis administracinis vienetas. Iš baltų žemių anksčiausiai žinomos kuršių žemės.
Bajoras- privilegijuotas žemvaldys ar tokios kilmės žmogus.
Baltai- indoeuropiečių kilmės tautų bei genčių grupė, kalbėjusi giminingomis kalbomis bei tarmėmis (lietuviai, latviai, prūsai, jotvingiai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai).
Didysis kunigaikštis- kai kurių valstybių valdovo titulas; Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsigaliojo valdant Gediminui.
Kunigaikštis- karo vadas ir savo srities (žemės) valdovas. Lietuvoje pirminis kunigaikščio pavadinimas kilęs iš „kunigo“, suprantant jį kaip laisvųjų žemdirbių bendruomenės valdytoją.
Piliakalnis- specialiai įrengtas ir sutvirtintas kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis. Iki šių dienų Lietuvoje išliko apie 1000.
Ponų Taryba- stambiųjų feodalų- ponų taryba, 1440 m. LDK išrinkusi Kazimierą Jogailaitį ir už jį, nepilnametį, valdžiusi šalį. Ypatingas teises įgavo po 1447 m. privilegijos, kada tapo valstybės valdymo ir teismo vykdomuoju organu. Išliko iki Liublino unijos.
Privilegija- lengvata ar jų sistema, suteikiama asmeniui, luomui, gyvenvietei ar etninei grupei feodalinėje visuomenėje; raštas, kuriuo suteikiama išimtinė teisė.
Kalavijuočių ordinas buvo įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (m. 1229) iniciatyva. Ordino tikslas buvo ginklu skinti kelią krikščionybei etninėse šiaurės baltų ir finų (lyvių, estų) žemėse, nes ankstesnės taikios misijos ten baigėsi nesėkme. Pavadinimas kilęs nuo raudono kalavijo simbolio, žymėto ant balto riterių apsiausto. Oficialiai vadinosi Kristaus kariuomenės broliais (lot. Fratres militiae Christi). Juridiškai Ordinas buvo vyskupo vasalas.
Vokiečių ordinas (arba „Kryžiuočių ordinas“; lot. Ordo Teutonicus, Ordo domus Sanctae Mariae Theutonicorum) kartu su Joanitų ir Tamplierių ordinais buvo vienas iš trijų didžiųjų riterių ordinų. Įkurtas Akroje 1190 m. per III kryžiaus žygį kaip ligonių slaugos ordinas; buvo pavaldus popiežiui ir Vokietijos imperatoriui.
Asmenybės
Algirdas (~1300-1377), Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377). Gedimino sūnus. Buvo du kartus vedęs, turėjo kelias dukteris ir 6 ar 7 sūnus, iš kurių žinomiausi yra Jogaila, Skirgaila ir Švitrigaila. Prieš tapdamas Ldk Algirdas valdė Vitebsko kunigaikštystę (nuo 1318). 1345 m., padedamas brolio Kęstučio, jis atėmė valdžią iš kito savo brolio – Jaunučio. Kęstutis, tada tapęs LDK submonarchu, rūpinosi LDK santykiais su kryžiuočiais ir Lenkija (Algirdo valdymo laikotarpiu etninė Lietuva išgyveno ~100 niokojamųjų kryžiuočių žygių ir surengė ~40 atsakomųjų žygių į Vokiečių ordino valdas), o pats Algirdas veikė daugiausia rytuose, plėsdamas bei stiprindamas Ldk valdžią dabartinių gudų ir ukrainiečių žemėse.
Gediminas (~1275-1341), pirmasis Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos. ~1295-1316 m. – LDK submonarchas (ar bent jau Žemaičių kunigaikštis), 1316-1341 m. – Ldk.
Herkus Mantas (kronikose minimas kaip lot. Henricus Montemin lenk. Herkus Monte vok. Henrich Monte) – 1260-1274 m. prūsų sukilimo žymiausias vadas. Kilęs iš Notangos žemės, Mantiminų giminės. Žuvo 1273 m. rugpjūčio pabaigoje, kai kryžiuočiai jį susekė, paėmė nelaisvėn ir nužudė (pakorė).
Jadvyga (lenk.: Jadwiga Andegaweńska; gimė 1372 m. vasario 15, mirė Krokuvoje 1399 m. liepos 17 d.) buvo Lenkijos karalienė, Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I-ojo ir Elžbietos iš Bosnijos duktė.Po tėvo mirties 1382 m. paveldėjo Lenkijos sostą, o jos sesuo Marija – Vengrijos karūną.1386 m. vasario 18 d. Krokuvoje susituokė su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila. Jadvyga kaip ir jos sesuo neturėjo pilnametystės sulaukusių vaikų.Romos katalikų bažnyčioje Jadvyga taip pat yra šv. Hedviga ir laikoma karalienių ir suvienytos Europos patrone.
Jogaila – Algirdo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1401) ir Lenkijos karalius (1386-1434). Pradėjo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją. Jogailos atliktas Lietuvos krikštas, skirtingai nuo trumpalaikio krikščionybės periodo Mindaugo valdymo laikais buvo nebegrįžtamas, šalis galutinai pasuko vesternizacijos keliu. Tuo pačiu Jogailos valdymo laikotarpis dalies istorikų vertinamas kaip lenkiškosios kultūros plitimo Lietuvoje pradžia. Tuo tarpu Lenkijoje Jogailos valdymas buvo Lenkijos „Aukso amžiaus“ pradžia. Kariniu požiūriu svarbiausias Jogailos valdymo laikotarpio laimėjimas buvo Vokiečių ordino sutriuškinimas Prūsijoje.
Šventasis Kazimieras (1458 m. spalio 3 d. – 1484 m. kovo 4 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės princas. Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1522 m. paskelbtas šventuoju. Atminimo diena – kovo 4 d.
Kęstutis (~1297 − 1382 m.), LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki
1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381-1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas. Iki 1337(?) jis buvo Gardino ir Palenkės, nuo 1337(?) − taip pat Žemaičių, nuo 1337(?) ar 1345 m. − taip pat Trakų kunigaikštis (tikėtina, kad Trakų kunigaikštystę jis paveržė iš savo (netikro?) brolio Karijoto). Pasak daugumos istorikų, LDK submonarchu Kęstutis tapo po 1345 m. perversmo, kuomet jis kartu su Algirdu nuo didžiojo kunigaikščio sosto nuvertė Jaunutį.
Mindaugas (~1200-1263), Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236-1251 ir 1261-1263 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1251-1261 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Vytautas (g. Senuosiuose Trakuose ~1350 m., mirė Trakuose 1430 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1401-1429, realiai – 1392-1429; 1422-1423 m. – kartu ir Čekijos karalius). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus, Jogailos pusbrolis.
Žygimantas Augustas (lenk.: Zygmunt II August; 1520 – 1572) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548 – 1572) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544 – 1572), paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas, kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką.
Žygimantas Senasis (lenk.: Zygmunt I Stary; 1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506-1548), priešpaskutinis Gediminaičių dinastijos atstovas, penktas Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgietės (lenk. Elżbieta Rakuszanka; Elžbietos tėvas imperatorius Albrechtas II Habsburgietis) sūnus. Lenkijos karaliumi vainikuotas 1507] m. sausio 24 d.
Publijus (arba Gajus) Kornelijus Tacitas (56–117 m.) – Romos imperijos rašytojas, istorikas, politinis veikėjas. Tacitas gimė viename iš italikų miestų Umbrijoje, raitelio šeimoje. Oratorystės meno įgūdžiai suteikė Tacitui galimybę kilti karjeros laiptais. Iš pradžių jam buvo suteikta kvestūra, 97 m. jis tapo Romos konsulas, o 111 – 112 m. buvo Azijos provincijos prokonsulas.