Lokalus kompiuterinis tinklas dokumentas
5 (100%) 1 vote

Lokalus kompiuterinis tinklas dokumentas

ĮŽANGA Kompiuterinį tinklą elementariausiame lygyje sudaro du kompiuteriai sujungti vienas su kitu kompiuteriniu kabeliu taip, kad jie galėtų tarpusavyje dalintis informacija. Visų kompiuterinių tinklų nepriklausomai nuo to, kokie sudėtingi jie būtų ir kaip jie skirtųsi nuo šitos paprastos sistemos, visų jų tikslas yra dalintis ir keistis informacija. Ši paprasta sistema pastūmėjo kurti laidais sujungtas kompiuterines sistemas.

Kompiuteriniai tinklai padeda išvengti sudėtingo informacijos apsikeitimo tarp skirtingų kompiuterių. Asmeninis kompiuteris yra nuostabus verslo įrankis apdorojantis informaciją, duomenis, elektronines lenteles, braižantis grafikus ir kitą informaciją bet jie neleidžia greitai ir patogiai apsikeisti jūsų gauta informacija. Be kompiuterinių tinklų dokumentai turi būti atspausdinti tam, kad kiti galėtų juos perskaityti ar redaguoti. Geriausiu atveju jūs galite naudotis magnetiniais informacijos kaupikliais tačiau tai nėra geriausia išeitis. Tai buvo ir vis dar vadinama stand-alone sistema.

Grupė kompiuterių ir kitų įrenginių sujungtų kartu vadiname kompiuteriniu tinklu. Kompiuteriai, kurie yra kompiuterinio tinklo dalis tarpusavyje gali dalintis ir keistis:

· Duomenimis

· Žinutėmis

· Grafikais

· Spausdintuvais

· Fax’o mašinomis

· Modemais

· Kitais periferiniais įrenginiais

Šitas įrenginių ir funkcijų sąrašas nuolat auga ir didėja tobulinant ir plečiant kompiuterinių tinklų galimybes.

LOKALUS KOMPIUTERINIS TINKLAS

Kompiuteriniai tinklai kurtis pradėjo nuo mažų tinklų kuriuos sudarė iki 10 tarpusavyje sujungtų kompiuterių bei spausdintuvų. Technologijos apribodavo kompiuterinių tinklų dydį, įskaitant kompiuterių skaičių bei fizinį kompiuterinio kabelio ilgį. Pavyzdžiui 1980 metais populiariausias kompiuterinis tinklas galėjo turėti iki 30 vartotojų ir maksimalus kabelio ilgis buvo iki 600 pėdų. Kompiuterinis tinklas gali būti kompiuteriai sujungti viename pastato aukšte ar mažos įmonės ribose. Nedidelioms įmonėms ši tinklo konfigūracija yra taikoma ir iki šiol. Šis kompiuterinis tinklas su ribota apimtimi-teritorija yra vadinamas lokalus kompiuterinis tinklas (LAN).

KOMPIUTERINIŲ TINKLŲ DIDĖJIMAS

Mažas kompiuterinis tinklas laikui einant negalėjo patenkinti didėjančių kompiuterinių tinklų poreikių. Atsirado poreikis sujungti kompiuterius esančius kituose pastatuose, miestuose ar net kitose šalyse. Vis labiau ir labiau plintant kompiuteriniams tinklams atsirado vis daugiau programų pritaikytų kompiuteriniams tinklams, vis labiau tampa išnaudojami tinklų privalumai. Šiandien lokalus kompiuterinis tinklas (LAN) tapo vienas iš sudedančių blokų kuriant didesnes sistemas.

Geografiniu požiūriu kompiuteriniai tinklai didėja jungiant vartotojus skirtinguose miestuose ar net šalyse, LAN peraugo į didelius kompiuterinius tinklus (WAN). Vartotojų skaičius dabar gali siekti nuo dešimties iki kelių tūkstančių ar net milijonų

KODĖL NAUDOJAME KOMPIUTERINIUS TINKLUS

Organizacijos kuria kompiuterinius tinklus tam, kad galėtų dalintis bendrais resursais ir tam kad galėtų sujungti kompiuterius. Resursai tai:

· Duomenys

· Programos

· Periferiniai įrenginiai

Periferiniai įrenginiai tokie kaip: išoriniai informacijos kaupikliai (disketės, CD-ROM), spausdintuvai, modemai ar net manipuliatoriai. Tiesioginė kompiuterių komunikacija leidžia siųsti ir gauti žinutes ar naudotis elektroniniu paštu.

SPAUSDINTUVAI IR KITI PERIFERINIAI ĮRENGINIAI

Prieš atsirandant kompiuteriniams tinklams vartotojai turėjo turėti savo individualius spausdintuvus, braižiklius bei kitus periferinius įrenginius. Vienintelis kelias dalintis spausdintuvais buvo jį perjungti prie kito kompiuterio. Kompiuteriniai tinklai dabar leidžia keliems vartotojams naudotis ir dalintis vienu spausdintuvu. Jei keletas žmonių turi naudotis spausdintuvu, jie gali visi naudoti spausdintuvą prijungtą prie kompiuterinio tinklo.

DUOMENŲ BAZĖS

Prieš atsirandant kompiuteriniams tinklams, žmonės kurie norėdavo dalintis informacija buvo apriboti:

· sakydami vienas kitam informaciją;

· rašydami raštu žinutes;

· įrašydami informaciją į magnetinius kaupiklius ir po to fiziškai nešdami informaciją ir kopijuodami ją į kitą kompiuterį;

Kompiuterinis tinklas gali sumažinti popieriaus poreikį bendraujant vartotojams vienu su kitu ir gali padaryti bet kokią informaciją prieinamą kiekvienam vartotojui kuriam to reikia. Visi vartotojai kompiuteriniame tinkle gali naudoti vieną duomenų bazę, taip gaudami reikiamą informaciją neįdedant didesnių fizinių pastangų.

PROGRAMOS Kompiuteriniai tinklai gali būti naudojami standartizuoti programas tokias, kaip teksto redaktorius ar panašias, užtikrinant, kad kiekvienas kompiuteris kompiuteriniame tinkle galės naudoti tą pačia programą ir tą pačią programos versiją. Standartizuojant programą galima supaprastinti jos naudojimą ir administravimą. Dabar yra žymiai lengviau žinoti vieną programą labai gerai negu mokytis 5 – 6 skirtingas. Yra žymiai lengviau tokiu pat būdu įdiegti vieną programą visuose kompiuteriuose .

Dauguma organizacijų investuoja į kompiuterinius tinklus dėl elektroninio pašto ir verslo planavimo programų. Menedžeriai ir
vadybininkai gali naudoti programas greitam ir efektyviam komunikavimui su dideliu kiekiu žmonių ir lengviau bei patogiau organizuoti iri planuoti įmonės darbą .

KOMPIUTERINIŲ TINKLŲ APŽVALGA

Visi kompiuteriniai tinklai turi pagrindinius komponentus, funkcijas ir galimybes. Tai:

· Serveris – kompiuteriai, kurie užtikrina duomenų priėjimą ir kompiuterinio tinklo vartotojams;

· Klientas – kompiuteriai, kurie naudoja serverio teikiamus resursus ir informaciją;

· Media – kompiuterių sujungimo būdas;

· Bendri duomenys – failai ir bylos teikiamos serverio visame kompiuteriniame tinkle;

· Bendri spausdintuvai – spausdintuvai, kuriais gali naudotis visi kompiuterinio tinklo vartotojai;

· Kiti resursai – CD-ROM, manipuliatoriai, kaupikliai ir kita periferinė įranga

Net ir su šiais panašumais ir panašiomis funkcijomis kompiuteriniai tinklai gali būti skirstomi į

§ Peer-to-Peer

§ Server-based Skirtumai tarp Peer-to-Peer ir Server-based yra svarbūs, nes kiekvienas iš jų turi skirtingas galimybes. Kompiuterinio tinklo pasirinkimas priklauso nuo to kokie yra keliami reikalavimai kompiuteriniam tinklui, tai:

· Organizacijos dydis · Informacijos apsaugos lygio · Administravimo dydžio ir galimybių · Kompiuterinio tinklo vartotojų poreikių · Kompiuterinio tinklo biudžeto dydžio

Šie paminėti punktai pagrindinai ir apsprendžia kompiuterinio tinklo pasirinkimą.

PEER-TO-PEER KOMPIUTERINIS TINKLAS

Peer-to-peer (lygus su lygiu) tipo kompiuteriniame tinkle nėra jokio dedikuoto serverio ar nustatytos hierarchijos tarp kompiuterių. Visi kompiuteriai yra lygūs ir vadinami Peer (lygūs). Normaliai kiekvienas kompiuteris gali funkcionuoti kaip klientas ir kaip serveris. Šio tipo kompiuteriniame tinkle nėra dedikuoto serverio skirto administravimui. Kiekvienas kompiuterio vartotojas pats nustato prie kokios informacijos duoti priėjimą o prie kokios ne. DYDIS

Peer-to-Peer kompiuterinis tinklas dar yra vadinamas darbo grupė (workgroup). Ši sąvoka apima mažą vartotojų grupę. Peer-to-Peer kompiuterinis tinklas tipiškai sudaro apie 10 kompiuterių, nors žinoma tai nėra pagrindinis apribojimas. Gali būti ir daugiau kompiuterių tačiau iškyla kitos problemos, tokios kaip tinklo apkrovimas, kabelio maksimalus ilgis ir kitos.

KAINA

Peer-to-Peer kompiuterinis tinklas yra pats paprasčiausias tinklas. Kadangi kiekvienas kompiuteris gali funkcionuoti ir kaip serveris ir kaip klientas, todėl nėra reikalo turėti galingo centrinio dedikuoto serverio tokio kokio reikėtų naudojant kitas topologijas. Taigi Peer-to-Peer kompiuterinis tinklas gali būti žymiai pigesnis negu Server-based kompiuterinis tinklas.

OPERACINĖ SISTEMA

Tokiose populiariose operacinėse sistemose kaip Windows 95/98, Windows NT bei Windows for Workgroups Peer-to-Peer kompiuterinio tinklo funkcijos jau yra įdiegtos jose. Daugiau jokios papildomos programos instaliuoti ir diegti nereikia. Visas darbas lieka tik teisingai sukonfigūruoti sistemą ir teisingai nustatyti tinklo adapterio parametrus.

SERVER-BASED KOMPIUTERINIS TINKLAS

Kompiuterinėse sistemose kur yra daugiau kompiuterių negu 10 yra nebenaudinga naudoti Peer-to-Peer tipo kompiuterinį tinklą. Dauguma kompiuterinio tinklų turi dedikuotus serverius. Šie serveriai funkcionuoja tiktai kaip serveriai ir nėra naudojami kaip vartotojo kompiuteris ar darbo vieta. Serveris yra „dedikuotas“ todėl, kad jie yra optimizuoti greitam ir operatyviam darbui užtikrinti apsaugą failams ir direktorijoms. Server-based tipo kompiuterinis tinklas tampa standartiniu modeliu kuriant kompiuterinius tinklus.Kai kompiuterinių tinklų apkrovimas didėja, atsiranda būtinybė įdiegti papildomus serverius, kurie dalintųsi tarpusavyje tinklo apkrovimu.

SPECIALIZUOTI SERVERIAI

Didelių kompiuterinių tinklų serveriai dažnai atlieka tik tam tikras funkcijas, todėl serveriai yra skirstomi pagal jų funkcijas ir panaudojimus.

· Failų, duomenų ir spausdinimo serveriai

· Programų serveriai

· Pašto serveriai

· Fax’o serveriai

· Komunikacijos serveriai

-Failų, duomenų ir spausdinimo serveriai

Failų, duomenų ir spausdinimo serveris skirtas tam, kad valdyti vartotojų naudojimąsi failais, bendra informaciją bei spausdinimo įrenginiais. Pvz.: jei Jūs naudojate teksto redaktorių, tai teksto redaktoriaus programa turi būti paleista Jūsų kompiuteryje, o dokumentas yra užkraunamas iš serverio ir yra redaguojamas jau Jūsų kompiuteryje. Kitais žodžiais failų, duomenų ir spausdinimo serveris, tai serveris, prie kurio prijungti spausdintuvai ir serveris, kuriame laikomi failai bei duomenys.

– Programų serveris

Programų serveris atlieka klientas/serveris programų serverio funkciją. Pvz., serveris kaupia didelį kiekį informacijos ir tik klientui užklausus serveris suteikia užklausos atsakymą. Klientui yra persiunčiamas tiktai atsakymas. Šitaip yra sumažinamas tinklo apkrovimas ir klientas neturi apkrauti savo kompiuterio didelėmis duomenų bazėmis ir programomis.

– Pašto serveris

Pašto serveris valdo ir administruoja elektroninių žinučių apsikeitimą tarp kompiuterinio tinklo vartotojų.

– Fax’o serveris

Fax’o serveris valdo ir administruoja įeinančius ir išeinančius fax’us, naudodamas faksimilinį aparatą ar modemą.


serveris

Komunikacijos serveris reguliuoja ir administruoja duomenų ir elektroninių žinučių apsikeitimą tarp vidinio kompiuterinio tinklo ir išorinių vartotojų. Duomenų apsikeitimas vyksta naudojantis modemais, išskirtinėmis linijomis ar telefoninėmis linijomis.SERVER-BASED KOMPIUTERINIO TINKLO PRIVALUMAI

Server-based kompiuterinis tinklas leidžia centralizuotai administruoti duomenis, spausdintuvus ir kitus periferinius įrenginius. Yra galimybė kiekvienam vartotojui suteikti slaptažodį ir vartotojo vardą, kurio pagalbą vartotojas galės prieiti tik prie jam leidžiamų duomenų. Server-based kompiuterinis tinklas leidžia centralizuotai daryti archyvus, kopijas. Šis kompiuterinis tinklas leidžia į kompiuterinį tinklą įjungti didelį kiekį vartotojų (iki kelių tūkstančių) ir juos administruoti iš vienos vietos. STANDARTINĖS TOPOLOGIJOS

Visi kompiuteriniai tinklai yra sudaryti iš pagrindinių trijų kompiuterinių tinklų topologijų:

BUS

STAR

RING

Šios trys topologijos yra pačios paprasčiausios ir realiame gyvenime dažniau yra naudojami tik šių topologijų mišrūs dariniai.

BUS TOPOLOGIJA

Kompiuterinio tinklo Bus topologija yra paprasčiausias ir labiausiai paplitęs kompiuterinių tinklų kūrimo metodas. Jis susideda iš vieno kabelio, kuris jungia visus kompiuterius į vienos linijos kompiuterinį tinklą. KOMUNIKAVIMAS

Kompiuteriai Bus topologijos kompiuteriniame tinkle tarpusavyje komunikuoja adresuodami duomenis ir siųsdami juos į koaksialinį kabelį elektroninių signalų pavidalu. Norint suprasti, kaip kompiuteriai tarpusavyje komunikuoja reikia aptarti tris sąvokas:

· Signalo siuntimas

· Signalo atšokimas

· Terminatorius

Signalo siuntimas

Kompiuterinis tinklas siunčia duomenis kiekvienam prijungtam prie tinklo kompiuteriui, tačiau duomenis priima tik tas kompiuteris kurio adresas sutampa su duomenų užkodavimo adresu. Tiktai vienas kompiuteris tinkle gali išsiųsti informaciją į tinklą, kiti kompiuteriai turi laukti kol magistralė atsilaisvins. Kadangi tik vienas kompiuteris vienu metu gali siusti informacija o kiti turi laukti savo eiles, tai labai sulėtina darbą esant dideliam kompiuteriu skaičiui tinkle. Čia nėra ribojančio kompiuterių skaičiaus tačiau tai riboja duomenų apsikeitimo greičius. Kuo daugiau kompiuterių, tuo lėtesnis darbas. Bus topologija yra pasyvi topologija. Kompiuteriai prijungti prie magistralės tiktai gauna ir siunčia informaciją tinkle, jie nėra atsakingi už duomenų judėjimą nuo vieno kompiuterio prie kito. Jeigu vienas kompiuteris tinkle sugenda tai atsiliepia visam kompiuteriniam tinklui. Aktyvioje topologijoje kiekvienas kompiuteris regeneruoja signalą ir siunčia toliau kompiuteriniame tinkle.

Signalo atšokimas

Kadangi duomenys ar elektrinis signalas yra siunčiamas per visą kompiuterinį tinklą jis judės nuo vieno kabelio galo iki kito. Jei signalui bus suteikta galimybė judėti po tinklą pirmyn ir atgal tai kiti kompiuteriai negalės išsiųsti informacijos. Todėl signalas turi būti sustabdytas kai jisai pasieks kabelio galą ar reikiamą kompiuterį su reikiamu adresu.

Terminatorius

Signalo atšokimo sustabdymui yra naudojamas komponentas vadinamas Terminatorius. Jis yra jungiamas prie kiekvieno kabelio galo tam, kad absorbuoti signalą. Absorbavus laisvą signalą išsivalo kabelis ir dabar jau gali kitas kompiuteris siųsti informacija tinklu. KOMUNIKAVIMO NUTRAUKIMAS

Jeigu dėl kažkokių priežasčių nutrūko kabelis ar sugedo vienas iš kompiuterių, ar terminatorius nekorektiškai įžemintas, tai prives iki kompiuterinio tinklo funkcionavimo sustojimo. Kompiuteriai nebegalės komunikuoti vienas su kitu, tačiau išliks galimybė jiems dirbti, kaip atskiriems kompiuteriams nepriklausantiems tinklui.

STAR TOPOLOGIJA

Star topologijos kompiuteriniame tinkle, kompiuteriai yra sujungti kabelio segmentais į centralizuotą komponentą vadinamą maršrutizatoriumi (HUB). Signalas yra perduodamas iš kompiuterio į kompiuterį per maršrutizatorių į visus tinklo kompiuterius. Star topologijos kompiuterinis tinklas reikalauja centralizuoto administravimo. Kadangi kiekvienas kompiuteris yra sujungtas su maršrutizatoriumi tai ši topologija reikalauja didelio kiekio kabelio ir sudėtingo instaliavimo. Jeigu centrinis taškas sugenda visas kompiuterinio tinklo funkcionavimas sustoja.

Jeigu vienas kompiuteris nustoja funkcionuoti ar nutrunka kabelis iki maršrutizatoriaus tinklas nenustoja veikti, nuo tinklo atskiriamas tik tas kompiuteris, kuris nefunkcionuoja. Likęs kompiuterinis tinklas funkcionuoja normaliai.

RING TOPOLOGIJA

Ring topologijoje kompiuteriai kompiuteriniame tinkle yra sujungiami į viena žiedą sudarytą iš kabelio. Čia nėra jokio terminuoto galo. Visi signalai ir duomenys juda ratu į vieną pusę ir pereina per kiekvieną kompiuterį. Ši topologija visiškai priešingai negu pasyvi Bus topologija yra aktyvi. Kiekvienas kompiuteris tinkle veikia kaip kartotuvas ir gavęs signalą jį sustiprina ir persiunčia toliau. Kadangi signalas pereina per visus kompiuterius tai sako , kad vieno kompiuterio gedimas išves iš rikiuotės visą kompiuterinį tinklą. ŽYMĖS PERDAVIMAS

Duomenų
perdavimo metodas ratu vadinamas žymės perdavimas. Žymė yra perduodama tol, kol ji nepasiekia kompiuterio kuris turi siųsti duomenis. Siunęiantis kompiuteris modifikuoja žymę, pridėdamas elektroninį adresą prie duomenų ir siunčia žiedu aplinkui.

Duomenys juda per kiekvieną kompiuterį tol, kol jis randa kompiuterį su atitinkamu adresu, atitinkantį duomenų adresą.

Kompiuteris, kuris gavo informaciją, gražina žinutę siunčiančiam kompiuteriui, kad duomenys gauti. Po patikrinimo kompiuteris sukuria naują žymę ir siunčia ją į kompiuterinį tinklą. Kitas kompiuteris, gavęs žymę, gali siųsti informaciją.

Turbūt atrodo, kad žymės judėjimas labai ilgas ir tai užima daug laiko, tačiau žymė juda šviesos greičiu ir 200 metrų spindulio žiedą apeina 10000 kartų per sekundę. STAR BUS TOPOLOGIJA

Star Bus topologija yra Star ir Bus topologijų kombinacija. Star Bus topologijoje keli Star kompiuteriniai tinklai yra sujungti viena linija – magistrale.

Jeigu vienas kompiuteris sugenda, tai neatsispindi kompiuterinio tinklo darbui, kompiuterinis tinklas funkcionuoja normaliai. Kiti kompiuteriai gali normaliai komunikuoti. Jeigu vienas iš maršrutizatorių (HUB) sugenda visi kompiuteriai prijungti prie to maršrutizatoriaus negalės tarpusavyje komunikuoti.

STAR RING TOPOLOGIJA

Star Ring kompiuterinis tinklas panašus į Star Bus kompiuterinio tinklo topologiją. Star Ring ir Star Bus kompiuteriniai tinklai yra sujungti į centralizuotą maršrutizatorių (HUB). Maršrutizatoriai Star Ring kompiuterinio tinklo topologijoje yra sujungti į žvaigždę prie pagrindinio maršrutizatoriaus. ETHERNET 10BASE2 TOPOLOGIJA

Ši topologija vadinama 10BASE2 todėl, kad ji gali perduoti duomenis kabeliu 10 Mbps greičiu ir signalas gali būti perduotas 2 kart 100 metrų atstumu (realiai 185 m).

Ši kompiuterinio tinklo topologija naudoja ploną koaksialinį kabelį, kurio maksimalus ilgis gali būti 185 m. Čia yra ir minimalus kabelio ilgis tarp kompiuterių, tai 0,5 m. Tai reiškia, kad čia gali būti 30 kompiuterių prie 185 metrų ilgio kabelio.

Ethernet 10BASE2 topologijos kompiuteriniai tinklai sujungiami:

· BNC barrel jungtis

· BNC T jungtis

· BNC terminatorius

Ši topologija naudojama norint ekonomiškai ir nebrangiai įdiegti kompiuterinį tinklą nes tai nebrangios medžiagos, lengva suinstaliuoti ir paprasta konfigūruoti. ETHERNET 10BASE5 TOPOLOGIJA

Ethernet 10Base5 kompiuterinio tinklo topologija pasižymi 10 Mbps duomenų perdavimo greičiu, ir kabelio ilgis gali būti neilgesnis negu 500 m. Ši topologija dažnai yra vadinama standartinis Ethernet’as.

Šiai topologijai sudaryti naudojamas storas koaksialinis kabelis. Ši topologija padaryta Bus kompiuterinio tinklo pagrindu ir gali palaikyti iki 100 įvairių prietaisų (stotys, kartotuvai ir kt.) viename segmente. Vienas segmentas tai kabelio atstumas nuo transyverio iki stoties ar kartotuvo. Šios topologijos segmento ilgis gali būti iki 500 metrų ir panaudojus kitus įrenginius iki 2500 metrų ilgio.

Ethernet 10Base5 kompiuterinis tinklas sudaro:

· Transyveris

· Transyverio kabelis

· DIX ar AUI komunikatorius

· N-serijos komutatorius

ETHERNET 10BASET TOPOLOGIJA

Ethernet 10BaseT kompiuterinio tinklo topologija galinti perduoti duomenis iki 10 Mbps, ir sujungimui naudoja neekranuotą vytą porą (UTP). Neekranuota vyta pora naudojama kaip, standartinis kabelis tačiau tai nereiškia kad negalės dirbti su ekranuota vyta pora (STP). Tačiau tai yra žymiai brangesnis variantas.

Dauguma šio tipo tinklo topologijų yra naudojama kaip Star tačiau viduje jis naudojamas kaip Bus topologija, kaip ir visi kiti Ethernet tipo tinklai. Tipiškai šioje konfigūracijoje maršrutizatorius veikia kaip kartotuvas. Kiekvienas kompiuteris yra sujungtas su maršrutizatoriumi. Kiekvienas kompiuteris tuti dvi poras laidų, viena naudojama gauti informaciją, o antra pora naudojama siųsti informaciją.

Maksimalus šios topologijos kabelio ilgis yra 100 metrų. Naudojant kartotuvą kabelio ilgis gali būti išplėstas. Minimalus kabelio ilgis tarp kompiuterių nemažesnis kaip 2,5 metrų. Ši topologija gali aptarnauti iki 1024 kompiuterių.



KOAKSIALAS

Anksčiau koaksialinis kabelis buvo vienas iš labiausiai naudojamų kabelių diegiant kompiuterinius tinklus. Tam buvo keletą priežasčių: tai, kad koaksialinis kabelis buvo pigus, lengvas, lankstus ir todėl buvo lengva su juo dirbti. Jis buvo toks populiarus, kad tapo saugiausias ir lengviausiai suinstaliuojamas kompiuterinio tinklo kabelis. Koaksialinis kabelis yra sudarytas iš kelių sluoksnių: magistralės – šerdies, ją juosiančio teflono izoliacijos sluoksnio, metalinio pinto šarvo arba ekrano bei viską dengiančiu gumos ar kitokios medžiagos sluoksnio. Ekranavimas atliekamas pinto metalo sluoksniu kuris apgaubia pagrindinę magistralė ar šerdį. Taip yra apsaugomas signalinis kabelis nuo išorinių trukdžių bei triukšmų.

Koaksialinis kabelis yra geresnis negu vytos poros kabelis jeigu kalbėsime apie laidumą. Kuo didesnis atstumas nuo signalo siuntėjo iki gavėjo tuo labiau signalas silpsta ir prieiną tokią ribą kai gavėjas jo nebegali priimti ir apdoroti. Taigi koaksialinis
kabelis mažiau slopina signalą ir todėl signalą gali perduoti žymiai didesniu atstumu negu vytos poros kabelis.

Koaksialiniai kabeliai yra skirstomi į dvi pagrindines rūšis:

· THINNET

· THIKNET

Rūšis kurią reikia pasirinkti priklauso nuo kompiuterinio tinklo pobūdžio.THINNET

Thinnet yra lankstus koaksialinis kabelis, kurio storis yra apie 0,25 colio. Kadangi šito tipo koaksialinis kabelis yra lankstus ir lengvai apdorojamas, todėl jis gali būti naudojamas praktiškai visuose kompiuterinių tinklų topologijų instaliavimuose. Kompiuteriniuose tinkluose kurie naudoja thinnet tipo koaksialinį kabelį, kabelis yra tiesiogiai jungiamas prie kompiuterio tinklo adapterio.

Thinnet koaksialinis kabelis gali perduoti signalą jo neiškraipydamas iki 185 metrų atstume. THIKNET

Thiknet koaksialinis kabelis yra pakankamai storas apie 0,5 colio diametro. Kartai jis yra vadinamas Standartinis Ethernet, kadangi tai buvo pirmasis kabelis panaudotas populiariuose Ethernet kompiuteriniuose tinkluose. Šiuose kompiuteriniuose tinkluose varinė magistralė yra žymiai storesne negu thinnet tipo koaksialiniuose tinkluose.

Storesnė magistralinė šerdis, o tai reiškia mažesnį pasipriešinimą bei mažesnę varžą negu thinnet, todėl signalas normaliai gali būti perduodamas iki 500 metrų atstumu. Kadangi thiknet topologija gali perduoti duomenis tokiu atstumu, todėl kartais jis yra naudojamas sujungti kelis thinnet kompiuterinius tinklus į vieną.

KOAKSIALO SUJUNGIMAI

Tiek thinnet tiek thiknet koaksialiniams kabeliams jungti naudojame jungtis vadinamas BNC (British Naval Connector). Šios jungtys sujungia kompiuterį su pačiu kabeliu. BNC jungtys skirstomos:

BNC kabelio jungtis, kuri yra tvirtinama kabelio gale.

BNC T jungtis, kuri jungia tinklo kortos jungtį su koaksialiniu kabeliu.

BNC barrel jungtis, kuri jungia du koaksialinio kabelio galus kartu.

BNC terminatorius, užbaigia kiekvieno kabelio galus. Be šio elemento Bus kompiuterinis tinklas negalėtų funkcionuoti.

VYTA PORA

Vyta pora tai pati paprasčiausia kabelių rūšis, ji susideda iš dviejų izoliuotų vario laidų kurie yra suvyti vienas aplink kitą. Yra dvi rūšys vytų porų ekranuota vyta pora (STP) ir neekranuota vyta pora (UTP).NEEKRANUOTA VYTA PORA

Neekranuota vyta pora (UTP) yra naudojama 10BaseT kompiuteriniuose tinkluose. Tai pats populiariausias vytos poros modelis. Ir ateityje taps labiausiai naudojamas. Maksimalus kabelio ilgis viename segmente gali būti iki 100 metrų.

UTP kabeliai pagal EIA/TIA standartus yra skirstomos į penkias kategorijas:

· 1 kategorija

Tai tradicinis telefono kabelis, kuris gali perduoti tik balsą, bet ne duomenis

· 2 kategorija

Šios kategorijos kabeliai gali perduoti informaciją iki 4 Mbps. Ją sudaro keturios vytos poros.

· 3 kategorija

Šios kategorijos kabeliai gali perduoti informaciją iki 10 Mbps. Ją sudaro keturios vytos poros su trim vijom į pėdą.

· 4 kategorija

Šios kategorijos kabeliai gali perduoti informaciją iki 16 Mbps. Ją sudaro keturios vytos poros.

· 5 kategorija

Šios kategorijos kabeliai gali perduoti informaciją iki 100 Mbps. Ją sudaro keturios varinės vytos poros.

Viena iš gresiančių problemų, naudojant UTP kabelius yra šalia einančio kabelio signalo įtaka kompiuterinio tinklo kabeliui. Tai gali pakenkti duomenų perdavimui.



EKRANUOTA VYTA PORA

Ekranuota vyta pora naudoja aukštos kokybės varinį ekraną kuris yra žymiai saugesnis, negu UTP tipo kabeliuose. STP tipo kabeliai yra pilnai apsaugoti nuo pašalinių triukšmų ir trukdžių. STP užtikrina saugesnį ir tikslesnį duomenų perdavimą įvairiose aplinkose ir didesniais atstumais.

VYTOS POROS SUJUNGIMAI Vytos poros naudoja RJ-45 telefono jungtis tam, kad susijungti su kompiuteriu. Tai labai panašios jungtys į RJ-11 tik jos yra naudojamos telefoniniams tinklams. RJ-45 jungtis yra didesnė ir netilptų į RJ-11, jungtį. RJ-45 jungtis turi 8 jungtis skirtingai nuo RJ-11 kuri turi tik 4 jungtis.OPTINIS KABELIS

Optinis kabelis gali perduoti informaciją per optinį pluoštą, naudodamasis moduliuotais šviesos signalais. Tai yra pats saugiausias būdas siųsti informaciją. Tai reiškia, kad kabelis negalės būti nukirptas ir prijungtas prie pašalinio šaltinio – taip yra apsaugomi duomenys. Kitu požiūriu optinis kabelis geras tuo , kad duomenis galima perduoti labai dideliu greičiu (dabar realiai 100 Mbps, bet galimybe iki 1 Gbps) ir labai dideliu atstumu.

OPTINIO KABELIO SANDARA

Optinis kabelis sudarytas iš labai plono stiklo pluošto cilindro, kuris yra apsuktas koncentruotu stiklo lydiniu vadinamu cladding’as. Centrinė ašis kartais yra gaminama iš plastiko. Ši kabelį lengviau instaliuoti tačiau jis nenegali perduoti šviesos impulsų kaip stiklo pluoštas. Kiekvienas stiklo pluoštas perduoda informaciją tik į vieną pusę, todėl kabelis sudaromas iš dviejų stiklo pluoštų. Vienas skirtas siųsti, o kitas priimti informaciją.

KAIP PASIRINKTI TINKAMĄ KABELĮ

Charakteristika Thinnet (10Base2) Thiknet (10Base5) Vyta pora Optinis kabelis

Kaina Daugiau negu
pora Daugiau negu thinnet Pigiausias Brangiausias

Maksimalus ilgis 185 m. 500 m. 100 m. 2 km.

Perdavimo greitis 10 Mbps 10 Mbps 4 – 100 Mbps 100 ir daugiau Mbps

Lankstumas Lankstus Mažiau lankstus Laksčiausias Labai lankstus

Instaliavimo lengvumas Lengva instaliuoti Lengva instaliuoti Lengviausia Lengva instaliuoti

Patariama naudoti Vidutiniems ir dideliems tinklams su aukštu apsaugos lygiu Vidutiniems ir dideliems tinklams su aukštu apsaugos lygiu UTP – mažesnio biudžeto STP – Token Ring bet kokiam dydžiui Bet koks dydis

TINKLO KORTA

Kompiuterio tinklo korta dirba kaip fizinis interfeisas ar jungtis tarp kompiuterio ir kompiuterinio tinklo kabelio. Tinklo kortos yra instaliuojamos į kiekvieno tinkle esančio kompiuterio išplėstas jungtis. Tinklo kortos yra instaliuojamos tiek serveriniams tiek kliento kompiuteriams.

Kai tinklo korta būna suinstaliuota prie jos jungiamas kompiuterinio tinklo kabelis, fiziškai sujungiantis tinklą ir kompiuterį.

Mobiliems nešiojamiems kompiuteriams yra naudojamos mažesnių gabaritų PCMCI tinklo kortos.

Tinklo kortos vaidmuo kompiuteriniame tinkle yra:

· Paruošti duomenis siuntimui iš kompiuterio

· Siųsti duomenis į kitą kompiuterį

· Kontroliuoti duomenų judėjimą nuo vieno kompiuterio iki kito

· Gauti ir apdoroti duomenis, taip kad suprastų kompiuteris

DUOMENŲ PARUOŠIMAS

Prieš siunčiant duomenis kompiuteriniu tinklu juos reikia paruošti siuntimui, duomenys turi būti keičiami tokia forma, kad juos suprastu ir kitas kompiuteris ir turi būti keičiami į tokį formatą, kurį galima būtų siųsti kompiuteriniu tinklu.

Kompiuteriniame tinkle duomenys turi būti siunčiami viena juosta – srove. Kai duomenys perduodami kompiuteriniu tinklu, yra sakoma, kad jie perduodami nuosekliai vienas bitas seka kitą informacijos bitą. Duomenys kompiuteriniame tinkle gali judėti tik viena kryptimi. DRAIVERIŲ VAIDMUO

Draiveriai tai programinė įranga, kuri leidžia kompiuteriui dirbti su įvairiais prietaisais. Kiekvienas prietaisas turi savo atskirus ir specialius draiverius. Jeigu įrenginys yra prijungiamas prie kompiuterio tai jis negali funkcionuoti, kol nera suinstaliuojami draiveriai. Tai programinė įranga, kuri pasako, kaip reikia įrenginiui dirbti.

Kiekvienas kompiuterio periferinis įrenginys turi savo draiverius:

· Įvedimo įrenginiai tokie kaip manipuliatorius, klaviatūra

· SCSI ar IDE diskų kontroleriai

· Kieto disko ar diskasukio draiveriai

· Multimedijos draiveriai tokie kaip mikrofonas ar kamera

· Tinklo kortos

· Spausdintuvai, ploteriai, juostiniai įrenginiai ir kt.

Spausdintuvo instaliavimas geras pavyzdys parodantis kaip dirba draiveriai.Spausdintuvų gamintojų yra labai daug ir kiekvienas spausdintuvas turi savų funkcijų kurių neturi kitas todėl tam kad kompiuteris galėtų normaliai spausdinti ir dirbti su kiekvienu spausdintuvu nepriklausomai nuo jo modelio yra instaliuojama gamintojo sukurta programinė įranga – draiveriai kurie ir valdo spausdintuvo darbą.

Kaip ir kiti įrenginiai kompiuterinio tinklo kortos irgi turi turėti savo draiverius, tik gerai suinstaliavus draiverius tinklo korta gales normaliai funkcionuos.

Šiuolaikinės operacinės sistemos standartiškai be papildomų resursų turi virš 100 tinklo kortų draiverių rušių.

DUOMENŲ SIUNTIMAS

Šiuolaikiniai duomenų formatai ir dydžiai yra labai įvairūs, dažniausiai informacija yra pakankamai dideli failai. Kompiuterinis tinklas negalėtų normaliai funkcionuoti, jeigu vienu metu iš karto būtų siunčiami dideli kiekiai informacijos. Tam yra dvi priežastys, kodėl talpinant didelius kiekius informacijos tinkle suletės kompiuterinio tinklo darbas.

Pirmoji priežastis yra ta, kad kol kitas kompiuteris nepriims siunčiamos tinklu didelio kiekio informacijos, tol likę kompiuteriai negalės siųsti ir gauti informacijos. Antroji priežastis ta, kad padidėja klaidų tikimybė ir atsiradus klaidai visa informaciją vėl reikėtų siųsti iš naujo.

Tam kad neiškiltų aukščiau paminėtos problemos, duomenys yra skaidomi į mažesnius informacijos blokus kurie vadinami paketais. PAKETAI

Visi duomenys siunčiami kompiuteriniu tinklu yra skaidomi į mažesnius paketus. Paketai yra pagrindinis kompiuterinių tinklų komunikavimo vienetas. Išskaidžius duomenis į paketus, kiekviena duomenų transmisija yra pagreitinama taip kad kiekvienas kompiuteris kompiuteriniame tinkle turi daugiau galimybių išsiusti ir gauti informacija. Gaunantis informaciją kompiuteris gautus paketus surenka ir atstato originalią informaciją. Kai kompiuteris siųsdamas informaciją suskaido ją į paketus, jis prideda specialią informaciją į kiekvieną paketą, kuri padeda :

· Siųsti originalią informaciją suskaidytą į mažas porcijas

· Atstatyti duomenis reikiama tvarka

· Kontroliuoti klaidų atsiradimą ir jas ištaisyti

PAKETŲ STRUKTŪRA

Paketai gali turėti keletą duomenų tipų tai:

· Informacija tokia kaip žinutės ar failai

· Kompiuterio kontrolės duomenys ir komandos

· Sesijos kontrolės kodai tokie kaip klaidos aptikimas, kuris reikalauja duomenų persiuntimo

PAKETŲ KOMPONENTAI

Visi paketai turi pagrindinius komponentus tokius kaip :

· Šaltinio adresas kuris
siunčiamą kompiuterį

· Siunčiami duomenys

· Gaunančio kompiuterio identifikavimo adresas

· Instrukcijos kurios pasako kaip turi būti siunčiama informacija

· Informacija kuri pasako kaip sujungti atskirus paketus į pilna informaciją

· Klaidos aptikimo informacija, kuri pasako kad duomenys atėjo su klaida

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4173 žodžiai iš 8336 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.