Maklerių įmonės Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Maklerių įmonės Lietuvoje

Šiaulių Universitetas

Socialinių mokslų fakultetas

Ekonomikos katedra

Kursinis darbas

„Finansų maklerių įmonių veiklos palyginimas“

Darbą atliko: Nerijus Mackevičius

Andrius Kukta

Darbą tikrino: asist. Ž. Grigaliūnienė

Šiauliai

2004

TURINYS

Įvadas 3

Finansų maklerių įmonės 4

Šiuo metu Lietuvoje esančios FMĮ ir Bankų FMS 5

Finansų makleriai 8

Darbuotojai 10

Klientai 10

Veiklos sritys 11

Finansiniai rodikliai 13

FMĮ “Jūsų tarpininkas” 15

FMĮ “Finasta” 19

FMĮ „Vilfima“ 20

Išvados 21

LITERATŪRA 22

Įvadas

Mūsų darbo tikslas išnagrinėti kas tai yra finansų maklerio įmonės, ką

jos veikia, kokie jų finansiniai rodikliai, jų dinamika bei kuriai patikėti

savo investicijas.

Finansų maklerio įmonė – tai specializuota įmonė, gavusi licenciją

verstis tarpininkavimo veikla VP rinkoje. Ji savo klientų vardu, naudodama

lėšas, atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas, konsultuoja

investuotojus, valdo savo klientų VP portfelius, atidaro jų VP ir pinigų

sąskaitas ir yra atsakinga už klientų nuosavybės teisės į VP įrodymą. Tarp

FMĮ ir klientų turi būti sudarytos raštiškos sutartys pagal VP komisijos

patvirtintas taisykles. Taigi, makleris (kitose šalyse – brokeris) atlieka

tarpininko vaidmenį: jis yra VP rinkos dalyvis ir organizatorius,

atsakingas už teisingą pavedimų vykdymą. Makleris rizikuoja tik tiek, kiek

bus atsakingas už išankstinį kliento VP ir pinigų sąskaitų patikrinimą.

Mokestis makleriui dažniausiai yra procentas nuo sandorio apimties, bet

gali būti ir fiksuotas mokestis arba tam tikras procentinis dydis nuo

kliento VP portfelio padidėjimo.

Finansų maklerių įmonės

Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją,

ir įstatymu nustatyta tvarka licencijuoti komerciniai bankai, kuriu

licencijos nėra apribotos vertybinių popierių operacijos, turi teisę

verstis tarpininkavimo viešojoje vertybiniu popierių apyvartoje veikla ar

konsultuoti trečiąsias šalis investavimo i vertybinius popierius

klausimais.

Tarpininkavimo viešojoje vertybiniu popierių apyvartoje veikla

Lietuvoje verčiasi finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ) ir komercinių

bankų struktūriniai padaliniai – finansų maklerių skyriai arba

departamentai. Lietuvoje finansų maklerio įmonės priklausomai nuo jų turimo

pradinio nuosavo kapitalo dydžio skirstomos i A, B ir C kategorijas.

A kategorijos licencija suteikia teisę verstis visomis Vertybinių

popierių viešosios apyvartos įstatymo nustatytomis FMĮ veiklos rūšimis.

Specializuota B kategorijos licencija suteikia teisę verstis tik dalimi

FMĮ veiklos rūšių. Ji nesuteikia teisės prekiauti vertybiniais popieriais

savo sąskaita ir organizuoti vertybinių popierių emisijos garantuojant jų

išplatinimą.

C kategorijos licencija FMĮ leidžia užsiimti konsultavimu investavimo į

vertybinius popierius klausimais, šios kategorijos FMĮ neturi teisės

vykdyti vertybinių popierių prekybos nei savo, nei klientu sąskaita.

Šiuo metu Lietuvoje esančios FMĮ ir Bankų FMS

|Pavadinimas |Tipas |Licenc. |Licencij|Statusas |

| | |Kat. |os Nr. | |

|AMIS Fin. Consulting AG |Fin. maklerio |C |C101 |Veikianti |

|filialas |įmonė | | | |

|Baltijos vertybiniai |Fin. maklerio |B |B086 |Veikianti |

|popieriai |įmonė | | | |

|Diskontas |Fin. maklerio |B |B082 |Veikianti |

| |įmonė | | | |

|Finasta |Fin. maklerio |A |A087 |Veikianti |

| |įmonė | | | |

|Finbaltus |Fin. maklerio |A |A083 |Veikianti |

| |įmonė | | | |

|Finvesta |Fin. maklerio |B |B088 |Veikianti |

| |įmonė | | | |

|G. Steponkaus kontora |Fin. maklerio |B |B084 |Veikianti |

| |įmonė | | | |

|International Market |Fin. maklerio |B |B090 |Apribota |

|Investments |įmonė | | |veikla |

|Jūsų tarpininkas |Fin. maklerio |B |B091 |Veikianti |

| |įmonė | | |
|

|Kapitalo srautai |Fin. maklerio |B |B092 |Veikianti |

| |įmonė | | | |

|Naugvilda |Fin. maklerio |B |B093 |Veikianti |

| |įmonė | | | |

|Spekonis ir Gastonas |Fin. maklerio |B |B095 |Veikianti |

| |įmonė | | | |

|Suprema |Fin. maklerio |B |B096 |Veikianti |

| |įmonė | | | |

|Technologijų valdymo |Fin. maklerio |B |B097 |Panaikinta |

|centras |įmonė | | |licencija |

|Trigon Capital |Fin. maklerio |B |B098 |Veikianti |

| |įmonė | | | |

|VB Vilfima |Fin. maklerio |C |C099 |Veikianti |

| |įmonė | | | |

|Vivum |Fin. maklerio |B |B100 |Veikianti |

| |įmonė | | | |

|Hansabanko FMS |Banko FM |- |11 |Veikiantis |

| |padalinys | | | |

|Medicinos banko FMS |Banko FM |- |9 |Veikiantis |

| |padalinys | | | |

|NORD/LB Lietuva banko |Banko FM |- |10 |Veikiantis |

|FMD |padalinys | | | |

|Parex banko FMS |Banko FM |- |17 |Veikiantis |

| |padalinys | | | |

|Sampo banko FMS |Banko FM |- |13 |Veikiantis |

| |padalinys | | | |

|Snoro banko FMS |Banko FM |- |8 |Veikiantis |

| |padalinys | | | |

|Šiaulių banko FMS |Banko FM |- |7 |Veikiantis |

| |padalinys | | | |

|Ūkio banko FMD |Banko FM |- |1 |Veikiantis |

| |padalinys | | | |

|Vilniaus banko FMD |Banko FM |- |2 |Veikiantis |

| |padalinys | | | |

Lietuvos centrinio vertybiniu popierių depozitoriumo (LCVPD)

paskelbtais duomenimis, finansų maklerio įmonė „Finasta“ tvarkė 6,4 mlrd.

litu nominalios vertės vertybinių popierių apskaitą. „Finasta“ pralenkė

Vilniaus banko vertybinių popierių apskaitos ir saugojimo departamentą,

kuris reitingų lentelėje liko antras su 4,7 mlrd. litų nominalios vertės

portfeliu.

Duomenis apie saugomų vertybinių popierių (VP) portfelį LCVPD skelbia

neatsižvelgiant i rinkos vertę. Patikslinti pagal rinkos, o ne pagal

nominalią vertę duomenys gali būti palankesni Vilniaus bankui. Taip yra

todel, kad Vilniaus banko tvarkomi vertybiniai popieriai gali buti

„vertingesni“ už „Finastos“, nes daugelio jų rinkos kainos viršija

nominalią.

Nominalia verte „Finastos“ portfelis per tris mėnesius padidejo beveik

20 procentų. Beje, daugiausia būtent „Lietuvos energijos“ ir nuo jos

atskilusių 4 regioniniu bendrovių akcijų apskaitos perdavimas ir leido

Vilniuje įsikūrusiai „Finastai“ pasiekti tokių rezultatų.

„Turtingiausi“ VP saugotojai

|VP saugotojai – viešosios apyvartos |Kapitalizaci|% |

|tarpininkai |ja nominalia| |

| |verte, mln. | |

| |Lt | |

|1 |963 |FMĮ AB „Finasta“ |6406,39 |36,4 |

|2 |987 |AB „Vilniaus bankas“ VP |4702,68 |26,7 |

| | |apskaitos ir saugojimo | | |

| | |departamentas | | |

|3 |962 |AB banko „Hansabankas“ VP |2584,23 |14,7 |

| | |apskaitos ir saugojimo | | |

| | |skyrius | | |

|4 |983 |AB banko „NORD/LB Lietuva“ |867,90 |4,9 |

| | |FMS | | |

|5 |919 |FMĮ UAB „Kapitalo srautai“ |415,56 |2,4 |

|6 |907 |FMĮ UAB „Suprema“ |172,00 |1,0 |

|7 |577 |LCVPD Ryšių su dalyviais ir|115,52 |0,7 |

| | |asm.sąskaitų tvarkymo | | |

| | |skyrius | | |

|8 |967 |FM UAB „G.Steponkaus |95,28 |0,5 |

| | |kontora“ | | |

|Visi kiti |2230,81 |12,7 |

|Viso |17590,37 |100,0 |

Parengta pagal LCVPD duomenis.

Sutrumpinimai: FMĮ – finansų maklerio įmonė; FMS – finansų maklerio

departamentas/skyrius.

Dar vienas svarbus maklerių veiklos stabilumo rodiklis –
skaičius.

Akcinės bendrovės, perduodančios savo išleistų akcijų apskaitą makleriams,

atsikrato papildomų rūpesčių, pavyzdžiui, nebereikia laikyti specialistų,

kurie tą apskaitą darytų pačioje bendrovėje.

Tuo tarpu finansų maklerio įmonės, suteikiančios emitentui akcijų apskaitos

paslaugą, gauna puikų pastovių įplaukų šaltinį, kadangi atvejai, kai

bendrovė keičia sąskaitų tvarkytoją, yra gana reti. Aišku, tai galioja tik

tais atvejais, kai paslaugos kokybė atitinka kliento viltis. Be to,

paprastai toje pačioje maklerio įmonėje užsakomos ir papildomos paslaugos:

metinės ataskaitos ruošimas, esminių įvykių atskleidimas, reorganizavimo

projektai ir t.t. Didelė dalis papildomų paslaugų paprastai būna

konsultacinio pobūdžio, kurios yra žymiai pelningesnės už techninį sąskaitų

tvarkymą. Makleriai, kontroliuodami vidinę įmonės akcijų apyvartą,

dažniausiai tarpininkauja ir sandoriams tarp akcininkų. Todėl itin didelės

svarbos dalyku laikomas ne tik nuolatinis apskaitomų emitentų vertybinių

popierių emisijų skaičiaus didėjimas, bet ir paties emitento „kokybė“. Nors

emitentai pagal savo kapitalą ir reikalingų paslaugų lygį nevienodi, visas

apskaitomų emitentų skaičius apytikriai leidžia spręsti, kuri maklerio

įmonė turi geriausias dabartines pozicijas ir stabiliausią ateities pajamų

šaltinį. Didelis emitentų kiekis kartu garantuoja ir sumažėjusią riziką dėl

klientų nemokumo, santykinai mažesnius pridėtinius kaštus.

Didžiausi emitentu VP sąskaitų tvarkytojai

|Vieta |Viešosios apyvartos |Apskaitomu |

| |tarpininkas |emitentu skaičius,|

| | |2003 09 30** |

|1 |Finasta |131 |

|2 |Sinkus |130 |

|3 |Jungtine maklerio kontora |29 |

|4 |Kapitalo srautai |27 |

|5 |Jūsų tarpininkas |19 |

|6 |Finansų spektras |17 |

|7 |Finbaltus |16 |

|8 |Spekonis ir Gastonas |16 |

|9 |Suprema |15 |

|10 |Vilniaus banko VP apskaitos |13 |

| |ir saugojimo departamentas | |

|11 |Vivum |10 |

|12 |Naugvilda |8 |

|13 |Šiaulių banko FMS |6 |

|14 |Baltijos vertybiniai |6 |

| |popieriai | |

|15 |Nord/LB FMD |5 |

|16 |Banko Snoras FMS |4 |

|17 |“Hansa – LTB“ VP apskaitos ir|4 |

| |saugojimo skyrius | |

|18 |Alpha Baltic |4 |

|19 |Technologijų valdymo centras |3 |

|20 |Ūkio banko FMD |2 |

|21 |Finvesta |2 |

|  |IŠ VISO: |467 |

** Eliminuoti atvejai, kai maklerio įmonė arba banko FMD/FMS tvarko

savo pačių vertybinių popierių apskaitą.

2003 m. gruodžio 31 d. vertybiniu popierių rinkoje investicines paslaugas

teikė 9 komercinių bankų vidaus struktūriniai padaliniai ir 18 finansų

maklerio įmonių, iš jų 2 – A kategorijos, 14 – B kategorijos ir 2 – C

kategorijos. Tuo tarpu 2002 m. vertybinių popierių rinkoje veikė 21 finansų

maklerio įmonė ir 9 komerciniai bankai. Pastaruosius trejus metus finansų

maklerių įmonių ir komercinių bankų, teikiančių investicines paslaugas,

skaičius nedaug kito. Tuo tarpu, lyginant su 1999 ir 2000 metais, jų

žymiai sumažėjo. Per penkerius metus vyko finansų maklerio įmonių kapitalo

koncentracija, didesnės įmonės perėmė mažesnių įmonių klientus, taip pat ir

kvalifikuotus specialistus.

|Tarpininko |Tarpinink|Tarpinin|Tarpinin|Tarpinin|Tarpinin|

|kategorija |ų |kų |kų |kų |kų |

| |skaičius |skaičius|skaičius|skaičius|skaičius|

| |1999-12-3|2000-12-|2001-12-|2002-12-|2003-12-|

| |1 |31 |31 |31 |31 |

|A kategorija |5 |2 |3 |3 |2 |

|B kategorija |24 |17 |15 |15 |14 |

|C kategorija |3 |4 |2 |3 |2 |

|KB FMS |11 |10 |8 |9 |9 |

|Iš viso |43 |33 |28 |30 |27 |

2003 m. del veiklos licencijos išdavimo kreipėsi pirmasis užsienio

valstybėje įsteigtos įmonės (Austrijoje licencijuotos finansų maklerio

įmonės) filialas. Jam Komisija suteikė C kategorijos licenciją.

Per metus 4 finansų maklerio įmonėms licencijų galiojimas buvo

panaikintas: per I-ąji ketvirtį panaikinta vienos A ir vienos B kategorijos

įmonės licencija, per II-ąji ketvirtį viena C kategorijos įmonės licencija,

o per III-iąji ketvirtį – taip pat vienos C kategorijos įmonės licencija,

tačiau vietoj pastarosios licencijos
išduota pensijų fondų valdymo

įmonės veiklos licencija. Kitos licencijos buvo panaikintos del to, kad

patys įmonių savininkai kreipėsi prašydami panaikinti licencijas. Daugelį

šiu įmonių klientų perėmė kitos aktyviai rinkoje veikiančios finansų

maklerio įmonės. Komisija pritarė dviejų įmonių reorganizavimui. Po

reorganizavimo išliks viena, tačiau dėl vykstančio susijungimo proceso

licencija 2003 m. dar nebuvo panaikinta.

Komerciniams bankams teisė teikti investicines paslaugas suteikia banko

licencija, jeigu joje ši veikla nera apribota. Vertybinių popierių komisija

pateikia Lietuvos bankui išvadą apie komercinio banko pasirengimą, ikūrus

specializuoti vidaus struktūrinį padalinį ar kelis padalinius, teikti

investicines paslaugas.

Finansų makleriai

2003 m. gruodžio 31 d. buvo 172 licencijuoti asmenys, turintys finansų

maklerio licenciją: 121 asmuo turejo finansų maklerio generalinė licencija,

28 – finansų maklerio konsultanto ir 23 – finansų maklerio prekybininko

licencijas. 2002 m. gruodžio 31 d. buvo 171 licencijuotas asmuo. Per 2003

m. 11 licencijų išduota asmenims, išlaikiusiems Komisijos organizuojamus

finansų maklerių egzaminus, o 10 asmenų licencijų galiojimas buvo

panaikintas. 2 finansų makleriams licencija panaikinta del to, kad jie

neatvyko i pertestavimo egzaminą, likusiesiems – del profesinės veiklos

nutraukimo.

Per 2003 m. 5 kartus buvo organizuoti finansų maklerio konsultanto ir

taip pat 5 kartus finansų maklerio prekybininko egzaminai. Konsultanto

egzaminą laike 23 pretendentai, iš ju 10 (arba 43,47 proc.) egzaminą

išlaikė, prekybininko egzaminą laikė 12 pretendentų, 4 (arba 33,33 proc.)

išlaikė.

Nuo 1999 m. pastebimas pakankamai stabilus finansų maklerių skaičius.

Kaip matyti iš lentelės per penkis metus rinkoje savo profesionalias

paslaugas siūlė vidutiniškai 189 finansų makleriai.

Finansų maklerių skaičiaus kitimas 1999–2003 m.

|Licencijo|Finansų |Finansų |Finansų |Finansų |Finansų |

|s rūšis |maklerių|maklerių|maklerių|maklerių|maklerių|

| |skaičius|skaičius|skaičius|skaičius|skaičius|

| |1999-12-|2000-12-|2001-12-|2002-12-|2003-12-|

| |31 |31 |31 |31 |31 |

|Generalin|179 |161 |143 |127 |121 |

|ė | | | | | |

|Konsultan|15 |21 |18 |21 |28 |

|to | | | | | |

|Prekybini|27 |21 |18 |23 |23 |

|nko | | | | | |

|Iš viso |221 |203 |179 |171 |172 |

Nors 1999 m. ar 2000 m. finansų maklerių egzaminą laikė daugiau asmenų negu

2001 m., tačiau nemažai išlaikiusiųjų profesinės veiklos nevykdė, todėl

jiems licencijų galiojimas buvo panaikintas. 2001 m. pretendentų laikyti

egzaminą buvo labai mažai, todėl šį laikotarpį būtų galima pavadinti

„rinkos štiliumi“. Nuo 2002 m., o ypatingai per 2003 m. juntamas

pagyvėjimas, vis daugiau atsiranda norinčių įgyti finansų maklerio

licenciją. Tai galejo sąlygoti kelios priežastys. Vieną iš jų galima būtų

įvardyti kaip didesnę kvalifikuotų vertybinių popierių rinkos konsultantų

ar prekybininkų paklausą. Be to, įvykus pensijų reformai, susikūrusios

naujos finansų institucijos – investicijų valdymo imonės – pareikalavo

profesionalių darbuotojų, tokių, kaip vertybinių popierių portfelių

valdytojai, konsultantai ir pan.

[pic]

Darbuotojai

2003 m. pabaigoje vertybinių popierių rinkoje veikusiose 18-oje finansų

maklerio įmonių ir 9- iuose specializuotuose komercinių bankų padaliniuose

dirbo 220 darbuotojų, iš jų 102 asmenys turėjo atitinkamą finansų maklerio

licenciją. FMĮ dirbo 166 darbuotojai, 54 buvo įdarbinti specializuotose KB

skyriuose. Tuo tarpu 2002 m. pabaigoje veikė 30 tarpininkų, o juose dirbo

229 darbuotojai. Darbuotojų skaičius finansų maklerio įmonėse pasiskirstęs

netolygiai ir kinta priklausomai nuo tarpininko licencijuojamos veiklos

pobūdžio. Dviejose A kategorijos finansų maklerio įmonėse dirba 28 proc.

visų viešosios apyvartos tarpininkų sektoriaus darbuotojų, devyniuose

komercinių bankų padaliniuose – 25 proc., o 16 -oje B ir C kategorijos

licencijas turinčių finansų maklerio įmonių – 47 proc. darbuotojų.

Pažymetina, kad dviejose stambiausiose įmonėse dirbo net 36 proc. visų

darbuotojų, o likusiose įmonėse buvo nuo 3 iki 14 darbuotojų.

[pic]

Klientai

2003 m. pabaigoje visose finansų maklerio įmonėse ir komercinių bankų

specializuotuose padaliniuose buvo daugiau nei 126 tūkst. klientų,

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1911 žodžiai iš 3810 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.