Maklerių įmonės Lietuvoje

Šiaulių Universitetas

Socialinių mokslų fakultetas

Ekonomikos katedra

Kursinis darbas

„Finansų maklerių įmonių veiklos palyginimas“

Darbą atliko: Nerijus Mackevičius

Andrius Kukta

Darbą tikrino: asist. Ž. Grigaliūnienė

Šiauliai

2004

TURINYS

Įvadas 3

Finansų maklerių įmonės 4

Šiuo metu Lietuvoje esančios FMĮ ir Bankų FMS 5

Finansų makleriai 8

Darbuotojai 10

Klientai 10

Veiklos sritys 11

Finansiniai rodikliai 13

FMĮ “Jūsų tarpininkas” 15

FMĮ “Finasta” 19

FMĮ „Vilfima“ 20

Išvados 21

LITERATŪRA 22

Įvadas

Mūsų darbo tikslas išnagrinėti kas tai yra finansų maklerio įmonės, ką

jos veikia, kokie jų finansiniai rodikliai, jų dinamika bei kuriai patikėti

savo investicijas.

Finansų maklerio įmonė – tai specializuota įmonė, gavusi licenciją

verstis tarpininkavimo veikla VP rinkoje. Ji savo klientų vardu, naudodama

lėšas, atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas, konsultuoja

investuotojus, valdo savo klientų VP portfelius, atidaro jų VP ir pinigų

sąskaitas ir yra atsakinga už klientų nuosavybės teisės į VP įrodymą. Tarp

FMĮ ir klientų turi būti sudarytos raštiškos sutartys pagal VP komisijos

patvirtintas taisykles. Taigi, makleris (kitose šalyse – brokeris) atlieka

tarpininko vaidmenį: jis yra VP rinkos dalyvis ir organizatorius,

atsakingas už teisingą pavedimų vykdymą. Makleris rizikuoja tik tiek, kiek

bus atsakingas už išankstinį kliento VP ir pinigų sąskaitų patikrinimą.

Mokestis makleriui dažniausiai yra procentas nuo sandorio apimties, bet

gali būti ir fiksuotas mokestis arba tam tikras procentinis dydis nuo

kliento VP portfelio padidėjimo.

Finansų maklerių įmonės

Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją,

ir įstatymu nustatyta tvarka licencijuoti komerciniai bankai, kuriu

licencijos nėra apribotos vertybinių popierių operacijos, turi teisę

verstis tarpininkavimo viešojoje vertybiniu popierių apyvartoje veikla ar

konsultuoti trečiąsias šalis investavimo i vertybinius popierius

klausimais.

Tarpininkavimo viešojoje vertybiniu popierių apyvartoje veikla

Lietuvoje verčiasi finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ) ir komercinių

bankų struktūriniai padaliniai – finansų maklerių skyriai arba

departamentai. Lietuvoje finansų maklerio įmonės priklausomai nuo jų turimo

pradinio nuosavo kapitalo dydžio skirstomos i A, B ir C kategorijas.

A kategorijos licencija suteikia teisę verstis visomis Vertybinių

popierių viešosios apyvartos įstatymo nustatytomis FMĮ veiklos rūšimis.

Specializuota B kategorijos licencija suteikia teisę verstis tik dalimi

FMĮ veiklos rūšių. Ji nesuteikia teisės prekiauti vertybiniais popieriais

savo sąskaita ir organizuoti vertybinių popierių emisijos garantuojant jų

išplatinimą.

C kategorijos licencija FMĮ leidžia užsiimti konsultavimu investavimo į

vertybinius popierius klausimais, šios kategorijos FMĮ neturi teisės

vykdyti vertybinių popierių prekybos nei savo, nei klientu sąskaita.

Šiuo metu Lietuvoje esančios FMĮ ir Bankų FMS

| | |Kat. |os Nr. | |

|FMD |padalinys | | | |

paskelbtais duomenimis, finansų maklerio įmonė „Finasta“ tvarkė 6,4 mlrd.

litu nominalios vertės vertybinių popierių apskaitą. „Finasta“ pralenkė

Vilniaus banko vertybinių popierių apskaitos ir saugojimo departamentą,

kuris reitingų lentelėje liko antras su 4,7 mlrd. litų nominalios vertės

portfeliu.

Duomenis apie saugomų vertybinių popierių (VP) portfelį LCVPD skelbia

neatsižvelgiant i rinkos vertę. Patikslinti pagal rinkos, o ne pagal

nominalią vertę duomenys gali būti palankesni Vilniaus bankui. Taip yra

todel, kad Vilniaus banko tvarkomi vertybiniai popieriai gali buti

„vertingesni“ už „Finastos“, nes daugelio jų rinkos kainos viršija

nominalią.

Nominalia verte „Finastos“ portfelis per tris mėnesius padidejo beveik

20 procentų. Beje, daugiausia būtent „Lietuvos energijos“ ir nuo jos

atskilusių 4 regioniniu bendrovių akcijų apskaitos perdavimas ir leido

Vilniuje įsikūrusiai „Finastai“ pasiekti tokių rezultatų.

„Turtingiausi“ VP saugotojai

|VP saugotojai – viešosios apyvartos |Kapitalizaci|% |

|tarpininkai |ja nominalia| |

| |verte, mln. | |

| |Lt | |

|1 |963 |FMĮ AB „Finasta“ |6406,39 |36,4 |

|2 |987 |AB „Vilniaus bankas“ VP |4702,68 |26,7 |

|3 |962 |AB banko „Hansabankas“ VP |2584,23 |14,7 |

|4 |983 |AB banko „NORD/LB Lietuva“ |867,90 |4,9 |

| | |FMS | | |

|5 |919 |FMĮ UAB „Kapitalo srautai“ |415,56 |2,4 |

|6 |907 |FMĮ UAB „Suprema“ |172,00 |1,0 |

|7 |577 |LCVPD Ryšių su dalyviais ir|115,52 |0,7 |

|8 |967 |FM UAB „G.Steponkaus |95,28 |0,5 |

|Visi kiti |2230,81 |12,7 |

|Viso |17590,37 |100,0 |

Parengta pagal LCVPD duomenis.

Sutrumpinimai: FMĮ – finansų maklerio įmonė; FMS – finansų maklerio

departamentas/skyrius.

Dar vienas svarbus maklerių veiklos stabilumo rodiklis –
skaičius.

Akcinės bendrovės, perduodančios savo išleistų akcijų apskaitą makleriams,

atsikrato papildomų rūpesčių, pavyzdžiui, nebereikia laikyti specialistų,

kurie tą apskaitą darytų pačioje bendrovėje.

Tuo tarpu finansų maklerio įmonės, suteikiančios emitentui akcijų apskaitos

paslaugą, gauna puikų pastovių įplaukų šaltinį, kadangi atvejai, kai

bendrovė keičia sąskaitų tvarkytoją, yra gana reti. Aišku, tai galioja tik

tais atvejais, kai paslaugos kokybė atitinka kliento viltis. Be to,

paprastai toje pačioje maklerio įmonėje užsakomos ir papildomos paslaugos:

metinės ataskaitos ruošimas, esminių įvykių atskleidimas, reorganizavimo

projektai ir t.t. Didelė dalis papildomų paslaugų paprastai būna

konsultacinio pobūdžio, kurios yra žymiai pelningesnės už techninį sąskaitų

tvarkymą. Makleriai, kontroliuodami vidinę įmonės akcijų apyvartą,

dažniausiai tarpininkauja ir sandoriams tarp akcininkų. Todėl itin didelės

svarbos dalyku laikomas ne tik nuolatinis apskaitomų emitentų vertybinių

popierių emisijų skaičiaus didėjimas, bet ir paties emitento „kokybė“. Nors

emitentai pagal savo kapitalą ir reikalingų paslaugų lygį nevienodi, visas

apskaitomų emitentų skaičius apytikriai leidžia spręsti, kuri maklerio

įmonė turi geriausias dabartines pozicijas ir stabiliausią ateities pajamų

šaltinį. Didelis emitentų kiekis kartu garantuoja ir sumažėjusią riziką dėl

klientų nemokumo, santykinai mažesnius pridėtinius kaštus.

Didžiausi emitentu VP sąskaitų tvarkytojai

|Vieta |Viešosios apyvartos |Apskaitomu |

| |tarpininkas |emitentu skaičius,|

| | |2003 09 30** |

|1 |Finasta |131 |

|2 |Sinkus |130 |

|3 |Jungtine maklerio kontora |29 |

|4 |Kapitalo srautai |27 |

|5 |Jūsų tarpininkas |19 |

|6 |Finansų spektras |17 |

|7 |Finbaltus |16 |

|8 |Spekonis ir Gastonas |16 |

|9 |Suprema |15 |

|10 |Vilniaus banko VP apskaitos |13 |

| |ir saugojimo departamentas | |

|11 |Vivum |10 |

|12 |Naugvilda |8 |

|13 |Šiaulių banko FMS |6 |

|14 |Baltijos vertybiniai |6 |

| |popieriai | |

|15 |Nord/LB FMD |5 |

|16 |Banko Snoras FMS |4 |

|17 |“Hansa – LTB“ VP apskaitos ir|4 |

| |saugojimo skyrius | |

|18 |Alpha Baltic |4 |

|19 |Technologijų valdymo centras |3 |

|20 |Ūkio banko FMD |2 |

|21 |Finvesta |2 |

| |IŠ VISO: |467 |

** Eliminuoti atvejai, kai maklerio įmonė arba banko FMD/FMS tvarko

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.

Matomi 1145 žodžiai iš 3802 žodžių.

Panašūs įrašai