Marketingas elektroniniame versle
5 (100%) 1 vote

Marketingas elektroniniame versle

Turinys

Santrauka 2

1. Įvadas 4

2. Interneto ir elektroninis marketingas 5

3. Elektroninio marketingo ciklas 6

4. Pagrindiniai elektroninio marketingo bruožai 8

5. Interneto marketingo technologijos 9

5.1. WWW puslapiai 9

5.2. Interneto katalogai 10

5.3. Užsakymai ir pardavimai 10

5.4. Klientų aptarnavimas 11

5.5. Naujienos, pranešimai spaudai 11

5.6. Viktorinos, konkursai, loterijos 11

5.7. Paieškos sistemos 12

5.8. Reklama Internete 12

5.9. Adresas 13

5.10. Reklama įprastomis priemonėmis 13

5.11. Elektroniniai tinklai 13

5.12.Lankytojų masalas 14

5.13. Blogai 14

Naudota literatūra 17

Santrauka

Sėkminga marketingo strategija ypatingai svarbi kiekvienai įmonei ir organizacijai siekiant savo tikslų. Šiais laikais, kuomet elektroninės technologijos tapo neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, internetinis marketingas užima labai svarbią vietą ir jo svarba tik auga.

Referate aprašyti Interneto ir elektroninis marketingas, taip pat elektroninio marketingo bruožai ir ciklas. Darbe apibūdinama trylika dažniausiai naudojamų internetinio marketingo technologijų, kurios ypatingai svarbios įmonei siekiant savo marketingo strategijos tikslų.

1. Įvadas

Šiandien Internetas yra tapęs bene pagrindine ir patogiausia komunikavimo priemone, ryšių su visuomene kanalu. Galima pastebėti, kad kibererdvė ne tik dubliuoja realiąją, bet vis dažniau ją visiškai pakeičia. Pvz., žiniasklaida: bene visi stambieji dienraščiai, žurnalai turi savo internetines svetaines, tuo pačiu atsiranda vis daugiau vien tik internetinių informacinių portalų. Analogiškai plečiasi: elektroninė komercija – pirkimai, pardavimai, tarpininkavimas, užsakymai, tiekimas, finansiniai atsiskaitymai ir pan.; virtualus bendravimas – konferencijos, forumai, bendradarbiavimas, susitarimai, konsultacijos, darbo organizavimas ir darbuotojų kontrolė; marketingas – reklama, skelbimai, elektroninė leidyba, žiniasklaida, tiesioginis pardavimas ir kt. [1]

Elektroninė komercija Lietuvoje dar nėra plačiai paplitusi. Tai lemia keletas priežasčių:

· Konservatyvumas. Dalis vartotojų nepasitiki tokia pardavimo forma, jie negali prekių pačiupinėti, pavartyti rankose, įsitikinti prekės kokybe. Verslininkai nėra įsitikinę tokios prekybos efektyvumu, nežino, kaip organizuoti e-komerciją.

· Ribotas prieinamumas prie Interneto. Ne visi vartotojai turi sąlygas pastoviai naudotis Internetu. Kai kurių įmonių potencialūs klientai Internetu naudojasi labai retai arba iš viso nesinaudoja, pvz., kaimų ar regionų gyventojai, vyresnio amžiaus žmonės ir kt.

· Naudojimosi Internetu įgūdžių trūkumas. Dalis vartotojų naudojasi Internetu, tačiau prekių paieškos ar užsakymo sistemos jiems atrodo per sudėtingos, todėl jie mieliau važiuoja porą kilometrų iki parduotuvės.

· Efektyvumo trūkumas. Dalis verslininkų atsisako e-komercijos, nes negali įsitikinti jos efektyvumu. Kiek efektyvus yra šis pardavimo būdas, priklauso nuo to, ar profesionaliai jis yra organizuojamas.

Kad suprastumėme, kas tai yra marketingas elektroniniame versle ir kokius elementus jis apima, svarbu yra išsiaiškinti, kas tai yra marketingas apskritai. Kalbos kultūros specialistai siūlo nelietuvišką terminą marketingas keisti į rinkodarą, kurios turinį sudaro rinkodara ir rinkotyra, tačiau marketingo specialistų nuomone šis terminas neatspindi tikrosios marketingo reikšmės ir prasmės, todėl šiame darbe pasiliksime prie įprasto ir daugeliui lengviau suprantamo marketingo vardo.

Marketingas yra plačiai paplitęs kasdieniame gyvenime ir dažniausiai suprantamas kaip verslo įmonių veiklos būdas. Yra daug įvairių marketingo apibrėžimų, tačiau vienas iš populiaresnių ir dažniausiai pateikiamų vadovėliuose yra:

Marketingas – tai valdymo procesas, kuriuo siekiama pelningai identifikuoti, nuspėti ir tenkinti klientų reikalavimus. Trumpiau ir aiškiau tariant, tai klientų poreikių išaiškinimo ir jų tenkinimo visuma.

2. Interneto ir elektroninis marketingas

Šiais laikais, kai Internetas tapo neatsiejama ne tik verslo įmonių veiklos, bet ir vartotojų gyvenimo dalis. daugelis įmonių ne tik turi savo tinklalapius, tačiau yra ir įmonių, kurios veikia vien Interneto erdvėje. Taip susiformavo Interneto marketingas.

Interneto marketingas (Internet marketing)– tai Interneto ir su juo susijusių skaitmeninių technologijų naudojimas siekiant marketingo tikslų.[2]

Interneto marketingas siejamas su tuo, kad dauguma modernių firmų savo marketingo veikloje naudoja WWW puslapius, elektroninį paštą, reklaminius skydelius, paieškos sistemas ir kitas priemones. Dažniausiai Interneto marketingas yra bendros reklaminės ar kitokios marketingo kampanijos elementas, nes didžiausias efektas gali būti pasiektas tada, kai visos marketingo priemonės yra tarpusavyje suderintos ir papildo viena kitą. Pavyzdžiui, firmos reklaminė kampanija neapsiriboja tik televizine ar laikraštine reklama, jos yra derinamos tarpusavyje, transliuojamos ir spausdinamos tuo pačiu metu, tokia pačia tema, perteikiama ta pati žinutė, ir, galiausiai, orientuojamasi į tą patį rinkos segmentą. Taip internetinio marketingo priemonės yra tik elementas, kuris, būdamas vienas, funkcionuoja siauroje srityje ir pasiekia tik mažą dalį norimos auditorijos.

Kaip alternatyva terminui Interneto marketingas gali būti
elektroninis marketingas (e-marketing). Jis suprantamas plačiau negu Interneto marketingas ir apibrėžiamas kaip marketingo tikslų siekimas naudojant elektroninės komunikacijos technologijas: Internetą, modernią televiziją (interaktyvią skaitmeninę ir kabelinę), palydovinį ryšį, mobilų korinį ryšį ir kitas technologijas. Elektroninis marketingas apima kur kas daugiau nei tik WWW puslapio sukūrimą. Tai veikiau galima apibūdinti kaip būdą, kuris užtikrina on-line bendravimą tarp organizacijų, organizacijų ir klientų ir organizacijų viduje. Modernios technologijos sudaro sąlygas objektams, esantiems skirtingose laiko juostuose ir skirtingose žemės vietose, tiesiogiai bendrauti. Tai palengvina organizacijų darbą išlaikant klientus, pritraukiant naujus ir apskritai panaikina šalies ir laiko ribotumą, nes viskas, ko reikia, yra pasiekiama čia ir dabar. Poreikiai gali būti aiškinami ir tenkinami tą pačią sekundę net neišėjus iš namų.

Viena svarbiausių marketingo krypčių yra nustatyti klientą ir jo poreikius, ir komunikuoti su juo individualiai, kad kliento poreikiai būtų šimtu procentu teisingai įvertinti ir patenkinti. Kuo daugiau individualiai bendraujama su klientu, tuo didesnė tikimybė kad jis susies save su organizacija, taip tapdamas lojaliu klientu ir nešdamas firmai pelną. Tačiau išlieka esminis klausimas, iš kur gauti informacijos apie potencialius klientus ir kokiu būdu su kiekvienu iš jų bendrauti asmeniškai. Į tai atsako Interneto marketingo siūlomos modernios technologijos: tai firmos ir klientų sąveika daugialypėje (Hypermedia) terpėje, dažniausiai tam naudojant įvairias Interneto paslaugas, taip pat kitas įvairias moderniąsias technologijas, pavyzdžiui, WAP (Wireless Application Protocol), leidžiančias įtraukti į Interneto aplinką mobiliuosius telefonus.

3. Elektroninio marketingo ciklas

Išskiriamos 4 elektroninio marketingo ciklo stadijos:[2]

I. Pasirengimas. Šios stadijos metu firma identifikuoja potencialių klientų poreikius ir norus, atsižvelgiant į tai, kokias paslaugas ar prekes ruošiamasi siūlyti. Tai vadinama rinkos analize, po to seka jos segmentacija (rinkos suskaldymas į tam tikras grupes, kurios viduje yra panašios, bet tarpusavyje turi ryškius skirtumus). Galiausiai, pasirenkamas tikslinis rinkos segmentas (jų gali būti ir keli), tai yra ta rinkos dalis, į kurią bus nukreipta marketingo veikla. Tada nustatomi klientų pritraukimo būdai. Tai dar kitaip vadinama pozicionavimu ir rėmimu, t.y. nustatoma sritis, kurioje firma išsiskiria iš kitų ir pagal tai bando įsitvirtinti klientų sąmonėje, visai tai perteikdama reklama. Taip pat nustatoma, kurioms prekės/paslaugoms klientai teikia pirmenybę.

II. Marketingo komunikacija. Tai yra procesas, kuriame labai svarbu: Kam, Kokia, Kokiais kanalais ir Kada perduodama informacija. Pagrindiniai marketingo komunikacijos tikslai gali būti apibūdinti „AIDA“:

i. A (Attention) – tai kliento dėmesio pritraukimas į organizaciją, idėją, siūlomą prekę/paslaugą ir kt.

ii. I (Information) – tai informacijos pateikimas apie organizaciją, prekę/paslaugą, jos kūrimą, naudojimą – visa, kas tik gali būti aktualu klientui.

iii. D (Desire) – tai noro pirkti prekę/paslaugą sukėlimas, pritarimas siūlomai idėjai ar koncepcijai.

iv. A (Action) – tai paskatinti imtis veiksmo: pirkti, užsisakyti, pritarti.

Elektroninio marketingo bendravimo su klientais forma skiriasi nuo tradicinio marketingo tuo, kad suteikia visai kitas galimybes ir bendraujama kitokioje, virtualioje, terpėje. Tai savaime sukuria naujus bendravimo modelius ir priemones, kuriose yra įgyvendinama AIDA rinkinys.

III. Transakcijos. Jei I ir II stadijos buvo sėkmingos, t.y. klientas yra identifikuotas, nustatyti jo poreikiai, pasiūlyta prekė/paslauga, kurią klientas pasiruošęs pirkti, prasideda transakcijos stadija, kurios metu vykdomas pats pirkimo – pardavimo sandoris, t.y. tvarkomi dokumentai, pasirašomos sutartys, apmokamos sąskaitos, atvežamos ir atliekamos paslaugos ir kt.

IV. Aptarnavimas. Marketingo ciklas prekės pristatymu neužsibaigia. Daugelis firmų, siekdamos padaryti klientą lojaliu, stengiasi išsiaiškinti jo požiūrį į įsigytą prekę, nustatyti, ar jis liko visiškai patenkintas, kai kurios kompanijos teikia papildomas aptarnavimo paslaugas, pvz. skalbimo mašinai suteikta 5 metų garantija reiškia, kad bent 5 metus po prekės įsigijimo galima tikėtis nemokamos kompanijos darbuotojų pagalbos sugedus mašinai ar kilus kitiems nesklandumams. Paskaičiuota, kad lojalus klientas kainuoja net iki 10 sykių pigiau negu naujo pritraukimas. Naudojamasi įvairiomis Interneto teikiamomis galimybėmis, tokiomis kaip elektroninio pašto, klausimų (FAQ – Frequently Asked Questions), virtualių bendruomenių. Taip siekiama užkirsti kelią pirkėjo „savigraužai“ (Buyer‘s Remorse) – stadija, kai klientas ima abejoti savo sprendimo teisingumo ir pirkinio kainos atitikimo vertei. Šis reiškinys yra vienas iš didžiausių kompanijai kylančių pavojų ir priežasčių, dėl ko prarandami klientai. Todėl naudojantis Internetu galima nuolat teirautis, kaip jaučiasi klientas, siūlyti jam įvairias nuolaidas už tai, kad jis tapo klientu ir pan.

4. Pagrindiniai elektroninio marketingo bruožai

Yra išskiriami šeši pagrindiniai elektroninio marketingo
Virtualioje aplinkoje visiškai išnyksta erdvės ir laiko ribotumas, vienu metu gali vykti įvairios derybos, sandoriai, dialogai tarp organizacijos ir klientų, tarp organizacijų ir kt.

II. Intelektas. Anksčiau, kai Internetas dar nebuvo toks paplitęs, juo naudotis galėjo tik labai išsilavinę, turtingi ar įtakingi žmonės, todėl kompanijos orientavosi tik į tokius. Tačiau dabar, kai Internetu sugeba naudotis beveik kiekvienas ir priėjimas prie Interneto yra lengvesnis negu bet kada, kompanijos orientuoja savo marketingo veiksmus į skirtingus turtiniu, socialiniu aspektu segmentus.

III. Individualizacija. Kompanijoms dabar daug paprasčiau yra kreipti savo marketingo veiksmus ne tik į kokį segmentą, bet tiesio į asmenį. Pavyzdžiui, svetainės www.yahoo.com pašto naudotojai gali patys nusistatyti norimą spalvų aplinką, piktogramų išdėstymą, susikurti naujus aplankus ir pan. Arba įsigijus naują automobilį salone kliento pageidavimu bus siunčiamos įvairios naujienos, susijusios su tos markės ir to modelio automobiliu: laimėjimai parodose, ekspertų vertinimai ir pan.

IV. Integracija. Komunikacijos su klientu būdų sujungimas. Tarkim, svetainėse www.goveg.com arba www.furisdead.com pateikus savo namų adresą, yra atsiunčiami spalvingų lipdukų rinkiniai su įvairiais užrašais, propaguojantys žaliųjų judėjimą. Panašiai yra ir NATO svetainėje www.nato.int, kur nurodžius savo adresą galima sulaukti laiško, kuriame būtų daug lankstinukų, kompaktinių diskų ir netgi žemėlapių su informacija apie aljansą.

V. Veiklos restruktūrizavimas. Padeda restruktūrizuoti kompaniją norima linkme, t.y. atsisakyti tarpininkų paslaugų ir bendrauti su klientu tiesiogiai, arba susirasti partnerių, tarpininkų, kurie padėtų efektyviau vykdyti verslą.

VI. Nepriklausomybė nuo vietos. Internetas visiškai panaikina erdvės ribotumą. Kompanija be jokių problemų gali įeiti i bet kurią užsienio rinką (tereikia informaciją pateikti tos šalies kalba ir susipažinti su toje šalyje galiojančiais elektroninio verslo įstatymais). Išsprendžiama parduotuvių ploto nuomos, pardavėjo samdymo problema. Galų gale, kartais prekės nebereikia netgi „gaminti“. Pavyzdžiui, užsienyje gyvenantiems lietuviams nebėra problematiška gauti lietuvišką spaudą, nes jie gali naudotis kad ir svetainės www.lrytas.lt paslaugomis, kur už tam tikrą mokestį kasdien galima paskaityti lygiai tą patį, ką spausdina laikraštis, taip pat galima pareikšti savo nuomonę komentaruose viena ra kita tema.

Taigi, Internete galima vykdyti labai daug įvairių marketingo funkcijų sutaupant nemažai lėšų, palengvinant firmos ir kliento, partnerių ar tiekėjų bendravimą. Taip firma gali dirbti ir teikti paslaugas ne, tarkim, nuo 8 ryto iki 5 vakaro, bet visą parą, be poilsio ir švenčių dienų, 365 dienas per metus.

5. Interneto marketingo technologijos

5.1. WWW puslapiai

Vis daugiau ir daugiau įmonių kuria savo tinklalapius Internete, nes tai turi daug pranašumų:[2]

· Turėdama savo tinklalapį, įmonės tarsi dirba ne tam tikru laiku, o visą parą, nes klientai gali lankyti tinklalapį, naudotis jame pateikta informacija, kai kur ir registruotis, bet kuriuo paros matu;

· Įmonės klientai nebėra tik tam tikroje teritorijoje gyvenantys objektai, o visame pasaulyje esančios įmonės ar žmonės;

· Sumažinamos pašto ir telefoninių pokalbių išlaidos;

· Prekes ir paslaugas klientas gali užsisakyti Internete;

· Operatyvesnis darbas (pvz. sąskaitų apmokėjimas).

Įmonė, kuri nusprendžia sukurti savo tinklalapį, gali tai daryti pati arba ieškotis kitos įmonės, kuri tuo užsiima, t.y. pirkti kitos įmonės paslaugas. Tačiau abiem atvejais pravartu laikytis šių žingsnių:[2]

I. Nuspręsti dėl tinklalapyje būsimos informacijos turinio ir jos funkcijos;

II. Aptarti dizaino klausimus ir būdus, kaip vartotojas galės pasiekti pateiktą informaciją;

III. Surinkti visą informaciją, kuri turėtų būti patalpinta puslapyje;

IV. Kurti svetainę;

V. Reikia susirasti Interneto paslaugų tiekėją (tinklalapį, kur puslapis bus dedamas);

VI. Atidžiai patikrinti, kaip veikia puslapis, prieš išleidžiant jį į viešumą;

VII. Padaryti tinklalapį prieinamą visiems norintiems;

VIII. Reguliariai atnaujinti tinklapyje esančią informaciją.

Puslapio kūrimo ir eksploatavimo išlaidos gali kisti nuo labai mažų sumų iki labai didelių. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: ar įmonė pati kūrė tinklalapį, ar samdė kitą firmą, kokio grafinio sudėtingumo lygmuo ir pan. Taip pat mokamas nuolatinis mokestis už tai, kad puslapis yra įdėtas Interneto tiekėjo serveryje.

Tokiose puslapiuose galima sėkmingai panaudoti įvairias marketingo priemones: prekių katalogus, užsakymų priėmimą, naujienas, konkursus ir pan.

Dažniau įmonės susikuria internetines svetaines, kuriose skelbia informaciją apie įmonę, jos vykdomą veiklą, aprašo prekes ar paslaugas. Yra keletas dažniausiai pasirenkamų svetainės tipų:[3]

1. Informacinis puslapis – vizitinė kortelė. Statiškas internetinis puslapis, kuriame nurodyta pagrindinė informacija apie įmonę, firminiai, prekiniai ženklai, kontaktai, trumpai aprašyta veiklos specifika.

2. Internetinė svetainė – katalogas. Neribotas skaičius puslapių, pateikta išsami informacija apie įmonę, pakankamai išsamus paslaugų ar produktų
aprašymas, įgyvendinti projektai ir kita informacija skatinanti vartotoją užsisakyti įmonės produkciją.

3. Internetinė svetainė – parduotuvė. Be išsamios informacijos apie įmonę ir produkciją, integruotos papildomos funkcijos: produktų ar paslaugų užsakymo, apmokėjimo, apskaitos sistemos, kitos funkcijos, susijusios su klientų aptarnavimu ir pardavimais.

4. Portalai (angl. portal site). Išsamus, funkcionalus informacinis internetinis puslapis. Integruoti įvairių paskirčių forumai, paieškos sistemos, anketos, žaidimai, bibliotekos, patalpintos nuorodos į kitas svetaines ir t. t.

Smulkiau apie kiekvieną iš šių grupių:[2]

5.2. Interneto katalogai

Interneto katalogai yra tarsi realių prekių katalogų alternatyva. Tai tarsi popierinis katalogas, kuris gali būti gaunamas paštu, tik skirtumas tas, kad internetinis katalogas yra virtualus ir veikia tik virtualioje erdvėje, t.y. Internete. Tokiame kataloge klientas gali ne tik sužinoti visą informaciją apie produktą, kaip ir realiame kataloge, tačiau pasirinkti jam patikusios prekės kitokią spalvą ir iškart pamatyti jo vaizdą. Pavyzdžiui, žymiausio rankinių gamintojo Louis Vuitton puslapyje www.louisvuitton.com klientas gali pasižiūrėti, kaip atrodo jo norimo modelio ir paties pasirinktos spalvos rankinė, ko jis negalėtų padaryti paprastu būdu, arba katalogai turėtų būti be galo dideli. Dažniausiai tokios įmonės taip pat suteikia on-line pardavimo paslaugas, tačiau kai kurios nurodo tik adresą ar telefoną, kur būtų galima nusipirkti prekes. Kuriant katalogą, turėtų būti pasirūpinta šiais dalykais:[2]

I. Atidžiai parengti parduodamų produktų sąrašą;

II. Suskirstyti produktus į grupes, jeigu jų daugiau negu 15 rūšių;

III. Paruošti fotografijas. Tam pačiam produktui gali reikėtų kelių: skirtingų spalvų, iš skirtingų pusių.

IV. Nustatyti kainas;

V. Surinkti ir pateikti visą informaciją apie produktą.

Yra skiriami du pagrindiniai internetinių katalogų pranašumai: 1) Sutaupoma daug brangaus kliento laiko. 2) Paprasta atnaujinti.

5.3. Užsakymai ir pardavimai

Sukūrus prekių – paslaugų katalogą, gali būti vykdomi pirkimo – pardavimo sandoriai. Šiems sandoriams įvykti būtina:[2]

I. Išsirinkti atsiskaitymo sistemą (kortele, iš banko sąskaitos ar pervedimas pašto perlaida);

II. Nuspręsti dėl produkto pristatymo būdo (pašto paslaugos, kurjeris ir pan.);

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2549 žodžiai iš 5090 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.