Mokėjimo sąlygos ir jų ypatumai kontrakte
5 (100%) 1 vote

Mokėjimo sąlygos ir jų ypatumai kontrakte

Turinys

Įvadas 3

1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS MOKĖJIMO SĄLYGOS 4

1.1 TEISINIS PAGRINDAS – JT VIENOS KONVENCIJA 4

1.1.1 Vienos konvencijos teisės taikymo sritis. 4

1.2 PAGRINDINIAI MOKĖJIMO SĄLYGŲ POŽYMIAI 5

2. MOKĖJIMO SĄLYGOS TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE 9

2.1 NEDOKUMENTIN1Ų MOKĖJIMŲ VYKDYMAS 9

2.1.1. Išankstinis mokėjimas 9

2.1.2. Avansinis mokėjimas 10

2.1.3. Mokėjimas tiekiant 11

2.1.4. Atvira sąskaita 12

2.2 DOKUMENTINIŲ MOKĖJIMŲ VYKDYMAS: DOKUMENTINIS INKASO 13

2.2.1. Inkasavimo apibūdinimas 13

2.2.2. Dokumentinio inkaso apibūdinimas ir dalyviai 15

2.2.3. Dokumentinis inkaso: dokumentai už apmokėjimą 16

2.2.4. Dokumentinis inkaso: dokumentai už akceptą 20

2.2.5. Dokumentinis inkaso: dokumentai už neatšaukiamą mokėjimo pavedimą 24

2.2.6. Dokumentinio inkaso tinkamumas eksportuotojo ir importuotojo požiūriu 26

Išvados 28

Literatūra 29

Įvadas

Šiuolaikinėje ekonomikos teorijoje vis dažniau sutinkamas tarptautinės prekybos terminas. Todėl šis referatas apie tarptautinės prekybos mokėjimo sąlygas ir jos sąlygotas rizikas. Padės suprasti atsiskaitymų privalumus.

Mokėjimų vykdymas tarp skirtingų šalių verslo partnerių vyksta, pasitelkus konkrečius mokėjimo instrumentus, kurie nagrinėjami šiame referate. Mokėjimo instrumentai yra tarptautinės prekybos mokėjimo sąlygų sudedamoji dalis; juos pasirenkant, būtina žinoti tarptautines tiekimo sąlygas ir tarptautinėje prekyboje naudojamų dokumentų ypatumus.

1980 04 11 Vienoje buvo priimta „JT Konvencija dėl tarp¬tautinės prekybos sutarčių“ (trumpai vadinama Vienos konvencija). Ji įsigaliojo 1988 01 01. Ši Konvencija sudaro prielaidas vienodai suprasti ir traktuoti atskirų šalių teises ir pareigas, nurodytas tarptautinėse prekybos sutartyse.

1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS MOKĖJIMO SĄLYGOS

1.1 TEISINIS PAGRINDAS – JT VIENOS KONVENCIJA

Įvairių šalių skirtingi įstatymai trukdo tarptautinei prekybai, todėl būtina suvienodinti tarptautinės prekybos sąlygas. Komisija prie Jungtinių Tautų (UN -United Nations) parengė JT konvencijos projektą dėl prekių pirkimo ir pardavimo tarptautinių sutarčių. 1980 04 11 Vienoje buvo priimta „JT Konvencija dėl tarp¬tautinės prekybos sutarčių“ (trumpai vadinama Vienos konvencija). Ji įsigaliojo 1988 01 01. Ši Konvencija sudaro prielaidas vienodai suprasti ir traktuoti atskirų šalių teises ir pareigas, nurodytas tarptautinėse prekybos sutartyse.

Vienos konvencija taikoma tik sudarant tarptautines prekių pirkimo ir pardavimo sutartis ir galioja tuo atveju, jei:

1) abiejų tarptautinės prekybos partnerių šalys yra prisijungusios prie Vienos konvencijos;

2) jei eksportuotojo buvimo vieta yra prie minėtos sutarties prisijungusioje šalyje.

Jeigu sutarties partneriai nenori, kad galiotų Vienos konvencijos teisė, turi tai aiškiai nurodyti sutartyje.

Vienos Konvencijos teisė galioja apytiksliai 40-yje šalių, kurios yra prisijungusios prie „JT Konvencijos dėl tarptautinės prekybos sutarčių“. Tai JAV, Vokietija ir kitos išvystytos Europos valstybės. Taip pat Egiptas, Kinija, Argentina, Čilė, Kanada, Rumunija, Rusija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Baltarusija.

1.1.1 Vienos konvencijos teisės taikymo sritis.

Vienos konvenciją sudaro 4 dalys ir 101 straipsnis. Kaip jau minėta, ši Konvencija galioja tarptautinėms sutartims, kurios numato prekybą prekėmis. Ši teisė netaikoma perkant ir parduodant (Konvencijos 2 str.):

• prekes asmeniniam naudojimui;

• vertybinius popierius ar mokėjimo priemones;

• elektros energiją;

• laivus ir lėktuvus;

• prekes aukcionuose;

• remiantis teismo sprendimo vykdymu arba kitu būdu pagal įstatymą. Taip pat ši teisė netaikoma, jei prekiaujama paslaugomis. Originalo kalbos yra šios: anglų, prancūzų, arabų, kinų, rusų ir ispanų. Vienos konvencijos teisė reguliuoja tokius tarptautinės prekybos aspektus:

• sutarties sudarymą (str. 14-24);

• pardavėjo įsipareigojimus (str. 30-44);

• teisinę pagalbą pirkėjui, jei pardavėjas pažeidė sutartį (str. 45-52);

• pirkėjo įsipareigojimus (str. 53-60);

• teisinę pagalbą pardavėjui, jei pirkėjas pažeidė sutartį (str. 61-65);

• nurodymus apie rizikos perėjimą (str. 66-70);

• bendrus nuostatus, tarpe jų dėl procentų, sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo, prekių saugojimo (str. 71-88).

Taigi Vienos konvencija yra svarbus tarptautinės teisės šaltinis, sudarantis sąlygas pašalinti esminius nacionalinių teisių skirtumus. Ši teisė palengvina komercines derybas, sudaro prielaidas sutarties partneriams vienodai suprasti savo teises ir pareigas.

1.2 PAGRINDINIAI MOKĖJIMO SĄLYGŲ POŽYMIAI

Mokėjimo sąlygos (terms ofpayment) nurodo:

– kada pardavėjas praranda nuosavybės teisę į parduodamas prekes;

– kada pardavėjas praranda prekių kontrolę;

– laiką ir būdą, kada ir kaip bus apmokėta už parduotas prekes.

Mokėjimo sąlygos importuotojų (pirkėjų) ir eksportuotojų (pardavėjų) požiūriu yra skirtingos pagal jų naudingumą ar rizikos laipsnį (žr. 1 lentelę).

1. lentelė. Eksportuotojo ir importuotojo interesų priešprieša

Pirkėjo interesai Pardavėjo interesai

• neprisiimti jokios rizikos (tiekimo, kredito, pirkimo, garantų rizikos)

• išvengti kredito finansavimo kaštų (tiekėjo kreditas)

• mokėti kuo vėliau prekes gauti kuo anksčiau • neprisiimti jokios
rizikos (tiekimo, pardavimo, kredito, garantų rizikos)

• išvengti kredito finansavimo kaštų (gavėjo kreditas)

• mokėjimą gauti kuo anksčiau

• prekes pateikti kuo vėliau

Abu tarptautinio sandorio dalyviai nori sumažinti riziką ir kaštus. Susitarimas dėl mokėjimo sąlygų dažnai priklauso nuo galios tarp partnerių pasiskirstymo.

Bendrai galima išskirti nerizikingas ir rizikingas mokėjimo sąlygas tiek eksportuotojo, tiek importuotojo atžvilgiu. Pagrindinės mokėjimo sąlygos išvardytos rizikos didėjimo eksportuotojui tvarka:

1. Išankstinis arba avansinis mokėjimas (cash before delivery (c.b.d.); payment in advancė)’,

2. Dokumentinis akredityvas (documentary credif);

3. Dokumentinis inkaso (documentary collection);

4. Atvira sąskaita (open accounf).

Pagrindiniai mokėjimo sąlygų požymiai:

1. Pirkimo kaina ir (arba) mokama suma

 Būtina vienareikšmiškai nurodyti pirkimo kainą ir (arba) mokėjimo sumą bei galimus mokamos sumos papildymus bei pakeitimus:

– atskirai apmokamus papildomus kaštus, pvz., įrengimų montavimo, draudimo, transportavimo, finansavimo ir kt.;

– sutartus prekės kainos pakeitimus;

– taikomas kainos nuolaidas;

– išankstinio mokėjimo dalį arba mokėjimą dalimis, jei tai numatoma sutartyje, ir kt.

 Eksportuotojui (ir jo bankui) naudinga, kad sutartyje būtų nurodyta, jog importuotojas vykdo mokėjimą be apribojimų, ir eksportuotojas gali laisvai disponuoti sumokėta suma. Tai reiškia, jog importuotojas nebegali sieti įvykdyto mokėjimo su prekių sandoriu (pvz., dėl rastų prekių defektų).

 Reikia nurodyti, kokias išankstines sąlygas būtina patenkinti (pvz,, banko garantijos reikalavimas) arba kokie būtini įrodymai (pvz., eksporto doku¬mentai, ypač transporto dokumentai), kad mokėjimas būtų įvykdytas arba kad mokėjimo gavėjas turėtų teisę reikalauti šio mokėjimo.

2. Mokėjimo valiuta

 Sutartyje būtina nurodyti mokėjimo valiutą. Galimos alternatyvos:

– eksportuotojo šalies valiuta;

– importuotojo šalies valiuta;

– trečiosios Šalies valiuta (pvz., USD);

 esamo (pvz. SDR) arba sutartyje apibrėžto valiutos krepšelio valiuta;

 nurodoma importuotojo arba eksportuotojo (retai) įvairių sutartyje nurodytų valiutą pasirinkimo galimybė (valiutos opciono teisė).

3. Mokėjimo vieta

 Sutartoje mokėjimo vietoje skolininkas (importuotojas) turi sumokėti (neatsižvelgiame į teisinius mokėjimo vietos, įvykdymo vietos ir faktiško mokėjimo vietos skirtumus). Mokėjimo vieta gali būti nustatyta ši:

– kreditoriaus (eksportuotojo) įmonės (filialo) buvimo vieta;

– skolininko (importuotojo) įmonės (filialo) buvimo vieta.

 Nustatant mokėjimo vietą, kartu pasidalijamos su mokėjimu susijusios rizikos (mokėjimo vėlavimo rizika, nuostolių rizika).

 Eksportuotojui naudingiau susitarti, kad nustatyta mokėjimo vieta būtų šalies viduje.

4. Mokėjimo terminas

 Mokėjimo terminas gali būti nustatytas tam tikru laiko momentu:

– mokėjimo terminas gali būti nurodytas konkrečią kalendorinę datą., t.y. visiškai fiksuotas;

– mokėjimo terminas gali būti priklausomas nuo sandorio vykdymo (pvz., mokėjimas pagal akredityvą, pateikus dokumentus ir kt.);

– gali būti nustatytas vėliausias mokėjimo terminas (pvz., vėliausiai 3 mėnesiai po sutarties sudarymo).

 Mokėjimo terminas gali būti nustatytas tam tikru laikotarpiu:

– atidedant mokėjimą ir nurodant sutartą galutinį mokėjimo terminą,

– atidedant mokėjimą ir suteikiant mokėtojui galimybę pasirinkti iš alternatyvių mokėjimo datų (pvz., su nuolaida (skonto) arba be nuolaidos).

 Jeigu skolininkas nemoka, tai mokėjimo uždelsimas pradedamas skaičiuoti nuo vėliausio mokėjimo termino. Sutartyje būtina nurodyti mokėjimo vėlavimo pasekmes (pvz., palūkanas už mokėjimo vėlavimą).

5. Refinansavimas

 Refinansavimo būtinumą sąlygoja sutartyje numatytas mokėjimo termino atidėjimas arba – ypač gaminant investicines prekes – eksportuotojo kapitalo poreikis gamybos fazėje.

 Refinansavimu dažniausiai rūpinasi eksportuotojas, tačiau tai gali atlikti ir importuotojas (dažniausiai numatoma bendra abiejų atsakomybė). Jei finansavimo kreditą suteikia bankas eksportuotojo šalyje, tai kredito ėmėjas yra importuotojas (pirkėjo kreditas) arba bankas importuotojo šalyje (banko-bankui kreditas), Tačiau šio kredito gavėjas yra ne importuotojas. Juo naudojasi eksportuotojas, pateikęs atitinkamus (tiekimo arba atliktų darbų įrodymo) dokumentus.

 Daugelis veiksnių nulemia, kuri sandorio šalis vykdo refinansavimą. Tam turi įtakos situacija kredito rinkoje, palūkanų dydis, laukiamas valiutos kurso pasikeitimas, dalyvių kreditingumas ir kt. Refinansavimo kaštai:

6. Refinansavimo kaštai

 Siaurąja prasme jie apima palūkanas ir kitus kaštus, kuriuos reikalauja apmokėti refinansuojanti institucija.

 Plačiąja prasme prie refinansavimo kastų gali būti priskirti kredito draudimo bei kiti draudimo kaštai.

 Susitarimas dėl refinansavimo kaštų pasidalijimo gali būti:

– sąlygotas naudojamų mokėjimo instrumentų (apmoka eksportuotojas arba importuotojas);

– priimtas remiantis tuo, kuri sandorio šalis vykdo refinansavimą (eksportuotojas arba importuotojas);

– susitarta, jog importuotojas mokės vadinamąsias gavėjo palūkanas, kurios tik idealiu atveju gali būti didesnės nei eksportuotojo
dengiami refinansavimo kaštai.

 Dalijantis refinansavimo kaštus, svarbu atsižvelgti į partnerių šalyse galiojantį mokėjimo vykdymo ir valiutinių apribojimų reguliavimą.

7. Mokėjimo įvykdymo kaštai

 Jie apima bankų rinkliavas, vekselių mokesčius ir kt.

 Mokėjimo įvykdymo kaštų dydis priklausys nuo pasirinktos mokėjimo sąlygos, pvz., tarptautinio mokėjimo pavedimo kaštai yra žymiai mažesni nei akredityvo kaštai.

 Galimos šios mokėjimo įvykdymo kaštų pasidalijimo galimybės:

– apmoka importuotojas;

– apmoka eksportuotojas;

– kiekvienas apmoka savo šalyje susidarančius kaštus;

– kitoks pasidalijimas.

 Faktiškas Šių kastų pasidalijimas priklauso nuo partnerių galios, nuo šalyse galiojančių mokėjimą reguliuojančių potvarkių.

8. Mokėjimo instrumentai

 Jie priklauso nuo sutartyje sutartų mokėjimo sąlygų. Galima išskirti dvi alternatyvas:

– grynieji (nedokumentiniai) mokėjimo instrumentai (pvz., mokėjimų pavedimai, čekiai, vekseliai);

– dokumentiniai mokėjimo instrumentai (pvz., dokumentinis inkaso, dokumentinis akredityvas).

 Kai kuriems mokėjimo instrumentams būdingi esminiai mokėjimo sąlygų požymiai (pvz., dokumentinis akredityvas) ir tuo požiūriu iš esmės sutampa su mokėjimo sąlyga.

9. Mokėjimo garantavimas

 Mokėjimo garantijas eksportuotojo ar importuotojo požiūriu gali užtikrinti:

– sutartyje aiškiai nurodyti mokėjimą garantuojantys dokumentai (pvz., eksportuotojo banko teikiama išankstinio mokėjimo garantija importuotojui);

– tinkamai pasirinktas mokėjimo instrumentas (pvz., dokumentinis akredityvas).

2. MOKĖJIMO SĄLYGOS TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE

Visus mokėjimus galima suskirstyti į dvi dideles grupes:

 mokėjimai, vykdomi be iš anksto sutartų papildomų mokėjimo sąlygų -tai vadinamieji ne(be)dokumentiniai mokėjimai;

 mokėjimai, kurie vykdomi, tik patenkinus tam tikras iš anksto sutartas sąlygas (pvz., su šių sąlygų įvykdymu gali būti siejamas prekių tiekimas arba prekių dokumentų įteikimas, arba sutartyje numatytos sumos išmokėjimas), vadinami dokumentiniais mokėjimais.

2.1 NEDOKUMENTIN1Ų MOKĖJIMŲ VYKDYMAS

2.1.1. Išankstinis mokėjimas

Išankstinis mokėjimas (cash before detivery, c.b.d.) reiškia visos sutartyje numatytos sumos sumokėjimą prieš gaunant prekes. Importuotojui išankstinis mokėjimas yra pati rizikingiausia mokėjimo sąlyga, o eksportuotojui – palan¬kiausia ir saugiausia mokėjimo sąlyga, nes šiuo atveju eksportuotojui visiškai nėra nesumokėjimo rizikos. Be to, išankstinis mokėjimas atlieka ir finansavimo funkciją, nes eks¬portuotojas gauna pinigus (didėja jo likvidumas) ir sutaupo palūkanų arba finansavimo išlaidas. Šiuo atveju eksportuotojui nereikia pačiam finansuoti savo prekių pardavimo, priešingai nei tuo atveju, jei mokėjimo terminas importuotojui atidedamas.

Išankstinis mokėjimas gali būti sutartas dėl šių priežasčių:

• eksportuotojas turi stiprią galią rinkoje;

• pirkėjas pasitiki pardavėju, nes pirkėjas sumoka neapsidraudęs nuo galimo prekių nepateikimo;

• jei pirkėjo mokumas nežinomas, prekių pardavėjas dažnai reikalauja išankstinio mokėjimo (ypač dažni atvejai, kai išvystytų šalių firmos par¬duoda prekes besivystančių valstybių firmoms);

• išankstiniu mokėjimu apmokamų prekių vertė, palyginti su pirkėjo verslo apimtimi, yra gana maža, todėl išankstinis mokėjimas nėra labai rizikingas;

• eksportuojant unikalius gaminius, kurie gaminami pagal specialų impor¬tuotojo užsakymą.

Esant išankstinio mokėjimo sąlygai, mokėjimo instrumentais dažniausiai nau¬dojami tarptautinio mokėjimo pavedimas ir Čekis. Pastarąjį mokėjimo instrumentą eksportuotojas turėtų vertinti atsargiai. Gavus čekį, kuris numato mokėjimo vykdymą importuotojo šalyje, eksportuotojas, prieš išsiųsdamas prekes, turėtų įsitikinti, ar tikrai jis gaus mokėjimą. Eksportuotojui patariama palaukti ir neišsiųsti prekių, kol pagal čekį bus sumokėta. Eksportuotojo bankas, gavęs importuotojo išrašytą čekį, gali eksportuotojo sąskaitą kredituoti tik sąlyginai, t.y. su regreso teise. Jei bankas mokėjimo iš importuotojo negaus, tai pareikalaus eksportuotoją grąžinti pagal čekį jam sumokėtą sumą. Todėl, jei eksportuotojas išsiunčia prekes, gavęs čekį (nelaukdamas jo apmokėjimo), jis rizikuoja, nes gali pasirodyti, kad pirkėjas bankrutavo arba laikinai nemokus.

Išankstinio mokėjimo rizikos:

• Eksportuotojo požiūriu – rizika labai maža, nes, gavus išankstinį mo¬kėjimą, eksportuotojui praktiškai nėra jokių rizikų;

• Importuotojo požiūriu – išlieka sutarties neįvykdymo rizika, kuri gali būti sąlygota paties eksportuotojo arba eksportuotojo šalies politinės situa¬cijos; kredito rizika, t.y. rizika, kad, eksportuotojui neįvykdžius sutarties, importuotojas rizikuoja prarasti iš anksto sumokėtą sumą. Todėl impor¬tuotojas gali reikalauti, kad eksportuotojo bankas pateiktų išankstinio mokėjimo garantiją; valiutos kurso rizika, t.y. jei importuotojas moka užsienio valiuta, šios rizikos nebėra nuo to momento, kai įvykdytas išankstinis mokėjimas.

Išankstinio mokėjimo sąlyga naudojama parduodant investicines prekes, kurių gamyba reikalauja išankstinio finansavimo. Čia įprasti ir avansiniai mokėjimai.

2.1.2. Avansinis

mokėjimas

Avansinis mokėjimas (advance paymeni) reiškia dalies sutartyje numatytos sumos sumokėjimą prieš gaunant prekes. Taigi avansas – tai dalinis išankstinis mokėjimas. Atsiskaitant už prekes, kurių gamybos laikas yra ilgas, gali būti nau¬dojami daliniai mokėjimai. Priešingai negu avansinis mokėjimas, mokėjimas dalimis (dalinės išmokos) yra siejamas su tam tikrų prekės gamybos stadijų pasiekimu.

Avansinio mokėjimo rizikos:

• Eksportuotojo požiūriu – pardavimo ir kredito rizikos eksportuotojui išlieka tuo atveju, jei jis gamina unikalią produkciją, kuriai nėra alternatyvios rinkos arba kurią bus galima perparduoti tik už labai mažą kainą, nes eksportuotojas iš anksto gavo tik dalį mokėjimo;

• Importuotojo požiūriu – išlieka sutarties neįvykdymo rizika, kuri gali būti sąlygota paties eksportuotojo arba eksportuotojo šalies politinės situacijos; kredito rizika, t.y. rizika, kad, eksportuotojui neįvykdžius sutarties, importuotojas rizikuoja prarasti avansu sumokėtą sumą. Todėl importuotojas gali reikalauti, kad eksportuotojo bankas pateiktų avansinio mokėjimo garantiją (banko avalis); valiutos kurso rizika, t.y. jei importuotojas moka užsienio valiuta, avansu sumokėtai sumos daliai šios rizikos nebėra nuo to momento, kai įvykdytas avansinis mokėjimas.

2.1.3. Mokėjimas tiekiant

Mokėjimo tiekiant (cash on delivery, c.o.d.) Esant šiai mokėjimo sąlygai, prekė perduodama tik už ją sumokėjus, Mokėjimas gali būti išieškomas išperkamo mokesčio forma, pvz., siunčiant prekę paštu. Apmokama gali būti grynaisiais arba Čekiu. Mokėti grynaisiais pirkėjas gali būti suinteresuotas tada, kai, mokant grynaisiais, taikoma nuolaidų sistema.

Jei sutarta mokėjimo sąlyga c.o.d., tai eksportuotojas paveda vežėjui ne tik prekės transportavimą, bet ir išperkamojo mokesčio gavimą (inkasavimą). Importuotojui prekė bus atiduota tik tada, kai jis sumokės, c.o.d. mokėjimo sąlyga gali būti naudojama, kai prekė siunčiama: paštu; geležinkeliu; oro transportu; per savo atstovą užsienyje; per ekspeditorių. Taip pat galima teigti, jog prekės perdavimas importuotojui, gavus banko patvirtinimą, kad pirkėjas neatšaukiamai įsipareigojo apmokėti sąskaitą, yra artimas mokėjimo tiekiant prekes formai. Tarptautinėje ekspeditorių veikloje įprasta išduoti prekių dokumentus importuotojui, tik gavus banko patvirtinimą apie neatšaukiamą mokėjimo pavedimą. Taigi šiuo atveju ekspeditorius mokėjimo negauna, mokėjimas bus atliktas per bankų sistemą. Tačiau eksportuotojui būtina įvertinti tai, jog faktiškas mokėjimo įvykdymas priklauso nuo to, ar importuotojas sąskaitoje turi pakankamai pinigų, arba ar turi jis kreditavimą (pvz., kredito liniją). Be to, daugelio šalių teisė (pvz., Vokietijos) numato, kad neatšaukiamą mokėjimo pavedimą galima atšaukti „dėl svarbių priežasčių“, ir pirmiausiai mokėtojas sprendžia, kas ta svarbi priežastis. Todėl užsienio eksportuotojas gali būti užtikrintas dėl mokėjimo įvykdymo tik tuo atveju, jei bankas neatšaukiamą mokėjimo pavedimą patvirtina ne importuotojo, bet eksportuotojo atžvilgiu.

C.o.d. mokėjimo sąlygos privalumai ir rizikos:

• Eksportuotojo atžvilgiu

– privalumas yra tas, kad importuotojui prekės bus atiduotos tik tuo atveju, jei šis sumokės arba patvirtins mokėjimą;

– rizikos eksportuotojui lieka šios: pardavimo rizika, susidaranti tiek prekės gamybos, tiek tiekimo etapuose (importuotojas atsisako priimti prekes ir kartu – mokėti); politinė ir politinę-ekonominė rizika bus aktuali eksportuotojui tuo atveju, jei ši rizika atsiranda, išsiuntus prekes, tačiau dar negavus mokėjimo (prekių konfiskavimas, transferų uždraudimas); valiutos kurso rizika tęsis eksportuotojui tol, kol mokėjimas bus gautas.

• Importuotojo atžvilgiu:

– privalumas tas, kad importuotojas sumokėjęs iš karto gauna prekes;

– rizikos importuotojui lieka šios: pirkimo rizika, susidaranti tiek prekių kiekio, tiek kokybės požiūriu; politinė rizika importuotojui yra ta, jog dėl įvykusių politinių įvykių prekės gali būti neišsiųstos; valiutos kurso rizika svarbi importuotojui tada, jei laikotarpiu nuo sutarties pasirašymo iki mokėjimo datos užsienio valiutos kursas kyla.

2.1.4. Atvira sąskaita

Esant mokėjimo sąlygai atvira sąskaita (open accounf), eksportuotojas išsiunčia prekes bei sąskaitą-faktūrą pirkėjui prieš apmokėjimą (todėl ši mokėjimo sąlyga dar vadinama mokėjimu gavus prekes). Šiuo atveju pardavėjas praranda prekių kontrolę jau jas išsiųsdamas, ir jis nėra garantuotas, ar pirkėjas apmokės.

Importuotojas gali apmokėti už prekes:

– gavęs prekes,

– gavęs sąskaitą-faktūrą, nors dažnai importuotojas delsia mokėti, kol ne¬gavo prekių;

– per tam tikrą laikotarpį (atviras mokėjimo terminas reiškia mokėjimą be garantijos, kuris gali būti įvykdytas per 14, 30, 60, 90,120 dienų).

Paprastai importuotojas sumoka pavedimu arba čekiu. Dažniausiai mokėjimo terminą atidėjus, taikoma nuolaida (Skonto), jei pirkėjas nepasinaudoja šiuo atidėjimu ir sumoka anksčiau. (Pvz., sąskaita gali būti apmokėta per 30 dienų; 3 proc. nuolaida, jei sumokama per 10 dienų.) Taigi, mokėjimo termino nustatymas atitinka kreditą be garantijos, kurį eksportuotojas suteikia importuotojui. Jeigu įmanoma,
geriausia šiuo atveju gauti garantiją vekselio forma, nes tuomet sąskaitos-faktūros apmokėjimo reikalavimas pakeičiamas vekselio apmokėjimo reikalavimu, o tai palankiau kreditoriui.

Taigi, prekyba atvira sąskaita reiškia, kad:

a) eksportuotojas išsiunčia importuotojui prekes bei sąskaitą-faktūrą ap¬mokėjimui. Importuotojui tiesiogiai išsiunčiami ir kiti dokumentai (jei tokių yra). Vadinasi, eksportuotojas praranda prekių kontrolę nuo prekių išsiuntimo momento;

b) importuotojas sutinka apmokėti prekes ateityje (pvz., po mėnesio, gavęs prekes). Tuo laikotarpiu pirkėjas gali naudotis prekėmis savo nuožiūra, ir tai, žinoma, yra normalu, kai prekės parduodamos kreditan.

Atviros sąskaitos mokėjimo sąlygos rizikos:

– Eksportuotojo požiūriu – tai pati nepalankiausia mokėjimo sąlyga, nes, be prekių pardavimo rizikos (importuotojas gali atsisakyti priimti prekes) susidaro dar ir politinė, kredito (mokėjimo negavimo), valiutos kurso rizikos. Taip pat eksportuotojui susidaro palūkanų išlaidos bei kitos finansavimo išlaidos.

– Importuotojo požiūriu – tai palankiausia mokėjimo sąlyga. Be kreditavimo funkcijos, ši mokėjimo sąlyga suteikia importuotojui galimybę prieš mokėjimą patikrinti, ar pateikta prekė atitinka sandoryje numatytas sąlygas. Vadinasi, importuotojui nėra pirkimo rizikos. Tas pats galioja ir politinės rizikos atžvilgiu. Valiutos kurso rizika išlieka importuotojui tol, kol jis sumoka už prekes (jei atsiskaitoma eksportuotojo šalies ar trečiosios šalies valiuta).

Prekyba atvira sąskaita gali būti priimtina, jei prekybos partnerių geri santykiai, eksportuotojas pasiliki importuotoju, o šalies rizikos nėra arba ji labai maža. Todėl ši mokėjimo sąlyga tinka tarp gerai vienas kitą pažįstančių partnerių, ji naudojama prekyboje tarp Europos valstybių, taip pat prekyboje su Siaurės Amerika.

2.2 DOKUMENTINIŲ MOKĖJIMŲ VYKDYMAS: DOKUMENTINIS INKASO

Esant dokumentiniam mokėjimui, eksportuotojas mokėjimo gavimo riziką, o importuotojas – tiekimo riziką apdraudžia tokiu būdu, kad prekės tiekimas, prekės dokumentų išdavimas, mokėjimas už prekes susiejami su tam tikromis sąlygomis. Tam tarptautinėje prekyboje tarnauja dvi pagrindinės mokėjimo sąlygos: dokumentinis inkaso ir dokumentinis akredityvas.

2.2.1. Inkasavimo apibūdinimas

Inkasavimas, kaip jau minėta anksčiau – tai bankinė apskaitos operacija, kuria bankas savo kliento (eksportuotojo) pavedimu, naudodamas atsiskaitymo dokumentus, gauna iš mokėtojo (importuotojo) klientui priklausančią pinigų sumą už importuotojui išsiųstas prekes ar atliktas paslaugas, ir perveda šią sumą į kliento (eksportuotojo) sąskaitą.

Atsiskaitymai inkaso forma yra reguliuojami „Vieningomis inkaso taisyklėmis“ (URC – Uniform Rulesfor Collections), kurias parengė Tarptautiniai prekybos rūmai. Dabar galioja 1995 m. redakcija (ICC publikacija Nr. 522). Šios taisyklės padeda išvengti nesusipratimų ir skirtingų interpretacijų, vykdant inkaso.

Būtina atsiminti, kad:

• inkaso yra dokumentų, bet ne skolos inkasavimas. Bankas negarantuoja, kad eksportuotojui bus sumokėta už prekes, kurias jis išsiuntė impor¬tuotojui;

• bankai atsako už tai, ar buvo inkasuoti finansiniai dokumentai, tačiau jie nesigilina į prekybinio sandorio esmę.

Inkasavimą bankas vykdo kliento pavedimu, todėl bankas turi gauti nurodymą inkasuoti. Tam tikros šalies prekiautojo požiūriu (pvz., Lietuvos), inkaso yra atsiskaitymo būdas, kai:

a) Lietuvos eksportuotojas nurodo gauti apmokėjimą iš importuotojo, t.y. Lietuvos eksportuojanti firma kreipiasi į banką dėl inkaso atlikimo. Tokiu atveju kalbama apie eksporto inkaso;

b) Lietuvos importuotojas nurodo sumokėti užsienio tiekėjui, t.y. Lietuvos importuojanti firma nurodo sumokėti savo inkaso bankui. Tokiu atveju kalbama apie importo inkaso.

Perri bankiniame žodyne inkaso (inkasavimas) apibudinamas kaip „inkasavimą vykdančio banko vekselio, tratos, čekio ar kito dokumento gavimas, perdavimas ir pateikimas apmokėjimui kliento naudai ir vėlesnis gautų lėšų nukreipimas į kliento sąskaitą“.

Kai bankas atlieka inkasavimą kliento pavedimu, apdorojami dviejų tipų dokumentai:

a) finansiniai dokumentai; tai gali būti įsakomieji arba paprastieji vekseliai, čekiai ar kiti dokumentai, skirti mokėjimui gauti;

b) prekybos dokumentai; tai gali būti sąskaita-faktūra, transporto dokumentai (konosamentas arba transporto važtaraštis), draudimo dokumentai (draudimo polisas ar sertifikatas) ar kiti dokumentai, kurie nėra finansiniai dokumentai.

Egzistuoja du inkaso tipai:

• Grynasis inkaso. Tai tik finansinių dokumentų inkasavimas. Bankai inkasuoja tik vekselį ar čekį. Prekybos dokumentai – sąskaitos-faktūros, konosamentas ir kt. – nėra pateikiami bankams. Grynojo inkaso atveju eksportuotojas prekybos dokumentus pateikia tiesiogiai užsienio pirkėjui ir kartu perduoda jam teisę disponuoti prekėmis, prieš tai nereikalaudamas apmokėjimo ar vekselio akceptavimo. Šiuo atveju eksportuotojas turi pasitikėti importuotoju. Tada prekyba gali būti vykdoma pagal atvirą sąskaitą, o eksportuotojas gali paprašyti banką inkasuoti čekį ar tratą, kuriuos atsiuntė užsienio pirkėjas.

Grynojo inkaso privalumas eksportuotojui yra tas, kad jis gali remtis inkasuojančio banko autoritetu ir jo patyrimu. Užsienio pirkėjas bus
linkęs įvykdyti banko reikalavimus nei eksportuotojo reikalavimus, kai pastarasis siųs importuotojui paštu ar teleksu priminimus dėl mokėjimo. Todėl prekiaujant atvira sąskaita, eksportuotojas gali reikalauti, kad būtų mokama čekiu ar vekseliu, ir paprašyti banką atlikti inkasavimą. O jeigu kaip mokėjimo instrumentas pasirinktas tarptautinio mokėjimo pavedimas, tai eksportuotojui belieka tik laukti, kol importuotojas perves pinigus į eksportuotojo sąskaitą.

• Dokumentinis inkaso (documentary coilections). Tai inkasavimas, kuris gali apimti:

– finansinius ir prekybos dokumentus;

– tik prekybos dokumentus – konosamentą ar transporto važtaraštį, są¬skaitą-faktūrą, kilmės sertifikatą, kokybės patikrinimo sertifikatą ir kt.

Svarbu tai, kad bankas dokumentus apdoroja tik pagal kliento nurodymus. Šie nurodymai vadinami inkasavimo pavedimu. Inkaso pavedime firma nurodo, kuris inkaso reikalingas: grynasis ar dokumentinis.

2.2.2. Dokumentinio inkaso apibūdinimas ir dalyviai

Esant dokumentiniam inkaso, eksportuotojas perduoda savo bankui dokumentus, nurodydamas, jog šie dokumentai turi būti perduoti importuotojui tik tuo atveju, kai importuotojas sumokės, akceptuos vekselį arba pasirašys neatšaukiamą mokėjimo pavedimą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3959 žodžiai iš 7860 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.