Nešiojamo pc privalumai
5 (100%) 1 vote

Nešiojamo pc privalumai

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………………………………………………………….1

2. Nešiojamo PK privalumai………………………………………………………………………………………3

3. Valdymas…………………………………………………………………………………………………………….4

3.1. Klaviatūra …………………………………………………………………………………………………………4

3.2. Pozicionavimo įrenginiai…………………………………………………………………………………….5

4. Maitinimas…………………………………………………………………………………………………………..6

5. Ekranai………………………………………………………………………………………………………………..6

6. Nauji nešiojami PK……………………………………………………………………………………………….8

6.1. „Sony“ išleido naują nešiojamąjį kompiuterį…………………………………………………………8

6.2. Nauji „Compaq Evo“ kompiuteriai……………………………………………………………………….9

6.3. Naujas „FUJITSU“ nešiojamasis kompiuteris……………………………………………………..10

6.4. LifeBook iš Series B-2131- patogumas visų svarbiausia……………………………………….11

6.5. Ultra plonas Sharp PC-UM10……………………………………………………………………………12

7. Specializuoti nešiojami PK…………………………………………………………………………………..13

7.1. Kompiuteris be klaviatūros………………………………………………………………………………..13

7.2. Ištvermingasis nešiojamas kompiuteris……………………………………………………………….14

8. Apibendrinimas…………………………………………………………………………………………………..15

Literatūra……………………………………………………………………………………………………………….16

1. Įvadas

Ką pasirinkti – stacionarų ar nešiojamą kompiuterį? Tokį retorinį klausimą užduoda apie 30 procentų potencialių pirkėjų. Du trečdaliai iš jų renkasi nešiojamus kompiuterius. Pirma ką gauna pirkėjas, tai patogią darbo vietą – sėdėti minkštame fotelyje arba išsitiesus ant lovos.

Dalį darbo laiko praleidžiant namuose, o kitą – darbovietėje ar kelyje, nešiojamo pagalbininko savininkas visuomet turi įprastinę aplinką: failų išdėstymas, klaviatūra, ekranas ir pan.. Dėl to darbo našumas išlieka pastovus.

Lakai kuomet specialisto darbo vieta erdvėje buvo griežtai apribota, pasibaigė. Dabar kyla klausimas ne kur dirbti, o su kokia įranga. Taip yra todėl, kad turime nešiojamus personalinius kompiuterius (PK).

Nešiojamo PK konstrukcija tokia pati kaip ir stacionaraus PK: centrinis procesorius, operatyvioji atmintis, kietasis diskas, video posistemė, garso korta, FDD, CD-ROM arba DVD-ROM ir t.t. Visi nešiojami PK, nepriklausomai nuo gamintojo, skirstomi į dvi dideles grupes pagal ekranų gamybos technologiją: ekranai su pasyvia skystų kristalų matrica ir ekranai su aktyvia skystų kristalų matrica.

Ekrano su pasyvia matrica išskirtinis bruožas tas, kad peržiūrint dinaminius vaizdus paliekamas „pėdsakas“. Taip yra dėl to, kad kiekvienam matricos elementui maitinimas paduodamas nuosekliai ir vaizdas nespėja pasikeisti. Nešiojami PK su tokiu ekranu idealiai tinka darbui su Windows 95/98 ir MS Office.

Kitų nešiojamų PK ekranai su aktyvia matrica mažiau inertiškesni. Tokių ekranų atvaizdavimo kokybė artima elektroninių vamzdžių ekranams ir jie užtikrina gerą darbą praktiškai su bet kokia kita įranga.

Dideli ekranai, dideli kieti diskai ir daugybė jungčių periferiniams įrenginiams leidžia nudirbti didelius darbus. Dabartiniai nešiojami PK praktiškai nenusileidžia stacionariems PK, o jei jums reikalingas mobilumas tai jie geriausias pasirinkimas.

Daugiausiai dabar parduodama nebrangių (kainuojančių apie 5500 lt.) nešiojamų PK.

2. Nešiojamo PK privalumai

1.Mobilumas. Tai pats svariausias argumentas nešiojamų PK naudai. Dirbdamas su stacionariu PK, vartotojas yra „pririštas“ prie jo, o atsitraukdamas netenka darbo priemonės. Nešiojamas PK efektyviai išsprendžia šią problemą. Atvykę pas darbo partnerį jūs nepradėsite ieškoti laisvo kompiuterio tam, kad patikslintumėte sutarties sąlygas, o pasinaudosite savu. Viešbučio numeryje, gamtoje ar bet kurioje kitoje vietoje jus susikuriate „informacinį komfortą“ – duomenų bazės, paštas, mėgstama muzika.

2.Didelė ekrano kokybė. Aktyvios skystų kristalų matricos kokybe nenusileidžia elektroninių vamzdžių ekranams. Pagrindinis privalumas – idealus vaizdo stabilumas. Dėka to akys darbo metu praktiškai nepavargsta. Be to tokį ekraną galima laikyti žymiai arčiau akių ko pasėkoje padidėja jo efektyvumas, t.y. kampinis dydis. Svarbiausia kad raiška butų didelė.

3.Vietos ekonomiškumas. Pradėjus dirbti su nešiojamu PK, iškart pastebėsite, kad ant stalo žymiai
padaugėjo vietos. Praktiškai, jis užima šiek tiek daugiau vietos negu anksčiau tik viena klaviatūra.

4.Laiko taupymas. Jeigu dažnai tenka darbą pernešti iš vieno kompiuterio į kitą, tuomet nešiojamas PK sutaupys daug daugiau laiko, negu tai atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tarkim, kad kiekvieną vakarą kopijuojate į diskelį dienos darbus, po to juos tvarkote namuose ir ryte vėl nešate į darbovietę. Net jei visas darbas telpa į vieną diskelį (tai budinga ne daugeliui programų), tai bendrai visa procedūra trūks apie dvidešimt minučių. O jei (kaip dažniausiai ir būna) kokios nors bylos neperskaitys arba paprasčiausiai pamiršite ją pasiimti, tai laiko nuostoliai gali būti dar didesni. Be to dar reikia naujoje darbo vietoje sukurti buvusį darbo kontekstą: atidaryti reikiamas programas, susirasti vietas failuose kur buvo padaryti paskutiniai pataisymai. Taip susidaro daugiau valandos per dieną. O dabar paskaičiuokime kiek laiko sutaupytume jei pasiėmus nešiojamą PK į namus ir pasileidę jį, užsikrautų tokios programos kokias naudojote darbovietėje.

5.Instaliuotas UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinis). Daugelis to nevertina, tačiau nešiojamo PK akumuliatoriai suteikia ne tik mobilumą, bet ir žymiai padidina darbo patikimumą. Dirbdami su juo jūs nerizikuojate prarasti duomenis dėl atsitiktinio maitinimo pertraukimo. O jei palyginti nešiojamo PK autonominio darbo laiką su stacionaraus PK UPS (kuris yra perkamas papildomai ir palyginti brangus), tai toli gražu ne pastarojo naudai.

6.Bendra informacinė terpė. Pasiimdami nešiojamą PK, pasiimate ne tik esamą darbą, bet ir įprastą informacinę terpę. Prisiminkite, kiek kartų reikiamas laiškas pasilikdavo namų pašto dėžutėje.

7.Patogi laikysena dirbant. Šis argumentas šiek tiek subjektyvus, bet vis dėlto nešiojamą PK patogu laikyti tiek ant stalo, tiek ir ant kelių sėdint ant kėdės, fotelio, sofos ar mašinoje. O ekrano pasvirimo kampas dažniausiai būna apie 30 laipsnių pagal vertikalę, kas yra žymiai patogiau nei beveik vertikali įprastinio monitoriaus padėtis.

8.Patogumas. Apibendrinant galima pasakyti, kad nešiojamas PK stacionaraus atžvilgiu tiek pat patogus kiek patogus mobilus telefonas lyginant su stacionariu. Be to – nešiojamas PK tai CD ir MP3 grotuvas, panaudojus reikiamas programas lengvai ji paversite muzikiniu žadintuvu. Esant normaliam mikrofonui, jis tampa puikiu diktofonu. Kietojo disko užteks kelioms dešimtims valandų įrašo, todėl lengvai galima užfiksuoti svarbius pokalbius. O jei viešbutyje staiga dingsta elektra, tai nešiojamas PK pasitarnaus kaip avarinis apšvietimas.

3. Valdymas

Nešiojamų PK valdymo įrenginiai skiriasi nuo stacionarių. Jie yra žymiai kompaktiškesni, tačiau nuo to kenčia patogumas.

3.1. Klaviatūra

Klaviatūra yra mažesnė, nėra klavišų grupių, daugiau funkcijų suteikia tam pačiam klavišui. Daugelis firmų daug dirba stengiantis sukurti patogia ir tuo pačiu kompaktiška klaviatūra.

Kompanija Senseboard sukūrė klaviatūros imitatorių, kuris padės išspręsti nešiojamų PK vartotojų problemas, kurios atsiranda dėl nepakankamo klavišų dydžio. Įrenginyje sujungiama sensorinė technologija su dirbtiniu neuroniniu tinklu. Tai leidžia tiksliai sekti spausdinančio žmogaus pirštų judesius. Su nauju įrenginiu galima dirbti ant bet kokio paviršiaus, tarytum ant jo guli klaviatūra. Įrenginys reaguoja į pirštų judesius spaudimo metu, o tikslūs išmatavimai leidžia nustatyti kokius klavišus norėjo nuspausti žmogus, rinkdamas tekstą.

Virtuali klaviatūra sukurta panaudojant QWERTY schemą ir dirba visiškai kaip įprastinė. Jutikliai, padaryti iš gumos ir plastiko, prijungiami prie delnų taip, kad netrukdytų pirštų judesiams. Panaudojus Bluetooth technologiją, informacija apie renkamą tekstą perduodama belaidžiu būdu į kompiuterį, kur tekstinio redaktoriaus programa analizuoja signalus ir paverčia juos tekstu. Įrenginys leidžia daryti ekrane pakeitimus tokiu pat būdu kaip ir įprastinė klaviatūra.

3.2. Pozicionavimo įrenginiai

Nešiojamų PK pozicionavimo įrenginiai yra dviejų tipų: mini vairalazdė ir lietimosi padėklas. Kiekvienas iš jų turi savo trūkumų privalumų, todėl vieni gamintojai naudoja mini vairalazdę, kiti lietimosi padėklą, o treti – abu iš karto.

1 pav. Kompiuteriai su mini vairalazde ir lietimosi padėklu

Yra ir kitokių alternatyvų. Neseniai pristatyta firmos „Sony“ naujiena – apyrankė laikrodžiui, kuri fiksuoja savininko judesius ir paverčia juos komandomis, suprantamomis kompiuteriui.

Įrenginį, pavadintą „GestureWrist“ (gestikuliuojanti ranka), sukūrė „Sony“ kompiuterijos technologijų laboratorijos darbuotojas Jun Rekimoto. Į įprastinę apyrankę, skirtą laikrodžiui, įmontuoti sensoriai, kurie fiksuoja rankos bei plaštakos judesius ir perduoda informaciją apie gestus į nešiojamąjį kompiuterį. Sensoriai fiksuoja ne tik rankos judėjimo kryptį, bet ir greitį bei amplitudę. Pastaroji technologija jau anksčiau buvo panaudota kai kuriuose įrenginiuose, o nauja ir unikalu tai, jog galima įvertinti pastangas, reikalingas judesiui atlikti ir pagal tai kaskart nustatyti rankos padėtį. Skirtingose apyrankės pusėse įtvirtinti priimantis ir siunčiantis signalus elektrodai, kurie štai taip tiesiai – kiaurai riešą – matuos pasipriešinimo jėgą. J.Rekimoto teigia
nustatęs, kad tokiu būdu išmatuotas pasipriešinimas labai tiksliai atspindi, ar vartotojo plaštaka, pavyzdžiui, suspausta į kumštį. Taigi, pasak mokslininko, apyrankės ir kompiuterio savininkas gali stumdyti kursorių ir spaudyti piktogramas, vos pajudinęs ranką. Jam tereikia atidžiai kontroliuoti savo gestus.

Kol kas jo sumanyta įranga seka tik pačius paprasčiausius rankos judesius, tačiau panaudojus jautresnius elektrodus tikimasi sukurti tokį prietaisą, kuris fiksuos net piršto krustelėjimą – tikrąja to žodžio prasme.

Tačiau įdomu, kokias operacijas atliktų kompiuteris, valdomas per apyrankę, esančią ant riešo tokio žmogaus, kuris bet kokio pokalbio metu nuolat intensyviai gestikuliuos? Veiksmų amplitudės nuspėti neįmanoma – belieka kiekvienam pasitelkti savo fantaziją… Tad neduokite tos apyrankės emocionaliesiems – joks kompiuteris neatlaikys.

4. Maitinimas

Nešiojami PK gali būti maitinami tiek iš elektros tinklo, tiek ir iš akumuliatoriaus. Pastarasis labiau aktualus, nes tai užtikrina mobilumą. Aišku, kad net esant pačiam ekonomiškiausiam darbo režimui, akumuliatoriaus darbo laikas ribotas ir jis priklauso nuo akumuliatoriaus tipo. Baterijos būna dviejų tipų: NiMH (nikelio metalo hibridas) ir LiIon (ličio iono). Labiau progresyvus LiIon akumuliatoriai. Akumuliatorių darbo laikas yra apie vienerius metus. Praktiškai baterija gali dirbti iki trijų ir daugiau laiko, nors darbo laikas be pakrovimo ir sutrumpėja 10-15 minučių. Daug laiko atliekami darbai stengiantis surasti alternatyvaus energijos šaltinio.

Propanas – naujas energijos šaltinis skitas nešiojamiems PK. Dabar, siekiant išgauti elektros energiją, kuro elementuose naudojamas vandenilis arba metilo spiritas. JAV kuriamas pats mažiausias pasaulyje variklis, kuris bus panaudotas kaip energijos šaltinis nešiojamiems PK. Variklis dirbs naudodamas propaną ir vieno užtaisymo pakaks dešimt kartų ilgiau dirbti, nei su paprastomis ličio baterijomis.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1596 žodžiai iš 3096 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.