Nuteistųjų ugdymas
5 (100%) 1 vote

Nuteistųjų ugdymas

Turinys

1. Įvadas………………………………….………………………..…………………………….….3

2. Nuolatinio mokymosi svarba………………………………………………………………………………4

3. Nuteistųjų teisinis ir socialinio švietimo svarba………………………………………………….11

4. Išvados…………………………………………………………………………………………………………….14

5. Literatūra…………………………………………………………………………………………………………14

Įvadas

Mes gyvename sparčių pokyčių visuomenėje, o sėkmingas gyvenimas bei produktyvi veikla tokioje visuomenėje reikalauja daug naujų žinių, įgūdžių, gebėjimų. Šiandien žmogus priverstas nuolat augti, t. y. dalyvauti socializacijos procese, tobulinti ir taikyti savo profesines žinias, prireikus persikvalifikuoti. Socializacija jau nebėra jaunystėje baigtas reiškinys. Ji tapo nuolatos vykstančiu procesu, besitęsiančiu visą gyvenimą. Sociologų teigimu, jog vienas iš pagrindinių socializacijos mechanizmų yra mokymasis, todėl jis, kaip svarbiausiais socializacijos variklis, irgi tapo nepertraukiamuoju procesu.

Baigę vidurinį mokyklą, įgiję profesinį išsilavinimą, mes greičiau skubame įžengti į suaugusiųjų gyvenimą, kur nėra sesijų ir egzaminų, kur savo laisvalaikį mes norime leisti savo malonumui, neužmigdami prie vadovėlių. Bet praėjus laikui, mes matome, kad suaugusiojo vaidmenys reikalauja naujo mokymosi, o socialinių situacijų pasikeitimas kelia naujus reikalavimus, ir jau neužtenka žinių, įgytų vaikystėje ir jaunystėje šeimoje, mokykloje ar universitete. Todėl dabar ypač didėlis dėmėsis skiriamas suaugusiųjų švietimui ir akcentuojamas, būtent, nuolatinio mokymosi visa gyvenimą svarba.

Bet kalbant apie svarbą integruoti mokymą į suaugusiųjų gyvenimą, mes kalbame tik apie vieną reikalo pusę. Esminis pagrindas – išsilavinimo kokybė ir prieinamumas. Dažniausiai menkas išsilavinimas yra tiesiogiai susijęs su socialine atskirtimi. Daliai žmonių socialinė atskirtis neleidžia pasiekti gero išsilavinimo. O menkas išsilavinimas didina skurdą. Šį užburtą ratą gali įveikti tik visiems prieinamas kokybiškas išsilavinimas.

Viena iš aktualiausių socialinių grupių yra nuteistieji ar jau atlikę bausmę žmonės. Ši grupė skiriasi nuo kitų socialinės atskirties žmonių ne tik lėšų trukumu, bet ir laisvės apribojimu. Tai grupė žmonių, paprastai turinčių menką išsilavinimą ir neturinčių arba praradusių profesinę klasifikaciją. Juos būtina skatinti ir remti įvairias modulines pagrindinio išsilavinimo ir profesinio rengimo programos kalėjimuose, kad palengvinti jų integraciją į visuomenę.

Savo darbe nagrinėsiu socialinę suaugusiųjų nuteistųjų padėtį Lietuvoje, teisinio ir socialinio švietimo svarbą, jų integracijos į visuomenę programos vykdymą naujo suaugusiųjų švietimo tikslo koncepcijos požiūriu.

Nuolatinio mokymosi svarba

Šimtmečiais švietimo tikslu buvo laikoma „sukurti išsilavinusį, žinantį žmogų“. Buvo tikima, kad suteikus žmonėms žinių, jie taps geresni ir žinos, kaip teisingai jomis naudotis.

Prisiminant sovietinį laikotarpį, negalima nesutikti, jog švietimas oficialiai buvo neblogai vertinamas: buvo skelbiamas privalomas vidurinis išsilavinimas, turintis silpnesnį išsilavinimą suaugusiųjų buvo siunčiami į mokyklas, netgi aukštasis išsilavinimas buvo nemokamas. Šios politikos dėka šiuo metu formalus mūsų suaugusiosios gyventojų dalies išsilavinimo lygis tebėra aukštas. Tačiau šio laikotarpio švietimo politika turėjo taip pat ir nemažai trūkumų. Pirma, į švietimo tikslus nebuvo įtraukti tokie uždaviniai kaip iniciatyvių, verslių, turinčių kritinį mąstymą ir pan. darbuotojų ugdymas. Be to menkas dėmesys buvo skiriamas mokymosi gebėjimų bei kompetencijų ugdymui, suaugusiųjų švietimui, buvo ypač ribotos sąlygos neformaliajam ir savaiminiam mokymuisi. Dėl šių priežasčių labai ilga laika mokymosi visą gyvenimą idėjos nėra plačiai žinomos ir pripažįstamos mūsų visuomenėje.

Šiuo metu, žinių protrūkio, technologinės ir informacinės revoliucijos amžiuje, kai Lietuvoje vyksta esminiai socialinės ir kultūrinės raidos procesai, pasikeičia švietimo tikslo ir prioritetų samprata, pasikeičia ir pačią švietimo koncepciją. Švietimo sistemos organizaciniu principu tampa visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėja. Pagrindinė tokio požiūrio prielaida ta, kad mokymasis nuolat kintančiame pasaulyje privalo būti visą gyvenimą trunkantis procesas . Nes iškyla būtinumas ugdyti kompetentingus žmones – žmones, kurie galėtų pritaikyti savo žinias kintant sąlygoms.

Apie tai kalbama „Mokymosi visą gyvenimą memorandume“ – viename iš pagrindinių naujos švietimo strategijos dokumente. Jame pabrėžiama, kad tradiciniai mokėjimo skaityti ir skaičiuoti įgūdžiai jau nėra svarbūs. „Žmogus privalo suvokti savo tapatybę ir gyvenimo tikslą… Dabar svarbiausia, kad kiekvienas išmoktų mokytis, prisitaikyti prie pokyčių ir naudotis informacijos gausybe“ . Todėl, siekiant įgyvendinti mokymąsi visą gyvenimą,
labai svarbu integruoti mokymąsi į suaugusiųjų gyvenimą. Ir kartu būtina išmokit žmogų mokytis ir teigiamai žiūrėtų į mokymąsi. Prioriteto perkėlimas nuo mokymo prie mokymosi – tai kitas svarbus požiūris į švietimo pokytį. Vis daugiau dėmesio skiriama natūraliam mokymosi procesui, koncentruojamasi ties tai, kaip vyksta mokymasis, todėl išryškėja naujas besimokančiojo vaidmuo, kur iškeliamas savarankiškas mokymasis .

Iki šiol politiniame mąstyme dominavo formalusis mokymasis – mokymosi veikla organizuotai vykstantis švietimo ir mokslo įstaigose. Dabartinė mokymosi visą gyvenimą strategija padidina neformaliojo (vykstančio šalia pagrindinių švietimo institucijų, dažniausiai – darbo vietose ir būdingas kvalifikacijos tobulinimo sričiai) ir savaiminio (natūralus, kiekvieną dieną vykstantis mokymasis, kurio pagrindas yra asmeninių, socialinių, šeimos poreikių tenkinimas) mokymosi svarbą.

Švietimas ir mokymas tapo svarbesni nei bet kada anksčiau. Nuo jų priklauso žmonių šansai įsitraukti į gyvenimą, jame dalyvauti ir kilti. Ir aišku, be jokios abejonės, svarbiausias sėkmingo mokymosi rezultatas yra užimtumas, t.y. dalyvavimas darbo rinkoje. Tačiau visuomeninis aktyvumas reiškia daug daugiau nei apmokamas darbas. Mokymasis atveria kelius į patenkinamą ir produktyvų gyvenimą šalia asmens darbinės veiklos.

Tuo pačiu metu dideli socialiniai, ekonominiai ir technologiniai pokyčiai skatina vis akivaizdesnį visuomenės skaidymąsi. Pastebimas atskirų visuomenės sluoksnių ir grupių izoliacija. Skirtumai tarp pasiturinčiųjų ir skurstančiųjų didėja. Atskiros grupės pasmerkiamos socialinei atskirčiai, apsiriboja ar apribojamos minimaliu išsilavinimu, iškritimu iš darbo rinkos ir atsiduria uždarame rate. Menkas išsilavinimas riboja dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybes ir didina skurdą .

Nuteistųjų teisinis ir socialinio švietimo svarba

Socialine atskirtimi vadinama tokia žmonių grupės padėtis, kai jos nariai visai neturi ar turi ribotas galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime . Nuteistieji ir asmenys, paleisti iš laisvės atėmimo vietų, sudaro nemažą specifinę asmenų grupę, priklausančią socialinei atskirčiai, kuriai reikalinga kompleksinė socialinė parama. Ja siekiama sudaryti būtiniausias sėkmingai integracijai į visuomenę sąlygas. O tai ne tik būsto ir materialinės pagalbos suteikimas. Pirmiausiai, tai socialiai reikšmingų gyvenimo įgūdžių formavimas bei teisinis ir socialinis švietimas.

Asmenis, paleistus iš laisvės atėmimo vietų, labiausiai slegia tai, kad jiems sunku įsidarbinti, dažniausiai jie neturi nei būsto, nei pakankamų pragyvenimo lėšų. Įdarbinimas – tai sunkiausiai sprendžiama problema, su kuria susiduria asmenys, paleisti iš laisvės atėmimo vietų. Pirmiausia tai lemia aukštas nedarbo lygis visoje Lietuvoje. Antra, kalinimo metu prarandama turima profesinė kvalifikacija, be to, šie asmenys neturi paklausių profesijų. Trečia, potencialūs darbdaviai dažniausiai nėra palankūs tokiems asmenims ir galėdami pasirinkti įdarbina kitą žmogų.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1123 žodžiai iš 2190 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.