OFICIALUS PAVADINIMASNyderlandų Karalystė (Koninkrijk der Nederlanden). „Nederland“ – olandiškai „žemas kraštas“; angliškai – Netherlands, vokiškai – Niederlande, prancūziškai -Pays Bas, rusiškai – Niderlandy, lietuviškai – Olandija arba Nyderlandai. Šiaurės Olandija ir Pietų Olandija – dvi Nyderlandų Karalystės provincijos. Garsus olandų posakis: „Dievas sukūrė žemę, o Olandiją – olandai“. Dvi sostinės: Konstitucinė sostinė – Amsterdamas; vyriausybės rezidencija, parlamentas ir karalių rūmai – Haga.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Olandija (arba Nyderlandai) – žemumų kraštas prie Šiaurės jūros; sausumos siena su Vokietija ir Belgija; kranto linijos ilgis apie 1100 km, ilgis iš šiaurės į pietus 360 km, plotis iš vakarų į rytus 260 km; priskiriama Vakarų Europai.
PLOTAS
41863 kv.km (su vidaus vandenimis), 33943 kv.km (tik sausumos plotas); žemiau jūros lygio yra 27, nuo O iki 1m aukščio virš jūros lygmens – 8, 50 m aukščio – 2% šalies teritorijos. Vid. šalies aukštis 10m virš jūros lygmens; polderiai ir derlingi upių slėniai sudaro didžiają dalį, kalvotos moreninės lygumos – rytuose, Limburgo aukštuma – pietryčiuose. Iki 60 m aukščio kopų ir pylimų sistema – vakarinėje pakrantėje ir Vakarų Fryzų salose. Vedų jūra (Waddenzee) tarp Vakarų Fryzų salų ir šiaurinės pakrantės. Didžiausios salos km2: Tekselis (Texel) – 190, Terschelingas (Terschelling) – 96, Amelandas – 57. Pievos ir ganyklos užima 33, dirbamoji žemė 22, vidaus vandenys 19, miškai 8, sodai ir daržai (bei šiltnamiai) 6% šalies teritorijos.
Daugiau…
KLIMATAS Atlanto jūrinis su šiltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Dažni rūkai, iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingų dienų per metus. Stiprūs vakarų vėjai (jais varomi vėjo malūnai), vidutinis santykinis oro drėgnumas Amsterdame 86%, vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C (kritulių kiekis mm): Amsterdamas +2,5 ir +16,5 (850), Roterdamas +2,5 ir +16,5 (800).
GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI
Svarbiausios upės: Reino atšakos Valis (Waal) ir Lekas, Maso (Maas) žemupys, Šeldės (Schelde) upės žiotys. Didžiausias ežeras Eiselmeris 1217 km2; aukščiausia kalva – Valserbergas (Vaalser Berg) 321m, žemiausias taškas – Princo Aleksandro polderis 6,7 m žemiau jūros lygmens.
MIESTAI
Miestų gyventojų dalis proc.: 1980m. – 88, 1990m. – 89, 1993m. – 89; didžiausios aglomeracijos tūkst. žmonių 1993m.: Amsterdame – 1091, Roterdame (Rotterdam) – 1069, Hagoje (Gravenhage; Den Haag) – 694, Utrechte – 543, Eindhovene – 391, Arnheme – 308, Herlene-Kerkrade (Heerlen-Kerkrade) – 269, Enschede-Hengele (Enschede-Hengelo) – 254, Neimegene (Niimegen) – 247, Tilburge – 236, Harleme (Haar-lem) – 214, Dordrechte-Zveindrechte (Dordrecht-Zwijnd-recht) – 212, Groningene – 209, Hertogenbose (VHertogen-bosch; Den Bosh) – 96, Leidene – 192, Gelene-Sitarde (Geleen-Sittard) – 184, Mastrichte (Maastricht) – 164, Brede – 164.
LYGUMA
40% Olandijos teritorijos yra iš jūros, ežerų ir pelkių atkovotos žemės. Daugiau kaip 50% Olandijos teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl Olandija iš tiesų yra gana lygi (didžiausias aukštis – apie 320 m). Olandiją daugybę kartų buvo užliejęs vanduo, todėl olandai nuolat turėjo kovoti su jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę (1950 m. žemės plotas Olandijoje siekė 32400 km2, 1972 m. – 36 600, 1989 m. – 39 100). Sparndame stovi skulptūra, skirta mažo olando berniuko atminimui. Jo figūra simbolizuoja amžiną žmogaus ir jūros kovą. Pasakojama, kad pakeliui į namus jis pastebėjo, kaip vanduo veržiasi pro vieną užtvankos skylę. Nieko aplinkui nebuvo, todėl jis užkimšo skylę savo pirštu ir laukė tol, kol kitą dieną pagaliau atėjo pagalba.
POLDERIAI IR APSAUGINIAI PYLIMAI (DAMBOS)
1228m. apie 100 tūkst. žmonių nuskendo jūros potvynio metu Fryzijoje; 1634m. – uraganas ir potvynis visiškai pakeitė Šiaurės Fryzų salų kontūrus; 1953m. – 4 m aukščio banga pralaužė dambas, užtvindė teritoriją su 0,66 mln. gyventojų, sunaikinta 6% dirbamosios žemės, apie 1,5 tūkst. žuvusiųjų; 1995m. žiemą – potvynis Reino žemupyje. 1918m. – Pietų jūros (Zuiderzee – buvusi Šiaurės jūros įlanka) nusausinimo projektas, jo autorius Kornelijus Lelis (Cornelius Lėly): 1927-1932m. – pastatytas 32 km ilgio ir 90 m pločio pylimas – Didysis pylimas arba Barjerinė damba (Afsluitdijk), atskyrė Šiaurės ir Pietų jūras. Susiformavo didžiulis Eiselmerio ežeras. Sekantis etapas – Eiselmerio ežero nusausinimas ir pavertimas polderiais: 1930m. – Veringermerio (Wieringermeer) polderis 190 km2, 1937-1942m. – Nordostpolderis (Nordoostpolder) 480 km2, 1950-1957m. – Ostfle-volandas (Oostflevoland) 540 km2, 1954-1968m. – Sudflevolandas (Zuidflevoland) 430 km2, dabar vyksta 400 km2 Markervardo (Markerwaard) polderio nusausinimas. Nuo 1986m. vykdomas Deltos projektas: sudėtinga pratakių pylimų, kanalų ir tiltų sistema Zelandijos salose ir Reino, Maso bei Šeldės deltose apsaugant nuo jūros potvynių pietvakarinę šalies pakrantę.