TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. ORGANIZACIJA 4
1.1. Organizacijos sąvokos, tikslai ir elementai 4
1.2. Organizacijos charakteristikos 7
2. ORGANIZACIJOS VIDINĖ APLINKA 9
2.1. Apie tarptautinį kelionių organizatorių „Tez Tour“ 10
2.2. Organizacijos vidinės aplinkos sudedamieji veiksniai 10
TIKSLAI 11
Uždaviniai 13
Struktūra 15
Technologija 16
Žmonės 17
IŠVADOS 20
DIAGRAMA 21
LITERATŪRA 22
ĮVADAS
Europa išlieka didžiausia atvykstančio ir išvykstančio turizmo rinka, į kurią atvyksta ir iš kurios išvyksta per 50% visų pasaulio turistų. Turizmo sektorius yra pelningas ir svariai prisidedantis prie Europos BVP. Turizmo organizatoriai ir agentūros siekia teikti išskirtinį dėmesį klientui, pateikti aukščiausią turizmo paslaugų kokybę, būti operatyvios ir lanksčios, profesionalūs gidai, patyrę, paslaugūs ir kultūringi vairuotojai – saugios ir malonios kelionės garantas.
Turizmo pasiūla apima individualiai organizuojamas keliones, paskutinės minutės pasiūlymus, specialias keliones ir studentiškus tarifus. Keliaujantiems į naująsias valstybes nares pravertė ES vartotojų gynimo sistema, tarp to ir sveikatos priežiūra, nuolat gausėjanti paslaugų pasiūla bei pagerėjusi klientų aptarnavimo kultūra.
Joks žmogus, kad ir kokia iškili asmenybė jis bebūtų, negali gyventi ir veikti visiškai izoliuotai, savarankiškai. Netgi grupė, komanda negali gyvuoti nepriklausydama nuo kitų grupių, bendruomenės visuomenės. Grupės (komandos) jungiasi į organizacijas (susivienijimus). Žmonėms joje būtina organizuotis ir bendrai veikti. Vadinasi, organizacija – tai visuomenės ląstelė su fiksuotais tikslais, veikla, erdve ir žmonėmis (veikėjais). Ji egzistuoja tarsi tarp “dviejų ugnių”: nuolat kyla prieštaravimų su makroaplinka – su ją pačią sudarančiais padaliniais bei individais. Apskritai gamtoje, o juo labiau visuomenėje, kiekvienas reiškinys ar darinys gali egzistuoti tiek, kiek jis yra naudingas (bent jau nekenkiantis), tikslingas, pozityvus. Žmonės vertina organizaciją kaip priemonę, padedančią jiems pasiekti savo tikslų, o organizacijoms reikalingi žmonės, kad jos galėtų realizuoti savo organizacinius tikslus. Organizacijos tarpusavio interesai nusakomi teiginiu : “Organizacijoms reikalingi žmonės, o žmonėms reikalingos organizacijos”. Organizacijos veiklai įtakos turi vidinės sąlygos. Organizacijos vidinę aplinką sudaro vidiniai kintamieji, garantuojantys sistemos funkcionavimą ir tikslų įgyvendinimą. Pagrindiniai operacijų sistemų vidinės aplinkos kintamieji, kurie turėtų buti nuolatinio organizacijos vadovų dėmesio centre yra šie: tikslai, užduotys, technologija, žmonės, organizacijos kultūra, struktūra.
Tarptautinis kelionių organizatorius „TEZ TOUR“ sėkmingai dirbantis nuo 1995 m., o nuo 2003 metų pabaigos siūlo savo paslaugas ir Lietuvos žmonėms. Sukaupta daugiametė kompa- nijos patirtis leidžia pateikti Lietuvos turizmo rinkai kokybišką ir įdomų produktą.
Šiame darbe aš nagrinėsiu kelionių organizavimo įmonę – „TEZ TOUR“. Bandysiu padaryti šios įmonės vidinės aplinkos įtakos analizę.
Darbo objektas: Kelionių organizavimo įmonės vidinė aplinka.
Darbo tikslas: Atskleisti kokią įtaką daro vidinė aplinka organizacijai.
Darbo uždaviniai:
1. Supažindinti su organizacijos sąvoka.
2. Išsiaiškinti, kas sudaro vidinę aplinką.
3. Kaip ji susijusi su organizacija.
Darbo metodai: mokslinės literatūros apžvalga ir analizė.
1. ORGANIZACIJA
1.1. Organizacijos sąvokos, tikslai ir elementai
organizacijas (tai įvairios paskirties įmonės, visuomenės organizacijos, fondai ir kt,). Bėgant laikui organizacijos sąvokos reikšmė nuolat keitėsi. Iš daugelio apibrėžimų galima paminėti šiuos:
Organizacija – kieno nors sandara, struktūra, sistema.
Organizacija – žmonių kolektyvas, susidaręs ar sudarytas tam tikrai veiklai ar darbui, dažnai turintis atskirą turtą ir valdymo organus.
Organizacija – grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą, siekdami bendro tikslo ar tikslų.
Organizacijos turi bendrų bruožų, kurie padeda suprasti, kodėl jas reikia valdyti.
1. Kiekviena organizacija turi savitų savybių, kurių neturi nė vienas jos narys. Pirmiausia – tai organizacijos tikslai, kurie neišplaukia iš atskirų jos narių tikslų ar poreikių.
2. Organizacijos disponuoja ištekliais ir juos transformuoja.
3. Organizacija turi tarpusavio ryšių su išorės aplinka (vartotojais, konkurentais ir pan.).
4. Paskirsto darbus, juos suskaidydama į specializuotus komponentus.
5. Kiekviena organizacija turi padalinius – skyrius ar tarnybas. Šios struktūros skirtos horizontaliam darbų paskirstymui realizuoti ir tarpiniams tikslams pasiekti. Padalinių veikla sąmoningai nukreipiama siekti visai organizacijai aktualių tikslų.
6. Darbų paskirstymas reikalauja tinkamo jų koordinavimo. Todėl darbus būtina dar ir vertikaliai paskirstyti. Žmonių darbo koordinavimas sudaro vadybos esmę. Organizacija savo tikslus įgyvendins tik tada, kai jie bus suderinti vertikaliuoju darbų paskirstymu. Todėl vadyba organizacijai labai reikšminga.
Formuojant organizacijos sampratą dažniausiai nurodoma, kad:
o Ją sudaro nors du žmonės.
o Organizacijos nariai sąmoningai drauge dirba bendram tikslui
pasiekti.
o Ji turi bent vieną visiems jos nariams svarbų tikslą.
o Jos veikla reglamentuota teisės aktais.
Pagrindiniai organizacijos elementai pateikti 1.1 pav.
1.1 pav. Organizacijos elementai
Organizacijos gali būti formalios ir neformalios.
Formalios organizacijos suformuojamos laikantis įstatymų bei nustatytų procedūrų.
Neformalios organizacijos susikuria spontaniškai ir yra beveik visose formaliose organizacijose. Neformali organizacija bendro tikslo gali neturėti, tačiau jos veikla gali duoti rezultatų, kurie patenkina visus jos narius (autobuso keleiviai). Neformalios organizacijos veikia beveik visose didesnėse įmonėse. Tai žmonių grupės, susibūrusios spontaniškai, pakankamai reguliariai bendraujančios ir turinčios neformalų lyderį. Jų poveikis įmonių veiklai dažnai būna žymus.
Kiekvienai organizacijai yra svarbu pasirinkti veiklos tikslą ir būdą. Yra reikalaujama aiškių ir pagrįstų tikslų. Kiekviena organizacija privalo nuolat kruopščiai peržiūrėti tikslus, kad neatsiliktų nuo visuomeninių bei pramoninių , pasirinkimo galimybių. Tai sunkus ir svarbus procesas, nes veikia įvairūs veiksniai:
o gyvenimo kokybės pokyčiai;
o sparti technologijos sparta;
o finansiniai ir ekonominiai sukrėtimai;
o plintantis nedarbas;
o didėjanti prievarta visuomenėje;
o talentų, profesionalų išvykimas į užsienį ir t.t.
Šie pokyčiai veikia daugelį organizacijų ir beveik visus jų darbuotojus. Kiekviena organizacija yra kaip individualybė, vienintelė, tai ir jos veiklos tikslai turi būti individualūs. Organizacijos turi būtinai išsiaiškinti, apibrėžti galimybes, jas plėtoti, naudotis šansais, atsakyti už savo ateitį. Tikslų iškėlimas padeda organizacijos žmonėms lengviau spręsti, kas jiems yra priimtina ir naudingiausia. Tikslai turi būti aiškūs, dideli nors ir sunkiai, bet įgyvendinami, susieti laiko atžvilgiu, numatoma, kaip tai padaryti ir per kokį laiką. Organizacija turėdama aiškius, numatytus tikslus gali pradėti jų įgyvendinimą.
Uždaroji sistema organizaciją nagrinėja kaip modelį, turintį įėjimus, procesus ir išėjimus (1 pav.). Įėjimai (ištekliai) gali būti žmonės, mašinos,įrengimai, finansai ir t.t., galintys patekti į bet kurią organizacinę sistemą. Šis modelis teoriškai tinka visoms organizacijoms, tiek valstybinėms, tiek privačioms, siekiančioms pelno ar nesiekiančioms. Išėjimai (rezultatai) gali būti galutinė produkcija (paslaugos, pardavimai, pelnas ir t.t.).
Procesas – tai operacijų seka, kada vyksta prekės ar paslaugos pridėtinės vertės augimas.
Bet kurios komercinės organizacijos išėjimai, įėjimai ir procesai parodyti 2 paveiksle. Įmonės galutinė produkcija (paslaugos, prekės) po jų prdavimo virsta pinigais. Išėjimo pinigai gali būti susiję su įėjimo pinigais, pvz., pelnas vėl investuojamas į gamybą. Įėjimai, išėjimai ir gryžtamasis ryšys suteikia mums galimybę kontroliuoti procesą. Juo aukštesnio lygio vadovas, tuo didesnės jo kontrolės galimybės.
Uždaroji sistema suteikia mums aiškų ir ryškų vaizdą apie organizaciją kaip gamybinę sistemą, parodo ir turimų išteklių naudojimo laipsnį. Valdymas iš esmės turėtų nagrinėti išteklių panaudojimą kaip pagrindinę sąvoką.
Žmonės Galutinė produkcija/paslaugos
Medžiagos Pardavimai
Mašinos Prekių apyvarta
Įrengimai Pelnas
Gryžtamasis ryšys
2 pav. ORGANIZACIJA KAIP UŽDAROJI SISTEMA
1.2. Organizacijos charakteristikos
Visos organizacijos skiriasi viena nuo kitos įvairiausiais aspektais (funkcijomis, valdymo metodais ir principais, operacijų bei procedūrų sudėtingumu ir t.t.). Tačiau jos turi ir bendrąsias charakteristikas, būdingas visoms organizacijoms 1.2 pav.
1.2 pav. Bendroji organizacijos charakteristika
• Ištekliai. Kiekviena organizacija siekia gauti kuo daugiau išteklių, kuriuos ji galėtų panaudoti siekiant taktinių bei strateginių tikslų. Pagrindiniai ištekliai yra žmonės (darbo ištekliai), finansai, technologija, informacija ir kt.
• Darbo pasidalijimas. Darbas organizacijoje pasidalinamas vertikaliai – tarp vadovų ir pavaldinių, bei horizontaliai – tarp vykdytojų (padalinių ar asmenų).
• Organizavimas. Organizacinių vienetų ir konkrečių pareigybių kūrimas su konkrečiomis funkcijomis, įgaliojimais, atsakomybe.
• Valdymo būtinumas. Norint pasiekti nustatytų organizacijos tikslų riekia valdyti jos padalinius ir kolektyvą. Būtiniausia organizacijos ypatybė yra jos valdymas. Pats valdymo procesas ir valdymo sistema yra tiek sudėtinga, kiek sudėtinga yra organizacija. Tačiau visais atvejais valdymo procesas turi vienodą veiksmų seką.
Organizacijai egzistuoti visų pirma yra būtinas veiklos tikslas. Siekdami tikslo, organizacijos nariai būtinai turi derinti veiksmus ir pastangas. Bet kokios organizacijos tikslas yra turėti atitinkamų išteklių. Svarbiausi ištekliai yra žmoniškieji; po to – apyvartinės lėšos, technologijos, informacija energija ir t.t.
• Vidinių sąlygų ir išorinės aplinkos įtaka organizacijai. Kiekviena norinti sėkmingai gyvuoti organizacija turi visų svarbiausia pažinti savo aplinką ir daryti jai įtaką. Tačiau įtaka daroma ne tik organizacijai, bet
joje dirbantiems žmonėms. Kiekvieno žmogaus elgesys priklauso nuo aplinkybių, todėl aplinka jo elgesiui daro didesnį poveikį už asmens savybes. Todėl nepakanka surinkti žmonių su darbui reikalingais bruožais, dar reikia ir sudaryti aplinką, kuri šiuos bruožus palaikytų ir stiprintų. Juos supanti aplinka gali būti vidinė ir išorinė. Vidinė aplinka labiau lemia tai, kas vyksta organizacijos vidaus gyvenime, o išorinė – tai, kas už organizacijos ribų.