Turinys
Turinys…………………………………………………………………………………………………………………………….. 2
Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………….3 Masės matavimo priemonės……………………………………………………………………………………………….. 3
Ilgio matavimo priemonės………………………………………………………………………………………………….. 4
Laiko matavimo priemonės………………………………………………………………………………………………… 5
Temperatūros matavimo priemonės…………………………………………………………………………………….. 6
Elektrinių matmenų matavimo priemonės…………………………………………………………………………….. 7
Slėgio matavimo priemonės……………………………………………………………………………………………….. 8
Apibendrinimas…………………………………………………………………………………………………………………. 9
Naudotos literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………..10
Įvadas
Jau nuo seno, žmonės ieškojo būdų kaip išmatuoti įvairius dydžius, pvz. atstumą, masę ar pan. Matavimo vienetus jie susiejo su žmogaus kūno, augalų ar įrankių matmenimis, pvz. pėda, colis, jardas, varstas, granas, uncija ir pan. Plėtojantis mokslui ir technologijoms, tobulėjo matavimų technologijos, atsirado nauji matavimo vienetai. Dabar įvairūs dydžiai yra išreiškiami etalonais. Etalonas – tai, matas, matuoklis, pamatinė medžiaga ar matavimo sistema, skirta dydžio vienetui, vienai arba kelioms jo vertėms kaip pamatinėms tiksliai išreikšti, realizuoti ar atkurti. Kad matavimo priemone būtų galima teisingai išmatuoti dydžius, matavimo priemonės rodomos dydžių vertės turi būti susietos su etalonų sukurtomis atitinkamomis vertėmis.
Atlikus matavimą, gaunama tam tikra skaitinė vertė. Prie skaitinės vertės taip pat būtina nurodyti ir matavimo vienetą, kad būtų žinoma kokio dydžio reikšmė išmatuota. 1960 metais buvo priimta tarptautinė vienetų sistema (SI sistema). Į šią sistemą įeina pagrindinių ir išvestinių dydžių vienetai.
Matavimo priemonių yra didelė įvairovė ir jų paskirtis yra skirtinga. Pavyzdžiui, svarstyklės ir masės spektrometras yra skirti masei nustatyti, laikrodis ir chronometras – laikui, liniuotė ir slankmatis – atstumui ir t.t. Šiame darbe plačiau apžvelgsiu matmenų matavimo priemones pagal jų paskirtį.
Masės matavimo priemonės
Masė – dydis, apibūdinantis kūnų inerciją keičiant judėjimo būseną (inercinė masė) arba jų gravitacinės sąveikos stiprį (gravitacinė arba svarioji masė). Tai vienas iš pagrindinių dydžių fizikoje. Jo matavimo vienetas SI sistemoje yra kilogramas (kg). 1 kilogramas lygus kilogramo tarptautinio etalono masei.
Plačiausiai naudojama ir turbūt pati seniausia masės matavimo priemonė, kuri dar naudojama ir šiomis dienomis, yra svarstyklės. Jau nuo seno žmonėms, perkant sunkiai suskaičiuojamas prekes (pvz. grūdus), buvo svarbu žinoti jų masę, kad būtų nustatyta teisinga kaina. Tais laikais buvo naudojamos palyginamosios svarstyklės, kur ant vienos pusės buvo uždedamas tam tikras svarstis, o ant kitos pusės kūnas, kurio masę reikia išmatuoti. Pusiausvyra padėtis reikšdavo, kad kūnų ir svarsčio masės yra lygios. Žinoma, tais laikais, tokių matavimų tikslumas buvo labai prastas. Šiais laikais naudojamos svarstyklės yra žymiai tikslesnės ir patobulintos. Didelis tikslumas ypač svarbus mokslui. Svarsčiams kalibruoti ar etalonuoti yra naudojamos metrologinės svarstyklės, kurios sveria 0,002 mg tikslumu. Laboratorijose naudojamos laboratorinės svarstyklės, sveriančios nuo 0,01 g iki 0,1 g tikslumu, arba analizinės svarstyklės, kuriomis nuo 50 g iki 200 g medžiagos galima pasverti nuo 0,1 mg iki 0,01 mg tikslumu.
Ilgio matavimo priemonės
Ilgiu laikome atstumą tarp dviejų vienas nuo kito nutolusių taškų. Jo matavimo vienetas SI sistemoje yra metras (m). 1 metras lygus atstumui, kurį šviesa vakuume nusklinda per 1/299 792 458 sekundės dalį. Tai vienas iš pagrindinių fizikos dydžių. Dauguma matavimo dydžių išreiškimui panaudojamas ilgis, pvz. greitis (m/s), plotas (m2), slėgis (N/ m2) ir pan.
Ilgio matavimų priemonių yra didelė įvairovė. Turbūt pati paprasčiausia ir dažniausiai naudojama priemonė yra liniuotė. Tai sukalibruota juostelė su lygiu kraštu, pagaminta iš medžio, metalo ar plastiko, skirta matuoti atstumą tarp dviejų taškų. Su ja taip pat labai patogu nubrėžti norimo ilgio tiesią liniją.
Kita ilgio matavimo priemonė – slankmatis – tai prietaisas, skirtas matuoti atstumą tarp dviejų simetriškai priešingų taškų. Slankmačiu labai patogu išmatuoti detalės skersmenį, ilgį ar gylį.
Slankmačio sudedamosios dalys:
1. Išorinės žiaunos, skirtos matuoti išorinius atstumus;
2. Vidinės žiaunos, skirtos matuoti vidinius atstumus;
3. Gylio matuoklis,
skirtas matuoti gylį;
4. pagrindinė skalė (centimetrais);
5. pagrindinė skalė (coliais);
6. nonijus (centimetrais);
7. nonijus (coliais);
8. Tvirtinimo varžtas, skirtas užfiksuoti judamąją slankmačio dalį.
Norint išmatuoti išorinį vamzdžio diametrą, ar kitus išorinius atstumus, yra naudojamos išorinės žiaunos. Matavimo metu, tarp žiaunų įdedame vamzdelį ir glaudžiame slankmačio žiaunas, kol jos abi priglus prie matuojamo kūno. Tuomet priveržiame tvirtinimo varžtą, nuimame slankmatį ir užfiksuojame duomenis. Analogiškai yra matuojami ir vidiniai atstumai, tik jiems atlikti yra naudojamos vidinės žiaunos. Paprastai slankmačių, su nonijumi matuojama 10 mikrometrų tikslumu.