Pc
5 (100%) 1 vote

Pc

Turinys

1. Kompiuteriu raidos istorija. Vaida Radvilaitė raida

2. Kompiuterio sandara. Andrius Sankauskas sandara

3. PK cenrtinis blokas. Einaras Daunys blokas

4. Procesorius. Nerijus Bukauskas procesorius

5. Vidinė atmintis. Asta Nekrašaitė vidinė_atmintis

6. Išorinė atmintis. Asta Čilinskaitė isorine_atmintis

7. Prievadai. Gintaras Ignatavičius prievadai

8. Specialios vaizdo plokštės. Asta ir Asta spec_video

9. Garso plokštės ir akustinės sistemos. Jurgita Bielicaitė garsas

10. Informacijos įvedimo priemonės. Simas Žemaitis ivedimas

11. Išvedimo sistemos įrenginiai. Evaldas Orlakas isvedimas

12. PK tinklai. Tomas Maneikismodemai

13. Motininių plokščių aprašymai. Andrius Sankauskas plokštės

Kopiuterių struktūros raida

Naujos technikos kūrimas-tai sudėtingas fantazijos , teorijos ir praktikos persipinimas. Jis susijęs ne tik su kompiuteriais , bet ir su genų inžinerija ar kosmonautika.Hefestas sukūrė”protingas,auksines,mechanines tarnaites”-šiuolaikinių pramoninių robotų prototipą.Tačiau nežinoma,ar Homeras nors nutuokė apie šiuolaikinių robotų kūrimo teorinius principus.Tuo tarpu Aristotelis jau prieš 2300 metų sukūrė matematinę logiką –teorinį šiuolaikinių kompiuterių schemų pagrindą.

Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai,inžinieriai bei prekeiviai.Kinijoje ir Japonijoje prieš keletą metų iki Kristaus gimimo jau buvo naudojami skaičiuotuvai, padarytiiš karoliukų ,pritvirtintų prie specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis). Ant siūlo suvertų kalkulių pozicijaatitkdavo tam tikrą skaičių.

Vienas iš tobulesnių mechaninių kalkuliatorių 1642 metais sukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis . Šį įrenginį , pavadintą”Paskalina”,sudarė ratukai ,ant kurių buvoužrašyti skaičiai nuo 0 iki 9.Apsisukęs vieną kartą,ratukas užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaičių.Paskalio taikytas surištųjų ratukų metodas tapo beveik visų mechaninių skaičiuotuvų,sukurtų per vėlesnius 3šimtmečius pagrindu .

Pagrindinė “Paskalinos” yda –labai sudėtingas įvairių operacijų , išskyrussudėti ,atlikimas . Pirmąją mašiną , kuria lengvai atliekami visi keturi aritmetikos veiksmai , 1673 metais sukūrė vokietis G.V.Leibnicas . Šis mechaninis kalkuliatorius sudėtį atlikdavo kaip ir “Paskalina” , tačiau jo konstrukcijoje Leibnicas pirmą kartą pritaikė judančią dalį (karunėlę) . Vis dėlto jį išgarsino ne jo sukurtas kalkuliatorius , o diferencialinis ir integralinis skaičiavimas . Leibnicas taip pat ištyrė dvejetainę skaičiavimo sistemą , plačiai takomą ir šiuolaikiniuose kompiuteriuose

Anglųmatematikas Č.Babidžas , sugalvojęs 2 reikšmingiausias mechanines skaičiavimo mašinas . Pirmąją mašiną ,skirtą matematinių lentelių sudarimui ir tikrinimui (skaičiuojant skaičių skirtumą) ,sukūrė 1822m.Jivadinosi skirtumine mašina . 1830m.pradžioje Babidžas atskleidė didiulį šios mašinos trūkumą:mašina atlikdavo tik vieną užduotį . Jei reikėdavo atlikti kitokią skaičiavimo operaciją,tekdavo keisti visą mechanizmą . Todėl 1833m. jis nutarė sukurti universalią skaičiavimo mšiną ir pavadino ją “analizine mašina” . tai būtų buvusi pirmoji programuojamaskaičiavimo mašina . Ją turėjo sudaryti aritmetinis įrenginys ir atmintis .tačiau realizuoti analizinę mašiną buvo labai problematiška –galiausiai ji būtų buvusi ne mažesnė už garvežį .

Babidžo nuopelnas yra tas , kad jis pirmasis suprato ,kad skaičiavimo mašiną turi sudaryti 5 pagrindiniai komponentai:

1) įvesties įrenginys informacijai įvesti;

2) atmintis skaičiams ir programinėms komandoms saugoti ;

3) aritmetinis įrenginys,vykdantis skaičiavimo procesą;

4) valdymo įrenginys programos vykdymui kontroliuoti ;

5) išvesties įrenginys skaičiavimo rezultatams išvesti .

Holeritas 1890 metais laimėjęs efektyvaus gyventojų surašymo duomenų apdorojimo konkursą . Jis naudojo perfokortas . Kiekvienos jų dvylikoje eilių buvo galima pramušti po 20 skylučių , apibūdinančių tam tikrus asmens duomenis . Skaitant perfokortas ,pro jos skylutes pralysdavo metaliniai strypeliai , kurie liesdavo į vonelę supiltą gyvsidabrį . Strypeliams kaskart prisilietus , buvosužadinama elektros srovė ir atitinkamas skaitiklis padidinamas vienetu . Holerito tabuliatorius tapo pirmąjaskaičiavimo mašina ,veikiančia ne mechaniniu procesų pagrindu . Ji pasirodė esanti labai efektyvi ,ir tai leido įsteigti firmą , gaminančią tokius tabuliatorius . Nuo 1924 metų iki dabar ji vadinasi IBM (Internacional Business Machines) .

1934 metais Cūzė ėmė kurti universalią skaičiavimo mašiną . Paeksperimentavęs sudešimtaine skaičiavimo sistema , Cūzė vis dėlto pasirinko dvejetainę . 1936m. sukūrė skaičiavimo mašiną Z-1 ,kurioje buvo pritaikyti Bulio algebros principai (leidžią atlikti elementarius veiksmus su dvejetainiais skaičiais . Vėlesniame modelyje Z-2 vietoj mechaninių jungiklių jis panaudojo elektromechanines rėles , oinformacijai įvesti pritaikė fotojuostą .

1944m. IBMfirma pagamino gana galingą kompiuterį “Mark-1” , turintį apie 750 tukst.detalių .

1943m. pab. Anglijoje ėmė veikti didelė skaičiavimo mašina “Colossus-1” , skirta vokiečių šifrogramoms dešifruoti .

1945m. JAV
buvo sukurta galinga grynai elektroninė mašina ENIAC(Elektronic Numerical Integrator , Analyser and Calculiator – elektroninis skaitmeninis integratorius , analizatorius ir skaičiuotuvas ) .

1947m. Vilksas sukonstravo mašiną EDSAC . Ji rėmėsi nauja programinio aprūpinimo strategija ,taigi naudojo standartines , dažnai skaičiavimamstaikomas programas ir įrangą programų klaidoms aptikti .Joje pirmą kartą panaudota operacinė sistema t.y. programų rinkinys , leidžiantis automatiškai valdyti skaičiavimo procesą .

1 karta (1950m. ENIAC , EDSAC )-didelių matmenų ,menko patikimumo , galingų aušinimo įrenginių reikalaujančios ,todėl neekonomiškos lempinės mašinos . Jose pradėta naudoti programinė įranga ,saugoma mašinos atmintyje,pvz:operacinė sistema . Programuojama mašininiais kodais . darbo greitis iki kelių dešimčių tūkst. operacijų per sekundę (op./s.) .

2 karta (1960m. IBM 1401)-tranzistorinės , patikimos , ekonomiškos , nedidelės mašinos .išorinė atmintis realizuota magnetiniuose diskuose , informacijai išvesti panaudoti displėjai . Programuojama algoritminėmis kalbomis . Darbo greitis –iki 1 milij. Op./s.

3 karta (1964-1965m. IBM S/360 ,B2500)-mašinos , kuriose naudojamos mikroschemos ,sukurtas pirmasis mikroprocesorius “Intel 4004” ,mikrokompiuteris PDP-8 ,pirmasis asmeninis kompiuteris „K“nbak“ ” Buvo sukurtas grafinis manipuliatorius – pelė . darbo greitis-iki šimtų milij. op./s.

4 karta (1980m. CRAY1)- kompiuteriuose naudojamos didžiosios ir superdidžiosios integrinės mikroschemos ,atsiranda globalieji telefoniniai ir kosminio ryšio kompiuterių tinklai ,kompiuteriuose naudojami optiniai kompaktiniai diskai (CD-ROM) bei jų pagrindu sukurtos daugialypėsterpės –multimedija .

5karta (1990m. bendras JAV ir Japonijos projektas )- nauja architektūra , kuri pereina prie duomenų srauto principo ,manipuliuojančio su daugiau nei 500 lygiagrečiai veikiančių procesorių;labai aukšto lygio programavimo kalbų naudojimas ;bendravimas operatoriaus kalba , darbo greitis didesnis nei 1 mlrd. op./s.

Pramoninių asmeninių kompiuterių istorija prasidėjo 1971m. , kai du amerikieciai Džobsas ir Vozniakas garaže surinko kompiuterį , kurį pavadino “Apple” .Vaikinai įkūrė firmą , ir jau 1976m. rinkoje pasirodė pirmasis pramoninis asmeninio kompiuterio variantas “Apple-2” .

populiariausi yra IBM Pcasmeniniai kompiuteriai .1981m. išleido asmeninį kompiuterį IBM PC ,kuris ir tapo pirmuoju populiariausiu profesiniu asmeniniu kompiuteriu . Pletojantis mokslui ir technikai , firmos IBM pirmtaką PC keitė kiti , tobulesni , modeliai:IBM PC/XT ,kuriame pirmą kartą įmontuotas kietasis 10MB atminties diskas ;IBM PC/AT, PS/2serijos modeliai 30 , 60 , 70 , 80 . Nuo 1993m. gaminamas kompiuteris su “Pentium”procesoriumi (AT/586).Pentiumsugeba vienu metu vykdyti keletą instrukcijų . Juos lengva sujungti lygiagrečiam darbui . 1995m.INTEL jau gamino Pentium ir Pentium Pro ,sudarytą iš maždaug 5,5 milijono tranzistorių ir turintįdviejų lugių vidinę spartinančiąją atmintį .

Lietuvoje kompiuteriai pasirodė baigiantis šeštąjam dešimtmečiui . Jie buvolempiniai labai dideli ,nepatikimi ,be to sudėtinga ir brangi jų eksplotacija . 1954-1958m. Vilniauselektros skaitiklių gamykla gamino pirmąsias skaičiavimo mašinėles “Vilnius” su elektromagnetinėmis rėlėmis , 1963m. Vilniaus universitete ir Kauno politechnikos institute ėmė veikti kompiuteriai “Minsk-14” ,o nuo 1971m. –“Minsk-22” . 1964 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla pradėjo gaminti pirmuosius lietuviškus kompiuterius “Rūta” .

Vieni pirmųjų kompiuterius pradėjo naudoti mokymo tikslams 13 Šiaulių vidurinės mokytojai . 1986m. “Nuklonas “ pradėjo gaminti buitinius ir mokyklinius mikrokompiuterius BK 0010Š.Tais pačiais metais Kauno politechnikos institute kartu su Kauno radijo matavimų technikos MTI mokslininkais sukurtas pirmasis originalus lietuviškas asmeninis kompiuteris “Santaka” .

Šiuo metu galima nusipirkti įvairių kompiuterių .Pagal dydį kompiuteriai skirstomi į kišeninius , nešiojamuosius ir stalinius arba kabinetinius .

Kišeniniaikompiuteriai paprastai naudojami kokiai nors vienai programai vykdyti . Pvz. ,vieni kišeniniai kompiuteriai turi skaičiuotuvus su grafikų braižymo primonėmis ,kiti užrašų knygutės ar žodynelis .

Nešiojamieji ir staliniai kompiuteriai išesmės skirisi vieni nuo kitų kaina ir displėjais (nešiojamųjų –plokščias , stalinių – vamzdinis ). Tobulinant dizainą , pastarasis skirtumas nyksta , tik lieka kainos skirtumas.

Į_pradžią

Kompiuterio sandara

Šiuo metu gaminami įvairių modifikacijų kompiuterių sisteminių blokų korpusai: horizontalusis, žemo profilio horizontalusis, vertikalusis, paaukštintas vertikalusis, monoblokas ir t.t. Šios modifikacijos skiriasi vidiniams įrenginiams skirtų sekcijų didumu ir skaičiumi, įrangos pakeitimo naujasne sudėtingumu it t.t. Dažniausiai vartotojų darbo vietose naudojami kompiuteriai su horizontaliaisiais ar vertikaliaisiais sisteminių blokų korpusais. Sisteminio bloko korpusas tai dėžė iš metalo ir plastmasės, kurioje yra: maitinimo blokas, kuris kintamą tinklo msrovę paverčia žemos įtampos nuolatine srove, maitinančia sisteminę plokštę, vidinius kompiuterio įrenginius, ir visa tai aušinantis ventiliatorius. Sekcijos vidiniams
kompiuterio įrenginiams, disketiniams ir diskiniams kaupikliams.

Sisteminio bloko surinkimas. Į sisteminio bloko korpusą įstatoma sisteminė plokštė, kuri pritvirtinama sraigtais ir plastmasiniais kaiščiais. Vertikaliose sisteminė plokštė montuojama prie vienos iš šoninių sienelių (paprastai dešinės). Minimalų komplektą sudaro diskinis kaupiklis ir vienas diskelinis (paprastai 3.5 colio) kaupiklis. Į daugelio šiuolaikinių kompiuterių sisteminį bloką įmontuojami taip pat ir CDROM kaupikliai. Į pagrindinės sisteminės plokštės magistralių jungtis įstatomos valdiklių plokštės. Daugelis valdiklių turi jungtis, kurios sumontuotos taip, kad atsiduria sisteminio bloko išorėje, galinėje sienelėje. Tačiau kai kurių valdiklių jungtys turi būti tvirtinamos atskirai. Šiuo atveju naudojamos jungtys, sumontuotos ant metalinių plokščių. Tos plokštelės tvirtinamos galinėje sienelėje vienu varžtu.

PK vidinės atmintys. Šiulaikiniame PK yra keturių skirtingų paskirčių vidinės atmintys: pastovioji – ROM, operatyvioji – RAM, spartinačioji – Cache ir vaizdo atmintis – vRAM. RAM ir ROM sudaro pagrindinę PK atmintį. Pagrindinė atmintis yra suskirstyta į:

 Įprastinę ( Conventional ) – nuo 0 iki 640 Kbaitų;

 Rezervuotąją ( Reserved ), ją sudaro 384 Kbaitai, likę iki 1 Mbaito. Joje visuomet yra vaizdo ROM ir RAM, 64 Kbaitų “EMS langas”, pro kurį PP gali kreiptis į papildomąją atmintį, ir sistemos BIOS. Kai pakanka operatyviosios atminties mikroschemų, PK darbui paspartinti informacija iš ROM perrašoma į RAM;

 Papildomąją – EMS daugiau nei vienas Mbaitas. Ja speciali atminties valdymo programa EMM papildo PP tiesiogiai valdomą atmintį. Su šia atmintimi PP bendrauja per “EMS langą”. EMS4.0 gali valdyti 32 Mbaitų talpos papildomąją atmintį, kuri dažniausiai naudojama duomenims saugoti;

 Viršutinę HMA atmintį, kurią sudaro paskutinieji 64 megabaito kilobaitai. Ją tiesiogiai valdo PP 286, 386, 486 ir Pentium.

 Išplėstąją ( Extended ) – taip pat virš 1 Mbaito. Ją PP valdo tiesiogiai. Tai gali tik PP 286, 386, 486 ir Pentium.

Laidai ir kabeliai. Laidus ir kabelius galima suskirstyti į šias grupes:

• Maitinimo laidai, kurie jungia maitinimmo bloką su sistemine plokšte, ventiliatoriais, diskiniais ir diskeliniais kaupikliais ir kitais sisteminėje plokštėje įtaisytais įrenginiais. Į kiekvieną yrenginį elektros srovė perduodama keturiais laidais:dviem juodais – “žemė”, raudonu – +5V ir geltonu – +12V. į sisteminę plokštę elektros srovę perduoda 12 laidų, o į ATX formato sisteminę plokštę – 16 laidų;

• Kabeliai, jungiantys valdiklius su vidiniais įrenginiais arba jungtimis, išorinių įrenginių jungimui. Šie kabeliai paprastai būna baltos arba pilkos spalvos ir plokšti. Siekiant išvengti neteisingo įjungimo, viena kraštinė tokių kabelių gysla būna raudona ir ji žymima Nr.1. Na, o ant valdiklių ir įrenginių jungčių pažymėta, kur yra kontaktas Nr.1, prie kurio turėtų būti jungiams šis laidas;

• Garso kabelis, kuris jungia CDROM kaupiklį su garso plokšte. Jį turi, žinoma, ne visi kompiuteriai, o sudarytas jis iš 3-4 laidų. Klausantis įprastinių kompaktinių diskų, garsinis signalas paverčiamas elektrini ir garso kabeliu perduodamas į garso plokštę;

• Laidai, jungiantys kompiuterio įjungimo mygtuką su maitinimo bloku, ir kitus, indikatorius ir garsiakalbį su sistemine plokšte arba valdikliais.

Centrinis procesorius. Centrinis procesorius yra viena sudėtingiausių PK mikroschemų. Jis vykdo programą ir atlieka visas programoje nurodytas matematines bei logine operacijas. Visuose centriniuose procesoriuose yra trys pagrindiniai įtaisai:

• Aritmetinis loginis įtaisas ALU. Jis atlieka logines ir aritmetines operacijas.

• Registrai – kelių baitų talpos atmintys. Juose saugomi į Centrinį procesorių įvesti duomenys, skaičiavimo rezultatai

• Valdymo įtaisas, kuris suderina visų centrinio procesoriaus įtaisų darbą.

Išorinė atmintis. Išorinė atmintis tai diskiniai, disketiniai, didelės talpos disketiniai, optiniai, DVD ir kiti rečiau naudojami kaupikliai. Disketės būna tik 5.25 ir 3.5 colio, jų talpa nuo 360 Kbaitų iki 2.8 Mbaito. Diskiniai kaupikliai – iki 40 Gbaitų. Optiniai diskai gali būti įrašomi vieną kartą WORM, gali būti ir perrašomi WMRA.

Informacijos įvedimo ir išvedimo priemonės. Įvedimo priemonės: klaviatūra, pieštukas,vairasvirtė, pelytė,valdymo rutulys, grafinė lenta, skeneriai, sensoriniai ekranai. Išvedimo priemonės: spausdintuvai: adatiniai matriciniai, rašaliniai, terminiai, lazeiniai, spalvotieji; braižytuvai, displėjai.

Į_pradžią

PK CENTRINIS BLOKAS

Centrinis blokas valdo visus PK cirkuliuojančios informacijos srautus. Jį sudaro pagrindinis procesorius, pastovioji atmintis (ROM), operatyvioji atmintis (RAM), spartinančioji atmintis (Cache), ryšio tarp sisteminės magistralės ir atskirų bloko dalių bei išorinių įrenginių interfeisai, taip pat disketinių, diskinių kaupiklių bei displėjaus valdikliai.

PP yra PK “smegenys”. Jis, kaip ir ESM pagrindinis procesorius, atlieka aritmetines ir logines operacijas, valdo PK. Nuo PP priklauso ESM galimybės. MP apibudinamas “žodžio” ilgiu, matuojamu bitais, ir darbo dažniu, išreiškiamu megahercais.

Pastovioje atmintyje (ROM) yra
įrašyta PK valdymo programa BIOS, taip pat gali būti ir kitos operatoriaus darbą palengvinančios priemonės, pavyzdžiui, grafinis vartotojo interfeisas ir labiausiai paplitę programiniai paketai.

Į operatyviają atmintį (RAM) įrašomos darbo metu vartotojo naudojamos programos, PK cirkuliuojanti informacija ir darbo rezultatai.

Spartinančioji atmintis (Cache) naudojama pagreitinti informacijos cirkuliacijai tarp PP ir RAM, taip pat tarp diskinio kaupiklio ir RAM.

Informacija tarp atskirų PK dalių yra perduodama per sisteminę magistralę. Ja cirkuliuoja trijų rūšių informacija: duomenys; adresai; PK valdantys signalai. PK dalys su magistale sujungiamos interfeisais, turinčiais prievadus (Ports) – kanalus informacijai priimti ir perduoti. Kiekvienas prievadas turi savo adresą, kuriuo į jį kreipiamasi.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2238 žodžiai iš 4410 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.