Populiarioji kultūra skurdina žmogų
1. Populiarioji kultūra skurdina žmogų! Pasirinkau šią temą, nes ji man aktuali. Esu visuomenės narys ir galinga populiarioji kultūra mane taip pat liečia, nesu jai abejingas: dažnai ji mane piktina, tiesa, kartais domina. Rinkdamasis šią temą buvau nusprendęs svarstyti vien neigiamas populiariosios kultūros puses, tačiau įsigilinęs supratau, jog esama ir teigiamų pusių. Tai supratęs sumišau, kurį laiką nežinojau į ką gilintis, ar grįsti temos teiginį, ar jam prieštarauti. Galiausiai supratau, jog populiarioji kultūra yra sudėtinga, nevienareikšmiška. Todėl nusprendžiau kelti klausimą, svarstyti, ar populiarioji kultūra skurdina žmogų, ar ji reikalinga? Nusprendžiau pažvelgti į problemą objektyviai, be išankstinės nuomonės, pamatyti tiek neigiamas, tiek teigiamas jos puses, pateikti savo nuomonę ir galbūt, jei pasiseks, rasti ir pasiūlyti šiokį tokį apibendrinimą ar problemos sprendimą.
2. Opi populiariosios kultūros problema yra žmonių supanašėjimas, tapatybė, individualybė, tautybė ar kultūros kontekstas čia vaidina palyginti mažą vaidmenį. Žmonės, veikiami populiariosios kultūros, domisi tais pačiais dalykais. Madinga klausyti populiariosios muzikos, tos kurią groja radijo stotys ar rodo televizijos, žiūrėti populiarias laidas ir filmus, skaityti knygas, tikrai ne visuomet vertingas, tačiau gerai perkamas. Žmonės skatinami domėtis populiariąja kultūra, tapti visaverčiais jos nariais, nes į išsiskiriančius ir kitokius žmones dažnai žiūrima neigiamai. Be to, apie ką bendrauti su kitais, jei nesidomi populiariąja kultūra? Kita vertus, esama jaunimo bendruomenių, kurios domisi tam tikra kultūra ar muzikos stiliumi ir, nors ir išsiskiria iš kitų, tačiau tarpusavyje yra labai panašūs, juk dažnai gatvėje galime išvysti porelę merginų, vienodai apsirengusių, vienodom šukuosenom, vienodai kalbančių. Taip net ir kitokia kultūra besidomintys žmonės, sukuria savotišką populiariąją kultūrą. Taigi populiarioji kultūra iš tiesų slopina norą išsiskirti ir būti kitokiu, ji tarsi siūlo kitą lengvesnę išeitį: sutapti su kitais ir pritapti.
3. Klestinti, galinga ir su problemomis tarsi nesusidurianti kultūra sukelia jų kitokiai – aukštajai kultūrai. Problema aiški: populiarioji kultūra klesti, uždirba didelius pinigus, o aukštoji kultūra neišsilaiko be valstybės ir mecenatų paramos. Radijo stotys ir televizija atvira tik tiems kūrėjams, kurie prisitaiko prie nerašytų populiariosios kultūros taisyklių. O kitiems tenka nueiti kryžiaus kelius norint būti išgirstiems ir pamatytiems. Kita vertus, šią problemą pati populiarioji kultūra ir neabejingi aukštajai kultūrai žmonės pamažu ima spręsti. Klasikinės kultūros entuziastai atlieka sunkų, bet labai naudingą ir pagirtiną darbą, pavyzdžiui, organizuojami kino festivaliai, kurių šiemet Lietuvoje buvo kaip niekad daug, be to, ką tik startavo ir kitokią muziką grojanti radijo stotis „Opus 3“. Net populiarioji kultūra daro nuolaidas, atsiranda televizijos laidos besidomintiems kitokia kultūra žmonėms, o ir muzikos projektai mėgina suderinti ir apjungti visiškai skirtingą muziką kuriančius žmones. Ko gero, nederėtų atmesti nei populiariosios, nei aukštosios kultūros, galbūt geriausias ir abiem kultūroms naudingas sprendimas: apjungti, susieti kultūras, kategoriškai neatmesti nei vienos, nei kitos, o pamėginti jas suderinti, papildyti.
4. Kita vertus, populiarioji kultūra tikrai ne visada yra nevertinga ir būtų klaidinga ją kategoriškai nuvertinti neįsigilinus. Populiarioji kultūra gali būti rafinuota ir aukšto lygio, taip pat kaip ir aukštoji kultūra gali būti perdėm sąlygota ar nuobodi. Tai, jog populiarioji kultūra taip pat gali būti vertinga rodo kasdieniai pavyzdžiai. Tarp perkamiausių knygų praėjusiais metais buvo J. Ivanauskaitės kūrinių bei Paul Coelho knygų, pavyzdžiui „Alchemikas“. Tarp populiarių muzikos kūrėjų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje esama nemažai kūrėjų, vertinamų tiek paprastų klausytojų, tiek muzikos žinovų ar kritikų. Geri pavyzdžiai būtų Elthonas Johnas ir Andrius Mamontovas. Net ir pilnas kino teatrų sales suburia nebūtinai neintelektualūs, pramogų trokštantys kino filmai, bet ir įvertinti, ne vieną apdovanojimą laimėję kūriniai, kurie taip pat priskiriami populiariajai kultūrai. Taigi populiarioji kultūra tikrai neretai yra vertinga, klaidinga ir neintelektualu kategoriškai atmesti ją kaip neturinčią vertės nė kiek nepasidomėjus, o remiantis tik išankstine nuomone, kuri žinia, dažnai esti klaidinga.
5. Taigi ar populiarioji kultūra tikrai skurdina žmogų? Ar ją atmesti, jos saugotis ar net vengti? Manau, jog tikrai ne, ko gero, populiarioji kultūra neskurdina nieko, žmogų skurdina tik aklas, vienareikšmiškas domėjimasis tik ja, užsimiršimas ar sąmoningas atsisakymas domėtis kitokia, aukštąja kultūra. Manau, jog teisingiausia vėlgi nebūtų nepiršti savo ar svetimo nuomonės kitiems. Išsilavinęs ir save gerbiantis žmogus turėtų išlikti atviras pasauliui, skirtingoms kultūroms, skirtingoms mintims ir pats nuspręsti, kas yra vertinga. Galiausiai ne visiems reikia aukštosios kultūros, daliai žmonių pakanka populiariosios ir tai tikrai nėra blogai. O be to, neretai sunku pamatyti ribą, skiriančią
populiariąją kultūrą nuo aukštosios, o vienos epochos populiarioji kultūra net gali tapti kitos klasika. Taigi geriau vertinti kūrinį pagal jo vertę, o ne pagal tai, kuriai kultūrai jį kažkas priskiria.