Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžintąjį gyvenimą.
<…> Sokratas – žmogus, kurio nė vienas žodis, nė vienas poelgis nebuvo šventvagiškas; atvirkščiai, jis kalbėjo ir elgėsi taip, kad kitą jo vietoj būtų pripažinę pačiu dievočiausiu.
Turinys
Įvadas 4
Jėzus Kristus 5
Sokrato gyvenimo kelias 6
Jėzaus Kristaus ir Sokrato mirtis 7
Kalbėjimas ir gyvenimas pagal žodžius 8
Siela. Skelbiamos tiesos 9
Literatūros sąrašas 13
Įvadas
Kai kas nori įtvirtinti tam tikrą Sokrato pirmenybę prieš Kristų ir tvirtina, jog Kristus buvo didis filosofas, bet ne Dievo Sūnus. Tačiau kiti teigia, kad Sokratas buvo ne vien filosofas, bet ir pranašas, rengęs pagonis susitikimui su Kristumi. Sokrato asmeny žmogaus prigimtis pasiekė moralinio tobulumo laipsnį, virš kurio pakilti savo jėgomis ir negali. Kilniausio žmogiškumo plėtotė čia yra baigta ir palieka tiktai peržengimas į dievažmogiškumą: Sokratas lenkiasi ir užleidžia savo vietą Kristui. Bet ir nusilenkęs Kristui Sokratas ir toliau palieka dvasiniu žmonijos vadu. Giliau panagrinėję Kristaus ir Sokrato skelbiamas tiesas, matome, kad jie turi daug panašumų. Abu jie skelbia „gerąja naujieną“. Tad pažvelkime, ką jie teigia ir kuo siejasi vienas su kitu.
JĖZUS KRISTUS
Vardas Jėzus reiškia „išgelbėtojas“, „Dievas yra išgelbėjimas“.
Evangelijoje pagal Luką pasakojama, kad Jėzus gimęs tuo metu, kai Romos imperatoriaus Augusto įsakymu vyko imperijos gyventojų surašymas. Tai buvo karaliaus Erodo Didžiojo viešpatavimo pabaiga. Nors Jėzaus motina Marija bei Juozapas buvo kilęs iš Nazareto, Jėzus gimė Betliejuje, kaip ir jo įžymusis protėvis Dovydas.
Evangelijos teigia, kad šis kūdikis gimęs paprastoje šeimoje, buvo Mesijas, arba Kristus, turėjęs, kaip seniai Dievo žadėta, išgelbėti jo tautą. Daugelis žydų su nekantrumu jo laukė, tačiau jis neturėjo tapti tokiu karaliumi, kokį jie įsivaizdavo. Jėzaus vaikystė prabėgo Egipte, kur jo negalėjo pasiekti žiaurusis karalius Erodas. Po pastarojo mirties šeima sugrįžo į Nazaretą. Apie ilgus metus Nazarete, per kuriuos Jėzus tapo suaugusiu vyru, Evangelistai nieko nerašo. Tik kelios užuominos apie Jo viešą veiklą leidžia įsivaizduoti Jo kasdienybę Nazarete: vietiniai gyventojai Jį vadino „dailide“.
Jėzus pradėjo savo viešą veiklą apie 27m., penkioliktaisiais imperatoriaus Tiberijaus valdymo metais. Kartu su miniomis žmonių jis nukeliavo pas Joną Krikštytoją prie Jordano upės ir, nors neturėjo išpažinti jokios nuodėmės, buvo pakrikštytas, kad susilietų su tauta.
Per keturiasdešimt dienų , praleistų dykumoje, kur pasninkavo ir buvo velnio gundomas, Jėzus pasirengė naujam gyvenimui. Po to jis grįžo į Jeruzalę kaip keliaujantis mokytojas. Greitai atsirado jo sekėjų, iš kurių Jėzus pasirinko dvylika kelionės bendražygių. Nuo šiol ligi pat mirties Jėzus buvo atsidėjęs viešėjai veiklai. Jėzus buvo pagarsėjęs kaip didis mokytojas, kupinas rūpesčio paprastais žmonėmis. Tiesūs Jėzaus žodžiai kėlė tikėjimo mokytojų pyktį. Pastarieji suprato, kad Jėzus nenori būti vien didis mokytojas, kad jis turi svarbesnių tikslų. Jiems darėsi aišku, jog jis pats laiko save Dievu. Judas, vienas iš dvylikos Jėzaus bendražygių, ryžosi jį išduoti. Naktį Jėzus buvo suimtas ir Žydų tarybos teisiamas, „liudytojams“ melagingai jį kaltinant. Jėzus buvo nukryžiuotas ant kalvos anapus miesto sienos nelyginant eilinis nusikaltėlis. Jėzų palaidojo paskubomis-kad nebūtų nusižengta šabui. Tačiau išaušus sekmadienio rytui, moterys, atėjusios atlikti paskutinės priedermės mirusiajam, kapą rado tuščią-kūno jame nebebuvo. Dar tą pačią dieną daugelis Jėzaus sekėjų buvo matę jį gyvą.
SOKRATO GYVENIMO KELIAS
Sokratas gimė 77iosios olimpiados metais (469 m.pr.Kr.) Alopekėje (netoli Atėnų) akmenskaldžio Sofronisko ir pribuvėjos Fainaretės šeimoje. Jis buvo antras sūnus. Pagal tuometinį graikų paprotį gimus sūnui tėvas kreipėsi į orakulą patarimo, kaip jį auklėti. Atsakymas buvo toks: tegu jis daro tai, kas jam šauna į galvą, o tėvai neturėtų trukdyti laisvai skleistis sūnaus polinkiams ir potraukiams, nes jis turįs savyje vidinį vadovą visam gyvenimui, kuris pranokstąs geriausius mokytojus ir auklėtojus. Jaunystėje Sokratas gavo gerą pradinį išsimokslinimą, o sulaukęs 18 metų tapo Atėnų piliečiu, davęs priesaiką laikytis įstatymų. Kaip visi graikų jaunuoliai Sokratas atliko karinę prievolę. Apie tolesni Sokrato gyvenimą išlikę liudijimai pateikia įvairių versijų. Viena iš jų teigia, kad Sokratas, sulaukęs dvidešimties metų, mėgino tęsti tėvo profesiją.
Dėl tariamos blogos įtakos jaunimui ir už bedievystę 399apskųstas ir nuteistas myriop.