Švinas periodinėje elementų lentelėje
Švinas (Pb)
Periodinė grupė 6
Atomo numeris 82
Išvaizda Melsvai pilkas
Švinas melsvai pilkas, minkštas, plastiškas.Šviną galima įrėžti nagu, atpjauti peiliu.
Švinas chemiškai nelabai aktyvus. Jo paviršius ore visuomet apsitraukia plona oksidų plėvele, kuri saugo metalą nuo tolesnio aplinkos poveikio.
Atomo savybės
Termodinaminės savybės
Tankis 11,34 g/cm³
Šiluminė talpa 26,650 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas 35,3 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra 600,61 K
Lydymosi šiluma 4,77 kJ/mol
Virimo temperatūra 2022 K
Garavimo šiluma 179,5 kJ/mol
Molinis tūris 18,3 cm³/mol
Atominė masė (molinė masė) – 207,2 (g/mol)
Atomo spindulys – 175
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) – 715,6 kJ/mol
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys – 147
Oksidacijos laipsnis – 4, 2 (amfoterinis oksidas)
Lydosi 327 °C, garuoja 400–500 °C temperatūroje. Su švinu ir jo druskomis susiduriama švino gamybos įmonėse, metalų apdirbimo ir metalų padengimo švinu ir litavimo cechuose, spaustuvėse, dažų, gumos, chemijos gamyklose, akumuliatorinėse, taip pat buityje naudojant glazūruotus indus. Iš švino gaminami skydai apsaugantys nuo rentgeno spindulių. Senovės Romoje iš švino buvo daromi vandentiekio vamzdžiai.
Lentelė 15-1
Kai kurios švino savybės
Pb
atominis numeris
82
atomo (metališkasis) spindulys, pm
175
jono (M+) spindulys, pm
120
pirmoji jonizacijos energija, kJ/mol
716
elektrodo potencialas Eo, V
[M2+(aq) + 2 e- M(k)]
-0,125
[M4+(aq) + 2 e- M2+(aq)]
+1,5
lydymosi temperatūra, °C
327
virimo temperatūra, °C
1751
tankis, g/cm3 (20°C)
11,34
kietumas 1
1,5
elektrinis laidumas 1
7,68
Švinas gamtoje
Švino taršos šaltiniai
Sanuojant senus plieno statinius, juose gali susidaryti didelis kiekis švino dulkių. Kitas švino taršos šaltinis yra automobilių transportas. Benzinui švinas naudojamas kaip antidetonuojanti priemonė (tetraetilo švinas). 75 proc. esančio benzine švino kartu su automobilio išmetamomis dujomis patenka į aplinką.
Aplinka teršiama ir per šiukšlių deginimo įrenginius, kur deginamos švino turinčios atliekos (kapsulės, tūbelės, kai kurios sintetinės medžiagos, prieškoroziniai dažai ir kt.). Metalurgijos pramonės, šviną perdirbančios įmonės ir kuro įrenginiai irgi prisideda prie aplinkos teršimo švinu bei švino junginiais. Dulkių pavidalo arba tirpios formos švinas ir jo junginiai yra ypač stiprus aplinkos nuodas.
Švinas kaip ir kiti sunkieji metalai susikaupia dumble, nuosėdose ir tokiu būdu kenkia aplinkai. Senuose statiniuose, kuriuose geriamasis vanduo dar tiekiamas švininiais vamzdžiais, švino kiekis gali viršyti leistiną normą.
Galenitas
Savybės
Kategorija Mineralas sulfidas
Cheminė formulė Švino sulfidas, PbS
Identifikacija
Spalva Pilka, švininė
Kristalo sistema Kubinė
Kietumas pagal Moso skalę 2,5
Blizgesys Metalinis
Refrakcijos indeksas nepermatomas
Specifinis tankis 7,4 – 7,6
Švino junginiai
Švinas ir jo junginai žinomi jau nuo seniausių laikų. Šio metalo fizikinės ir cheminės savybės yra gana priimtinos taikant jį pramonei ir buvo plačiai naudojamas pradžioje nežinant apie šio elemento toksines savybes. Senovėje iš šio metalo buvo gaminama įvairūs įrankiai, indai, papuošalai, vamzdžiai…. Šiuo metu naudojamas dažų, akumuliatorių, elektros laidų gamyboje taip pat labai plačiai taikomas kaip priešdetonacinė benzino priemonė.
Šiuo metu jau yra žinomas švino toksinis poveikis ir bandoma išvengti apsinuodijimo švino junginiais, tačiau dėl plataus jo vartojimo pramonėje apsinuodijimo pavojus vis dar išlieka ypač tiems žmonėms kuriems tenka su juo daugiau kontaktuoti tai švino rūdos kasimas, lydymas, litavimas ir t.t… Taip pat susidarę įvairūs švino junginiai gali patekti į aplinką dujų pavidalu ar su dulkėmis, šiuo atveju yra pavojingas švinas, kuris išmetamas iš vidaus degimo variklių, taip pat gali patekti į vandenį arba švino junginiai nusėdę ant augalų patekti į maisto grandinę. Švinas beveik nedalyvauja gyvybiniuose procesuose ir gyvuose organizmuose sutinkamas retai ir labai mažais kiekiais, dažniausiai kaip pašalinis elementas patekęs į organizmą atsitiktinai.
Švinas yra tipiškas sunkusis metalas atominis skaičius – 82, atominė masė 207,2, tankis 11,34g/cm3 gamtoje sutinkami keturi izotopai dažnesni 207 ir 208, retesni 206 ir 204 masės. Švino valentingumas yra +2, rečiau +4, bet. Šios savybės lemia metalo ir jo junginių oksidaciją, tirpumą ir paplitimą. Žmogų galinčių toksiškai pavekti švino junginių įvairovė priklauso nuo šio metalo polivalentiškumo t.y. sugebėjimo keisti savo valentingumą, silpno patvarumo palyginti su kitais IV A grupės elementais, taip pat nuo sugebėjimo formuoti keliapusius kovalentinius ryšius. Chemiškai aktyviausiai su kitais elementais švinas jungiasi tada,
kai pH yra mažas, ypač su rūgštimis, sudarydamas jų druskas, pvz., sulfatą, nitratą, acetatą, laktatą it kt. Taip pat dėl polivalentingumo švinas organizme gali sudaryti ir kitus patvarius netirpius dar labiau toksiškus junginius. Kintant švino atomų išorinės orbitalės elektronų skaičiui ir valentingumui, gali susidaryti įvairių oksidų: PbO, PbO2, Pb2O3, Pb3O4, Taip pat dėl tokių savo savybių gali būti tam tikrose rūgštyse anijono arba katijono vietoje arba netgi gali būti skirtingų valentingumų viename junginyje (Pb2PbO4).
Švino toksiškumas ir paplitimas labai priklauso ir nuo jo fizikinių savybių. Šias savybes nulemia tai, kad silpni metalo tarpmolekuliniai ryšiai, todėl jis yra minkštas lengvai lydosi 600oC. Atskilusios molekulės lengvai patenka į orą, grynas švinas po truputį gali tirpti vandenyje ypač jei jo temperatūra yra aukštesnė, vandenyje gerai tirpsta kai kurios švino druskos acetatas, chloridas, taip pat gerai tirpsta rūgštyse.
Dėl šių savybių švinas gali lengvai įsijungti į biologines terpes ir patekti į medžiagų apykaitos sistemą taip ją sutrikdydamas.
Cheminiai švino junginiai, kurie sutinkami gamtoje arba naudojami pramonėje yra toksiški žmogui. Gamtoje labiausiai paplitęs švino sulfidas (PbS) ir švino sulfatas (PbSO4), lydant švino sulfidą gaminamas metalinis švinas, švino sulfatas naudojamas kaip pagrindinis automobilių akumuliatorių elektrolitas. Susintetinti organiniai švino junginiai etilai, metilai, stearatai.