TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. EISMO SAUGUMO PROBLEMOS 4
2. TRANSPORTO POVEIKIS APLINKAI 7
2.1. TARŠA 7
2.2. TRIUKŠMAS MIESTE 8
IŠVADOS 9
LITERATŪRA 10
ĮVADAS
Eismo saugumas jau seniai laikomas rimta tarptautinio masto problema.
Pasaulyje šiuo metu yra apie 500 mln. automobilių, o autoavarijose kasmet
žūva daugiau kaip 200 000 žmonių. Nuo automobilio atsiradimo iki šiol žuvo
apie 5 mln. žemės rutulio gyventojų.
Maždaug keturiems tūkstančiams automobilių per metus tenka 1 žuvęs
žmogus. Tikslų žuvusiųjų skaičių nustatyti sunku, nes autoavarijų metu daug
žmonių suluošinama, ir dalis jų miršta po tam tikro laiko. Pasaulio šalyse
autoavarijose žuvusių ir sužeistų skaičiaus santykis yra nuo 1:20 iki 1:70.
Tačiau keleivių ir pramonės, žemės ūkio, statybinių krovinių vežimams
automobilis tapo neišvengiamai būtinas.
Avarijos miestuose priklauso nuo:
a) šalies, miesto dydžio, gyventojų skaičiaus,
b) automobilių skaičiaus, kelių ir gatvių ilgio, jų kokybės,
c) nuvažiuotų kilometrų (automobilių kilometrų skaičiaus).
1. EISMO SAUGUMO PROBLEMOS
Nuodugniau nagrinėjant eismo avarijų priežastis, į akis krinta
savotiška avarijų geometrija. Jeigu avarijas žymėsime taškais žemėlapyje,
tai tų taškų daugiausia būna miestuose, jei miesto plane – tam tikrose
vietose. Lyginamoji avarijų statistika rodo, kad tam tikrą avarijų
koncentraciją galima paaiškinti eismo intensyvumo nevienodumais: kur
daugiau važinėjama, ten daugiau ir avarijų. Tačiau panagrinėję avarijų
išsidėstymą miesto plane ir net panaudoję santykinius rodiklius, ne viską
galime paaiškinti. Matome, kad dėl nepaaiškinamų priežasčių tam tikruose
taškuose, dažniausiai sankryžose, avariju buna gerokai daugiau. Vadinasi,
be priežasties, kuri nurodoma avarijos registracijos dokumentuose,
egzistuoja ir kitos priežastys, kurias sąlygiškai galime pavadinti
statistinėmis. Dažniausiai tai miesto planavimo, gatvių projektavimo,
įvairių objektų išdėstymo trūkumai.[pic]
1 pav.: Miesto avaringumo žemėlapis.
Šiuolaikiniai miestai atspindi daugelio amžių miestų statytojų
patyrimą. Kai kuriose senamiesčių dalyse yra išlikusių tam tikrų senujų
miestų ypatybių. Pirmieji seniausi miestai ir gyvenvietės buvo nedideli,
dažniausiai stichiškai išsidėstę prie buvusių kelių ir takų. Vidaus
komunikacijų tinklas buvo netaisyklingas, tačiau logiškai pagrįstas ir
funkciniu požiūriu teisingas. Augant miestų reikšmei, antikiniame pasaulyje
miestai buvo planuojami taisyklingos plano formos. Klasikiniame romėnų
mieste buvo taisyklingas stačiakampis gatvių tinklas, kuriame buvo lengva
orientuotis, patogu susisiekti. Renesanso epochos idealių miestų planai
buvo apskritimo formos. Dauguma viduramžių miestų buvo radialinės, o vėliau
radialinės–žiedinės struktūros, nes augo koncentriškais apskritimais pagal
įvažiavimo kelius. Dauguma senovės miestų viduramžiais buvo aptveriami
gynybinėmis sienomis. Radialine ir radialine–žiedine gatvių tinklo
struktūra tenkino tuometinius transporto reikalavimus. Išaugus miestams,
radialine struktūra, labai koncentruojanti srautus miesto centre, pasidarė
nepatogi. Todel šiuo metu radialinės struktūros miestai papildomi žiedais,
kurie leidžia „nukrauti“ centrinę dalį, palengvinti eismą. Radialinės ir
radialinės–žiedinės struktūros trūkumai įvertinti gana seniai. Dar Liudviko
XIV įsakymu šalia dėl tankaus kreivų radialinių gatvelių tinklo dūstančio
Paryžiaus buvo suplanuotas erdvus Versalis. Taisyklingas ir patogus tiems
laikams gatvių tinklas buvo kai kuriuose naujuose Šiaurės Amerikos
miestuose. Daugelį tuometinės Rusijos imperijos miestų labai paveikė
Peterburgo pavyzdys. Paveikė jis ir mūsų Respublikos miestus – Kauną,
Vilnių. Tada buvo suprojektuoti nauji miestų centrai. Plačių taisyklingų
gatvių tinklas tam tikrą laiką padėjo spręsti transporto problemas. Tačiau
šios miestų planavimo idėjos taip pat turėjo trūkumą. Jis pasireiškė visų
pirma augančiuose miestuose. Vystantis pramonei, didėjant gyventojų
skaičiui, teko pradėti naudoti naujas teritorijas. Senuosiuose centruose
daugėjo eismo, ypač atsiradus automobiliams, ir senosios miesto dalys vėl
“duso”.
Panašiu trūkumų turi ir miestų – palydovų arba miestų – miegamųjų
idėja, atsiradusi XX amžiaus pradžioje ir paplitusi 1950 – 1960m. Anglijoje
ir kitose Europos šalyse. Miestai – palydovai, kur nebebuvo pramonės,
nesustabdė pagrindinių miestų augimo – juose palaipsniui atsirado pramonė.
Taigi jie virto nutolusiais pagrindinio miesto rajonais, aglomeracijos
dalimi.
Rekonstruojant gatvių tinklą, tenka ardyti nusistovejusią plano
struktūrą, užstatymą. Daugelis specialistų siūlė būdus šito išvengti
nustatant optimalias miestų augimo ribas. Iki 1940 m. tokia riba buvo
laikoma miestas su 100 – 150 tūkst.
gyventojų, vėliau su 300 tūkst. ir net
milijonu. Pasiekus šią ribą, siūloma statyti naujus miestus. Tačiau
nepaisant pastangų, didieji miestai “peraugo” visas “optimalias” ribas ir
sparčiai auga toliau. Vietoje uždarų miestų atsirado aglomeracijos,