Uab x plėtros galimybių analizė
3 (60%) 3 votes

Uab x plėtros galimybių analizė

TURINYS

ĮVADAS 4

1.TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI 7

1.1.VERSLO PLĖTRA 7

1.1.1.VERSLO PLĖTROS TIKSLAI 7

1.1.2. VERSLO PLĖTROS KLIŪTYS IR SUNKUMAI 8

1.2. STRATEGINIS PLANAVIMAS 9

1.2.1. STRATEGINIO PLANAVIMO ESMĖ IR REIKŠMĖ 9

1.2.2. STRATEGINIO VALDYMO SAMPRATA 11

1.2.3. VERSLO STRATEGIJA 12

1.2.4. ĮMONĖS STRATEGIJOS PLANAVIMAS 15

1.2.5. STRATEGINIO PLANAVIMO ESMĖ 16

1.2.6. ĮMONĖS STRATEGINIO PLANAVIMO REIKŠMĖ 17

1.2.7. ĮMONĖS STRATEGINIO PLANAVIMO PROCESO STADIJOS 19

1.2.8. ANALIZĖS STADIJA 20

1.2.9. VEIKLOS STADIJA 20

1.2.10. IŠORINĖ IR VIDINĖ ANALIZĖ (SSGG) 23

2. TYRIMŲ REZULTATŲ ANALIZĖ 24

2.1 UAB “METALO PREKYBOS” APLINKOS(IŠORINIŲ VEIKSNIŲ) ANALIZĖ 24

2.1.1. POLITINIAI VEIKSNIAI 24

2.1.2. EKONOMINIAI VEIKSNIAI 24

2.1.3. SOCIALINIAI VEIKSNIAI 25

2.1.4. TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI 25

2.2. UAB “METALO PREKYBOS” IŠTEKLIŲ(VIDINIŲ VEIKSNIŲ) ANALIZĖ 26

2.2.1 TEISINĖ BAZĖ 26

2.2.2.ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA 27

2.2.3. ŽMONIŲ IŠTEKLIAI 29

2.2.4. FINANSINIAI IR MATERIALIEJI IŠTEKLIAI 30

2.2.5. VEIKLOS SISTEMA 30

2.2.5.1. PREKĖS 30

2.2.5.2. TIEKĖJAI 33

2.2.5.3. VARTOTOJAI 34

2.2.5.4. RĖMIMO STRATEGIJA 38

2.2.5.5. KAINŲ POLITIKA 39

2.2.5.6. ĮMONĖS KONKURENTAI 40

2.3. SSGG ANALIZĖ 41

2.3.1. STIPRYBĖS 42

2.3.2. SILPNYBĖS 42

2.3.3. GALIMYBĖS 43

2.3.4. GRĖSMĖS 43

2.4. UAB “METALO PREKYBOS” VEIKLOS STRATEGIJA 44

2.4.1. MISIJA, VIZIJA, FILOSOFIJA 44

2.4.2. STRATEGINIAI TIKSLAI 44

IŠVADOS IR SIŪLYMAI 46

LITERATŪROS SĄRAŠAS 48

PRIEDAI:

1 PRIEDAS:Įmonės registracijos pažymėjimas

2 PRIEDAS:Metalo gaminių kainoraštis

3 PRIEDAS:Metalų kainoraštis

4 PRIEDAS: Aptvėrimo sistemos

5 PRIEDAS: SSGG analizės anketa

6 PRIEDAS: SSGG analizės duomenų kodavimas

7 PRIEDAS: UAB “Metalo prekybos” brošiūra

ĮVADAS

Tyrimo problema: pagrindinė pirkėjų ir pardavėjų užduotis – sėkmingai parduoti turimą produktą. Tačiau siekiant išlaikyti lyderio pozicijas, privaloma plėsti asortimentą , stengtis surasti naujas rinkas. Taigi svarbu ne tik sukurti verslą, bet ir sugebėti jį išlaikyti, bei tobulinti. Pasirinkta įmonė analizei UAB “Metalo prekyba” kurioje šiuo metu dirbu. Labai svarbu numatyti ir įvertinti aplinkybes, galinčias įtakoti institucijos plėtros realizavimą, nustatyti tyrimo ir galimybių situacijos strategiją. Sparčiai keičiantis tiek išorinėms tiek vidinėms sąlygoms nėra lengva prognozuoti pokyčius ir plėtros galimybes.

Tyrimo aktualumas: „Suformuluota problema suponuoja mokslinių tyrimų aktualumo pagrindimą. Bet kurį klausimą moksliniu lygiu įmanoma pradėti tirti tik tada, kai pagrindžiamas tyrimo būtinumas ir savalaikiškumas, kai akivaizdžiai ir įtikinamai atsakoma į klausimą, kodėl šią problemą reikia nagrinėti ir spręsti neatidėliojant“1. Verslo plėtra aktuali daugeliu atžvilgiu – ir ekonominiu, ir visuomeniniu, ir socialiniu. Laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis daugelis žmonių ryžtasi kurti savo verslą. Be įmonės plėtros galimybių, verslas, veikiamas konkurencijos ir kitų veiksnių, yra pasmerktas stagnacijai ir žūčiai. Verslo plėtra taip pat svarbi ir socialiniu aspektu. Plečiantis įmonei, sukuriamos naujos darbo vietos, mažinamas nedarbo lygis. Socialinis efektyvumas rodo teigiamus pokyčius pritaikius tyrimo rezultatus praktikoje. Ekonominis efektyvumas reiškia pasiekto lygio ir išlaidų jam gauti santykį – matoma tyrimo rezultatų nauda lyginant su jo organizavimo išlaidomis.

Šio darbo rezultatai turėtų būti aktualūs kiekvienai verslo įmonei, norinčiai išlikti paklausiai nuolat kintančioje rinkoje ir išlaikyti konkurencinį pranašumą

Tyrimo objektas: UAB “Metalo prekybos”plėtros galimybės.

Tyrimo dalykas: UAB “Metalo prekybos” veiklos analizė, planavimas, plėtros galimybių analizė, nagrinėjant finansinius, veiklos ir kt. rodiklius.Pagrindinė įmonės veikla yra didmeninė ir mažmeninė prekyba metalu ir metalo gaminiais.

Tyrimo tikslas: atlikti UAB “Metalo prekybos” kaip prekybinės įmonės veiklos analizę ir nustatyti plėtros galimybes

Tyrimo uždaviniai:

• Atlikti UAB “Metalo prekybos” situacijos analizę.

• SSGG analizė.

• Išanalizuoti įmonės plėtros galimybes

• Pateikti išvadas bei pasiūlymus

Tyrimo bazė:

• Metodologija. Mokslinės literatūros analizė leido susipažinti su įmonės plėtros stadijomis, skirtingais strategijos formavimo etapais, klasikinėmis ir šiuolaikinėmis teorijomis. Nagrinėjant oficialius dokumentus, susipažinta su įmonės veiklos rezultatais, plėtros planavimo ir realizavimo klausimais. Tai leido objektyviai įvertinti įmonės galimybes ir projektuoti plėtrą. Neformalus stebėjimas įgalino pastebėti darbuotojų motyvacijos panaudojimo trūkumus, kultūrinę aplinką, įvertinti vadovavimo metodus bei praktinį plėtros galimybių įgyvendinimo aspektą..

• Metodika. Rašant šį darbą buvo naudojami šie metodai:

1. Situacijos analizė leido aiškiau suprasti, kokią rinkos dalį užima UAB “Metalo prekyba” visos Lietuvos atžvilgiu bei suprasti plėtros planavimo efektyvumą.

2. Dokumentų tyrimo analizei buvo pasirinkta paskutinių metų ir šių metų pirmo pusmečio finansinės ataskaitos, bei įvairūs pardavimų projektų planai. Tai leido įvertinti UAB “Metalo prekybos ” veiklos efektyvumą, jo kitimą..

3. Kiekybinė
rezultatų analizė leido tiksliau įvertinti kintančius metinius UAB “Metalo prekyba” veiklos rezultatus, o pasitelkus kokybinę rezultatų analizę, buvo galima tiksliau prognozuoti uždarosios akcinės bendrovės perspektyvas ateityje

4. Interviu. Buvo apklausti šiai UAB “Metalo prekybai” vadovaujantys asmenys: J.Čepulis – prezidentas, R.Ramonas – Šiaulių skyriaus direktorius, D.Sipavičius – prekybos direktorius , N.Viruišienė – vyr. finansininkė. Išanalizavus jų pasisakymus bei ateities planus, buvo galima tiksliau nustatyti, kokia yra UAB “Metalo prekybos” verslo plėtra.

• Strategija.

1. 2005 rugsėjo-spalio mėn. buvo suplanuoti parengiamieji veiksmai tyrimui.

2. 2005 spalio-lapkričio mėn. atlikti parengiamieji veiksmai

3. 2005 gruodžio mėn. atliktas rezultatų interpretavimas.

Rezultatų naujumas: Pateikti praeitų metų ir ankstesni rezultatai bei 2004 m. situacijos analizė.Tyrimo rezultatai gana nauji – siekia 2004 m. ir 2005 m pradžią ir plačiai nenagrinėti.

Rezultatų teorinis reikšmingumas: Teorinis šio tyrimo bei gautų rezultatų reikšmingumas yra gana akivaizdus. Strateginis planavimas organizacijoje apima tikslų suformulavimą , bei priemonių tiems tikslams įgyvendinti pasirinkimą. Tikslai yra svarbūs, nes jie suteikia kryptingumo jausmą, sutelkia pastangas, orientuoja planus ir sprendimus bei padeda įvertinti pažangą.

Rezultatų praktinis reikšmingumas: Darbo metu gauti teoriniai rezultatai yra reikšmingi ir praktiškai.Darbo rezultatai – tai teorinių žinių įgijimas ir jų panaudojimas praktinėje dalyje. Šio darbo esmė turėtų būti aktuali toms įmonėms, kurioms nelabai sekasi versle, ir kurios nenaudoja (arba mažai naudoja) savo veikloje strateginį planavimą.

1.TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI

1.1. VERSLO PLĖTRA

Atsižvelgiant į spartų išorinės aplinkos kitimą, daugelis organizacijų imasi planuoti pokyčius plėsti verslą vien tam, kad pagreitintų prisitaikymą prie naujų sąlygų. Pokyčiai įmonėje yra būtini norint įsitvirtinti rinkoje ar išlaikyti savo padėtį bei plėstis.Veiklos vystymasis ir plėtra leidžia įmonei išlikti konkurencinga.

Verslo plėtra – tai planinis organizacijos pokytis, sistemingos pastangos peRprojektuoti organizacijos veiklą taip, kad būtų padėta prisitaikyti prie žymių aplinkos pokyčių bei pasiekti naujus tikslus.

Institucijos plėtra traktuojama kaip kokybinis reiškinys, tačiau besiremiantis produktų, jų išleidimo procesų bei struktūros naujovėmis, taip pat gamybos ir organizavimo srities inovacijomis. Institucijos kokybinės plėtros esmė – efektyviai funkcionuojančios socialinės žmonių sistemos sukūrimas, padedantis suformuoti reikiamą valdymo ir organizacinį potencialą. Kitu atveju akcentuojamas kiekybinis įmonės plėtros aspektas, į jį žiūrint kaip į įmonės teigiamus kiekybinius pasikeitimus per laiką ir suprantant ją kaip institucijos dalių suderintas permainas, pritaikančias įmonę prie dinamiškos išorinės aplinkos. Kartu pasiekiamas tikslas – įmonės rodiklių, atspindinčių komercinės ir ūkinės veiklos rezultatus, teigiamas ilgalaikis didėjimas.

Manoma, kad, kad tokia įmonės plėtra sukelia šias permainas2:

• įmonės padaliniai papildomi naujais elementais;

• pagerinama esamų padalinių elementų kokybė;

• pakeičiama (pagerinama) įmonės struktūrą.

1.1.1. Verslo plėtros tikslai

Įmonė yra kintanti sistema dėl savo socialinės prigimties.Bet kokios įmonės veiklos rezultatas yra kažkoks produktas, jo gavimas yra pagrindinis organizacijos tikslas, net jei tas produktas laikui bėgant pakeičiamas kitu. Be to, kiekviena institucija turi ir kitų – šalutinių tikslų. Visų tikslų įgyvendinimas ir yra pagrindinis įmonės”tikslų tikslas”. Tačiau tie antraeiliai tikslai nuolatos kinta – jų daugėja, vadinasi įmonė sėkmingam darbui turi plėstis ir augti.

Kiekviena institucija funkcionuoja ir įgyvendina savo tikslus, jeigu ji nuolat plėtojasi ir auga. Tik tokiu atveju įmanomas veiklos orientavimas į realius vartotojų poreikius. Institucija tampa atvira socialine ekonomine sistema, tarp jos ir išorinės aplinkos prasideda nuolatiniai įvairių mainų procesai.

Iškelti tikslai yra labai svarbūs įmonei. Jie sukuria krypties pojūtį, didina darbuotojų motyvaciją, sutelkia bendras pastangas, padeda koordinuoti net ir didelės įmonės veiklą. Taip pat kaip atskiras tikslo privalumas – galimybė vertinti pažangą. Tikslas privalo tenkinti penkis reikalavimus, taigi tikslas turi būti:

• susijęs su viena konkrečia užduotimi;

• susijęs su rezultatu, o ne su vykdoma veikla;

• išmatuojamas;

• tiksliai apibrėžtas tikslo siekimo terminas;

• pakankamai didelis, bet realus.

Norint plėsti įmonės veiklą, reikalingi tikslai, kurie būna:

1. Trumpalaikiai tikslai. Jie yra labai konkretūs, lengvai išmatuojami ir nesunkiai pasiekiami; šie tikslai gali kisti; šiems tikslams pasiekti kuriami operatyviniai planai, sudaromi iš smuliių detalių ir leidžiantys įgyvendinti strateginius planus kasdienybėje.

2. Vidutinio laikotarpio tikslai – nustatomi po ilgalaikių tikslų nustatymo; apimtis – nuo vienerių iki penkerių metų.

3. Ilgalaikiai tikslai – apimantys kelerių (ar daugiau) metų laikotarpį; jie yra mažiau konkretūs nei trumpalaikiai tikslai; ilgalaikiai tikslai leidžia
priimti tam tikrus sprendimus, įtakojančius tolesnę institucijos veiklą; šiems tikslams pasiekti kuriami strateginiai planai, apibrėžiantys pagrindinius įmonės tikslus.

Institucijos plėtra – ilgalaikis tikslas tiek savo paskirtimi, tiek įgyvendinimo atžvilgiu. Labai svarbu aiškiai suformuluoti uždavinius, leidžiančius pasiekti pasirinktus tikslus. Realiai planuojant veiklą, jos plėtrą, būtina sukurti perspektyvas, prognozes, realiai išmatuoti naudą ir nuostolius.

1.1.2. Verslo plėtros kliūtys ir sunkumai

Nagrinėdami iškilusias problemas, dauguma autorių pagrindinį dėmesį skiria sociopsichologiniams, iš dalies vadybiniams aspektams.3 Deja, analizė rodo kad verslo plėtros planavimo ir projektavimo kliūčių skalė yra platesnė. Galima išskirti šias kliūčių grupes:

1. Ekonominio pobūdžio kliūtys (lėšų, reikalingų veiklos plėtrai, paieška, įsigijimas ir panaudojimas; taip pat gali įtakos turėti ir išoriniai ekonominiai veiksniai).

2. Techninio-technologinio pobūdžio kliūtys ( naudojant gamyboje keletą skirtingų technologinių procesų, lėčiau besivystantis gali stabdyti visos technologinės grandinės vystymasį ).

3. Vadybinio pobūdžio kliūtys (sustabarėjusi institucijos struktūrinė sandara; nepakankama personalo kvalifikacija; netinkamas aukščiausio grandinės vadovų veiklos organizavimas ir/ar vadovavimo stiliai ir kt.).

4. Socialinio-psichologinio pobūdžio kliūtys (psichologinis mikroklimatas, inovacijų baimė, išorinė sociopsichologinė atmosfera ir pan.).

Kaip šias problemas spręsti? Svarbu pokyčius realizuoti optimaliu laiku, nepamiršti darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo, plėtros svarbos ir objektyvaus neišvengiamumo aiškinimo.

1.2. STRATEGINIS PLANAVIMAS

1.2.1. Strateginio planavimo esmė ir reikšmė

Strategijos sąvoka yra sena. Žodis kilęs iš graikų kalbos žodžio strategeia, reiškiančio meną ar mokslą būti generolu. Efektingi graikų generolai turėjo vadovauti armijai, laimėti ir išlaikyti teritoriją, apsaugoti miestą nuo užpuolikų ir t.t. Kiekvienam uždaviniui reikėjo skirtingai paskirstyti išteklius. Armijos strategija taip pat galima apibrėžti kaip faktinę veiksmų schemą, kurios imamasi atsakant į priešo veiksmus.

Strategija yra detalus tyrimo planas. 1962 m. verslo istorikas D.Chandleris pasiūlė strategiją apibrėžti taip: ”įmonės pagrindinių ilgalaikių ir uždavinių suformulavimas, veiksmų kurso parinkimas ir išteklių, reikalingų šiems tikslams įgyvendinti, paskirstymas” Chandleris išskyrė tris esminius elementus:

a) veiksmų seką tikslams pasiekti;

b) pagrindinių idėjų siekimo procesas (o ne rutininis esamos politikos įgyvendinimas);

c) kaip strategija suformuluota, o ne vien kokia ta strategija esanti.

Strateginis valdymas suteikia galimybę drausmingai suvokti aplinką, kurioje organizacija veikia, ir po to imtis veiksmų.

I.Luobikienė skiria keturis pagrindinius strategijos variantus:

1. Formulavimo planas turi tris pagrindines darbo stadijas:

• esamos literatūros studijavimas (mokslinės bibliografijos sudarymas ir literatūros šaltinių studijavimas);

• pokalbiai su specialistais (siekiama gauti papildomos informacijos; kartotekų, sprendimų protokolų, ataskaitų paieška);

• žvalgomasis stebėjimas (objekto raidos pokyčiai).

2. Aprašomasis planas. Jo tikslas – sistemingas objekto kokybinis ir kiekybinis aprašymas.

3. Analitinis-eksperimentinis planas. Jis naudojamas kaip tyrimo strategija.

4. Pakartotinio-lyginamojo tyrimo planas. Naudojamas ištirti socialinių procesų tendencijoms ir numato duomenų palyginamumą keliuose laiko intervaluose.

Planavimas organizacijoje apima tikslų suformulavimą bei priemonių tiems tikslams įgyvendinti pasirinkimą. Tikslai yra svarbūs, nes jie suteikia kryptingumo jausmą, sutelkia pastangas, orientuoja planus ir sprendimus bei padeda įvertinti pažangą.

Nors planavimas paprastai vertinamas kaip viena iš keturių valdymo funkcijų, žymiai geriau galvoti apie planavimą kaip garvežį, traukiantį organizavimo, vadovavimo bei kontrolės veiklų traukinį. Strateginiai planai sudaromi norint pasiekti pagrindinius organizacijos tikslus, tuo tarpu operatyviniai planai rodo, kaip strateginiai planai bus įgyvendinti kasdieninėje veikloje. Strateginiai planai turi atspindėti organizacijos misiją – pagrindinį tikslą, pateisinti organizacijos buvimą. Strateginiai planai skiriasi nuo operatyvinių laiko horizontu, apimtimi bei detalumo laipsniu. Strategijos dėka organizacija atsiduria tam tikroje organizacijos aplinkos vietoje.

Nuo Antrojo pasaulinio karo organizacijos strategijos planavimo praktika tapo specializuota planavimo, vadinamo strateginiu valdymu, rūšimi. Strategijos įgyvendinimo sėkmė iš dalies priklauso nuo to, kaip suskirstyta, organizuojama organizacijos veikla, trumpai tariant – nuo organizacijos struktūros. Nieko stebėtina, kad organizacijos strategijos sėkmės tikimybė didesnė, kada jos struktūra dera su strategija. Su laiku keičiantis organizacijos pagrindinei strategijai, kartu turi kisti ir jos struktūra.

Pabrėžiant sistemą, stilių, personalą, įgūdžius ir nepaprastuosius tikslus, būtina išsiaiškinti, kaip strategija tampa institucija. Institucija – vertybių, normų, vaidmenų ir grupių visuma tam tikram tikslui pasiekti. Pvz.: išsilavinimo institucijos susikūrė tam, kad
vaikus tapti pilnaverčiais visuomenės nariais. Norėdami verslo strategiją paversti institucija, verslo lyderiai taip pat privalo sudaryti vertybių, normų, vaidmenų ir grupių, remiančių strateginių tikslų siekimą, sistemą. Taigi strategija tampa institucija, jei ji siejama su kultūra, kokybės sistema bei kitomis varomosiomis organizacijos jėgomis.

1.2.2. Strateginio valdymo samprata

Strategija – būtina priemone, leidžianti organizacijai susitvarkyti su aplinkos pokyčiais. Kuo pokyčiai, su kuriais susiduria šiandienines organizacijos yra greitesni ir sudėtingesni, tuo strateginis planavimas (valdymas) darosi vis būtinesnis, siekiant ne tik išlikti, bet ir vystytis.

Strateginis valdymas – tai ilgalaikių tikslų formavimo, siekimo, vertinimo (visai organizacijai) procesas, priešpastatantis turimus (prieinamus) išteklius ir atsiveriančias galimybes. (M. Mc Donald, 2000).

Organizacija, kuri siekia normaliai funkcionuoti ir vystytis, numato savo veiklos strategiją. Strategija yra perspektyvinis organizacijos ateities veikos modelis. Organizacijose skiriami trys pagrindiniai strategavimo lygiai: 1) korporacine strategija, 2) biznio vieneto strategija ir 3) funkcines strategijos.

Strategavimo lygiai:

Korporacinė strategija – tai visos organizacijos ateities perspektyvų numatymas.

Biznio vieneto strategija – tai atskiros, gana aiškiai apibrėžtos organizacijos dalies arba veiklos rūšies strategija.

Funkcinė strategija – apibudina organizacijoje vykstančių funkcinių procesų (gamybos, technologijos, finansų, personalo, marketingo) strategijas. Jos tarpusavyje turi būti suderintos, papildyti viena kitą ir jų integruota visuma yra korporacinė arba biznio vieneto strategija.

(P. Zakarevičius, 1999).

Strateginiai sprendimai ypatingai liečia tokius įmonės veiklos aspektus kaip:

• ilgalaikių organizacijos tikslų priešingybe kasdieniams sprendimams;

• organizacinių ribų nustatymas: ką daryti, o ko ne;

• organizacijos veiklos pritaikymas prie aplinkos sąlygų tam, kad maksimizuotume galimybių išnaudojimą bei minimizuotume grėsmes;

• organizacijos veiklos parinkimas pagal turimus išteklius – finansinius, žmogiškuosius, technologinius ir profesionalumo išteklius. (M. McDonald, 2000).

Sudėtingoje, besikeičiančioje aplinkoje keičiasi ir strateginiai organizacijos tikslai, strategiją tenka koreguoti. Strategijos koregavimas nėra koks nors ypatingas užsiėmimas – tai kasdienis strateginio valdymo sistemos žingsnis. Manome, kad senasis strategijos suvokimas, kuomet ja buvo laikoma ilgalaikis planavimas, užleidžia vietą visaapimančiam valdymui, kuris yra veikiau platus, nei gilus.

Pagrindiniai strategijos formavimo etapai:

• kompanijos verslo apibrėžimas;

• situacijos vertinimas – išoriniu bei vidiniu faktorių analizė;

• pirminiai veiklos tikslai – paremti praeita veikla bei pirminiais kompanijos laukimais;

• strategijos kūrimas – įvardijimas, įvertinimas, vienos atrinkimas;

• realizavimas – veiksmu programa, biudžetas, trukmės grafikai;

• tikslų pasiekimo analizė.

1.2.3. Verslo strategija

Šiandiena sąvoka “strategija biznyje” yra gana populiari. Ši tema – neatskiriamas pasitarimų ir simpoziumų atributas. Dėl nuolatinės sąlygų kaitos rinkos ekonomikoje, verslininkas turi turėti savo veiklos gaires – įmonės strategiją.

Įmonės strategija yra funkcinė strategija, susijusi su kainų nustatymų, organizacijos produktų rėmimu ir paskirstymu, tai įmonės galimybių išsiaiškinimas, tikslų ir uždavinių nustatymas, bei strategijos parengimas. Sudarydami rinkos strategiją, vadovai turi apsvarstyti organizacijos tikslinę rinką, produkto įvaizdį, kainų nustatymą, produktų politiką ir pardavimo strategiją.

Marketingo strategija yra organizacijos vadybos planas, reikalingas pasirinktiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Jame pateikiamos priemonės ir būdai, reikalingi organizacijos paskirčiai ir tikslam pasiekti.

Tikslinės rinkos segmentas.

Svarbiausia marketingo strategijos problema yra tikslinės rinkos segmentas. Nustatydama rinkos segmentą, organizacija nusprendžia, ką ji aptarnaus.

Produkto įvaizdis. Kiekvienas produktas turi įvaizdį; produktą gaminančiai organizacijai geriausia sąmoningai išsirinkti įvaizdį savo produktui ir jį tobulinti.

Kainos nustatymo strategija. Organizacijos ir jos produkto įvaizdžio dalis yra produkto kaina. Bendrai kaina ir kokybė akivaizdžiai siejasi. Geresnės kokybės prekės paprastai kainuoja daugiau. Tačiau ne visuomet.

Vis dėl to žmonės suvokia, kad didesnėmis kainomis įkainuotos prekės yra geresnės, nepaisant, ar jos iš tikrųjų geresnės, ar ne.

Antroji kainos nustatymo dalis yra antkainis. Organizacija gali parduoti mažomis kainomis ir tikėtis, kad didelė pardavimų apimtis kompensuos žemą antkainį. Kita organizacija gali parduoti didelėmis kainomis ir tikėtis, kad tai kompensuos mažą pardavimų apimtį.

Produktų asortimento politika. Kiekviena organizacija turi nuspręsti ką ji parduos. Ji turi nuspręsti, ar būti universaliu pardavėju, ar specialaus asortimento parduotuve, ar siūlyti paslaugas po pardavimo, ar prekių asortimento gylį ir plotį.

Pardavimo strategija glaudžiai susijusi su įvaizdžiu. Pardavimo strategija turi įtakos, ar kuriamos aukštos kokybės ar žemos kokybės įvaizdis.
rinkos segmentas yra svarbus veiksnys, pasirenkant pardavimų strategijos tipą. Produktas gali būti parduodamas įvairiai: gamintojas gali pardavinėti produktą tiesiogiai pasitelkęs pardavimo personalą, gali būti kviečiami gamintojų atstovai produkto pateikimui galima pasitelkti marketingo organizaciją, ir t.t.

Apibrėždama pardavimo strategiją, vadovybė turi nepamiršti apskaičiuoti ir patikrinti kiekvienos alternatyvos kaštus.

Įmonės strategija pradedama rengti išanalizavus įmonės galimybes. Galimybės yra išorinės ir vidinės. Pranašumą įgyja įmonė, turinti tokias pačias vidines galimybes kaip kita, bet sugebanti išorines aplinkos sąlygas panaudoti geriau negu jos konkurentai.

Galimybes gali lemti:

• gerai suderinti dalykiniai ryšiai su prekių pateikimo dalyviais,

• galimybės laikyti, demonstruoti ir pristatyti pirkėjams prekes,

• pirkėjų įsitikinimas, kad įmonė pajėgi pateikti geros kokybės prekes ir garantuoti tinkamą jų aptarnavimą.

Visos įmonės galimybės gali būti pavadintos jos galimybių kompleksu. Įmonės vystymosi perspektyvos labai priklauso nuo galimybių komplekso platumo ir įvairumo.

Nei viena įmonė negali būti garantuota dėl savo ateities, jei ji orientuojasi tik į šiandienines prekes ir rinkas. Įmonė jaučia būtinumą kaupti naujas idėjas. Kartais visos sukauptos idėjos turi menką ryšį su įmonėje vykstančiais procesai, todėl būtina sistemingai dirbti,norint naujas idėjas keisti, priderinti prie įmonės veiklos ir perspektyvų. Įmonė negali panaudoti visų savo galimybių todėl, kad: nepakaks išteklių visoms galimybėms įgyvendinti; galimybės įmonei nevienodai patrauklios. Kas bus įgyvendinama priklauso nuo įmonės tikslų. Dažnai įmonė iškelia savo tikslą – padidinti pelną. Šiam tikslui pasiekti būtina suformuluoti marketingo tikslus.

Marketingo tikslai gali būti:

• prekės modifikavimas;

• rinkos plėtimas;

• pardavimų mastų didinimas, efektyviau naudojant reklamą.

Tačiau tikslas pats savaime dar negarantuoja jo pasiekimo. Todėl būtina suformuluoti uždavinius šiems tikslams pasiekti. Uždaviniai turi būti konkretūs, išsprendžiami per nurodytą laikotarpį, nukreipti konkrečiam tikslui pasiekti. Siekiant anksčiau minėtųjų marketingo tikslų, galime iškelti šiuos uždavinius:

• modifikuoti prekę mažinant gamybos išlaidas;

• padidinti rinkos dalį (%);

• padidinti pardavimų mąstą (%);

Pateikiama marketingo strategija iškeltiems uždaviniams įgyvendinti. Ji apima konkrečias strategijas, susijusias su tikslinėmis rinkomis, marketingo programos elementais ir marketingui skirtų lėšų dydžių. Marketingo strategija – tai tikslus rinkos segmento, kuriam firma gamina prekes parinkimas. Marketingo direktorius turi parengti konkrečias strategijas kiekvienam marketingo programos elementui: prekei, kainai, prekių pateikimui, rėmimui. Galiausiai, būtina sudaryti marketingo biudžetą, skirtą strategijoms įgyvendinti.

Siekiant įgyvendinti marketingo strategiją būtina sudaryti veiksmų programą, atsakančią į tokius klausimus:

• kas bus padaryta?

• kada tai bus padaryta?

• kas tai darys?

• kiek tai kainuos?

Pavyzdžiui, įmonė pasirenka pardavimų skatinimą, kaip pagrindinę strategija siekiant užkariauti rinką. Todėl bus sudaroma pardavimų skatinimo priemonių planas.

Rinkos segmentavimo koncepcija remiasi teiginiu, kad bet kurią rinką sudaro atskiros dalys. Kiekvienos dalies pirkėjai apibūdina savitais poreikiais, vartojamo stereotipų ir elgesiu, todėl prekių paklausa svyruoja. Kiekvienam rinkos segmentui būdingos kitos prekių pardavimo galimybės. Prieš pradėdami rengti marketingo strategija, įmonė turi ištirti tokias kiekvieno segmento galimybes. Pavyzdžiui, firma nori įeiti į duonos kepimo įrengimų rinką, kur labai stiprias pozicijas turi “X” firma. Betgi jos pozicijos negali būti vienodai stiprios visose rinkos segmentuose.

Pirmas firmos uždavinys – nustatyti, kiek lėšų skiriama ir kokie duonos kepimo tempai įvairiuose rajonuose bei šalyse taip pat vietas, kur firmos pozicijos silpnos, o duonos kepimo įrengimų poreikis didelis, ir daugiausiai dėmesio skirti tiems segmentams.

Įmonė gali pasiekti norima tikslą jei:

– įsigis kitos įmonės akcijų;

– savarankiškai plėtos savo veiklą;

– bendradarbiaus su kitomis įmonėmis.

Pirmas būdas yra paprasčiausias ir naujausias. Jis praverčia tokiais atvejais, kai:

– įmonė neturi patirties šioje veiklos srityje;

– įmonei reikia greitai įeiti į rinką.

Savarankiško įėjimo būdas yra toks, kai firma mano, kad pirmauti galima tik organizavus savo pačios tyrimus ir parengus eksperimentinius pavyzdžius.

1.2.4. Įmonės strategijos planavimas

Strategijos planavimas – tai jos tikslų siekimo būdas. Jis gali būti apibūdinamas tiesiog kaip mąstymo procesas, kuris skatina tikslingai kurti. Numatytiems tikslams pasiekti įmonėje sudaromas marketingo planas. Tai yra sudarymas projekto, programos arba metodo konkrečiam tikslui arba rezultatui siekti.

Marketingo plano pradžioje pateikiama trumpa svarbiausiųjų tikslų ir uždavinių suvestinė. Marketingo situaciją dabar apibūdina tikslinė rinka ir įmonės galimybės šioje rinkoje, tai yra rinkos dydis, pagrindiniai segmentai, tarpininkų poreikiai, konkurentai, prekių pateikimo kanalai ir šios rinkos prekių charakteristikos.
Įmonės vadovybė turi žiūrėti į ateitį ir numatyti pavojus, su kuriais gali susidurti prekės ir pati įmonė.

Išnagrinėjus su prekės gamyba susijusius pavojus ir galimybes, marketingo direktorius turi suformuluoti uždavinius ir numatyti su jų įgyvendinimų susijusias problemas. Uždaviniai turi būti tikslūs. Marketingo direktorius turi įvertinti visas su rinkos plėtimu susijusias problemas.

Įmonės strateginis planavimas – tai problemos sprendimo procesas, siekiant pritaikyti organizaciją jos ateities aplinkai. Tai yra procesas, kuriam vykstant būtina numatyti įvykius ir spręsti, kas įmanoma ir būtina padaryti, kad organizacija pasinaudotų galimybėmis ir gautų naudos, ir apsisaugotų nuo visko, kas trukdo jos sėkmei ir gresia išlikimui.

Formaliai įmonės strateginio planavimo esmę išreiškia nuolatinis galimybių ir grėsmių, išorinių bei vidinių pranašumų ir trūkumų nustatymas, siekiant priimti kuo geresnius sprendimus galimybėms panaudoti ir išvengti grėsmių.

Įmonės strateginio planavimo proceso tikslas – nuolat nagrinėti organizacijos veiklą tiek dabarties, tiek ateities požiūriu ir numatyti strategines permainas, kad organizacija žengtų į įsivaizduojamą ateitį sėkmingai.

Strategijos sujungimas ir jos įgyvendinimo administravimas apima penkis skirtingus uždavinius:

1. Vadovybė turi pagrįsti verslo idėją ir sukurti organizacijos veiklą. Tai susiję su organizacijos paskirties (misijos) ir tikslų formulavimu;

2. Organizacijos paskirtis (misija) turi būti atspindėta (parodyta) ilgalaikiuose ir trumpalaikiuose tiksluose;

3. Vadovybė turi sukurti organizacijos būseną ir ateities viziją atitinkančią strategiją;

4. Vadovybė privalo laiduoti, kad pasirinkta marketingo strategija būtų vykdoma veiksmingai ir duotų naudos;

5. Vadovybė privalo vertinti strategijos vykdymą ir daryti organizacijos paskirties, tikslų, strategijos arba jų įgyvendinimo pataisas, atsižvelgdama į patirtį besikeičiančias sąlygas, naujas idėjas ir galimybes.

1.2.5. Strateginio planavimo esmė

Strateginis planavimas yra formalus procesas, kuriam vykstant vadovai tiksliai apibrėžia savo planus raštu, analizuoja įvairių strategijų santykinį pranašumą ir susitinka aptarti veiklos, kuriai teikiama pirmenybė, kryptį. Marketingo strateginio planavimo procesas orientuotas į ateitį. Jam vykstant siekiama prognozuoti ateities aplinką. Planavimas yra susijęs su viskuo, kas gali paveikti organizacija, įskaitant šalies ūkį, technologiją, socialinius bei politinius veiksnius. Strateginis planavimas padeda numatyti ir spręsti svarbiausias problemas, susijusias su produktų, paslaugų, jų struktūros, organizacijos elgesio permainomis.

Strateginis planavimas – tai pasikartojantis procesas. Organizacijos paskirtis (misija) ir ilgalaikiai tikslai gali išlikti nepasikeitę keletą metų, o tų tikslų siekimo strategijos vis kinta, sąlygojamos nepaliaujamai besikeičiančios aplinkos, yra nuolat modifikuojamos siekiant didžiausio veiksmingumo.

Įmonės strateginio planavimo procesas dažnai atrodo kaip grumimasis tarp organizacijos ir jos aplinkos. Organizacijos vadovai stengiasi numatyti aplinkos pokyčius ir panaudoti juos organizacijos pranašumui. Kadangi aplinka nuolat kinta, todėl visuomet yra naujų kliūčių, stabdančių organizacijos pažangą. Organizacija gali veikti dviem būdais.

• ji privalo būti aktyvi įgyvendindama iš anksto sukurtas savo strategijas.

• ji privalo veikti atsižvelgdama į naujas aplinkybes ypač į nenumatytas galimybes ir netikėtas grėsmes. Vadovai, siekiantys savo verslo sėkmės privalo strategiškai mąstyti apie savo organizacijos konkurencingumą ir jo pasikeitimus veikiant besikeičiančioms sąlygoms. Norėdami užtikrinti savo organizacijos konkurencinį pranašumą arba pasiekti pirmaujančią padėtį veiklos srityje, jie privalo skatinti, vadovauti ir ryžtingai įgyvendinti puolimo strategijas. Jie turi gerai pažinti savo verslo aplinką, kad prireikus galėtų keisti strategiją. Be to, savo verslą jie turi išmanyti taip gerai, kad strategiją pakeistų veiksmingai.

Ilgalaikės sėkmės siekiantys organizacijos vadovai privalo sugebėti formuluoti ir įgyvendinti strategiją. Strategijos formulavimas apima organizacijos veiklos krypčių ir tikslų bei vadovavimo organizacijai numatymą. Strategijos įgyvendinimas yra visa, kas padaryta organizacijoje – organizacinis darbas, biudžeto sudarymas, motyvavimas, kultūrinis ugdymas, vadovavimas ir kt. – siekiant finansinių ir kitų strateginių rezultatų.

1.2.6. Įmonės strateginio planavimo reikšmė

Planavimas – ypatinga sprendimų rūšis, nukreipta į konkrečią ateitį, kurios savo organizacijai trokšta vadovai. Planavimas nėra vienkartinis veiksmas, kurio pradžia ir pabaiga aiški. Tai nenutrūkstantis procesas, atspindintis supančios aplinkos pokyčius bei prisitaikymą prie jų. Vienas svarbiausių planavimo proceso rezultatų – strategija; strateginis valdymas – nenutrūkstantis procesas, apimantis pačios organizacijos tikslų programos bei priemonių jai įgyvendinti sukūrimą.

Planavimas įmonėje – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas. Be plano vadovai nežino, kaip efektingai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius. Jie net negali aiškiai įsivaizduoti, ko reikia organizacijai. Be plano jie negali vadovauti su
pasitikėjimu ir tikėtis, kad kiti jais seks. Be plano tiek vadovai, tiek ir jų pasekėjai turi labai mažai galimybių pasiekti tikslą ar žinoti, kada ir kur nuklydo nuo kelio. Kontrolė tampa beprasmė. Labai dažnai blogi planai veikia visos organizacijos būklę. Planavimas yra lemiamas!

Strategijos

planavimas

Strategijos

įdiegimas

1 pav. Strateginio valdymo procesas

Strategijos planavimas – terminas, kuriuo paprastai vadinama protinė veikla. Į ją įeina ir tikslų nustatymas, ir strategijos nustatymas, ir strategijos formulavimas. Strategijos įgyvendinimas – terminas, kuriuo paprastai vadinami veiksmai, pagrįsti tokiu planavimu. UAB “Metalo Prekyba” strategija – parengti verslo planą ir juo remiantis, gauti paskolą veiklai plėsti. Strategijos planavimas šiuo atveju yra verslo plano rengimas; įgyvendinimas – verslo plano pateikimas bankui ir paskolos gavimas, naujų technologijų diegimas bei tolimesnė verslo plėtra.

Strateginis mąstymas ir apgalvota marketingo strategija teikia organizacijai daug privalumu.

Vienas svarbiausių privalumų tas, kad strateginiam planavime akcentuojama organizacijos konkurencinė prigimtis.

Įmonės strateginio planavimo procesas vadovui leidžia analitiškiau mąstyti apie organizaciją, jos aplinką ir naudingo veikimo įvairias galimybes. Kadangi organizacija vis geriau pažįsta išorinę aplinką, savo trūkumus bei pranašumus, tai jos galimybės daryti veiksmingus savo strategijos pakitimus yra daug didesnis.

Antras svarbus įmonės strateginio planavimo privalumas tas, kad marketingo planas nustato įmonės ribas ir nurodo formalią organizacijos kryptį. Tai padeda savininkams, vadovams ir tarnautojams sutelkti dėmesį į konkrečius tikslus ir aktyviai jų siekti.

Trečias svarbus įmonės strateginio planavimo privalumas tas, kad jis leidžia vadovui imituoti popieriuje ateitį – tai nebrangus metodas, padedantis vadovui daryti geresnius sprendimus, įžvelgiant ateities galimybes. Organizacija gali panaudoti permainas kaip konkurencingumo didinimo priemonę, kaip parengiamos prisitaikymo prie kintančios aplinkos alternatyvos.

Be to strateginis planavimas sudaro prielaidas vadovybei:

1. Organizaciją analizuoti kaip sistemą ir siekti, kad visos jos dalys veiktų sistemos naudai;

2. Netiesmukai reaguoti į dienos įvykius, bet orientuoti mąstymą ir veiklą į ateitį, ir taip didinti organizacijos galimybes išvengti sunkumų;

3. Geriau vadovauti visai organizacijai, aiškiai suvokiant jos tikslus;

4. Greičiau ir lengviau priimti sprendimus, kai yra aiškūs jų priėmimo kriterijai ir galimybės;

5. Parengti aiškias strategijas organizacijos tikslams pasiekti;

6. Racionaliai paskirstyti organizacijos išteklius;

7. Sujungti įvairius organizacijose padarytus strateginius sprendimus ir taip gerinti daugelio funkcijų koordinavimą;

8. Įtraukti darbuotojus į strategijos formulavimą, svarbių sprendimų priėmimo procesus, geriau panaudoti jų sugebėjimus. Daugiau žinantys apie organizacijos tikslus darbuotojai yra labiau motyvuoti, patenkinti ir labiau atsidavę organizacijai, suinteresuoti jos sėkme;

9. Marketingo planą naudoti kaip veiklos vertinimo priemonę;

10. Planavimo procese išsiaiškinti organizacijai palankias galimybės ir sėkmei pavojingas grėsmes.

1.2.7. Įmonės strateginio planavimo proceso stadijos

Įmonės strateginio planavimo procesas prasideda kuriant arba naujai įvertinant organizacijos paskirtį. Šis pirmas žingsnis labai priklauso nuo vidinės ir išorinės aplinkos analizės nustatyto organizacijos profilio kitimo. Tolesnę veiklą sudaro: tikslo nustatymas, veiklos strategijos formulavimas, strategijos įgyvendinimas ir gautų rezultatų įvertinimas.

Strategijos planavimas yra nenutrūkstamas pasikartojantis procesas. Jį sudaro daug glaudžiai susijusių veiksmų. Bet kuriuo proceso elemento pasikeitimai neišvengiamai veiks kitus elementus. Vadinasi, vykstant ženklioms elementų permainoms ir siekiant apsisaugoti nuo pasenusių strategijų, planavimo procesas turi būti nuolatos kontroliuojamas.

Įmonės strateginio planavimo procesas susideda iš dviejų stadijų: analizės stadijos ir veiklos stadijos.

1.2.8. Analizės stadija

Analizės stadija susideda iš dviejų analizės tipų: išorės veiksnių analizės ir vidaus veiksnių analizės.

Išorės veiksnių analizė yra orientuota į ateitį ir nagrinėja išorinius veiksnius, nepriklausančius nuo organizacijų. Išoriniai veiksniai apima tokias veiksnių grupes: ūkio šakos, makroekonominius, socialinius, teisinius, tarptautinius bei technologinius. Vykstant analizės procesui nustatomos galinčios turėti poveikį organizacijos veiklai grėsmės ir galimybės, analizuojama išoriniai veiksniai, projektinės kryptys ir numatomi pokyčiai. Kai svarbūs išoriniai veiksniai jau nustatyti, numatomos šių veiksnių bei pokyčių poveikis organizacijai.

Vidaus veiksnių analizė įvertina organizacijos vidinius pranašumus ir trūkumus. Ji apima organizacijos išteklių kiekio ir kokybės nustatymui.

Analizės stadijoje tiksliai ir bešališkai nustatomi organizacijos išskirtinė kompetencija, tai yra konkurencinio pranašumo ir konkurencinio trūkumo sritys. Pasitelkę analizės eigoje gautą informaciją, sumanūs vadovai didina organizacijos kompetencines galimybes, įgyvendindami apsaugines priemones mažinančias esamų ar naujai atsirandančių

1.2.9. Veiklos stadija

Veiklos stadijoje analizės rezultatai susisteminami, nustatoma jų reikšmė ir jais vadovaujantis sudaromas organizacijos veiklos ir vadovavimo jai planas.

Pirmieji du veiklos stadijos etapai yra šie:

1. Organizacijos paskirties apibūdinimas

2. Organizacijos strategijos sudarymas. Kai tai padaryta, organizacijos paskirties formuluotė transformuojama į atitinkamus veiklos tikslus. Veiklos sėkmei tai lemiamas etapas. Pasiekiamus ir išmatuojamus tikslus turi turėti tiek visa organizacija, tiek funkciniai jos padaliniai. Visi tikslai suformuluojami aiškiai ir tiksliai.

Aprašius organizacijos paskirtį tikslus formuluojamos jos strategijos, kurios vėliau bus vertinamos lyginant su paskirties ir tikslų apibūdinimais.

Tolesnė marketingo strateginio planavimo pakopa yra specifinių strategijų formulavimas kiekvienos veiklos rūšies tikslams. Strategija tarsi įkvepia gyvybę tikslo formuluotei, nes paaiškinama, kaip bus siekiama vieno ar kito tikslo.

Strategija turi būti užrašoma. Strategijos formulavimas raštu naudingas keliais atžvilgiais: organizacija fiksuoja strategijas atmintyje, tai įpareigoja organizaciją įgyvendinti tas strategijas; organizacija tarsi pateikia aiškų oficialų dokumentą, kokią ji numato veiklą, kokiomis priemonėmis ketina įvykdyti kiekvieną tikslą ir kokiais būdais gali išmatuoti savo veiklą. Organizacijai svarbu turėti rašytinį strateginį planą, jai tai yra nurodymai, kaip tvarkyti veiklą.

Strategija formuluojama ir įgyvendinama nuosekliai. Kai įmonės strateginio planavimo procesas yra baigtas, reikia išdėstyti atsakomybės ir sprendimų priėmimo organizacijoje tvarką. Tai tam tikru mąstu irgi lemia strategijos įgyvendinimą.

Strategijos įgyvendinimas dažnai reikalauja, kad tam tikri skyriai organizacijoje koordinuotų pastangas. Kad pasirinkta strategija būtų įgyvendinama ir tvarkoma kvalifikuotai ir efektyviai, svarbu iš anksto numatyti integracijos mechanizmus. Kad pastangos būtų koordinuojamos atliekama apskaita bei kontrolė.

Kai strategija yra įgyvendinama, jos vykdymas privalo būti tikrinamas siekiant nustatyti, ar strateginiai tikslai pasiekiami efektyviai. Tikrinimo rezultatai perduodami organizacijos vadovybei. Šis grįžtamasis ryšys praverčia tolesniajame strategijos formulavimo ir įgyvendinimo tiksle ir padidina būsimų sprendimų patikimumą.

Planuojant ateitį galima įvertinti bet kokius pokyčius, sukeltus strateginės veiklos. Grįžtamasis ryšys parodo esamų organizacijos tikslų ir strategijų tinkamumą arba permainų reikalingumą.

Pavyzdžiui, organizacija įgyvendindama savo strategiją, gali pastebėti, kad jos strateginis tikslas yra per daug optimistiškas, ir ji, sudarydama strateginį planą, atsižvelgs į tai ir suformuluos kuklesnį tikslą. Žinoma, grįžtamasis ryšys gali parodyti, kad organizacijos strateginiai tikslai yra pasiekiami, bet strategijos įgyvendinimas yra prastas, todėl vadovai tolesniame strateginiame planavimo etape turi daugiau rūpintis strategijos įgyvendinimu.

Kadangi strateginis planavimas yra pasikartojantis procesas, tai grįžtamasis ryšys čia lemiamas sėkmės elementas. Organizacijoje svarbu nuolat analizuoti situaciją, įvertinti veiklą ir, atsižvelgiant į besikeičiančias sąlygas ir naujas galimybes, daryti organizacijos paskirties, tikslų strategijų arba pastarųjų įgyvendinimo pataisas.

Ne visi įmonės strateginio planavimo objektai kiekvieno planavimo laikotarpiai verti vienodo dėmesio. Organizacijos paskirties ir jos ilgalaikiai tikslai bus santykinai pastovūs, juos reikės mažiausiai koreguoti, o tų tikslų siekimo strategijos nuolat kinta dėl besikeičiančių sąlygų ir nenumatytų įvykių. Tikslai ir strategijos atnaujinami rečiausiai kasmet.

Įmonės strateginio planavimo procedūra įvairiose organizacijose yra skirtinga. Tačiau ji turi atitikti kiekvienos organizacijos tikslus ir iš tikrųjų būti veiksminga. Yra keletas bendrų reikalavimų: išorinė aplinka turi būti atidžiai analizuojama norint nustatyti, kurie veiksniai, kokia kryptimi ir kokiu greičiu keičiasi; organizacija privalo pati ištirti savo pranašumus ir trūkumus: nustatyti kliūtis, trukdančias gerus organizacijos ir aplinkos ryšius, ir juos kūrybiškai pašalinti; visi galimi sprendimai turi būti peržiūrėti ir pasirinkta geriausia marketingo strategija. Strategija turi būti įgyvendinama kvalifikuotai ir efektyviai; strategijos įgyvendinimo rezultatai naudojami būsimajame strateginio planavimo etape.

Įmonės strateginio planavimo stadijos:

Analizės stadija

• išorės veiksnių analizė;

• vidaus veiksnių analizė;

• išskirtinė kompetencija.

Veiklos stadija

• organizacijos paskirtis

• tikslai

• strategija

• strateginis planas

• įgyvendinimas

Įmonės strateginio planavimo pagrindus sudaro išorės veiksnių analizė, vidaus veiksnių analizė bei išskirtinės kompetencijos ir konkurencinių trūkumų nustatymas. Organizacija, atlikusi šiuos darbus gali aiškiai įvertinti ir suvokti ją veikiančius veiksnius, o jau tuomet gali sudaryti naudingą organizacijos tikslų siekimo strategiją.

Įmonės strategijos kūrybiškumas remiasi analitine veikla. Tačiau vien tik analitinės pastangos ir kūrybiškumas neužtikrins sėkmes. Organizacijos strategija turi būti atidžiai apsvarstyta ir pritaikyta tiek išoriniai tiek vidiniai aplinkai.
Vadovai, žinodami, kokius analitinius klausimus kelti, kaip naudotis analize ieškant atsakymų į klausimą, tampa geresniais strategais ir nuolat tobulina savo sugebėjimus mąstyti strategiškai. Organizacija geriausiai valdoma, kai sprendimai pagrindžiami nuolatiniu įvykių įvertinimu, analize ir interpretavimu.

1.2.10. Išorinė ir vidinė analizė (SSGG)

SSGG (SWOT) analizė – tai lietuvių ir anglų kalbos žodžių santrumpa: stiprybės (strengths), silpnybės (weaknesses), galimybės (opportunities), grėsmės (threats). Galimybės ir pavojai apima pagrindinius strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėja organizuojant organizacijos išorinę aplinką. Išorinei planavimo objekto ar organizacijos aplinkai būdingi veiksniai yra nevaldomi, t.y.jie vyksta objektyviai, nepriklausomai nuo organizacijos valios. Galimybės – tai palankios sąlygos organizacijos aplinkoje. Pavojai – tai pagrindinės kliūtys organizacijai, siekiančiai savo tikslų. Šis metodas leidžiantis nustatyti įmones stiprias ir silpnas puses bei suderinti tai su aplinkos galimybėmis ir pavojais. Jis padeda geriau įsivaizduoti įmones strateginę situaciją. Taigi pateikiama koncentruota informacija modelio pagalba: vertino autorius subjektyvaus vertinimo būdu. Šis metodas leidžia sistemiškai pažiūrėti i įmonę, derinant ir išnaudojant įmones potenciją su aplinkos galimybėmis, saugantis grėsmių ir stiprinant silpnąsias puses.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 5859 žodžiai iš 11464 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.