VORAGYVIAI
Voragyviai – Arachnida [gr. arachne – voras+eidos pavidalas] – (sist.) viena iš chelicerinių potipio klasių. Dauguma – sausumos nariuotakojai. Susilieję galvos ir krūtinės segmentai sudaro galvakrūtinę. Galvoje yra paprastos akys ir 2 poros galūnių, tai gynimosi, puolimo, grobio žudymo, lietimo, kompulsijos ir kt. funkciją atliekantys organai. Krūtinėje yra 4 poros vaikštomųjų kojų. Pilvelyje gali būti įvairios paskirties galūnių rudimentų. Kvėpavimo organai – plautiniai maišai, trachėjos, tačiau dalis gali kvėpuoti visu kūnu. Skirtalyčiai, žymus lytinis dimorfizmas. Vystymasis dažniausiai tiesioginis. Dauguma plėšrūs, nemaža yra parazitų. Žinoma apie 36000 rūšių.
Voragyvių klasei priklauso 4 Europoje paplitusios šeimos: pseudoskorpionai (Pseudoscorpiones), erkės (Acari), šienpjoviai (Opiliones) ir vorai (Araneae).
Voragyvių kūnas sudarytas iš dviejų dalių (išskyrus erkes ir šienpjovius, kurių kūnas yra vientisas). Priekinė dalis vadinama galvakrūtinė (Cephalothorax, arba Prosoma ), kuri sudaryta iš susiliejusių galvos ir krūtinės segmentų. Prie galvakrūtinės prisitvirtinusios visos galūnės: 4 kojų poros, 1 pedipalpų pora, 1 chelicerų pora bei išsidėsčiusios akys. Akių skaičius nevienodas: nuo nulio (kai kurių erkių rūšių) iki 12 (kai kurių skorpionų rūšių. Tačiau vorų regėjimas nėra gerai išvystytas. Dauguma voragyvių ant galūnių turi specialius jutiminius plaukelius (setae), kuriais jaučia grobį. Pilvelis (Abdomen, arba Opisthosoma) skorpionų aiškiai nariuotas, šienpjovių – nežymiai nariuotas, o vorų ir erkių iš viso nenariuotas.
Pseudoskorpionai : Dydis iki 5 mm, plokšti voragyviai, kurių galvakrūtinė nenariuota, o pilvelis nariuotas. Prie galvakrūtinės prisitvirtinusios 4 poros kojų, 1 pora ilgų pedipalpų su žnyplėmis ir 1 pora chelicerų, kuriose yra verpimo liaukos. Liaukų išskiriamas šilkas panaudojamas gyvenamųjų kamarų, žiemojimo vietų ir kiaušinėlių kokonams. Akių skaičius 0-4. Gyvena samanose ir pakratuose (pvz. Neobisium muscorum, Chthonius tenuis), po akmenimis, ant medžių ir krūmų, paukščių lizduose, galvijų tvartuose ir namuose (pvz. knyginis pseudoskorpionas-Chelifer cancroides, kuris minta dulkių ir knygų erkėmis) .
Erkės: Gausiausia voragyvių grupė. Jų kūnas kiaušinio, maišo formos ar pailgas. Galvakrūtinė ir pilvelis suaugę, todėl atskyrimo negalima matyti. Pilvelis nenariuotas. Turi 4 poras kojų (lervinės stadijos tik su 3 poromis ), kurios baigiasi nagais. Galvakrūtinės burnos dalis yra arba graužiamojo, čiulpiamojo, duriamojo tipo. Akių skaičius 0-4. Kojos prisitaikiusios prie atliekamų funkcijų. Vandens erkės turi ilgus plaukimo šerius, parazitiškai gyvenančios erkės prisitvirtinimo darinius. Labai yra daug parazitinių erkių, gyvenančių ant augalų, parazituojančių žmones ir gyvūnus bei sukeliančios daugelį ligų. Pvz. niežinė erkė įsisiurbia į žmogaus odą, ten graužia takus ir padeda kiaušinius. Iksodinės erkės čiulpdamos kraują gali pernešti pavojingas ligas.
Šienpjoviai: Kūnas 1-20 mm ilgio, pilvelis nariuotas. Galvakrūtinėje ant kauburėlio išsidėsčiusios 1 pora akių, viena pora 5-6- narių pedipalpų, 1 pora 3-narių žirklių formos čiuopiklių ir 4 poros ilgų, plonų kojų. Ilgos kojos labai greitai nulūžta, iškilus pavojui gali paprasčiausiai vieną koją numesti, kuri ir toliau dar trūkčioja ir taip priešą atitraukia nuo tikrosios aukos. Skirtalyčiai. Patelė deda kiaušinėlius į gerai apsaugotas vietas. Gyvena sausumoje, dirvos paviršiuje. Minta augaliniu ir gyvūniniu maistu.
Vorai: Kūnas aiškiai iš dviejų dalių: galvakrūtinės (galvos ir krūtinės nareliai suslieję) ir nenariuoto pilvelio. Galvakrūtinė su pilveliu sujungti siauru stiebeliu (Petiolus). Galvakrūtinėje išsidėsčiusios 6 arba 8 akys, dvi poros burnos čiuopiklių ir 4 kojų poros. Pilvelyje yra lytiniai organai, skiltelių formos kvėpavimo angos (stigmos), per kurias oras patenka į plaučius ir 1-4 poros verpimo spenelių. Vorai minta vabzdžiais. SKORPIONAI IR KITI VORAGYVIAI
Yra žinoma apie 1500 rūšių skorpionų, gyvenančių visuose šiltuose pasaulio regionuose nuo dykumų iki drėgnųjų atogrąžų miškų. Grobiui užmušti ir save apginti jie naudoja nuodingą geluonį, esantį kūno gale. Keleto rūšių skorpionų nuodai yra tokie stiprūs, kad gali nužudyti žmogų, tačiau daugumos įgėlimas nėra pavojingesnis už bitės ar vapsvos. Voragyvių grupei dar priklauso mažytės erkės. Erkės minta amarų kiaušiniais bei medžioja kitus smulkius vabzdžius. Kai kurios taip pat gyvena ant kitų gyvūnų kaip parazitai. Jos minta paukščių, žinduolių ir roplių krauju.
Amerikinis skorpionas
Dieną šis amerikinis skorpionas, priklausantis Centruroides genčiai, slepiasi po akmenimis ant žemės, o naktį išlenda gaudyti vabzdžių ir vorų. Jo žnyplės didelės ir stiprios. Patelė ką tik gimusius jauniklius nešiojasi ant nugaros keletą savaičių, kol jie pakankamai suauga ir gali patys pasirūpinti savimi.