TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………..3
1. LIETUVOS POLITINĖ PADĖTIS X IV A……………………………………………………………………..4
2. KRĖVOS SUTARTIES PASIRAŠYMO TIKSLAI………………………………………………………….4
3. KRĖVOS SUTARTIES DOKUMENTO TURINYS ……………………………………………………….5
4. KRĖVOS AKTO PRASMĖ………………………………………………………………………………………….7
5. KRĖVOS SUTARTIES PADARINIAI………………………………………………………………………….7
6. 1387M. LIETUVOS KRIKŠTAS………………………………………………………………………………….7
7. IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………..9
8. LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………10
ĮVADAS
Po Mirties 1377m. Algirdas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą paliko savo sūnui Jogailai. Išlaikyti duotąją valdžią Jogailai nebuvo lengva. Tarp dviejų Gediminaičių šakų, kurių viena Algirdaičiai tapo valdančioji, o kita – Kęstutaičiai buvo išstumta iš politinės arenos, užsimezgęs konfliktas nedavė ramybės kunigaikštystei.
Pagaliau Jogaila ir Vytautas suprato, kad vien karinėmis priemonėmis karo prieš ordiną nelaimės, todėl ėmė galvoti apie derybas, diplomatiją ir, svarbiausia, krikštą. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių Jogaila nusprendė pasikrikštyti. Lietuva krikštą galėjo priimti iš trijų valstybių- Ordino, Maskvos arba Lenkijos. Jogaila įvertinęs situaciją pasirinko Lenkiją. Svarbu pabrėžti ir tai, jog Lenkija siūlė pačias palankiausias krikšto sąlygas. Jogaila buvo pakviestas užimti Lenkijos karaliaus sostą. Lenkijos ponai dideles viltis siejo su Jogaila, nes tikėjosi, jog vedęs Jadvygą ir tapęs karaliumi jis priklausys nuo Lenkijos politikų, o didžiulės LDK žemės taps atviros Lenkams. Svarbu ir tai, jog Lietuva buvo traktuojama kaip svarbi sąjungininkė kovoje su Ordinu. Lietuvos būklė, Jogailos kandidatūros metu buvo gana kritiška, jo brolis Andrius nutarė pasiduoti Livonijos ordino šakos magistrui. . Vytautas tuo tarpu buvo pas kryžiuočius ir organizavo savo jėgas norėdamas atgauti tėviškę, o gal net ir pašalinti Jogailą iš Vilniaus.
Krėvos sutarties aktas, pasirašytas 1385 m. rugpjūčio 14 dieną . Bet ar Krėvos sutarties aktas buvo surašytas 1385 m. ar sufabrikuotas vėlesniais laikais? Jogaila gaudamas Jadvygos ranką ir tapdamas Lenkijos karaliumi, įsipareigojo pasikrikštyti ir pakrikštyti visus Lietuvos gyventojus. Jogaila įsipareigojo sumokėti 200 000 florinų, Austrijos kunigaikščiui Vilhelmui už sužadėtuvių nutraukimą. Be to, Jogaila pažadėjo sugrąžinti Lenkijai priklausiusias žemes, paleisti visus Lenkijos belaisvius ir prijungti LDK žemes prie Lenkijos.
Ordinas nerimsta, mat sąjunga su Lenkija stiprino Lietuvą ,be to, tuo būdu lenkų sostas buvo atimtas iš vokiečio kunigaikščio Vilhelmo. Įvyko jungtuvės po to vykdant Krėvos unijos sąlygas Jogaila nuvyko į Lietuvą, krikštyti lietuvių. Tai ko niekam nepavyko padaryti jėga, lenkai padarė diplomatiškai. 1387 m. Jogaila paskelbė tris privilegijas- steigiamos Vilniaus vyskupystės vyskupui, Lietuvos bajorams katalikams ir Vilniaus miestiečiams. Privilegijos padėjo Lietuvos visuomenės reformavimą pagal vakarietišką pavyzdį. Jos paspartino dvasininkų, bajorų ir miestiečių luomų formavimąsi ir kūrė naujus LDK teisinius pagrindus.
1. LIETUVOS POLITINĖ PADĖTIS XIV A.
XIV. a. Lietuvos politinė padėtis ypač pasunkėjo. Kryžiuočių ordinas, nugalėjęs rusus, latvius ir jotvingius, siekė pavergti LDK ir prie Baltijos sutelkti galingą jėgą prieš rytų slavus. Lietuvos pozicijos rusų žemėse tuo metu buvo ne tvirtos, nes Maskva stengėsi suvienyti rusų žemes.
Mirus Algirdui, jo sūnus Jogaila nužudo Kęstutį, bet valdžios ir pripažinimo ima siekti Kęstučio sūnus Vytautas. 1382-1392 metai – tai Jogailos ir Vytauto kova dėl valdžios. 1382 m. Dubysos sutartimi Jogaila atiduoda Vokiečių ordinui Žemaitiją, bet Ordino vadovybė neatsisako derinti ir remti Vytauto, kuriam itin paklusnūs iš tėvo Kęstučio paveldėti žemaičiai. Jogailos tokie ryšiai itin netenkino, tai sužinojęs jis nutraukė ryšius su Ordinu. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai reikėjo sąjungininko, tačiau niekas nenorėjo sąjungos su pagonišku kraštu. Brendo Lietuvos krikšto reikalas. Bendrai kovai su kryžiuočiais Jogaila pasirinko sąjungą su katalikiškąja Lenkija. Lenkija pasiūlo Jogailai vesti Jadvygą. Lenkija turėjo savų tikslų: plėsti ekspansiją į rusų žemes; bendromis jėgomis priešintis Ordinui.
Tačiau Lenkijos feodalai sąjungą suprato ne kaip dviejų lygiateisių valstybių susitarimą, o kaip Lietuvos prijungimą prie Lenkijos.
2.KRĖVOS SUTARTIES PASIRAŠYMO TIKSLAI
Sąjungai su Lenkija buvo suinteresuota Lietuva. Sudaryti sutartį su lenkais lietuvius skatino bendra kova su Kryžiuočių ordinu; abiejų šalių feodalus suartino
siekis išlaikyti prijungtas rytų slavų žemes, dar labiau plėsti ekspansiją į rytus; jungtis vertė abiejų šalių pirklių interesai; reikėjo įvesti krikščionybę, kad Kryžiuočių ordinui neliktų preteksto puldinėti. Lenkai norėjo likviduoti LDK suverenumą. Lenkijos Karalystės sostas buvo laisvas, nes Lenkijos bajorų netenkino Austrijos princo Vilhelmo kandidatūra. Lenkijai grėsė tokiu atveju pavojus tapti Austrijos provincija. Todėl lenkai pasiūlydami vesti Jogailai Jadvygą, pasiūlo jam tuo pačiu ir tapti Lenkijos karaliumi.