ĮVADAS
Nelaimingas atsitikimas darbe – tai staigus darbuotojo sveikatos pakenkimas, kai pavojingi ar kenksmingi veiksniai sukelia traumą arba taip pakenkia sveikatai, kad darbuotojas netenka darbingumo bent vienai dienai arba miršta.
Dėl nelaimingų atsitikimų darbe Lietuvoje kasmet nukenčia apie 20 tūkstančių žmonių. 1000 dirbančiųjų tenka 3 nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 0,14 mirtini. Nelaimingo atsitikimo liudininkai nemoka teikti pirmosios pagalbos ir greitai organizuoti medicinos pagalbos nukentėjusiam.
Organizmo gyvybei palaikyti būtina nuolatinė kraujotaka ir kvėpavimas. Nelaimingo atsitikimo metu sutrikus šioms funkcijos ištinka mirtis. Staigios mirties atveju pradinės stadijos (klinikinė mirtis) pakitimai yra grįžtamieji, todėl skubiai suteikta kvalifikuota pagalba ir pradėtas gaivinimas gali išgelbėti nuo mirties. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, nuostato lengvų,
sunkių nelaimingų atsitikimų darbe,sukėlusių darbuotojo mirtį tyrimo,apskaitos,tyrimo
dokumentų saugojimo, skundų ir pareiškimų susijusių su nelaimingų atsitikimų darbe
tyrimu, nagrinėjimo tvarką. šių nuostatų privalo laikytis visos įmonės,įstaigos
organizacijos, fiziniai asmenys, samdantys kitus fizinius asmenis.
Tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, įvykius vykdant tarnybines pareigas LR
valstybinės darbo inspekcijos, inspektoriai gali būti kviečiami dalyvauti kaip specialistai.
2
Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys
Sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam
atsitikimui darbe, ar jį lėmusios lengvas nelaimingas atsitikimas turi būti ištirtas per 7
darbo dienos nuo nelaimingo įvykio. Darbdavys -kur įvyko nelaimingas atsitikimas
privalo darbo vietą ir įrengimus išsaugoti tokius, kokie jie buvo nelaimingo atsitikimo
darbo metu. Pakeitimai gali būti tik tuo atveju, jeigu kiltų pavojus aplinkiniams, tačiau
kas buvo iki pakeitimų, turi būti nufotografuota ar nufilmuota ir raštu įforminta.
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta, jog lengvus
nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavio įsakymu patvirtinta dvišalė komisija,
sudaryta iš darbdavio ir darbuotojų atstovo, o sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus
darbe-darbo inspektorius. Nelaimingo atsitikimo sunkumo laipsnis nustatomas pagal
sunkių traumų kvalifikacinius požymius.Esant abejonių, ar nelaimingo atsitikimo darbe
metu darbuotojo sužalojimas yra priskiriamas prie sunkių, nedelsiant sužinoma asmens
sveikatos priežiūros įstaigoje.
Lengvas nelaimingas atsitikimas darbe turi būti ištirtas per 7, o sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe- per 15 darbo dienų nuo įvykio dienos.
Profesinės ligos priežastis tiria komisija, kurios sudėtyje yra darbo inspektorius,
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos specialistas ir asmens sveikatos
priežiūros įstaigos gydytojas, įtaręs profesinę ligą. Pagal Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatus įtariamas profesinės ligos priežastys turi būti ištiriamos per 30 darbo
dienų nuo pranešimo apie profesinę ligą užregistravimo Valstybinės darbo inspekcijos
teritoriniame skyriuje. Ne vėliu kai per 2 mėnesius nuo profesinės ligos priežasčių
ištyrimo akto gavimo darbo medicinos gydytojas ištiria asmenį, įtariamą sergantį
profesine liga, ir nustato (arba nenustato) profesinės ligos diagnozę.
Reiškinys ar visumos reiškinių dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą
poveikį sveikatai.
Nustatyti, ar darbuotojas turi profesinį pasirengimą darbui,ar gali atlikti pavestą
darbą.
Nustatyti,ar nukentėjusysis nustatyta tvarka apmokytas ir instruktuotas
darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.
3
Išnagrinėti duomenis apie nukentėjusiojo darbui vadovavusio padalinio vadovo, o
jeigu reikia – asmens, kurio veiksmai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui darbe,
instruktavimą, mokymą ir atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.
Nustatyti darbo priemonių būklę, buvusią įvykio metu, susipažinti su šių
priemonių priežiūra ( remontas, bandymas ir t.t) iki nelaimingo atsitikimo darbe ištirti,
kad atitiktų jų gamintojo techninių dokumentų, darbuotojų saugos ir sveikatos normų,
kitų teisės aktų reikalavimus.
Apžiūrėti įvykio vietą ar įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, ar asmenys
aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nustatyti jų efektyvumą.Visais atvejais nukentėjusio asmens darbingumo netekimo koeficientą nustatoValstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija. O ,, Sodros „ teritorinis skyrius,nagrinėdamas nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, nagrinėja jam pateiktus nelaimingo atsitikimo tyrimo ar profesinės ligos
patvirtinimo aktus, prie jų pridėtų darbo laiko apskaitos žiniaraštį, pažyma apie traumos
sunkumą, darbo sąlygų higieninę charakteristiką bei kitus dokumentus, kuriuose yra
duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl
nelaimingo atsitikimo darbe
priežastį. Sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar
profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20
darbo dienų nuo paskutinio šiam sprendimui priimti reikiamo dokumento gavimo.
Žinotina tai, jog nelaimingus atsitikimus darbe, kurių metu miršta 3 ir daugiau
darbuotojų, taip pat ūmių profesinių ligų, dėl kurių miršta tiek pat darbuotojų, atvejus
visada tiria atitinkamos komisijos. Anksčiau nurodyti šių įvykių ištyrimo terminai, esant
motyvuotoms priežastims, gali būti pratęsti apibrėžtam laikotarpiui (profesinių ligų atveju
– ne ilgiau kaip20 darbo dienų).
4
Pirmoji pagalba, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe
Dirbantis žmogus niekada nėra saugus. Objektyvūs ir subjektyvūs pavojingi veiksniai veikia dirbantįjį, ir dirbantysis yra traumuojamas, staiga pablogėja jo sveikata, netenka darbingumo ir ištinka staigi mirtis. Toks reiškinys darbų saugos požiūriu suprantamas kaip nelaimingas atsitikimas darbe. Pavojingi ir kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, dėl kurių dirbantysis traumuojamas arba suserga, skirstomi į fizinius ir cheminius, biologinius ir psichofizinius. veikiant šiems veiksniams, traumos būna labai įvairios – sužeidimai, sumušimai, nudegimai, nušalimai, apsinuodijimai, įkandimai ir t.t. Traumos sužaloja žmogų ir sutrikdo organizmo fiziologinius procesus. Tokio pobūdžio traumos dažnai būna ypač pavojingos. Pavyzdžiui elektros srovė (fizinis pavojingas veiksnys) sutrikdo širdies ir kvėpavimo sistemas ir žmogus staiga miršta. taip gali atsitikti ir esant neuro – psichiniam persitempimui (psichofizinis pavojingas veiksnys). Dėl to sutrinka širdies raumens aprūpinimas deguonimi ir kitomis gyvybiškai svarbiomis medžiagomis, išsivysto kraujagyslių spazmai, gali ištikti širdies raumens infarktas ir įvykti staigi mirtis.
Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ypač jei nelaimingas atsitikimas sunkus ar mirtinas, susidaro ypatinga gamybinė situacija, atskleidžianti bendradarbių ir ypač vadovų kvalifikacines, organizacines, o taip pat ir moralines – psichologines savybes. Aplinkinių elgsena priklauso nuo moralinių – psichologinių savybių bei sugebėjimo teikti pirmąją pagalbą nelaimingo atsitikimo metu.
Darbo saugumą reglamentuojantys įstatymai, nuostatai bei taisyklės įpareigoja darbų vadovus nedelsiant teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems žmonėms. Darbuotojams skirtose saugumo technikos instrukcijose turi būti įrašytas nurodymas nedelsiant teikti pirmąją pagalbą bendradarbiams bei kitiems nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusiems žmonėms. Dirbantieji turi būti nuosekliai mokomi ir psichologiškai rengiami teikti pirmąją pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui.