TURINYS
1. Įvadas 3
2. Šalies ekonomikos atspindys- bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis 4
2.1. BVP dinamika 1990 – 2000 metais 4
2.2. Esminiai BVP struktūros bruožai 6
2.3. Privataus sektoriaus įtaka BVP struktūrai 8
3. Išvados ir pasiūlymai 10
4. Literatūros šaltiniai 11
ĮVADAS
Ekonomika neatsiejama nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo, tad šios temos pasirinkimas daugiau ar mažiau nėra atsitiktinis, juolab, kad pastaruoju metu retai kurią dieną masinės informacijos priemonės nekalbėtų ar nerašytų apie šalies ūkio problemas ir būdus joms išvengti. Be to, kiekvienas mūsų norime gyventi gerai, užsitikrinę ne tik savo, bet ir savo šeimos narių, vaikų ateitį. Tai vėl gi neatsiejama nuo visos šalies ekonomikos, jos klestėjimo ar nuosmukio.
Bet kokios valstybės ekonominę situaciją, kurią gali atspindėti keletas rodiklių- eksporto- importo situacija, įsiskolinimas (vidinis ar išorinis) ir pan. Tačiau vis dėl to pagrindiniu rodikliu lieka būtent bendrasis vidaus produktas.
Rašant šį darbą, renkant jam medžiaga susidūriau su neišvengiama technologinės eros įtaka- operatyvią ir naudingą man informaciją patogu susirasti Internete, nei bibliotekose ieškoti literatūros. To priežastimi “Literatūros sąraše”– vos keletas leidinių, o likusieji pavadinimai ir nuorodos- Interneto svetainių adresai.
Daugiausia informacijos ir peno mąstymui suteikė šalies Ūkio ministerijos parengta Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės plėtros 2000 – 2002 metais prognozė. Joje ne tik nagrinėta šalies ūkio situacija, bet ir pateiktos trumpalaikės prognozės, paminėti jų įgyvendinimo trukdžiai.
Informacijos šaltinius duomenimis papildė Lietuvos Respublikos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Interneto svetainė, kurioje skelbiami visi su šalies gyvenimu susiję statistiniai rodikliai.
Referate apžvelgiama ne tik BVP kaita ir dinamika, bet akcentuojami ir svarbiausi ir reikšmingiausi jos dinamiką sąlygoję veiksniai, išskiriama privataus sektoriaus įtaka šalies ūkiui.
Referato pabaigoje nagrinėtoji medžiaga reziumuojama trumpomis išvadomis ir pasiūlymais.
ŠALIES EKONOMIKOS ATSPINDYS – BVP RODIKLIS
BVP DINAMIKA 1990 – 2000 METAIS
Diagramoje pateikiam Lietuvos BVP dinamika 1990 – 2000 metais. Kaip galima pastebėti- lietuviškasis bendrasis vidaus produktas nuolat auga. Tai suprantama, nes šalies ekonomika vystosi- auga jos lygis tiek finansiniu, tiek ir technologiniu lygiu.
1diagrama
Šalies BVP augimą taip pat liudija ir kitas rodiklis- BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui (2 diagrama)
2 diagrama
Deja, ne visi statistiniai rodikliai rodo šalies BYV augimo tendenciją.
Žinant tai, jog BVP augimą gali sąlygoti ir brangstančios prekės bei paslaugos (ypač- energetiniai resursai), įprasta, skaičiuojat BVP lyginti esamas ir ankstesniųjų metų kainas. Tokie BVP rezultatai pateikiami 3 diagramoje ir, reikia pripažinti, jog jie- ne visada liudija augimo tendenciją.
3 diagrama
kaip matome, net ir statistinio BVP rodiklio augimo metu (1 diagrama) realiosios kainos ne visada atspindėdavo augimą. Tai ypač aktualu 1990- 1992 metais (laikoma, jog 1990 BVP buvo lygus 0).
Taip pat įdomu pastebėti, jog visapusiškas BVP sumažėjimas (1-3 diagramos) užfiksuotas 1999 metais. Pagrindinė tokio sumažėjimo priežastis- ne tik energetinių resursų pabrangimas, lėmęs kainiškojo BVP nuosmukį, bet ir Rusijos krizė, turėjusi neigiamų pasekmių tiek Lietuvos, tiek ir viso pasaulio ekonomikai. Džiugu tik tai, kad lietuviai greitai įveikė kaimyninės valstybės krizę ir jau 2000 metais BVP viršijo priekrizinę 1998 metų ribą.
Sekančioje dalyje detaliau pažvelgsime į BVP struktūrą ir išskirsime , mūsų manymu, svarbiausius jos bruožus.
ESMINIAI BVP STRUKTŪROS BRUOŽAI
1 lentelėje pateikiamas Lietuvos Respublikos Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys apie šalies ūkio būklę 1995- 1999 metais. Šis laikotarpis yra ypatingas tuo, kad jo metu pastebimas visapusiškas BVP augimas ir po jo sekęs staigus kritimas 1999 metais.
1 lentelė
Lietuvos ekonomika 1995 – 1999 metais
1995 1996 1997 1998 1999
Bendrasis vidaus produktas veikusiomis kainomis, mln. Lt 24103 31569 38340 42990 42535
BVP dalis sukurta privačiame sektoriuje, proc. 65 68 70 70 70
Gyventojų skaičius metų pradžioje, tūkst. 3717.7 3711.9 3707.2 3704.0 3700.8
Užimtieji, tūkst. 1643.6 1659.0 1669.2 1656.1 1647.5
valstybiniame sektoriuje, proc. 37 33 32 31 32
privačiame sektoriuje, proc. 63 67 68 69 68
Bedarbiai, tūkst. 109.0 124.5 104.5 113.7 148.7
Nedarbo lygis, proc. 6.1 7.1 5.9 6.4 8.4
Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lt 481 618 778 930 987
Šalies ūkio darbuotojų realiojo darbo užmokesčio indeksai (ankstesni metai = 100) 103,5 103.3 113.4 112.8 104.9
Bazinė alga, Lt 71 85 95 104 105
Vidutinė senatvės pensija (nedirbančio pensininko), Lt 151 192 243 288 310
Infliacija (palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėn.), proc. 35.7 13.1 8.4 2.4 0.3
Statybos kainų indeksai
(ankstesni metai = 100) 125.4 116.8 109.8 105.5 102.2
Eksportuojamų prekių vieneto vertės indeksai (ankstesni metai =
mų prekių vieneto vertės indeksai (ankstesni metai = 100) * * 99.4 94.2 95.9
Elektros, dujų ir vandens tiekimas (be PVM ir akcizo), veikusiomis kainomis, mln. Lt 2626 3076 3193 3524 2918
Žemės ūkio bendroji produkcija, veikusiomis kainomis, mln. Lt 5572 6339 6379 6153 5400
Žemės ūkio bendrosios produkcijos indeksai (ankstesnis laikotarpis = 100), % 108 109 106 97 88
Gyvulininkystės produkcijos gamyba
mėsa (skerdienos svoriu), tūkst. t 208 199 201 202 200
primelžta pieno, tūkst. t 1819 1831 1950 1930 1765
kiaušiniai, mln. 793 751 798 793 714
Pakrauta ir iškrauta krovinių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, tūkst. tonų 12721 14836 16131 15016 15655
Tiesioginės užsienio investicijos (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 1406 2801 4163 6501 8252
Užsienio skola (laikotarpio pabaigoje), mln. JAV dolerių 840 1203 1402 1684 2429
*- nėra tikslių duomenų
Kaip matyti iš 1 lentelės 1999 metais Statistikos departamentas užfiksavo bendrą šalies ekonomikos nuosmukį, kurį sąlygojo Rusijos ekonomikos krizė.
Lyginant su 1998 metais, BVP sumažėjo 455 mln.Lt, nors vidutinė alga tuo pat laikotarpiu, pakilo 57 Lt. 1999 metais dar labiau sumažėjo Lietuvos infliacija (nuo 2,4 proc. 1998 m. iki 0,3 proc.), tačiau tai įvyko dėl padidėjusio bedarbių skaičiaus- 1998 m. 6,4 proc., o 1999 m. jau 8,4 proc. 1999 m. taip pat padidėjo eksportuojamų prekių kainos indeksas – jei prieš metus jis buvo 94,9, tai 1999 metais šoktelėjo 2,2 punkto (iki 96,7). Šis rodiklis rodo šalies verslo subjektų operatyvųjį persiorientavimą į Europos rinkas.