Bendrieji apskaitos principai
Siekiant užtikrinti, kad visi suinteresuotieji asmenys, susipažindami su finansinės atskaitomybės duomenimis, būtų tikri, kad šiuos duomenis supranta taip, kaip juos traktavo atskaitomybės rengėjai, TAS, ES direktyvose, analogiškuose nacionaliniuose verslo apskaitos standartuose bei LR finansinės atskaitomybės įstatyme formuluojami
BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI
Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindžiamos kiekvienos laisvosios rinkos šalies konceptualios apskaitos taisyklės
Įmonės
Veiklos tęstinumo;
Periodiškumo;
Pastovumo;
Piniginio mato;
Kaupimo;
Palyginimo
Atsargumo;
Neutralumo;
Turinio svarbos
Įmonės principas
Kiekviena finansinę atskaitomybę sudaranti įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į finansinę atskaitomybę turi būti įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei pinigų srautai. (reikalaujama, kad savininko ar savininkų investuotas į įmonę turtas apskaitoje būtų atskirtas nuo jų asmeninio turto)
Veiklos tęstinumo principas.
Rengiant finansinę atskaitomybę daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir jos nenumatoma likviduoti, todėl, rengdama finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė turi įvertinti, ar įmonė gali tęsti veiklą. Finansinė atskaitomybė turi būti rengiama vadovaujantis veiklos tęstinumo principu, nebent įmonės savininkai nuspręstų likviduoti įmonę ar sustabdyti veiklą arba jie neturėtų kito pasirinkimo ir privalėtų likviduoti įmonę ar sustabdyti veiklą.
Periodiškumo principas.
Finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į apskaitą ir atspindimi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Paprastai finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama, likviduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią, vieneri finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių. Jie gali būti trumpesni nei 12, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. (ATASKAITINIS LAIKOTARPIS)
Pastovumo principas.
Įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką. Finansinės atskaitomybės straipsnių klasifikavimas ar informacijos pateikimo būdas gali būti keičiamas tik tada, kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatų ir finansinės būklės.
Piniginio mato principas.
Visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.
Vadovaujantis buhalterinės apskaitos įstatymu apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą, o prireikus – ir litą, ir užsienio valiutą.
Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojami į litus pagal Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį, galiojantį ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dieną.
Kaupimo principas.
Ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos tuomet kai jos patiriamos uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas. Ataskaitinis laikotarpis – tai laikotarpis už kurį vadovaujantis kaupimo principu rengiamos finansinės ataskaitos.
Kaupimo principas
Pajamos laikomos uždirbtomis tuomet, kai produkcija yra parduota (išsiųsta pirkėjui), o paslaugos suteiktos, nesvarbu, pirkėjai sumokėjo už šias prekes ar ne.
Pinigai ar kitas turtas, gauti už pateiktas prekes (paslaugas) arba už dar nepateiktas prekes ar neatliktus darbus, vadinami įplaukomis. Įplaukos negali būti laikomos pajamomis, kol prekės neperduodamos pirkėjui arba kol neišrašomas pardavimo faktą patvirtinantis dokumentas.
Kaupimo principas
Patirtomis sąnaudomis vadinamas sunaudotas turtas (tame tarpe ir piniginis) uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas.
Pinigai ar kitas turtas, išleistas ataskaitiniu laikotarpiu, vadinami išlaidomis.
Per ataskaitinį laikotarpį kaupiamos pajamos ir sąnaudos
Palyginimo principas.
Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius. Todėl įmonės turi pasirinkti tokią apskaitos politiką, kuri leistų taikyti naujus apskaitos metodus nepažeidžiant finansinės atskaitomybės palyginimo principo. Finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienerių finansinių metų informacija.
Palyginimo principas
PAVYZDYS
2004 m. kovo 2 d. Jonas įsigijo prekių už 2000 Lt, tačiau iš karto apmokėjo
1600 Lt, likusią sumą įsipareigodamas sumokėti kovo 26 d. Kovo 8 d. Jonas prekes pardavė Petrui už 2800 Lt. Pagal sutartį Petras grynais sumokėjo 2100 Lt, likusią sumą turės sumokėti iki kovo 29 d. Reikia nustatyti:
Pajamas ir sąnaudas;
Įplaukas ir išlaidas;
Ataskaitinį laikotarpį.
Pavyzdys
Atsargumo principas.
Įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta. Rengiant finansinę atskaitomybę, turi būti patikrinami visi subjektyvūs įvertinimai, pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikima atgauti, įvairūs atidėjimai, rezervai. Finansinės atskaitomybės rengėjai turi įsitikinti, kad finansinės ataskaitos yra patikimos ir neutralios, t.y. turtas ir pajamos parodyti ne didesne (mažesne), o įsipareigojimai ir sąnaudos – ne mažesne (didesne) verte.