TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………3
APSKAITOS ESMĖ ……………………………………………………………………………………………..4
REIKALAVIMAI APSKAITINEI INFORMACIJAI IR BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI…………………………………………………………………………………………………………..4
APSKAITINĖS INFORMACIJOS FORMAVIMAS………………………………………………….7
VALDYMO PASKIRTIS IR VALDYMO APSKAITOS INFORMACIJA…………………10
APSKAITOS TOBULINIMO GALIMYBĖS…………………………………………………………..12
IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………13
LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………….14
ĮVADAS
Informacija – tai tikrovės atvaizdavimas tam tikra tvarka ir sistema. Informacija yra tai, kas perteikiama pranešant, teikiant žinių, t. y. informuojant. Tai žinios, pranešimai ar parodymai apie aplinkinį pasaulį, jame vykstančius procesus. Šios žinios gali būti perduodamos, saugomos ir apdorojamos. Jas savo gyvybinės veiklos ar darbo procese priima gyvi organizmai, valdymo mašinos ir kitos sistemos, galinčios tai daryti, o atitinkamai apdorojusios panaudoja tolesnėje savo veikloje.
Ekonominio objekto valdymą tiesiogiai parodo ekonominė informacija, t.y. žinios, susijusios su įmonių ir jų padalinių veikla. Ekonominę informaciją įmonės darbuotojai vartoja vertindami atitinkamas situacijas, reiškinius, procesus, priimdami valdymo sprendimus, todėl ji turi būti pateikta suprantama forma.Ekonominė informacija turi būti ne tik patikima ir pakankama, bet ir naudinga.Pagal funkcijas valdymo procese ekonominė informacija būna:
1) normatyvinė informacija
2) planinė informacija
3) apskaitinė (apskaitos) informacija
4) analitinė (analizės) informacija
5) ataskaitinė informacija
6) kita informacija.
Apskaitos informacija vadinami iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užfiksuoti apskaitos duomenys, kurie naudojami valdymui arba gali būti naudingi valdytojams ateityje.
APSKAITOS ESMĖ
Apskaita – viena iš pirmųjų istorijoje informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių ji formavo informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet vystantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti.
Apskaita atspindi kiekvieną atliktą ūkinę operaciją. Pirminiai duomenys apie atitinkamus ūkinės veiklos faktus, procesus ir operacijas atspindimi ir apibendrinami apskaitoje taip, kad formuotųsi daugybė informacinių rodiklių apie lėšų, jų šaltinių būklę, apie susidariusius įsipareigojimus ir pan. Duomenys apie atitinkamus faktus apskaitoje sisteminami, todėl apibendrintai apibūdina įmonės ūkinę veiklą ir jos rezultatus.
Apskaita susistemina, suskaičiuoja, nustato ir apibendrina duomenis. Jie yra sutvarkytos informacijos šaltinis. Apskaita teikia informaciją apie materialinių, darbo ir finansinių išteklių naudojimą įmonėje, apie jos ūkinės veiklos rezultatus. Šia informacija apskaita aprūpina tiek įmonės vadovybę, tiek jos padalinius. Be šios informacijos neįmanoma sėkmingai vadovauti įmonei ir jos padaliniams.
Apskaitinė informacija sudaro didžiąją ekonominės informacijos dalį. Iki 60% visos ekonominės informacijos sudaro apskaitos informacija. O apskaitinėje informacijoje buhalterinė apskaita teikia iki 80% ekonominių rodiklių.
REIKALAVIMAI APSKAITINEI INFORMACIJAI IR BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI
Kad nenusižengtume bendriesiems apskaitos principams, apskaitos duomenys, iš kurių gaunama valdymui naudinga informacija, turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Reikia pažymėti, kad jie gali būti fiksuojami ir apdorojami skirtingais būdais. Tarkime, specifinius reikalavimus apskaitos duomenims apdoroti iškelia ne tik skaičiavimo technikos taikymas, bet ir įmonės dydis, darbuotojų skaičius, apskaitos darbuotojų kvalifikacija, išlaidų, skiriamų apskaitai, dydis ir daugelis kitų veiksnių.
Pagrindiniai reikalavimai apskaitonei informacijai:
1. Svarbumas. Apskaitoje turi būti parodyta tik valdymui svarbi informacija, atsisakant mažiau reikšmingų duomenų.
2. Patikimumas. Tik objektyvūs ir tikslūs apskaitos duomenys gali buti patikima informacijos bazė teisingiems valdymo sprendimams priimti. Patikimumo reikalavimo įgyvendinimas – tai esmės trukdžių iš informacinės sistemos pašalinimas.
3. Informacijos pateikimas laiku. Apskaita turi pateikti duomenis tada, kai jų reikia valdymo sprendimams priimti. Tačiau čia neturi būti skubos, kuri daro neigiamą įtaką apskaitos informacijos patikimumui.
4. Konservatyvumas (apdairumas). Buhalteris, rinkdamasis įmonės veiklos apskaitos ir įvertinimo metodą, visuomet pirmenybę turi teikti tam metodui, kurį pritaikius būtų gauti nepalankiausi įmonės rezultatai. Tokia nuostata pateisinama tuo, kad apskaitos informacijos vartotojaiapsaugomi nuo perdėto optimizmo vertinant įmonės veiklą sprendimų priėmimo prasme.
5. Optimalumas. Jo esmė ta, kad išlaidos, susijusios su apskaitos tvarkymu ir atskaitomybės sudarymu, turi būti bent jau ne didesnės
už naudą, kurią tikimasi gauti panaudojus apskaitinę informaciją. Iš mažiausio pradinių apskaitos duomenų kiekio būtina kuo daugiau valdymui vertingos informacijos.
Reikalavimai apskaitai yra glaidžiai susiję su bendrais apskaitos principais,kurių taikymas yra privalomas visiems ūkio subjektams, siekiant finansinėse ataskaitose pateikti tikrą ir teisingą informaciją.
Tinkamas bendrųjų apskaitos principų taikymas, tvarkant askaitą ir rengiant finansinę atskaitomybę, yra buhalterio pareiga ir atsakomybė, todėl reikia gerai suvokti jų esmę ir reikalavimus. Neteisingas apskaitos principų taikymas gali buti laikomas aplaidumu ir net apgaule.
Bendrieji apskaitos principai – tai bendrieji privalomi reikalavimai apskaitai ir finansinės atskaitomybės sudarymui, taikomi ir pelno siekiantiems, ir pelno nesiekiantiems ūkio subjektams.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatyti šie bendrieji apskaitos principai:
1) Įmonės;
2) Veiklos tęstinumo;
3) Periodiškumo;
4) Pastovumo;
5) Piniginio mato;
6) Kaupimo;
7) Palyginimo;
8) Atsargumo;
9) Neutralumo;
10) Turinio svarbos.
Trumpai apibūdinsiu minėtų apskaitos principų esmę.
Įmonės principas. Kiekviena įmonė, kuri sudaro finansinę atskaitomybę, laikoma atskiru apskaitos vienetu. Į apskaitą įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, pajamos ir sanaudos bei pinigų srautai.
Veiklos tęstinumo principas.Tvarkant apskaitą ir rengiant finansines ataskaitas, daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir įmonės nenumatoma likviduoti per ateinančius finansinius metus
Šis principas netaikomas, kai priimamas sprendimas likviduoti įmonę, taip pat toms įmonėms, kurios įsteigiamos ribotam veiklos laikotarpiui. Jei dėl tam tikrų priežasčių šio principo nesilaikoma, visas turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais.
Periodiškumo principas. Įmonės veikla, tvarkant apskaitą, suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės atskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė.
Pastovumo principas. Įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti kiekvienais finansiniais metais, t.y. nuolat arba pakankamai ilgą laiką.
Piniginio mato principas. Visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais, t.y. vertine išraiška. Šiuo metu nacionaline valiuta- litais.