Nptūnas
Neptūnas – aštunta nuo Saulės planeta, jis priskiriamas prie planetų-
gigančių. Jo orbita kai kur kerta Plutono orbitą. Dar Neptūno orbitą kerta
Galilėjo kometa.
Jo vidutinis atstumas nuo Saulės lygus apie 4500 mln. km. Tai reiškia, kad
šviesa nuo Saulės iki Neptūno eina daugiau nei 4 valandas. Vieneri metai
ten tęsiasi 164,8 Žemės metų.
Ekvatorinis planetos radiusas 24750 km, jis beveik 4 kartus didesnis už
Žemės radiusą. Tuo pat metu planetos sukimasis toks greitas, kad para
Neptūne tęsiasi tik 17,8 valandų. Nors vidutinis tankis (1,67 g/cm3) tris
kartus mažesnis už Žemės tankį, Neptūno masė dėl jo didumo 17,2 didesnė už
Žemės masę. Danguje Neptūnas atrodo kaip žvaigždė, esant dideliam ryškumui
turi žalsvo disko pavidalą. Bet jokių detalių nesimato.
Neptūnas turi magnetinį lauką, jo stiprumas ašigaliuose du kartus didesnis,
negu Žemėje.
Cheminė sudėtis ir fizinės sąlygos
Neptūno „ingredientai“ panašūs į Urano: įvairūs „ledai“ arba sukietėjusios
dujos, yra šiek tiek vandenilio ir helio. Neptūnas turi nedidelį kietą
branduolį (pagal masę lygų Žemei). Neptūno atmosfera – tai daugiausiai
vandenilis, helis ir šiek tiek metano.
Neptūne pučia greičiausi Saulės sistemoje vėjai, jų greitis siekia 2200
km/val. Jie pučia Vakarų kryptimi, priešingai planetos sukimuisi. Panašiai,
kaip Jupiteris ir Saturnas, Neptūnas turi vidinį šilumos šaltinį – jis
išskiria du su puse karto didesnę energiją, nei gauna iš Saulės.
Atradimo istorija
Po to, kai Geršelis atrado Uraną ir apskaičiavo jo orbitos parametrus, gana
greitai pasirodė mįslingos anomalijos šios planetos judėjime. Ji tai
„vėlavo“, tai „skubėjo“, lyginant su apskaičiuotu grafiku. Urano orbita
neatitiko Niutono dėsnio. Tai ir privedė prie minties apie dar vienos
planetos egzistavimą. Ir pagal apskaičiavimus Neptūno egzistavimas buvo
įrodytas 19 a. pabaigoje. Tai padarė du astronomai: anglas Adamsas ir
prancūzas Leverjė. Iš pradžių jie veikė atskirai, o po to susiejo savo
tyrinėjimus į vieną.
Neptūno palydovai
Neptūnas turi 8 žinomus palydovus: keturis mažus, tris vidutinio dydžio ir
vieną didelį.
Tritonas. Didžiausias iš palydovų, atrastas Laselo (Maltos saloje, 1846
m.). Atstumas nuo Neptūno 394700 km, skersmuo apie 3200 km. Galbūt, turi
atmosferą. Jo dydis beveik lygus Mėnulio dydžiui, o pagal masę jis
nusileidžia Mėnuliui 3,5 karto. Tai beveik vienintelis palydovas Saulės
sistemoje, besisukantis aplink savo planetą kryptimi, priešinga pačios
planetos sukimosi aplink savo ašį krypčiai. Daugelis įtaria, kad Tritonas –
kažkada Neptūno „užgrobta“ savarankiška planeta.
Nereida. Tai antras pagal dydį Neptūno palydovas. Vidutinis atstumas nuo
Neptūno – 6,2 mln. km., skersmuo apie 200 km. Tai pats tolimiausias nuo
Neptūno palydovas iš žinomų. Jis daro vieną apsisukimą aplink planetą per
360 dienų, t.y. beveik per Žemės metus. Nereida buvo atrasta 1949 metais.
Tai padarė Koiperas (JAV).
Proteusas. Tai trečias pagal dydį palydovas. Be to, jis trečias pagal
nuotolį nuo planetos: toliau yra tik Tritonas ir Nereida. Negalima
pasakyti, kad šis palydovas kažkuo ypatingas, bet jis buvo išrinktas
mokslininkų, ir su kompiuterio pagalba buvo padarytas jo trimatis modelis.
Turbūt apie kitus palydovus atskirai kalbėti neverta, nes duomenys apie
juos kalba kaip apie mažas planetėles, kurių pilna Saulės sistemoje.
Neptūnas – aštunta nuo Saulės planeta ir ketvirta pagal dydį tarp visų
Saulės sistemos planetų. Nepaisant šios ketvirtos vietos, Uranas
nusileidžia Neptūnui pagal masę. Neptūnas gali būti pastebėtas su žiūronais
(jeigu jūs tiksliai žinote, kur žiūrėti), bet netgi su didelio teleskopo
pagalba vargu ar galima pamatyti ką nors daugiau už nedidelį diską.
Neptūnas nutolęs nuo Saulės per 30 a.v., planetos skersmuo – 49,5 tūkst.