S A T U R N A S
Fizikos Referatas
Roberta Kiudytė, 10b
SATURNAS
Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės (lent.). Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 9.64 km/s vid. greičiu. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos atstumo kinta nuo -0.2 iki 1.3 ryškio. Susiplojęs, nes greitai sukasi apie ašį. Saturno atmosfera susideda iš mol. vandenilio (_74%), helio (_24%), amoniako, metano, etano, acetileno ir kitų dujų. Paviršių ištisai dengia amoniako kristalėlių debesys, matoma tamsių ir šviesių juostų, juosiančių planetą lygiagrečiai su pusiauju, vėjas ties pusiauju pučia iš vakarų į rytus _500 m/s greičiu. Aukštesnių platumų skirtingose juostose vėjas pučia priešingomis kryptimis. Dėl to atmosferoje daug sūkurių. Atmosferos geometrinis albedas 50%. Saturnas, kaip ir Jupiteris, neturi kieto paviršiaus. Nuo paviršiaus link centro iki _32 000 km gylio eina skysto mol. vandenilio ir helio sluoksnis, po to _12 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis ir _16 000 km spindulio silikatų ir metano, amoniako ir vandens ledų branduolys. Temperatūra centre _20 000 K, tankis _13.5 g/cm3. Saturno efektinė temperatūra 97 K, jis išspinduliuoja šilumos 2.5 karto daugiau, negu gauna iš Saulės. Aplink Saturną pusiaujo srityje skrieja kietų dalelių spiečiai Saturno žiedai. Atrasta 18 Saturno palydovų. Saturnas turi magnetosferą, tačiau jo magnetinis laukas tik kelis kartus stipresnis negu Žemės. 1979-1981 JAV tarpplanetinės stotys Pioneer 11, Voyager 1 ir Voyager 2 perdavė į Žemę Saturno, jo žiedų ir palydovų televizijos vaizdų, atrado kelis naujus palydovus, išmatavo Saturno atmosferos cheminę sudėtį, magnetinio lauko stiprumą, palydovų matmenis, ištyrė fizikines savybes, žiedų sandarą. 1997 į Saturną paleista NASA-ESA tarpplanetinė stotis Cassini, kuri pasieks Saturną 2004. Saturnas turi 18 žinomų gamtinių palydovų.
Palydovai
Panas – artimiausias Saturno palydovas. Orbitos spindulys 133 570 km, orbitinis periodas 0.575 d., skersmuo apie 20 km. Atrastas 1991 m. tarpplanetinių stočių Voyager 1 ir Voyager 2 nuotraukose. Pano orbita yra Saturno žiedų Enkės spragoje. Pavadintas pagal senovės graikų piemenų dievą Paną, kuris buvo vaizduojamas pusiau žmogumi, pusiau ožiu.
Atlantas – vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 137 670 km, orbitinis periodas 0.602 d. Netaisyklingos formos 37 34 27 km dydžio. Skrieja prie Saturno A žiedo išorinio krašto. 1980 atrado tarpplanetinė stotis Voyager 1. Pavadintas titano Atlanto, laikančio ant savo pečių dangų, vardu.
Prometėjas – vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 139 350 km, orbitinis periodas 0.613 d., dydis 148 100 68 km. Atrastas 1980 tarpplanetinės stoties Voyager 1 nuotraukose. Pavadintas senovės graikų titano Prometėjo, atnešusio žmonėms dangiškąją ugnį, vardu.
Pandora – vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 141 700 km, orbitinis periodas 0.629 d., dydis 110 88 62 km. Atrastas 1980 tarpplanetinės stoties Voyager 1 nuotraukose. Pavadintas senovės graikų mitologinės moters vardu. Pandorа iš molio nulipdė Hefaistas. Pandora atidarė jai dievų dovanotą indą, iš kurio po pasaulį pasklido nelaimės ir nedorybės. Epimtėjo žmona.
Epitemėjas – vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 151 420 km, orbitinis periodas 0.694 d., dydis 194 190 154 km. Kartu su Janu skrieja beveik ta pačia orbita. 1966 atrado O. Dolfius. 1981 patvirtino tarpplanetinės stotys Voyager Pavadinta senovės graikų dievaičio vardu. Epitemėjas buvo titano Japeto sūnus, Prometėjo brolis, Pandoros vyras. Charakterizuojamas kaip „pirma darantis, o po to galvojantis“.
Janas – vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 151 470 km, orbitinis periodas 0.695 d., dydis 276 220 160 km. Kartu su Epimetėjumi skrieja beveik ta pačia orbita. 1966 atrado O. Dolfiusas. 1980-81 patvirtino tarpplanetinės stotys Voyager. Pavadintas senovės romėnų dievo Jano vardu. Janas turėjo du veidus, žiūrinčius į priešingas puses ir buvo atsakingas už visų veiksmų pradžią ir pabaigą. Jo vardu Romoje taip pat buvo pavadintas pirmasis – Sausio mėnuo.
Mimas Saturno palydovas.Orbitos spindulys 185 540 km, orbitinis periodas 0.942 d., dydis 421 395 385 km. Paviršių dengia ledo pluta su tamsių medžiagų priemaiša. Daug smūginių kraterių, didžiausias turi 130 km skersmenį. Vid. tankis 1.2 g/cm3, geometrinis albedas 60%. 1789 atrado V. Herрelis. Pavadintas vieno iš senovės graikų titanų vardu.
EnceladasVienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 238 040 km, orbitinis periodas 1.37 d., dydis 512 495 488 km. Paviršius yra gryno ledo pluta, vietomis yra nedidelių smūginių kraterių, ilgų plyšių, kanjonų, raukšlių. Vid. tankis 1.2 g/cm3, geometrinis albedas beveik 100% (baltesnis už šviežiai iškritusį sniegą). Ryškis 11.7. 1789 atrado V. Herрelis. Pavadintas vieno iš senovės graikų titanų vardu.
Tetija Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 294 670 km, orbitinis periodas 1.888 d., skersmuo 1050 km. Paviršiuje daug smūginių kraterių, didžiausio jų skersmuo 400 km. Beveik visą Tetiją juosia kanjonas. Tetija susideda iš ledo su silikatų priemaiša. Vid. tankis 1.3 g/cm3, geometrinis albedas 80%.
1684 atrado Dž. D. Kasinis. Pavadintas graikų titanidės vardu. Tetija – dievų Gajos ir Urano duktė, titano Okeano sesuo ir žmona.